Kaip vežti šunį į Angliją? Vežame kasdieną

Kai prieš penkerius metus pirmą kartą vežiau savo retriverį iš Vilniaus į Londoną, nežinojau pusės dalykų, kuriuos žinau dabar. Pamenu, sėdėjau prie kompiuterio tris valandas, bandydamas suprasti, kokie dokumentai reikalingi, kokie skiepai privalomi ir ar apskritai mano Brikis gali legaliai įvažiuoti į Jungtinę Karalystę. Dabar, po šimtų pervežimų, galiu pasakyti – šuns vežimas į Angliją nėra raketų mokslas, bet reikalauja dėmesio detalėms. Šiame tekste atsakysiu į klausimus, kuriuos girdžiu kas savaitę iš klientų.

Pasiruošimas – kaip vežti šunį į Angliją

1. Kokių skiepų reikia šuniui vykstant į Angliją?

Pirmiausia – pasiutligė. Be šio skiepo nėra ką net kalbėti. Jis turi būti padarytas ne mažiau kaip prieš 21 dieną iki kelionės. Jei šuo skiepytas pirmą kartą, reikia laukti. Jei revakcinacija atlikta laiku – galima važiuoti iš karto. Be pasiutligės, rekomenduojama, bet ne privaloma – skiepai nuo maro, parvoviruso, hepatito. Anglijoje niekas neprašys šių skiepų dokumentų, bet veterinaras Lietuvoje gali rekomenduoti. Vieną kartą šeimininkas atėjo su šuniu, kuris nebuvo skiepytas nuo pasiutligės – teko laukti tris savaites. Jis supyko, bet ką padarysi. Taisyklės yra taisyklės, jų nekeisi.

2. Ką reiškia „čipavimas" ir ar tai privaloma?

Čipavimas – tai mikročipo implantavimas po oda. Tai ne skausminga procedūra, trunka kelias sekundes, kaip injekcija. Mikročipe – unikalus 15 skaitmenų numeris, kuris susiejamas su šuns dokumentais. Be mikročipo negalima nei skiepyti nuo pasiutligės (teisingiau, skiepas nebus pripažintas), nei gauti veterinarinės pažymos. Mikročipas turi atitikti ISO 11784/11785 standartą. Seni čipai, kurie buvo naudojami prieš 10-15 metų, kartais neatitinka šio standarto – tada reikia persičipuoti. Vienas klientas turėjo tokį atvejį – veterinaras JK negalėjo nuskaityti čipo. Teko ieškoti specialaus skaitytuvo. Nuo to laiko visada patikriname čipo tipą prieš kelionę.

3. Kiek laiko užtrunka pasiruošimas šuns kelionei?

Realiai – mažiausiai mėnuo, kartais daugiau. Pirmiausia patikrinkite, ar šuo turi mikročipą. Jei ne – reikia čipuoti. Tada pasiutligės skiepas – jei nėra, reikia skiepyti ir laukti 21 dieną. Tada veterinarinė pažyma – ji išduodama ne anksčiau kaip likus 10 dienų iki kelionės. Taigi, jei skambinate sausio 1 dieną ir norite išvažiuoti sausio 15-ąją – spėjate, bet tik tuo atveju, jei šuo jau turi skiepus. Jei ne – neįmanoma. Buvo atvejis, kai mergina skambino ketvirtadienį, o sekmadienį jau turėjo būti Londone. Paaiškinau, kad fiziškai nespės. Ji verkė, bet negalėjau padėti – veterinaras negali apeiti taisyklių.

4. Kokius dokumentus reikia vežant šunį į Angliją?

Po Brexit dokumentų reikalavimai pasikeitė. Iš Lietuvos (ES) į Angliją (JK) reikia: mikročipo, pasiutligės skiepo, veterinarinio sveikatos sertifikato (taip vadinamas „EU pet passport" arba veterinarinė pažyma), echinokokozės gydymo. Echinokokozė – tai parazitas, kurio Anglija bijo labiau nei pasiutligės. Šuo turi būti gydytas ne anksčiau kaip prieš 120 valandų (5 paras) ir ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki įvažiavimo į JK. Tai reiškia, kad vaistus reikia duoti tiksliai laiku. Vieną kartą veterinaras davė vaistus per anksti – teko kartoti. Šeimininkas nervinosi, bet geriau taip, nei šuo sulaikytas pasienyje.

