Anglija Lietuva naminių gyvūnų pervežimas kiekvieną dieną

Turbūt esate vienas iš tų, kuris svarsto, kaip persivežti savo šunį ar katę iš Anglijos į Lietuvą. Galbūt kraustotės, galbūt gyvūnas grįžta iš svečių. Kiekvieną dieną matau, kaip žmonės susiduria su ta pačia problema – logistika, dokumentais, stresu. Tai ne tik transporto klausimas. Tai gyvo padaro, kuris nekalba, bet jaučia, perkėlimas. Štai kodėl nusprendžiau pasidalinti savo patirtimi, ne kaip ekspertas iš vadovėlio, o kaip žmogus, kuris tai daro kasdien. Pabandysiu atsakyti į dažniausius klausimus, kad kelionė būtų sklandesnė.

Logistika – pervežimas iš Anglijos į Lietuvą kiekvieną dieną

1. Ar tikrai vežate gyvūnus kiekvieną dieną?

   Tikrai taip. Mūsų maršrutai tarp Anglijos ir Lietuvos vyksta kasdien, o gyvūnai yra integruota to dalis. Bet, tiesą sakant, ne kiekviena diena yra ideali. Kartais, pavyzdžiui, praėjusį trečiadienį, dėl didelio krovinio srauto Doverio uoste, vienas mikroautobusas su trimis katėmis vėlavo beveik keturias valandas. Gyvūnai buvo gerai, bet šeimininkai labai jaudinosi. Taigi, nors grafikas yra kasdienis, gyvenimas kartais jį pakoreguoja. Svarbiausia – komunikacija. Mes visada informuojame.

2. Kaip suplanuoti, kad mano šuo būtų paimtas konkrečią dieną?

     Geriausia susisiekti bent prieš 3-4 dienas. Taip mes galime suderinti maršrutą, patikrinti, ar yra laisva vieta specialiame skyriuje (ne, gyvūnai nevažiuoja tarp lagaminų). Kartą turėjome situaciją, kai žmogus paskambino ryte ir norėjo, kad jo labradoras išvyktų tą pačią popietę. Pavyko, bet tai buvo išimtis, nes kitas vairuotojas neturėjo pilno sąstato. Planavimas yra raktas. Ypač jei gyvūnas turi specifinių poreikių arba jei reikia tam tikrų dokumentų, kuriuos reikia paruošti.
   

3. Kokiu laiku paprastai išvykstate iš Anglijos?

     Dažniausiai išvykstame vėlai vakare arba labai anksti ryte, kad pagrindinį kelio ruožą įveiktume per mažiau intensyvų eismą. Pavyzdžiui, iš Londono rajonų dažniausiai pajudame apie 22-23 val. vakaro. Tai leidžia išvengti didžiųjų miestų kamščių ir pasiekti keltą ar Eurotunelį optimaliu metu. Gyvūnams tai taip pat geriau – jie didžiąją kelionės dalį praleidžia miegodami, o ne stovėdami spūstyse. Aišku, visada yra išimčių, priklausomai nuo konkretaus užsakymo.
   

4. Kiek laiko trunka kelionė nuo durų iki durų?

     Viskas priklauso nuo konkrečių adresų. Standartiškai, nuo Londono iki Vilniaus, su visais persikėlimais ir trumpais sustojimais, skaičiuokite apie 30-36 valandas. Tai nėra greitasis traukinys. Turime įvertinti keltų ar tunelio tvarkaraščius, muitinės patikras (nors gyvūnams jos paprastai greitesnės), ir vairuotojų poilsio režimą. Vienas klientas buvo nustebęs, kad kelionė užtruko 38 valandas – tiesiog sutapo blogas oras La Manše ir papildoma patikra pasienyje. Reikia būti tam pasiruošus.
   

Dokumentai – naminių gyvūnų vežimas iš Anglijos

1. Kokie dokumentai reikalingi šuniui vežti?

   Pagrindas – gyvūno pasas (Pet Passport) arba sveikatos sertifikatas, išduotas oficialaus veterinarijos gydytojo. Jame turi būti žyma apie galiojančią pasiutligės vakcinaciją, mikroschemos numeris. Šuo turi būti identifikuotas mikroschema. Tai yra absoliutus minimumas. Tačiau kartais, ypač jei gyvūnas vežamas pirmą kartą arba jei yra tam tikrų veislių, gali prireikti papildomų dokumentų. Vieną kartą turėjome atvejį, kai šeimininkas pamiršto, kad jo šuns pasas baigė galioti prieš dvi savaites. Teko viską skubiai tvarkyti vietoje. Patikrinkite datas!

