Naminių gyvūnų vežimas Londonas, vežame kiekvieną dieną

Londonas ir Lietuva – du taškai, tarp kurių kasdien juda tūkstančiai žmonių. Dalis jų kraustosi, dalis dirba, dalis lanko šeimą. Ir labai dažnai šiame kelyje atsiduria ir augintiniai. Šuo, katė, kartais triušis ar žiurkėnas – jie visi yra šeimos dalis, ir palikti juos ne visada yra variantas. Per pastaruosius penkerius metus pastebėjau, kad gyvūnų pervežimas tarp Londono ir Lietuvos tapo beveik tokia pat įprasta paslauga kaip siuntų gabenimas. Skirtumas tik tas, kad siunta nejaučia streso, o gyvūnas – jaučia. Todėl svarbu žinoti, kaip viskas veikia, ko tikėtis ir kaip pasiruošti.

Maršrutai – naminių gyvūnų vežimas Londonas Lietuva

1. Kokiu maršrutu vežate gyvūnus iš Lietuvos į Londoną?

Pagrindinis maršrutas: Lietuva–Lenkija–Vokietija–Olandija–Belgija–Prancūzija–keltas/Eurotunelis–Anglija–Londonas. Tai ilgiausias, bet patikimiausias kelias. Yra ir alternatyvus maršrutas per Daniją ir Švediją, bet jis ilgesnis ir brangesnis – naudojame jį tik retais atvejais, kai pagrindinis maršrutas uždarytas dėl kokių nors priežasčių (remontai, streikai). Kelionė trunka apie 30–36 valandas nuo durų iki durų. Tai ilgas laikas, bet tai yra realybė – geografiškai atstumas tarp Vilniaus ir Londono yra apie 2000 km, ir jo neįveiksi greičiau, nebent skristum lėktuvu. O skraidinti gyvūnus – tai atskira istorija su savo problemomis.

2. Ar vežate gyvūnus iš visos Lietuvos ar tik iš didžiųjų miestų?

Vežame iš bet kurios Lietuvos vietos. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys – tai pagrindiniai mazgai, iš kurių išvykstame kasdien. Bet jei gyvūnas yra mažesniame mieste – Alytuje, Marijampolėje, Utenoje – mes atvažiuojame jo paimti. Žinoma, tai gali kainuoti papildomai, priklausomai nuo atstumo. Bet mes neatsisakome. Turėjome klientą iš mažo kaimelio prie Druskininkų – reikėjo specialiai važiuoti 50 km nuo pagrindinio maršruto. Padarėme tai be papildomo mokesčio, nes klientas buvo mūsų nuolatinis klientas. Kartais verta padaryti daugiau, nei tikimasi – žmonės tai prisimena.

3. Koks yra trumpiausias kelionės laikas?

Trumpiausias, kokį esu matęs – 28 valandos. Tai buvo vasarą, kai keliai tušti, keltas laiku, ir viskas sekėsi idealiai. Bet tai buvo išimtis. Realiai reikia planuoti 32–36 valandas. Žiemą, ypač jei yra sniego ar ledo, kelionė gali užtrukti ir 40 valandų. Vieną kartą sausį užstrigome Vokietijoje dėl sniego audros – teko laukti 6 valandas, kol keliai buvo pravažiuojami. Gyvūnai buvo gerai, mes turėjome pakankamai maisto ir vandens, bet klientai Londone nervinosi. Suprantama. Todėl visada sakau: planuokite su atsarga. Geriau atvykti anksčiau nei tikėtasi, nei vėluoti.

4. Ar vežate gyvūnus ir į kitus JK miestus be Londono?

Taip, bet Londonas yra pagrindinis taškas. Be Londono vežame į Birmingemą, Mančesterį, Lidsą, Bristolį, Notingemą. Šie miestai yra pakeliui arba netoli pagrindinio maršruto. Į Škotiją (Edinburgą, Glazgą) vežame rečiau – tai papildomos 8–10 valandų kelionės. Į Airiją – nevežame, tai atskira istorija su papildomais dokumentais ir keltu. Bet jei jums reikia vežti gyvūną į kokį nors kitą miestą – klauskite. Dažniausiai galime rasti sprendimą, net jei tai nėra mūsų standartinis maršrutas. Lankstumas yra vienas iš mūsų pranašumų.

