Šunų pervežimas į Londoną, Vežame kiekvieną dieną

Pervežame šunis į Londoną jau ne vienerius metus, ir kiekvienas šuo – skirtinga istorija. Vienas ramiai sėdi narvelyje ir miega iki pat kelionės pabaigos. Kitas loja be sustojimo pirmas tris valandas. Trečias taip bijo mašinos, kad dreba nuo pirmos minutės. Mes tai matome, su tuo dirbame, ir žinome, kaip elgtis kiekvienu atveju. Šunų pervežimas į Londoną reikalauja ne tik transporto, bet ir supratimo – kad šuo yra gyvas padaras, o ne paketas su etikete. Štai atsakymai į klausimus, kuriuos dažniausiai girdžiu.

Ruošimas – šunų pervežimas į Londoną

1. Kaip paruošti šunį pervežimui į Londoną?

Pirmas žingsnis – veterinaras. Patikrinkite, ar visi skiepai galioja, ar mikroschemos veikia, ar pasas tvarkingas. Antras žingsnis – pratinkite šunį prie transportavimo dėžės. Jei šuo niekada nebuvo narvelyje, pradėkite dabar, ne prieš dieną. Trečias žingsnis – maitinimo režimas. Dieną prieš pervežimą – lengvas maistas, kelionės dieną – nieko arba labai mažai. Visi šie dalykai skamba paprastai, bet praktiškai žmonės pamiršta pusę jų. Tada skambina paskutinę minutę klausdami, ar dar galima kažką padaryti. Galima, bet streso daugiau.

2. Ką daryti, jei šuo nepratęs prie mašinos?

Pratinti. Nėra kito būdo. Pradėkite nuo 10 minučių pasivažinėjimų aplink namą. Kitą dieną – 20 minučių. Trečią – pusvalandį. Stebėkite, kaip šuo reaguoja. Jei ramus – puiku. Jei loja, cypti, vemia – grįžkite prie trumpesnių atstumų. Tai užtrunka savaitę ar dvi, bet efektas didžiulis. Šuo, kuris priprato prie mašinos, keliauja ramiai. Šuo, kuris pirmą kartą sėda į mašiną ir iš karto važiuoja 24 valandas – tas šuo kenčia. Galite manimi tikėti.

3. Ar reikia kirpti šunį prieš pervežimą?

Nereikia, bet jei vasara ir šuo ilgaplaukis – tai geras sprendimas. Karštas kailis + mašina + kelionė = pavojingas derinys. Ypač toms veislėms, kurios jautrios karščiui. Bet tai ne mūsų reikalavimas – tai rekomendacija. Jei žmogus nori vežti haskį vasarą nekirptą – jo teisė. Tik tada mes važiuosime naktį arba su stipresne kondicionavimo sistema. Kompromisų ieškome visada.

4. Ką daryti su šuns maistu pervežimo metu?

Įdėkite maišelį su įprastu maistu. Mes duosime pagal poreikį. Svarbu – ne naujas maistas. Jei šuo valgo vieną pašarą, o jūs įdedate kitą „nes tas skanesnis" – viduriavimas garantuotas. Taip pat įdėkite skanėstų – jie padeda nuraminti. Bet nedaug. Vienas žmogus įdėjo visą dėžę skanėstų – šuo suvalgė pusę per pirmas tris valandas ir vėmiau visą likusią kelionę. Proporcija – svarbu.

Dydis – šunų pervežimas į Londoną

5. Ar vežate didelius šunis?

Taip, vežame. Dideli šunys – vokiečių aviganiai, labradorai, retriveriai – sudaro didelę mūsų „keleivių" dalį. Jiems reikia didesnio narvelio ar bokso, daugiau vietos, daugiau vandens. Bet tai ne problema – tiesiog reikia tinkamai pasiruošti. Vienintelis atvejis, kai atsisakome – jei šuo toks didelis, kad netelpa saugiai transporto priemonėje. Taip nutinka retai, bet būna. Tada ieškome alternatyvų – didesnė mašina, kitas maršrutas, arba tiesiog sąžiningai sakome, kad negalime.