5. Ar skiriasi reikalavimai skirtingoms šunų veislėms?

Taip, ir labai. Anglijoje draudžiama įvežti keturias veisles: pitbulterjerą, tosą, argentinos dogą ir brazilų mastifą. Tai vadinama „Dangerous Dogs Act 1991" – draudimas absoliutus, nėra jokių išimčių. Be to, yra veislių, kurios nėra draudžiamos, bet gali būti papildomai tikrinamos – tai amerikiečių stafordšyrų terjeras, bulterjeras ir kiti. Jei jūsų šuo panašus į draudžiamą veislę, muitinėje gali kilti klausimų. Turėjome atvejį, kai mišrūnas atrodė kaip pitbulis – teko vežti eksperto išvadą, kad tai ne draudžiama veislė. Užtruko papildomą savaitę. Jei abejojate dėl veislės – pasitikrinkite iš anksto.

Kelionė – kaip vežti šunį į Angliją

6. Koks maršrutas geriausias vežant šunį į Angliją?

Yra keli variantai. Populiariausias – keltu iš Prancūzijos (Calais arba Dunkirk) į Doverį. Kitas variantas – Eurotuneliu (Le Shuttle), kuris specialiai pritaikytas gyvūnams vežti. Trečias – tiesioginis skrydis, bet tai brangiau ir sudėtingiau. Mes paprastai važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją arba Prancūziją, tada keltu ar tuneliu. Kelionė trunka apie 24-30 valandų, priklausomai nuo sustojimų. Vieną kartą dėl audros keltas vėlavo 6 valandas – šuo nervinosi, bet ištvėrė. Svarbiausia – kad gyvūnas būtų prižiūrimas, gautų vandens ir galėtų pasivaikščioti per sustojimus.

7. Kaip paruošti šunį ilgai kelionei automobiliu?

Pradėkite nuo trumpų kelionių. Jei šuo niekada nebuvo mašinoje ilgiau nei 15 minučių, nepradėkite nuo 30 valandų. Palaipsniui ilginkite keliones – valanda, dvi, penkios. Stebėkite, kaip šuo reaguoja. Vieni miega, kiti nervinasi, treti vemja. Jei šuo linkęs vemti – nešerkite prieš kelionę, duokite tik vandenį. Veterinaras gali rekomenduoti vaistus nuo pykinimo. Be to, šuo turi būti pripratęs prie saugos diržų ar narvo. Laisvas šuo mašinoje – pavojus ir jam, ir vairuotojui. Staigiai stabdant, 30 kilogramų šuo tampa 30 kilogramų sviediniu. Nemalonu apie tai galvoti, bet taip yra.

8. Ar galiu vežti šunį lėktuvu?

Gali, bet tai sudėtingiau. Ne visos aviakompanijos veža gyvūnus, o tos, kurios veža, turi griežtus reikalavimus. Maži šunys (iki 8 kg su narvu) gali keliauti salone, didesni – tik krovinių skyriuje. Temperatūra krovinių skyriuje reguliuojama, bet vis tiek tai stresas gyvūnui. Be to, yra veislių, kurios draudžiamos skraidyti – trumpasnukiai (buldogai, mopsai) dėl kvėpavimo problemų. Kaina – nuo 200 iki 800 eurų, priklausomai nuo maršruto ir dydžio. Mes rekomenduojame sausumos transportą, jei įmanoma – mažiau streso, daugiau kontrolės. Bet jei reikia greičiau – lėktuvas variantas.

9. Ką daryti, jei šuo bijo važiuoti mašinoje?

Tai dažna problema, ypač jei šuo anksčiau turėjo blogą patirtį. Pirmiausia – desensibilizacija. Leiskite šuniui sėdėti mašinoje, kai ji nejuda. Duokite skanėstų, pagirkite. Tada trumpi pasivažinėjimai – iki parduotuvės ir atgal. Palaipsniui ilginkite. Antras variantas – veterinaras gali paskirti raminamųjų, bet tai ne sprendimas, o laikina priemonė. Trečias – feromoniniai antkakliai ar purškikliai, kurie padeda nuraminti. Vienas šuo, kurį vežėme, taip bijojo mašinos, kad drebėjo visą kelią. Šeimininkė sakė, kad jis taip jau nuo mažens. Po 5 valandų jis priprato ir užmigo. Kartais tiesiog reikia laiko.