5. Kaip pasirenkate keltą ar Eurotunelį?

Dauguma atvejų renkamės keltą – Diunkerkas–Doveris arba Kalė–Doveris. Keltas trunka apie 2 valandas, bet gyvūnams jis patogesnis – yra specialūs deniai, kur galima išeiti su gyvūnu. Eurotunelis – tik 35 minutės, bet gyvūnas lieka mikroautobuse visą laiką. Tai reiškia, kad jis nejaučia šviežio oro, negali pasivaikščioti. Be to, Eurotunelis brangesnis. Todėl dažniausiai renkamės keltą. Bet yra situacijų, kai Eurotunelis yra geresnis pasirinkimas – pavyzdžiui, jei gyvūnas labai bijo triukšmo (kelte yra variklių garsas), arba jei labai skubame. Kiekvieną kartą vertiname individualiai.

Procesas – gyvūnų vežimas Londonas procesas

6. Kaip vyksta gyvūno paėmimas Lietuvoje?

Vairuotojas atvyksta į nurodytą adresą, susitinka su jumis, patikrina dokumentus, apžiūri gyvūną ir boksą. Viskas trunka 10–20 minučių. Jei dokumentai tvarkingi, gyvūnas sveikas, boksas tinkamas – pasirašome perdavimo aktą, ir viskas. Jei kažkas negerai – sprendžiame vietoje. Kartais nutinka taip, kad klientas pamiršta dokumentus namuose – tada laukiame, kol jis parbėgs. Kartais boksas per mažas – tada siūlome savo. Kartais gyvūnas atrodo sergantis – tada rekomenduojame atidėti kelionę. Geriau prarasti dieną nei rizikuoti gyvūno sveikata.

7. Kas nutinka kelionės metu?

Gyvūnas sėdi savo bokse, mikroautobusas važiuoja. Kas 4–5 valandas sustojame – gyvūnai išeina pasivaikščioti, atsigerti, atlikti gamtinius reikalus. Vairuotojas prižiūri, kad viskas būtų tvarkoje. Jei kas nors negera – skambina jums. Mes siunčiame nuotraukas kas 8–10 valandų, kad jūs matytumėte, jog viskas gerai. Tiesa, yra vienas dalykas, kurio negalime kontroliuoti – kitų gyvūnų elgesį. Jei mikroautobuse yra keli gyvūnai, jie gali stresuoti vienas nuo kito. Ypač jei vienas loja, kitas bijo. Mes stengiamės atskirti tokius gyvūnus, bet kartais erdvė ribota. Tai vienas iš tų nepatogumų, apie kuriuos atvirai kalbame.

8. Ką daryti, jei noriu sekti savo gyvūną realiu laiku?

Šiuo metu neturime GPS sekimo sistemos – tai vienas iš dalykų, kuriuos planuojame įdiegti. Bet mes siunčiame nuotraukas ir pranešimus reguliariai. Be to, galite bet kada paskambinti vairuotojui – jis atsakys, jei tuo metu nevairuoja. Mes suprantame nerimą – pats turiu katiną ir žinau, kaip jaudinčiausi, jei kas nors jį vežtų toli. Todėl stengiamės būti kuo skaidresni. Jei norite, galime susitarti dėl konkretaus grafiko – pavyzdžiui, nuotrauka kas 6 valandas vietoj 10. Tai nėra problema.

9. Kaip gyvūnas pristatomas į Londoną?

Vairuotojas atvyksta į nurodytą adresą Londone, paskambina jums, jūs atvykstate paimti gyvūno. Viskas vyksta taip pat, kaip paėmimas Lietuvoje – tik atvirkščiai. Patikriname, ar gyvūnas sveikas, ar jūs esate tas asmuo, kuris turėtų jį priimti (prašome parodyti asmens dokumentą), pasirašome perdavimo aktą. Jei negalite atvykti patys – galite nurodyti kitą asmenį, kuris priims gyvūną. Bet apie tai reikia pranešti iš anksto. Mes neiduosime gyvūno bet kam, kas pasakys „aš jo draugas". Saugumas pirmiausia.

10. Ką daryti, jei gyvūnas atvyksta vėliau nei planuota?

Vėlavimai nutinka. Keltai vėluoja, keliai užsidaro, eismas Londone yra nenuspėjamas. Mes visada informuojame apie vėlavimą kuo anksčiau. Paprastai vėluojame 1–2 valandas, bet yra buvę ir daugiau. Vieną kartą dėl keltų streiko Prancūzijoje vėlavome 8 valandas – tai buvo ekstremalus atvejis. Tokiais atvejais mes siūlome kompensaciją – paprastai tai yra nuolaida kitam pervežimui. Bet svarbiausia – gyvūnas saugus. Geriau vėluoti nei rizikuoti. Tai skamba kaip pasiteisinimas, bet tai tiesa. Saugumas yra vienas dalykas, kurio niekada neaukojame dėl greičio.