6. O mažus šunis vežate kitaip nei didelius?

Maži šunys vežami narveliuose, kurie tvirtinami taip pat, kaip ir didelių šunų boksai. Skirtumas tik tame, kad mažiems šunims reikia mažiau vietos, mažiau vandens, ir jie paprastai mažiau nervinasi. Bet tai ne taisyklė – maži šunys kartais loja daugiau už didelius. Chihuahua, pavyzdžiui, gali loti 12 valandų be perstojo. Ir mes tą girdime. Bet kantrybė – mūsų darbo dalis.

7. Ar galima vežti du didelius šunis kartu?

Galima, jei jie pažįstami vienas kitą. Du svetimi dideli šunai mašinoje – rizika. Nežinai, kaip jie reaguos. Gal draugiškai, gal urzgs, gal kausis. Todėl svetimus šunis laikome atskirai. O du brolius, kurie augo kartu – taip, jie gali būti kartu. Tiesa, kartais broliai, kurie namie draugauja, mašinoje pradeda konkuruoti dėl dėmesio. Keistas reiškinys, bet tikras.

8. Kokia didžiausia veislė, kurią esate vežę?

Dane. Didysis danas. Šuo, kuris sveria 70 kilogramų ir gali atsistojęs ant užpakalinių kojų pasiekti virtuvės stalą. Vežėme jį iš Kauno į Londoną. Užėmė pusę transporto priemonės. Bet buvo vienas ramiausių šunų, kokius esame vežę – gulėjo ir miegojo beveik visą kelią. O mažas terjeras, kuris važiavo tuo pačiu reisu, lojo be sustojimo. Ironiška.

Sveikata – šunų pervežimas į Londoną

9. Ar vežate sergančius šunis?

Ne. Ir tai vienas iš tų dalykų, kuriuose nedarome išimčių. Sergantis šuo – rizika jam pačiam, kitiems šunims, ir mums. Kelionė yra stresas, o stresas ligoniam gyvūnui gali būti mirtinas. Kartą žmogus bandė nuslėpti, kad šuo serga – pasakė, kad „čia tik sloga". Paaiškėjo, kad tai ne sloga, o infekcinė liga. Teko viską stabdyti, dezinfekuoti mašiną, visi kiti gyvūnai – pas veterinarą. Tokių dalykų neatsiprašinėjame – tiesiog nevežame.

10. Ką daryti, jei šuo alergiškas?

Praneškite. Jei šuo alergiškas kažkam – maistui, žiedadulkėms, vaistams – mes turime tai žinoti. Ir jei turi vaistų – įdėkite su aiškia instrukcija. Vieną kartą šuo buvo alergiškas vabzdžių įkandimams, ir pakeliui įgėlė bitė. Laimei, savininkas buvo davęs antihistamininių tablečių su instrukcija – davėme, viskas gerai. Bet jei nebūtų davęs – nežinočiau, ką daryti. Alergija – rimtas dalykas, nenuvertinkite.

11. Ar vežate vyresnio amžiaus šunis?

Vežame, bet atsargiau. Vyresni šunys jautresni stresui, greičiau pavargsta, dažniau turi sveikatos problemų. Prieš vežimą rekomenduoju pasikonsultuoti su veterinariau – ar šuo pakels kelionę. Jei veterinarius sako taip – vežame. Jei ne – ieškome alternatyvų. Vieną kartą teko atsisakyti vežti 14 metų šunį, nes veterinaras pasakė, kad kelionė gali būti per didelis stresas. Sutikome. Savininkas nusivylė, bet suprato.

12. Kaip elgtis su šunimis, kurie turi sveikatos sutrikimų?

Skaidriai. Pasakykite mums viską – ką šuo vartoja, kokių problemų turi, ką reikia daryti kas kiek laiko. Diabetu sergančiam šuniui reikia insulino. Šuniui su širdies problema reikia vaistų tam tikru laiku. Mes ne veterinarai, bet galime duoti vaistus pagal instrukciją. Tik pasakykite. Blogiau, kai žmogus nutyli, o pakeliui paaiškėja, kad šuo turi epilepsiją ir gali pradėti traukulius bet kurią akimirką. Tai atsitiko. Nuo tada klausiu tiesiai: „ar yra kokių sveikatos problemų, apie kurias turėčiau žinoti?"