10. Kiek kartų reikia sustoti kelionės metu?

Kas 3-4 valandas – minimumas. Šuo turi išeiti, pasivaikščioti, atlikti reikalus, atsigerti vandens. Ilgesnė kelionė be sustojimų – tai žiauru gyvūnui. Mes planuojame maršrutą taip, kad būtų bent 6-8 sustojimai per 30 valandų kelionę. Kiekvienas sustojimas – 15-30 minučių. Naktį sustojame ilgiau – valandą ar dvi, kad gyvūnai (ir vairuotojai) pailsėtų. Vieną kartą klientas prašė nestoti, kad greičiau nuvažiuotume. Atsisakiau – gyvūno gerovė svarbiau nei kliento skubėjimas. Be to, pavargęs vairuotojas – pavojus kelyje. Saugumas pirmiausia, visada.

Dokumentai – kaip vežti šunį į Angliją

11. Kas yra echinokokozės gydymas ir kodėl jis reikalingas?

Echinokokozė – tai parazitinė liga, kurią platina kaspinuočiai. Anglija yra laisva nuo šio parazito ir nori tokia išlikti. Todėl kiekvienas šuo, įvažiuojantis į JK, turi būti gydytas vaistais nuo echinokokozės. Vaistus turi duoti veterinaras, kuris įrašo tai į dokumentus. Svarbu – gydymas turi būti atliktas ne anksčiau kaip prieš 120 valandų (5 paras) ir ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki įvažiavimo į Angliją. Tai reiškia, kad jei duodate vaistus pirmadienį 12 valandą, į Angliją turite įvažiuoti ne anksčiau kaip šeštadienį 12 valandą ir ne vėliau kaip antradienį 12 valandą. Tikslumas svarbus.

12. Ką daryti, jei veterinaras padarė klaidą dokumentuose?

Tai nutinka dažniau, nei manote. Veterinarai yra žmonės, jie klysta. Dažniausios klaidos – neteisingas mikročipo numeris, klaidinga skiepų data, neteisinga šuns veislė. Vieną kartą veterinaras įrašė „Labrador Retriever", o šuo buvo auksaspalvis retriveris – „Golden Retriever". Muitinėje kilo klausimų – ar tai tas pats šuo. Teko skambinti veterinarui, aiškintis. Kita situacija – veterinaras pamiršo įrašyti echinokokozės gydymo datą. Dokumentas be datos – negalioja. Reikėjo važiuoti atgal pas veterinarą. Patarimas – visada patikrinkite dokumentus prieš išeidami iš klinikos. Du kartus patikrinkite mikročipo numerį.

13. Ar reikia paso šuniui vykstant į Angliją?

Po Brexit situacija pasikeitė. Anksčiau užtekdavo ES gyvūno paso, dabar iš ES šalių į JK reikia veterinarinio sveikatos sertifikato. Tai ne pasas, o atskiras dokumentas, kurį išduoda veterinaras prieš kelionę. Sertifikatas galioja 10 dienų nuo išdavimo datos, per kurias reikia įvažiuoti į JK. Jei turite seną pasą – jis vis tiek gali būti naudingas kaip papildomas dokumentas, bet vien jo neužtenka. Painu? Taip, bet tokia realybė po Brexit. Mes visada prašome klientų atsiųsti dokumentus prieš kelionę, kad galėtume patikrinti, ar viskas tvarkoje.

14. Ką daryti, jei praradau šuns dokumentus?

Blogai, bet ne pasaulio pabaiga. Pirmiausia – kreipkitės į veterinarą, kuris skiepijo ir čipavo. Jis turi duomenų bazėje įrašus. Gali išduoti dublikatą arba naują pažymą. Bet tai užtrunka – kelias dienas, kartais savaitę. Jei skubate – turėsite laukti. Vieną kartą šeimininkas pametė dokumentus traukinyje, likus dviem dienoms iki kelionės. Veterinaras išdavė naują pažymą per vieną dieną, bet už papildomą mokestį. Svarbu – mikročipas yra pagrindinis identifikatorius. Jei čipas yra ir duomenys bazėje teisingi, dokumentus galima atkurti. Be čipo – jokių galimybių.