Rengimas – gyvūnų vežimas pasiruošimas

11. Kaip paruošti gyvūną kelionei?

Pirmas žingsnis – veterinaro vizitas. Patikrinkite sveikatą, atnaujinkite skiepus, gaukite reikiamus dokumentus. Antras žingsnis – bokso treniruotė. Gyvūnas turi priprasti prie bokso – įdėkite ten mėgstamą pledą, leiskite ten valgyti, miegoti. Trečias žingsnis – trumpi pasivažinėjimai. Paimkite gyvūną į 15–20 minučių pasivažinėjimą automobiliu, kad jis priprastų prie judėjimo. Ketvirtas žingsnis – maisto ir vandens režimas. Nevirkite gyvūno 4–6 valandas prieš kelionę, bet duokite vandens. Penktas žingsnis – raminamieji (jei reikia). Pasitarkite su veterinaru. Ir šeštas – ramybė. Jūsų nerimas persiduoda gyvūnui. Jei jūs ramus, jis irgi ramesnis.

12. Kokį boksą pasirinkti?

Boksas turi būti pakankamai didelis, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Ne per didelis – per dideliame bokse gyvūnas jaučiasi nesaugiai. Ne per mažas – per mažame jam nepatogu. Medžiaga – plastikas arba metalas. Plastikiniai boksai lengvesni, bet mažiau tvirti. Metaliniai sunkesni, bet tvirtesni. Dideliems šunims rekomenduoju metalinius. Katėms – plastikinius su ventiliacijos skylutėmis. Svarbu, kad boksas turėtų tvirtą užraktą – ne tokį, kurį gyvūnas gali atsidaryti. Turėjome atvejį, kai protingas borderkolis atsidarė bokso užraktą ir išlipo pusiaukelėje – laimei, nieko blogo nenutiko, bet vairuotojas išsigando rimtai.

13. Ką įdėti į boksą kartu su gyvūnu?

Mėgstamą pledą arba jūsų dėvėtą drabužį (jūsų kvapas ramina). Mėgstamą žaislą – bet ne tokį, kurį galima suvalgyti ar susmulkinti. Vandens gertuvę, pritvirtintą prie bokso sienos. Maisto – tik nedidelį kiekį, jei kelionė ilga. Jokio maisto, jei gyvūnas linkęs vemti. Dokumentų kopiją – kartais nutinka, kad originalai pasimeta, o kopija gali padėti. Ir tiek. Nereikia krauti viso gyvūno garderobo – vieta mikroautobuse ribota, o daiktai gali sukelti papildomą stresą. Mažiau yra daugiau – tai tinka ir gyvūnų kelionėms.

14. Ar reikia raminamųjų vaistų?

Priklauso nuo gyvūno. Jei jūsų katinas ar šuo ramiai keliauja automobiliu – greičiausiai nereikia. Jei jis nervinasi, loja, blaškosi – galbūt reikia. Bet – ir tai svarbu – niekada neduokite raminamųjų be veterinaro rekomendacijos. Netinkamas vaistas ar dozė gali būti pavojinga. Ypač atsargiai su katėmis – kai kurie raminamieji, tinkami šunims, katėms yra toksiški. Veterinaras įvertins jūsų gyvūno sveikatą, svorį, amžių ir paskirs tinkamą vaistą. Dažniausiai naudojami natūralūs raminamieji – feromonų purškalai, žolelių preparatai. Jie nesukelia mieguistumo, bet sumažina stresą.

15. Ką daryti, jei gyvūnas turi sveikatos problemų?

Praneškite mums iš anksto. Jei gyvūnas serga diabetu, epilepsija, širdies liga ar kita lėtine liga – mes turime tai žinoti. Vairuotojas turi mokėti suteikti pirmąją pagalbą, o tam reikia žinoti, ko tikėtis. Be to, sergantiems gyvūnams gali prireikti papildomų sustojimų ar specialios priežiūros. Mes nesakome „ne" sergantiems gyvūnams – tiesiog reikia pasiruošti. Turėjome klientą, kurio šuo sirgo epilepsija – jis davė mums vaistus su instrukcijomis, ir mes vežėme. Viskas praėjo gerai, bet buvome pasiruošę blogiausiam. Pasiruošimas yra pusė darbo.