Kelionės trukmė – šunų pervežimas į Londoną

13. Kiek laiko trunka šuns pervežimas iš Lietuvos į Londoną?

Paprastai – 20–26 valandos. Bet tai labai priklauso nuo daugelio dalykų: maršruto, eismo, kelto grafiko, sustojimų. Jei viskas sklandžiai – 20 valandų. Jei spūstis Lenkijoje, eilė prie kelto, ir dar šuo nori dažnai sustoti – 28–30 valandų. Nėra garantijos, kad bus tiksliai tiek ir tiek. Mes stengiamės, bet gyvenimas kartais turi kitų planų. Vieną kartą teko sukti kitu keliu, nes autostrada buvo uždaryta dėl avarijos. Pridėjo tris valandas. Ką padarysi.

14. Ar galima paspartinti kelionę?

Ne. Saugumas svarbiau už greitį. Negalima mažinti sustojimų, kad „sutaupyti" laiko. Šuo turi išeiti, atsigerti, prasimankštinti. Negalima važiuoti virš greičio ribojimo, kad greičiau pasiekti. Ir negalima praleisti kelto ir tikėtis, kad „gal kitas bus anksčiau". Planuojame optimalų maršrutą ir jo laikomės. Jei kam reikia labai greitai – rekomenduoju lėktuvą. Mūsų paslauga – patogus ir saugus pervežimas, ne lenktynės.

15. Kada tiksliai atvykstate į Londoną?

Tai priklauso nuo išvykimo laiko ir maršruto. Jei išvykstame penktadienį ryte, paprastai atvykstame šeštadienį ryte arba popiet. Jei išvykstame sekmadienį – pirmadienį. Tikslų laiką pranešame dieną prieš, bet ir tai – apytiksliai. Londono kamščiai gali pridėti valandą ar dvi. Geriau planuoti laisvą dieną atvykimui, o ne tikėtis, kad viskas bus minutės tikslumu.

16. Ar vežate naktį?

Kartais taip. Jei keltas tik naktinis – važiuojame naktį. Jei vasara ir per karšta dieną – taip pat naktį. Naktinė kelionė turi privalumų: mažiau eismo, vėsiau, šunys dažniau miega. Bet trūkumas – vairuotojas pavargsta greičiau, tai reikia dažniau keistis (jei du vairuotojai) arba dažniau ilsėtis. Svarbu, kad gyvūnams būtų gerai – diena ar naktis, tai antraeiliai dalykai.

Problemų sprendimas – šunų pervežimas į Londoną

17. Ką daryti, jei šuo loja be sustojimo?

Kantrybė. Tai pirmas ir svarbiausias dalykas. Negalime užčiaupti šuns – tai jo būdas komunikuoti. Galime pabandyti nuraminti – ramus balsas, skanėstas, trumpas sustojimas. Bet jei šuo loja dėl baimės ar streso, tai nepraeis per penkias minutes. Yra tekę vežti šunį, kuris lojo penkias valandas iš eilės. Penkias. Po to nutilo ir miegojo likusią kelionę. Kiekvienas šuo skirtingas, ir nėra universalaus sprendimo.

18. Ką darote, jei šuo bando kąsti?

Atsargiai. Agresyvūs šunys – sudėtingiausia mūsų darbo dalis. Negalime jų tiesiog palikti ramybėje, nes reikia patikrinti, ar viskas gerai, duoti vandens, išvesti. Bet negalime ir rizikuoti sveikata. Turime apsaugines pirštines, ilgus pavadžius, ir patirties. Bet jei šuo pavojingai agresyvus – paprašome, kad savininkas pats jį sutvarkytų prieš pervežimą arba važiuotų kartu. Vieną kartą šuo įkando mano kolegai. Nieko baisaus, bet nemalonu. Po to pradėjome klausinėti agresijos istorijos prieš kiekvieną vežimą.

19. Ar nutinka, kad atsisakote vežti šunį?

Taip, nutinka. Priežastys gali būti įvairios: netvarkingi dokumentai, sveikatos problemos, per didelis agresyvumas, arba tiesiog – per daug prašymų, kurių negalime įvykėti. Vieną kartą atsisakėme, nes šuo buvo toks didelis, kad netilpo į mūsų transportą, o savininkas reikalavo, kad „kažkaip tilps". Ne, netilps. Geriau sąžiningai atsisakyti nei rizikuoti. Nemalonu visada, bet geriau nei meluoti.