15. Ar galiu vežti šunį be šeimininko?

Gali, bet reikia papildomų dokumentų. Jei šuo keliauja be savininko, reikia įgaliojimo (authorisation letter), kuriame nurodoma, kas veža gyvūną, kas yra savininkas, gyvūno duomenys. Be to, vežėjas turi turėti visus originalius dokumentus – pasą ar sertifikatą, skiepų įrašus. Turėjome situaciją, kai senutė iš Kauno prašė parvežti anūko šunį iš Londono, o anūkas negalėjo lydėti. Užtruko, kol surašėme visus įgaliojimus, nes anūkas dirbo ir negalėjo iš karto atsiųsti. Bet galiausiai viskas pavyko. Svarbu, kad įgaliojimas būtų pasirašytas su asmens duomenimis.

Įvežimas – kaip vežti šunį į Angliją

16. Kas laukia pasienyje su šunimi?

Pasienyje veterinaras patikrina dokumentus, mikročipą, kartais apžiūri patį šunį. Tai gali trukti nuo 15 minučių iki valandos, priklausomai nuo eilės ir dokumentų tvarkingumo. Jei viskas gerai – praleidžia be problemų. Jei kažkas negerai – gali sulaikti. Blogiausias scenarijus – šuo karantine 4 mėnesius. Tai nutinka retai, bet nutinka. Dažniausiai dėl pasiutligės skiepo trūkumų arba neteisingo mikročipo. Vieną kartą stovėjome eilėje 2 valandas, nes prieš mus buvo kažkieno dokumentai su problemomis. Šuo nervinosi, bet ištvėrė. Svarbu – ramiai laukti ir bendradarbiauti su pareigūnais.

17. Ar galiu įvažiuoti į Angliją bet kuriuo paros metu?

Ne visada. Veterinariniai postai pasienyje dirba ne visą parą. Pavyzdžiui, Doverio uoste veterinaras dirba nuo 6 ryto iki 10 vakaro. Jei atvykstate naktį – galite laukti iki ryto. Eurotunelis turi savo tvarkaraštį. Mes planuojame kelionę taip, kad atvyktume darbo valandomis. Vieną kartą dėl vėlavimo keltu atvykome 11 valandą vakaro – veterinaras jau nebedirbo. Teko miegoti mašinoje iki ryto. Šuo miegojo ramiai, bet mes nelabai. Nuo to laiko visada skaičiuojame laiką su atsarga.

18. Ką daryti, jei šuo sulaikytas pasienyje?

Pirma – nepanikuoti. Antra – išsiaiškinti priežastį. Dažniausiai tai dokumentų problema, kurią galima išspręsti. Jei trūksta skiepo – reikia skiepyti ir laukti 21 dieną. Jei mikročipas neskaitomas – reikia persičipuoti. Jei echinokokozės gydymas per anksti ar per vėlai – reikia pakartoti. Sunkiausia, kai šuo sulaikomas karantine – tai reiškia, kad jis bus laikomas specialioje vietoje iki 4 mėnesių. Tai brangu (moka šeimininkas) ir stresuojančia gyvūnui. Bet tai nutinka labai retai – paprastai problemas galima išspręsti vietoje arba grįžus atgal.

19. Ar Anglijoje yra papildomų reikalavimų šunims?

Taip. Anglijoje visi šunys turi būti registruoti pas vietinį veterinarą per 30 dienų nuo atvykimo. Be to, šunys turi būti mikročipuoti (tai jau turėtų būti padaryta) ir kasmet skiepijami nuo pasiutligės. Yra ir kitų taisyklių – pavyzdžiui, šunys turi būti vedžiojami su pavadėliu viešose vietose, kai kuriose vietovėse reikia antsnukio. Už šiukšlinimą (kai šuo palieka „dovaną" ir šeimininkas nesurenka) – bauda iki 1000 svarų. Tai rimta. Be to, draudžiama palikti šunį vieną mašinoje karštą dieną – gali išdaužti langą ir išgelbėti gyvūną, o šeimininkas gaus baudą.

