Gyvūnų pervežimas GB, Vežame kiekvieną dieną

Gyvūnų pervežimas GB kryptimi yra viena iš tų paslaugų, kurios prireikia netikėtai – staiga reikia kraustytis, persikelti, arba tiesiog norite, kad jūsų augintinis būtų šalia, kai gyvenate Didžiojoje Britanijoje. Mes vežame gyvūnus – šunis, kates, kartais ir egzotiškesnius augintinius – kasdien, be išeiginių. Šiame straipsnyje atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus apie gyvūnų pervežimą į Jungtinę Karalystę – nuo dokumentų iki kainos, nuo narvų iki adaptacijos po kelionės. Rašome taip, kaip dirbame – tiesiai ir be nereikalingo pagražinimo.

Pasiruošimas – gyvūnų pervežimas GB paslauga

1. Ką reikia žinoti prieš vežant gyvūną į Didžiąją Britaniją?

Pirmiausia – JK turi griežtas gyvūnų įvežimo taisykles. Jos nėra sudėtingos, bet reikalauja dėmesio. Gyvūnas turi būti paženklintas mikročipu, paskiepytas nuo pasiutligės, nukirmintas ir turėti augintinio pasą. Be šių dokumentų – neįvažiuosite. Antra – pagalvokite apie transportavimo sąlygas. Narvas, vanduo, maistas, sustojimai. Trečia – pasirinkite patikimą vežėją. Ne pigiausią, o patikimą. Mes vežame kasdien, turime patirties, bet ne vieninteliai rinkoje. Svarbiausia – kad jūsų augintinis pasiektų tikslą sveikas.

2. Kiek laiko užtrunka pasiruošimas gyvūno kelionei?

Priklauso nuo to, nuo ko pradedate. Jei gyvūnas jau turi mikročipą ir galiojantį pasiutligės skiepą – savaitė ar dvi. Jei ne – bent mėnesį. Mikročipas įdedamas bet kada, bet pasiutligės skiepas turi „nusistovėti" 21 dieną. Po to kirmino gydymas, pasas, sveikatos pažymėjimas. Viskas turi būti atlikta tam tikra tvarka, ir kiekvienas žingsnis užtrunka. Mes rekomenduojame pradėti ruoštis bent mėnesį iki planuojamos kelionės – taip turėsite laiko viską sutvarkyti be streso.

3. Ar skiriasi reikalavimai skirtingiems gyvūnams?

Taip, nors pagrindiniai reikalavimai – mikročipas, pasiutligės skiepas, pasas – galioja visiems augintiniams: šunims, katėms, šeškams. Bet yra skirtumų. Pavyzdžiui, šunims reikia kirmino gydymo prieš įvažiavimą į JK, o katėms – ne. Šeškams reikia papildomų skiepų. Egzotiniai gyvūnai – ropliai, paukščiai – turi visiškai kitokius reikalavimus, ir mes jų nevežame. Mes specializuojamės šunyse ir katėse – tai mūsų kompetencija. Jei turite kitokį gyvūną – kreipkitės į specializuotą vežėją.

4. Ką daryti, jei gyvūnas turi sveikatos problemų?

Pirmiausia – veterinaro patikra. Jei gyvūnas serga – nevežkite. Kelionė yra stresas, ir sergantis gyvūnas gali dar labiau susirgti. Jei gyvūnas turi lėtinę ligą – pasitarkite su veterinaru, ar jis gali keliauti. Mes vežėme katę su diabetu – savininkė davė mums insulino ir instrukcijas, ir viskas praėjo gerai. Bet tai buvo išimtis, ne taisyklė. Kiekvienas atvejas skirtingas, ir mes negalime duoti universalaus atsakymo. Svarbiausia – pasitarti su specialistu.

5. Ar galima vežti gyvūną be mikročipo?

Ne. Mikročipas yra privalomas – be jo gyvūnas negali kirsti sienos. Tai ne mūsų taisyklė – tai ES ir JK įstatymas. Mikročipas yra gyvūno identifikacija – be jo neįmanoma patvirtinti, kad skiepas priklauso būtent tam gyvūnui. Čipas įdedamas vieną kartą ir galioja visą gyvūno gyvenimą. Tai neskausminga procedūra – veterinaras suleidžia mažą mikroschemą po oda. Trunka kelias sekundes. Jei jūsų gyvūnas neturi čipo – dėkite dabar.