2. Ar katėms reikia tų pačių dokumentų?

     Taip, principas tas pats – gyvūno pasas, mikroschema, galiojanti pasiutligės vakcina. Skirtumas tas, kad katėms nereikia specifinio kraujo tyrimo dėl pasiutligės antikūnų, jei jos keliauja iš JK į ES (kol kas). Bet viskas gali keistis, ypač po Brexit. Aš visada rekomenduoju pasitikrinti naujausią informaciją tiesiogiai Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (VMVT) Lietuvoje arba atitinkamoje JK institucijoje. Geriau paskambinti vieną kartą, nei vėliau turėti bėdą pasienyje.
   

3. Ką daryti, jei gyvūno pasas prarastas?

     Tai nemaloni, bet sprendžiama situacija. Reikia kreiptis į veterinarijos gydytoją, kuris išdavė pasą, kad jis išduotų dublikatą arba naują dokumentą su ta pačia informacija. Tai užima laiko, kartais net kelias dienas. Be to, gali tekti sumokėti už dublikatą. Turėjome klientę, kuri persikraustė ir pasas dingo tarp dėžių. Ji skambino panikuodama, bet veterinaras padėjo per 48 valandas. Svarbu – neatidėliokite, kai tik pastebite trūkumą, imkitės veiksmų.
   

4. Ar reikia specialios pažymos iš veterinarijos prieš pat kelionę?

     Taip, vadinamasis sveikatos sertifikatas (Health Certificate). Jį turi išduoti oficialus veterinaras ne anksčiau kaip 10 dienų prieš numatomą išvykimą iš JK. Jame patvirtinama, kad gyvūnas yra sveikas ir tinkamas kelionei. Tai atskiras dokumentas nuo paso. Kartais žmonės painioja. Vienas vaikinas man atsiuntė paso nuotrauką ir klausė, ar užtenka. Neužtenka. Reikia to sertifikato. Jį reikės pateikti ir prieš įlipant į keltą, ir pasienyje. Be jo tiesiog neįleis.
   

Kelionė – vežame naminius gyvūnus Anglija Lietuva

1. Kokiomis transporto priemonėmis vežate gyvūnus?

   Naudojame specialiai pritaikytus mikroautobusus. Jie turi atskirus, gerai vėdinamus ir saugius skyrius gyvūnams. Tai nėra paprasti furgonai, kuriuose telpa viskas. Yra įrengta temperatūros kontrolė, minkštos, plaunamos grindys, tvirtinimo taškai narvams. Kiekvienas gyvūnas turi savo erdvę. Pavyzdžiui, vienas mūsų mikroautobusas turi 6 individualias vietas dideliems šunims ir 12 mažesnių kačių ar mažų šunelių. Tai leidžia išvengti kontakto tarp gyvūnų, kas yra labai svarbu, jei jie nepažįstami.

2. Ar gyvūnai keliauja kartu su bagažu?

     Griežtai ne. Gyvūnai turi atskirą, jiems skirtą zoną. Bagažas yra visiškai atskiroje patalpoje. Tai ne tik komforto, bet ir saugumo klausimas. Nenoriu, kad ant kačių narvo nukristų sunkus lagaminas, jei staiga stabdytume. Be to, gyvūnai gali būti jautrūs svetimiems daiktams, jų kvapams. Todėl jų erdvė yra izoliuota. Vienas vairuotojas man pasakojo, kaip kartą klientas primygtinai reikalavo, kad jo šuo važiuotų šalia jo lagaminų, nes „ten jam ramiau“. Teko aiškinti, kad saugumo taisyklės yra nekeičiamos.
   

3. Kaip dažnai darote sustojimus ilgos kelionės metu?

     Maždaug kas 3-4 valandas. Sustojimai yra būtini – gyvūnams reikia išeiti, atlikti reikalus, gauti vandens. Mes turime specialias, aptvertas aikšteles poilsiui. Pavyzdžiui, vienoje vietoje Vokietijoje yra puiki didelė pieva, kur šunys gali pabėgioti. Sustojimai trunka apie 20-30 minučių. Per tą laiką vairuotojas patikrina kiekvieno gyvūno būklę, pakeičia vandenį, jei reikia. Tai yra neatsiejama kelionės dalis, jos nepraleidžiame. Net jei skubame, gyvūno poreikiai yra prioritetas.
   