20. Ką daryti, jei šuo pabėga sustojimo metu?

Ši situacija dar nėra atsitikusi mums, bet ji gali nutikti bet kam. Prevencija – pavadėlis visada, net jei šuo „paklusnus". Uždaros teritorijos sustojimams. Jei vis dėlto pabėga – nebėgioti paskui. Šuo išsigąs ir bėgs toliau. Atsistoti, ramiai šaukti, naudoti skanėstus. Turime ir praktikos, ir žinių. Bet geriau išvengti nei spręsti.

Pristatymas – šunų pervežimas į Londoną

21. Kaip pristatote šunį į Londoną?

Susitariame dėl vietos ir laiko. Paprastai tai būna adresas, kur gyvena savininkas, arba kita patogi vieta. Šuo perduodamas su visais dokumentais. Mes paaiškiname, kaip šuo elgėsi kelionėje, ar valgė, ar gėrė, ar buvo problemų. Jei viskas gerai – susitikimas trunka 10–15 minučių. Jei kažkas negerai – ilgiau, nes reikia paaiškinti ir patarti.

22. Kas atsitinka, jei savininko nėra sutartoje vietoje?

Skambiname. Laukiame. Jei po pusvalandžio niekas neatsiliepia ar neateina – tampa problematiška. Mes negalime palikti šuns gatvėje. Yra tekę laukti valandą, kol žmogus atvyko iš oro uosto, kur lėktuvas vėlavo. Suprantu, kad planai keičiasi, bet praneškite. Jei žinau, kad reikės laukti – galiu planuoti. Jei nežinau – nervinuosi.

23. Ar galite pristatyti šunį kitam žmogui, ne savininkui?

Taip, jei savininkas iš anksto praneša ir duoda kontaktus to žmogaus. Mes patikriname tapatybę – paprašome asmens dokumento, kad įsitikintume, jog tai teisingas žmogus. Skamba griežtai, bet taip saugiau. Ne kartą buvo, kad kažkas kitas bandė „pasiimti" šunį – ne, tokių dalykų neleidžiame.

Bendra – šunų pervežimas į Londoną

24. Kuo jūs skiriatės nuo kitų šunų vežėjų?

Negalėčiau pasakyti, kuo mes kitokie, nes nežinau, ką daro kiti. Ką galiu pasakyti – mes vežame sąžiningai, komunikuojame atvirai, ir nesame tobuli. Bet kai klystame – pripažįstame. Kai kažkas negerai – skambiname, o ne slepiame. Gal tai ir yra skirtumas. O gal ne. Jūsų teisė spręsti.

25. Ar turite draudimą?

Taip, turime civilinės atsakomybės draudimą. Tai reiškia, kad jei dėl mūsų kaltės kas nors nutinka gyvūnui – draudimas padengia išlaidas. Bet tai nereiškia, kad mes nesirūpiname – draudimas yra paskutinė priemonė, o ne pasiteisinimas atsipalaiduoti. Svarbiau už draudimą – mūsų patirtis ir atsakomybė.

26. Kaip galiu jumis pasitikėti?

Sunkus klausimas. Pasitikėjimas neatsiranda iš nieko. Galite paklausti žmonių, kurie jau naudojosi mūsų paslaugomis. Galite paskaityti atsiliepimus. Galite tiesiog paskambinti ir pasikalbėti – pajusite, ar žmogus už telefono žino, ką daro, ar skaito iš lapo. Asmeniškai aš nemoku pasitikėti tais, kurie per daug žada. Mes nežadame, kad viskas bus tobula. Mes žadame, kad stengsimės. Ar užtenka? Jūs nuspręskite.

Išvada

Šunų pervežimas į Londoną – tai kasdieninis mūsų darbas, kurį darome su atsakomybe. Kiekvienas šuo, kurį vežame, yra kažkieno šeimos narys. Mes tai suprantame ir elgiamės atitinkamai. Jei planuojate vežti savo šunį – pradėkite ruoštis dabar, ne paskutinę savaitę. Jei turite klausimų – klauskite. Geriau sužinoti prieš nei po.