Dokumentai – gyvūnų pervežimas GB reikalavimai

6. Kokie dokumentai reikalingi gyvūno pervežimui į GB?

Sąrašas: augintinio pasas su mikročipo numeriu, pasiutligės skiepo įrašas, kirmino gydymo įrašas (šunims), sveikatos pažymėjimas. Tai pagrindas. Jei gyvūnas veislinis – gali prireikti kilmės dokumentų. Jei vežate kačiuką ar šuniuką – gali prireikti papildomų dokumentų apie amžių. Mes visada rekomenduojame pasitikrinti VMVT svetainėje – ten yra naujausia informacija. Taisyklės kartais keičiasi, ir tai, kas galiojo prieš metus, gali būti pasenę.

7. Kas yra augintinio pasas ir kuo jis skiriasi nuo skiepų knygelės?

Augintinio pasas yra oficialus dokumentas, kurį išduoda licencijuotas veterinaras. Jame yra visi gyvūno duomenys – čipo numeris, skiepų įrašai, savininko informacija. Skiepų knygelė – tai neoficialus dokumentas, kuriame veterinaras žymi, kokius skiepus davė. Ji neturi juridinės galios. Sienos kirtimui reikia paso, ne knygelės. Mes turėjome klientą, kuris atėjo su gražia skiepų knygele – veterinaras buvo įrašęs viską tvarkingai, bet tai ne pasas. Teko grįžti ir daryti oficialų dokumentą.

8. Kaip patikrinti, ar pasiutligės skiepas galioja?

Pase turi būti įrašyta skiepo data ir galiojimo laikas. Pirmasis skiepas galioja vienerius metus, vėlesni – priklausomai nuo vakcinos gamintojo – vienerius arba trejus metus. Jei nežinote, kada skiepyta – veterinaras gali patikrinti savo duomenų bazėje. Svarbu – skiepas turi galioti visos kelionės metu. Jei skiepas baigia galioti rytoj, o kelionė po savaitės – skiepykite iš naujo. Ir vėl – 21 diena laukimo. Tad planuokite iš anksto.

9. Ką daryti, jei sveikatos pažymėjimas pasibaigė kelionės metu?

Sveikatos pažymėjimas galioja 10 dienų. Jei kelionė trunka ilgiau – pažymėjimas gali pasibaigti. Tai rimta problema, nes pasienyje JK jį tikrina. Mes stengiamės, kad kelionė tilptų į 10 dienų, bet kartais – dėl eismo, oro, kitų priežasčių – ji užtrunka ilgiau. Jei taip nutinka – mes informuojame klientą ir tariamės. Kartais reikia gauti naują pažymėjimą iš veterinaro pakeliui – tai įmanoma, bet sudėtinga. Geriau planuoti taip, kad 10 dienų būtų pakankamai.

10. Ar reikia deklaruoti gyvūną JK pasienyje?

Taip. Pasienyje pareigūnai tikrina dokumentus – pasą, čipą, skiepų įrašus, kirmino gydymą. Jie gali nuskaityti čipą ir palyginti su paso duomenimis. Jei viskas tvarkoje – praleidžia. Jei ne – gali sulaikyti gyvūną karantine. Karantinas – tai ne pokštas. Gyvūnas laikomas specialioje įstaigoje iki 4 mėnesių, ir už tai moka savininkas. Mes visada patikriname dokumentus prieš kelionę, kad išvengtume tokių situacijų. Bet galutinį sprendimą priima pasienio pareigūnai – mes negalime garantuoti nieko.

Kelionė – gyvūnų pervežimas GB maršrutas

11. Koks maršrutas naudojamas vežant gyvūnus į GB?

Važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją, Prancūziją, o tada kertame Lamanšą. Maršrutas gali skirtis priklausomai nuo to, kur paimame gyvūną ir kur reikia pristatyti. Atstumas – apie 2000–2500 km, priklausomai nuo konkretaus maršruto. Kelionė trunka 24–30 valandų, su sustojimais. Mes nevažiuojame be sustojimų – tai būtų nežmoniška. Gyvūnai turi išeiti, atsigerti, atlikti reikalus. Saugumas ir komfortas – prioritetas.