Dokumentai – gyvūnų vežimas Londonas dokumentai

16. Kokie dokumentai būtini?

Keturi dalykai: mikročipas, pasiutligės skiepas, Gyvūno pasas, sveikatos sertifikatas. Mikročipas – ISO 11784/11785 standarto. Pasiutligės skiepas – galiojantis (paprastai vieneri metai). Gyvūno pasas – su visais įrašais. Sveikatos sertifikatas – išduotas VMVT ne anksčiau kaip prieš 10 dienų iki kelionės. Tai pagrindas. Be to, gali prireikti papildomų dokumentų, priklausomai nuo situacijos. Pavyzdžiui, jei vežate veislinį gyvūną – kilmės dokumentus. Jei vežate gyvūną su sveikatos problemomis – veterinarinę pažymą apie būklę. Geriausia pasitarti su mumis – mes pasakysime, ko reikia konkrečiu atveju.

17. Kur gauti sveikatos sertifikatą?

Sveikatos sertifikatą išduoda Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Reikia nuvykti į teritorinį skyrių su gyvūnu, dokumentais ir veterinaro pažyma. Procedūra paprasta: veterinaras apžiūri gyvūną, patikrina dokumentus, išduoda sertifikatą. Visa tai užtrunka 30–60 minučių. Bet – svarbu – reikia iš anksto užsiregistruoti. VMVT skyriai dirba ribotą laiką, ir eilės gali būti ilgos, ypač prieš šventes. Vilniuje ir Kaune galima užsiregistruoti internetu – tai labai patogu. Mažesniuose miestuose – tik telefonu. Rekomenduoju skambinti bent prieš savaitę.

18. Ką daryti, jei dokumentai prarandami kelionės metu?

Nutinka. Retai, bet nutinka. Vieną kartą vairuotojas pametė vieno gyvūno dokumentų aplanką – jis nukrito tarp sėdynių ir buvo rastas tik Londone. Laimei, mes turėjome elektronines kopijas, ir britų pareigūnai priėmė jas. Bet tai buvo sėkmė. Todėl visada rekomenduoju turėti popierines ir elektronines dokumentų kopijas. Popierines – atskirai nuo originalų. Elektronines – telefone arba el. pašte. Taip pat rekomenduoju nufotografuoti visus dokumentus prieš kelionę. Tai užtrunka 5 minutes, bet gali išgelbėti situaciją. Pasiruošimas yra viskas.

19. Ar reikia dokumentų, jei vežu gyvūną atgal – iš Londono į Lietuvą?

Taip, bet procesas kitoks. JK išduoda savo sveikatos sertifikatą, kurį reikia gauti iš DEFRA (Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamento) įgalioto veterinaro. Procesas panašus – veterinaras apžiūri gyvūną, patikrina dokumentus, išduoda sertifikatą. Bet JK tai gali būti brangiau – veterinarų paslaugos ten kainuoja daugiau. Be to, kai kurie JK veterinarai nelabai žino ES reikalavimus, ir gali prireikti papildomų paaiškinimų. Mes galime rekomenduoti patikimus veterinarus Londone, kurie specializuojasi tarptautinių gyvūnų kelionių dokumentuose. Tai labai palengvina procesą.

20. Ką daryti, jei gyvūnas neturi paso?

Gyvūno pasą išduoda bet kuris licencijuotas veterinaras. Jei gyvūnas jo neturi – reikia nueiti pas veterinarą ir gauti. Tai trunka vieną vizitą. Bet – ir čia svarbu – pase turi būti įrašyti visi skiepai, mikročipo numeris, gyvūno identifikacija. Jei skiepai neįrašyti – reikia juos pakartoti. Jei mikročipas neįregistruotas – reikia įregistruoti. Tai gali užtrukti kelias dienas ar net savaites, priklausomai nuo situacijos. Todėl nerekomenduoju palikti paso gavimo paskutinei dienai. Pradėkite ruoštis bent mėnesį prieš kelionę. Arba du. Geriau per anksti nei per vėlai.

Dažnos problemos – gyvūnų vežimas Londonas problemos

21. Ką daryti, jei gyvūnas atsisako eiti į boksą?

Tai dažna problema, ypač su katėmis. Katės yra užsispyrusios – jei jos nenori, jos nenori. Yra keletas triukų: pirma, įdėkite skanėstą į bokso vidų. Antra, palikite boksą atvirą kambaryje kelias dienas prieš kelionę – tegul katė pati jį tyrinėja. Trečia, naudokite feromonų purškalą – jis ramina. Ketvirta, jei niekas nepadeda – tiesiog įdėkite. Skamba žiauriai, bet kartais nėra kito kelio. Svarbu tai padaryti ramiai, be panikos – jūsų stresas persiduoda gyvūnui. Ir nesijauskite kaltas – jūs tai darote dėl jo gerovės. Kelionė yra laikinas stresas, o gyvenimas Londone – ilgalaikis džiaugsmas.