20. Ką daryti atvykus į Angliją su šunimi?

Pirmiausia – leiskite šuniui adaptuotis. Nauja vieta, nauji kvapai, nauji garsai. Pirmą dieną neveskite į triukšmingas vietas, leiskite apsižvalgyti ramiai. Antra – suraskite veterinarą. Net jei šuo sveikas, gerai turėti kontaktą artimiausios klinikos. Trečia – patikrinkite, ar šuo gerai ėda, geria vandenį, elgiasi normaliai. Po ilgos kelionės gali būti pavargęs arba neįprastai aktyvus – tai normalu. Vienas šuo po kelionės dvi dienas tik miegojo – šeimininkė jaudinosi, bet veterinaras patvirtino, kad tai normali reakcija. Svarbiausia – ramybė ir kantrybė.

Kainos – kaip vežti šunį į Angliją

21. Kiek kainuoja šuns pervežimas į Angliją?

Kainos priklauso nuo daugelio dalykų. Mažas šuo – 150-250 eurų, didelis – 250-450 eurų. Tai tik transportas. Pridėkite veterinarą (AHC – 100-200 svarų), echinokokozės gydymą (20-40 svarų), skiepus (jei reikia – 30-60 svarų), narvą (jei neturite – 40-100 eurų). Iš viso – mažiausiai 300-500 eurų, dažniau 500-800. Jei vežate su šeimininku – kitaip skaičiuojama, mokate už vietą. Pigiausias pasiūlymas ne visada geriausias – kartais taupoma gyvūnų sąskaita. Mes nesame pigiausi, bet garantuojame saugumą. Kaina priklauso ir nuo sezono – vasarą brangiau.

22. Ar yra paslėptų mokesčių?

Gali būti, jei neskaitote sutarties. Pavyzdžiui, jei dokumentai netvarkingi ir reikia laukti – kai kurios įmonės skaičiuoja prastovos mokestį. Jei šuo didesnis nei numatyta – papildomas mokestis už vietą. Jei reikia specialių sąlygų (vėsinimas, šildymas) – taip pat. Veterinaro išlaidos kelionės metu – šeimininko sąskaita. Mes visada aiškiai pasakome, kas įeina į kainą, o kas ne. Bet ne visos įmonės taip daro. Prieš užsakant paslaugą – viską išsiaiškinkite. Raštu. Geriau turėti įrodymą, nei vėliau ginčytis.

23. Ar galima atgauti pinigus, jei kelionė atšaukiama?

Priklauso nuo sutarties sąlygų. Mes paprastai grąžiname 80%, jei atšaukiama likus daugiau nei 7 dienoms iki kelionės. Jei likus mažiau – 50% arba nieko, priklausomai nuo aplinkybių. Jei mes atšaukiame kelionę (pavyzdžiui, dėl techninių problemų) – grąžiname 100% arba pasiūlome alternatyvą. Vieną kartą klientas atšaukė kelionę likus vienai dienai, nes šuo susirgo. Supratome situaciją, grąžinome pinigus be klausimų. Bet jei atšaukiama be priežasties – kitas reikalas. Visada skaitykite sutartį prieš pasirašydami.

24. Kaip sumažinti šuns pervežimo išlaidas?

Yra keletas būdų. Pirma – planuokite iš anksto. Paskutinės minutės užsakymai visada brangesni. Antra – turėkite savo narvą, atitinkantį reikalavimus. Nuomojamas ar perkamas vietoje kainuoja papildomai. Trečia – jei vežate kelis gyvūnus, kai kurios įmonės siūlo nuolaidą. Ketvirta – ne sezono metu (rudenį, žiemą) kainos paprastai mažesnės. Penkta – lyginkite pasiūlymus, bet ne tik kainą – žiūrėkite, kas įeina. Pigiausias pasiūlymas gali reikšti prastesnes sąlygas. Mes kartais siūlome nuolaidas lojaliems klientams arba jei užsakoma iš anksto. Klausite – sužinosite.

Išvada

Šuns vežimas į Angliją – tai procesas, kuris reikalauja pasiruošimo, bet yra visiškai įmanomas. Svarbiausia – dokumentai, skiepai ir kantrybė. Pradėkite ruoštis bent mėnesį prieš, pasitarkite su veterinaru, patikrinkite visus dokumentus du kartus. Ir nepamirškite – šuo jaučia jūsų emocijas. Kuo ramiau jūs, tuo ramiau jis. Sėkmės kelionėje.