12. Kiek sustojimų darote kelionės metu?

Mažiausiai 4–5. Sustojame kas 4–5 valandas, 15–30 minučių. Per sustojimus gyvūnai išvedami pasivaikščioti, gauna vandens, gali atlikti reikalus. Mes nevedame gyvūnų kartu – kiekvienas turi savo laiką, kad nesusitiktų nepažįstami gyvūnai. Tai užtrunka, bet taip saugiau. Sustojame specialiose aikštelėse, kur nėra daug automobilių ir triukšmo. Gyvūnai turi jaustis ramiai.

13. Kaip gyvūnai transportuojami kelionės metu?

Kiekvienas gyvūnas turi savo narvą, pritvirtintą prie mikroautobuso grindų arba sienos. Narvai yra skirtingų dydžių, priklausomai nuo gyvūno. Šunys ir katės yra atskirose erdvėse – nemaišome rūšių. Mikroautobusas turi ventiliaciją, šildymą, o vasarą – kondicionierių. Temperatūra palaikoma komfortiška – ne per karšta, ne per šalta. Mes stebime gyvūnus kelionės metu – jei kas nors atrodo ne taip, sustojame ir tikriname.

14. Ką daryti, jei gyvūnas serga kelionės metu?

Sustojame, vertiname situaciją. Jei gyvūnas vemia – gal judesio liga, gal kas rimčiau. Jei karščiuoja – reikia veterinaro. Mes turime pirmosios pagalbos rinkinį, bet tai ne veterinarinė pagalba. Jei reikia – vežame pas artimiausią veterinarą. Mes turime kontaktus veterinarijos klinikų visuose pagrindiniuose maršruto miestuose. Svarbu – neignoruoti simptomų. Viena katė pradėjo švokšti Lenkijoje – sustojome, veterinaras davė vaistų, ir toliau važiavome. Bet jei būtume ignoravę – galėjo būti blogiau.

15. Kaip pereinama Lamanšo sąsiaurį su gyvūnais?

Arba keltu, arba Eurotuneliu. Abiem atvejais gyvūnai turi likti mikroautobuse. Negalima jų išvesti. Keltas trunka apie 1,5–2 valandas, tunelis – 35 minutes. Mes dažniausiai naudojame tunelį – greičiau, mažiau streso. Svarbu, kad gyvūnai būtų ramūs – jei loja ar kniaukia, gali kilti problemų. Tad stengiamės, kad jie būtų pavargę prieš kertant Lamanšą. Pavargęs gyvūnas – ramus gyvūnas.

Narvai – gyvūnų pervežimas GB transportavimo sąlygos

16. Kokius narvus naudojate gyvūnų vežimui?

Naudojame plastikinius „skrydžio" tipo narvus – jie lengvi, tvirti, lengvai valomi. Kiekvienas narvas turi ventiliacijos angas, užraktą ir minkštą pagrindą. Narvai yra skirtingų dydžių – nuo mažų, skirtų katėms, iki didelių, skirtų dideliems šunims. Mes ne naudojame sulankstomus metalinius narvus – jie per daug triukšmingi. Plastikiniai narvai yra tarsi mažas „urvas" – gyvūnas jaučiasi saugiau. Gamtos instinktai veikia – uždara erdvė ramina.

17. Ar galiu atsivežti savo narvą?

Taip, jei jis atitinka saugumo reikalavimus. Narvas turi būti tvirtas, su veikiančiu užraktu, pakankamai didelis gyvūnui. Mes patikrinsime prieš kelionę. Jei narvas per mažas, per silpnas arba sugedęs – pasiūlysime savo. Bet jei jūsų narvas geras – naudokite jį. Gyvūnas geriau jaučiasi savo narve, kuriame yra pažįstami kvapai. Vienas katinas atsisakė eiti į mūsų narvą – bet savo narve užmigo per 5 minutes.

18. Kaip dažnai valote narvus?

Jeigu gyvūnas apsivemia arba apsišlapina – valome iš karto. Mes turime popierinių rankšluosčių, maišelių ir dezinfekavimo priemonių. Jei viskas tvarkoje – valome per didžiuosius sustojimus. Švara svarbi – ne tik dėl kvapo, bet ir dėl gyvūno sveikatos. Šlapias narvas gali sukelti odos problemų, ypač ilgai būnant drėgmėje. Mes stengiamės, kad kiekvienas gyvūnas keliautų sausame ir švariame narve.