22. Ką daryti, jei gyvūnas vemė kelionės metu?

Vėmimas yra viena dažniausių problemų. Ypač katėms ir mažiems šunims. Priežastys: stresas, judėjimas, pilnas skrandis. Prevencija: nešerti 4–6 valandas prieš kelionę, duoti raminamųjų (jei veterinaras rekomendavo), užtikrinti gerą ventiliaciją. Jei gyvūnas vemia – vairuotojas valo boksą, duoda vandens, stebi būklę. Jei vėmimas kartojasi – stabdome pas veterinarą. Tai nutinka retai, bet pasiruošę esame. Turime specialių valymo priemonių, atsarginių paklotų, papildomų rankšluosčių. Nemaloni situacija, bet sprendžiama. Svarbiausia – nesinervinti. Gyvūnai vemia. Tai normalu.

23. Ką daryti, jei gyvūnas agresyviai elgiasi kitų gyvūnų atžvilgiu?

Tai rimtesnė problema. Jei žinote, kad jūsų gyvūnas agresyvus – praneškite mums iš anksto. Mes galime jį vežti atskirai arba paskutinį, kad jis nebūtų šalia kitų gyvūnų. Jei agresija atsiranda kelionės metu – vairuotojas stengiasi atskirti gyvūnus. Jei tai neįmanoma – sustojame ir sprendžiame situaciją. Turėjome atvejį, kai du šunys susikivirčijo per sustojimą – vienas kitam įkando į ausį. Nieko rimto, bet kraujo buvo. Po to laikėme juos atskirai likusią kelionės dalį. Pamoka: visada praneškite apie agresiją. Gėda dėl savo gyvūno elgesio yra mažesnė problema nei sužeistas gyvūnas.

24. Ką daryti, jei gyvūnas pabėga?

Tai blogiausias scenarijus, bet esame tam pasiruošę. Vairuotojai turi gyvūnų gaudymo įrangą – tinklus, pavadėlius, skanėstus. Be to, ant kiekvieno gyvūno yra identifikacinė žymė su mūsų kontaktiniais duomenimis. Jei gyvūnas pabėga – pirmiausia stengiamės jį sugauti patys. Jei nepavyksta – skambiname vietinei gyvūnų prieglaudai arba policijai. Ir iš karto informuojame jus. Iki šiol taip nenutiko, bet negalime sakyti, kad tai neįmanoma. Gyvūnai yra nenuspėjami, ypač stresinėse situacijose. Todėl prevencija yra svarbiausia – tvirtas boksas, pavadėlis sustojimų metu, dėmesys.

25. Ką daryti, jei pasikeitė planai ir reikia atidėti kelionę?

Gyvenimas nutinka. Suprantame. Jei pranešate likus daugiau nei 48 valandoms – jokių problemų. Jei 24–48 valandoms – stengiamės padėti, bet gali būti, kad prarasite vietą kitame mikroautobuse. Jei mažiau nei 24 valandoms – prašome 30 proc. kompensaciją. Bet visada klausiame priežasties – jei tai rimta (liga, šeimos nelaimes), dažniausiai netaikome jokių baudų. Mes esame žmonės, ne mašinos. Suprantame, kad kartais gyvenimas yra sudėtingesnis nei bet kokia sutartis. Svarbiausia – bendrauti. Skambinkite, rašykite, praneškite. Blogiausia, ką galite padaryti – tylėti.

26. Kaip susisiekti, jei kyla klausimų?

Telefonu – greičiausias būdas. El. paštu – patogu, jei klausimas nėra skubus. Per mūsų svetainės formą – taip pat galima. Mes atsakome per kelias valandas, dažniausiai greičiau. Savaitgaliais ir švenčių dienomis – lėčiau, bet visada atsakome. Jei skambinate dėl skubios situacijos (gyvūnas blogai jaučiasi, dokumentai prarasti) – skambinkite tiesiai vairuotojui. Jo numerį gaunate užsakymo patvirtinime. Mes suprantame, kad gyvūno pervežimas yra stresinis procesas, ir stengiamės būti prieinami kiekviename žingsnyje. Jūsų ramybė yra mūsų ramybė.

Naminių gyvūnų vežimas tarp Londono ir Lietuvos yra kasdienė realybė tūkstančiams žmonių. Mes esame čia, kad šis procesas būtų kuo sklandesnis. Vežame kiekvieną dieną, žinome kiekvieną maršruto detalę, esame pasiruošę bet kokiai situacijai. Jei planuojate vežti savo augintinį – skambinkite. Mes padėsime.