19. Ką dėti į narvą prieš kelionę?

Minkštą apklotą, kuris kvepia namais. Žaislą – bet ne tokį, kurį galima sukramtyti. Vandens gertuvę, pritvirtintą prie grotelių. Ir tiek. Negalima dėti maisto, kaulų ar kitų daiktų, kurie gali kelti pavojų. Mes vieną kartą radome narve žirkles – savininkė sakė, kad „pamiršo". Ne, taip negalima. Narvas turi būti saugus – be aštrių daiktų, be mažų dalių, kurias gyvūnas gali praryti.

20. Ar gyvūnas gali keliauti be narvo?

Mūsų transporto priemonėse – ne. Gyvūnas turi būti narve. Tai saugumo reikalavimas. Laisvas gyvūnas gali blaškytis, trukdyti vairuotojui, susižeisti. Staigiai stabdant, laisvas gyvūnas tampa pavojingu objektu. Narvas apsaugo gyvūną – ir mus. Mes suprantame, kad kai kurie gyvūnai nemėgsta narvų, bet kelionės metu tai geriausias variantas. Po kelionės jie išeis ir pamirš viską.

Kainos – gyvūnų pervežimas GB kaina

21. Kiek kainuoja gyvūnų pervežimas į GB?

Kaina priklauso nuo gyvūno dydžio, maršruto, sezono. Paprastai – 250–450 eurų už vieną gyvūną. Maži gyvūnai – pigiau, dideli – brangiau. Jei vežate du gyvūnus – antram taikome nuolaidą. Bet žiūrėkite – pigiausias variantas ne visada geriausias. Mes ne pigiausi, bet turime patirties, gerą transportą ir rūpinamės gyvūnais. Kaina atspindi kokybę. Jei kas nors siūlo vežti už 150 eurų – paklauskite, kokiomis sąlygomis.

22. Ar kaina priklauso nuo gyvūno rūšies?

Daugiausia nuo dydžio, o ne rūšies. Katė paprastai mažesnė už šunį, tad kaina mažesnė. Bet jei turite didelę katę – Meino meškėną – ji gali kainuoti tiek pat, kiek vidutinio dydžio šuo. Mes klausiame ne tik rūšies, bet ir dydžio, kad galėtume paruošti tinkamą narvą ir apskaičiuoti kainą. Paprasta – didesnis gyvūnas = daugiau vietos = didesnė kaina.

23. Kada mokėti už gyvūnų pervežimą?

Avansu – 30–50 procentų – prieš kelionę. Likusi dalis – atvykus. Mes priimame pavedimą, grynais, kartais per PayPal. Svarbu – turėti patvirtinimą. Jei mokate grynais – prašykite kvito. Jei pavedimu – išsaugokite pavedimo kopiją. Tai apsaugo ir jus, ir mus. Mes esame sąžiningi, bet gyvenime visko nutinka – geriau turėti įrodymą.

24. Ar yra paslėptų mokesčių?

Pas mus – ne. Mes visada pasakome galutiną kainą iš anksto. Bet kai kurie vežėjai gali pridėti mokesčių už „papildomas paslaugas". Klauskite prieš užsakydami: „ar tai galutinė kaina?" Jei vežėjas neduoda aiškaus atsakymo – ieškokite kito. Mes visada sakome tiesiai – tiek kainuoja, daugiau nieko. Aiškumas yra pagarbos ženklas, ir mes tai vertiname.

25. Ar galima derėtis dėl kainos?

Žinoma, galima paklausti. Ypač jei vežate kelis gyvūnus arba esate grįžtantis klientas. Mes dažnai duodame nuolaidą tiems, kurie kreipiasi ne pirmą kartą. Bet nesitikėkite, kad kaina nukris per pusę – tai verslas, ir mes turime savo kaštus. Degalai, draudimas, veterinarinės patikros – viskas kainuoja. Protingas pokalbis visada įmanomas. Svarbiausia – būti sąžiningam.

Specialūs atvejai – gyvūnų pervežimas GB išimtys

26. Kaip vežti kelis gyvūnus vienu metu?

Kiekvienas gyvūnas turi savo narvą. Jei gyvūnai iš tos pačios šeimos ir draugiški – gali būti tame pačiame skyriuje. Bet svetimi gyvūnai – atskirai. Mes nemaišome skirtingų šeimų gyvūnų – tai stresas abiem. Jei turite tris kates ir du šunis – mes galime juos vežti vienu reisu, bet kiekvienas savo narve, šunys atskirai nuo kačių. Tai logistinis iššūkis, bet mes su tuo susitvarkome.

27. Ką daryti, jei gyvūnas yra labai nervingas?

Nervingi gyvūnai reikalauja daugiau dėmesio. Mes stengiamės būti ramūs, kalbėti švelniai, netrukdyti. Uždengiame narvą antklode, kad būtų tamsiau – tai padeda. Bet jei gyvūnas yra labai nervingas – pagalvokite apie veterinaro rekomenduotą raminamąjį. Ne stiprų – lengvą, kad gyvūnas tiesiog atsipalaiduotų. Mes patys neskiriame vaistų – tai veterinaro reikalas. Bet galime patarti, kur kreiptis.

28. Ar galima vežti nėščią gyvūną?

Techniškai – taip, bet mes to nerekomenduojame. Nėščia gyvūnė patiria papildomą stresą, o tai gali sukelti priešlaikinį gimdymą. Jei jūsų katė ar šunė laukiasi – geriau palaukti. Jei tai skubus atvejis – pasitarkite su veterinaru. Mes vieną kartą vežėme nėščią katę – viskas praėjo gerai, bet nervų kainavo visiems. Veterinaras pasakė, kad tai buvo rizikinga. Tad geriau ne.

29. Kaip vežti seną gyvūną?

Vyresni gyvūnai reikalauja daugiau dėmesio. Veterinaro patikra prieš kelionę – būtina. Jei gyvūnas turi sveikatos problemų – veterinaras gali rekomenduoti papildomus vaistus arba atidėti kelionę. Seni gyvūnai sunkiau pakelia stresą, ilgiau atsigauna. Mes rekomenduojame dažniau sustoti, duoti daugiau vandens, palaikyti patogią temperatūrą. Turėjome 16 metų katę, kuri keliavo pas šeimininkę į Londoną – viskas praėjo gerai, bet ji dvi dienas po kelionės tiesiog gulėjo. Normalu.

30. Ką daryti, jei gyvūnas turi alergiją?

Praneškite mums apie alergiją. Jei gyvūnas alergiškas tam tikriems maisto produktams – duokite mums jo maistą. Jei alergiškas tam tikroms medžiagoms – pasakykite, kad galėtume išvengti. Mes nenaudojame stiprių cheminių valiklių, bet kartais reikia dezinfekuoti narvą – jei gyvūnas alergiškas, mes naudosime alternatyvą. Viena katė buvo alergiška tam tikroms medžiagoms – mes pakeitėme valiklį. Skamba kaip perteklinis rūpestis, bet geriau saugiau.

Po kelionės – gyvūnų pervežimas GB pabaiga31. Kur pristatote gyvūnus GB?Priklauso nuo užsakymo. Mes vežame į pagrindinius miestus – Londoną, Birmingemą, Mančesterį, Lidsą, Bristolį. Jei reikia pristatyti į mažesnę vietovę – galima tartis, bet tai gali kainuoti papildomai. Mes stengiamės būti lankstūs – jei klientas gyvena už 50 km nuo pagrindinio maršruto, mes paprastai nuvažiuojame. Viskas įmanoma, jei kalbamės.32. Ar pristatote gyvūną tiesiai į namus?Dažniausiai – taip. Mes atvežame gyvūną tiesiai prie jūsų durų. Bet kartais tai neįmanoma – siauros gatvės, draudžiamos zonos, parkavimo problemos. Tokiu atveju sutariame susitikti netoliese. Svarbu, kad būtumėte pasiekiami telefonu – mes skambiname likus 30–60 minučių iki atvykimo. Jei neatsiliepiate – laukiame, bet ne amžinai. Tad laikykite telefoną įjungtą.33. Ką daryti, jei gyvūnas pavargęs po kelionės?Tai normalu. Ilga kelionė yra stresas bet kuriam gyvūnui.