4. Ką daryti, jei mano gyvūnas blogai jaučiasi kelionės metu?

     Mūsų vairuotojai yra apmatyti suteikti pirmąją pagalbą ir atpažinti streso požymius. Jei gyvūnas vemtų, drebėtų arba būtų pernelyg apatiškas, mes iškart sustojame, įvertiname situaciją. Turime pagrindinius vaistus nuo pykinimo, bet, svarbiausia, turime kontaktus veterinarijos klinikų maršrute. Prieš kelionę visada prašome šeimininkų informuoti apie bet kokias sveikatos problemas ar polinkį į blogą savijautą. Kartą vežėme katiną, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, labai bijo garso. Vairuotojas pastebėjo jo nerimą, pritemdė šviesas skyriuje, uždengė narvą lengva antklode – ir katinas nurimo. Kartais maži dalykai labai padeda.
   

Sauga – pervežimas su augintiniais

1. Ar mano gyvūnas bus saugus su kitais gyvūnais?

   Kiekvienas gyvūnas keliauja atskirame, uždarame skyriuje ar narve. Kontakto tarp nepažįstamų gyvūnų nėra. Mes niekada nedėsime katės į tą patį skyrių su šunimi, nebent jie yra iš tos pačios šeimos ir šeimininkas to prašo. Net ir tada, tai daroma atsargiai. Saugumas yra pirmoje vietoje. Turime taisyklę: jei abejojame, nedėsime. Pavyzdžiui, jei vienas šuo loja ant visų kitų, jis gaus atskirą, labiau izoliuotą vietą, kad nesukeltų streso kitiems.

2. Kas nutinka, jei gyvūnas pabėga sustojimo metu?

     Tai yra blogiausias košmaras, bet mes tam pasiruošę. Visos mūsų aikštelės yra aptvertos. Prieš atidarant bet kurias duris, vairuotojas visada patikrina, ar gyvūnas yra pritvirtintas prie pavadėlio. Turime papildomus ilgus pavadžius ir antkaklius. Be to, kiekvienas gyvūnas turi antkaklį su identifikacine žyme su mūsų kontaktiniais numeriais. Laimei, per visą mano darbo laiką tai nutiko tik kartą – mažas terjeras išsmuko, bet vairuotojas jį pagavo per kelias sekundes, nes aikštelė buvo aptverta. Tai buvo gera pamoka visiems – dar kartą patikrinti visus užraktus.
   

3. Ar mikroautobusai turi stebėjimo kameras?

     Taip. Yra kameros, kurios stebi gyvūnų skyrių. Jos nėra tiesiogiai transliuojamos internetu (dėl privatumo), bet įrašas yra saugomas. Tai padeda, jei kyla klausimų dėl gyvūno elgesio kelionės metu arba, neduok Dieve, įvyksta koks nors incidentas. Šeimininkai gali paprašyti peržiūrėti tam tikrų laikotarpių įrašą, jei kyla nerimas. Tai suteikia papildomą saugumo sluoksnį. Vienas klientas labai dėkojo, nes pamatė, kad jo itin nerimastingas šuo didžiąją laiko dalį tiesiog miegojo, ir jam labai palengvėjo.
   

4. Kaip elgiatės su agresyviais ar labai bailiais gyvūnais?

     Tokiems gyvūnams skiriame ypatingą dėmesį. Prieš kelionę prašome šeimininkų kuo išsamiau aprašyti gyvūno charakterį. Agresyviam gyvūnui skiriame patį atokiausią, labiau izoliuotą skyrių, kad jis nematytų ir negirdėtų kitų. Labai bailiam gyvūnui stengiamės sukurti kuo ramesnę aplinką – galbūt uždengiame narvo šonus, kad būtų mažiau vizualinių dirgiklių. Turime netgi raminančių feromonų difuzorių, kuriuos naudojame išskirtiniais atvejais. Svarbiausia – nepriversti gyvūno to, ko jis nenori. Jei jis nenori išeiti per sustojimą, geriau leisti jam likti viduje, jei jis ramus.
   

Kaina – gyvūnų transportavimas Anglija Lietuva

1. Nuo ko priklauso pervežimo kaina?

   Keletas faktorių. Pirmiausia – gyvūno dydis. Dideliam šuniui reikia daugiau vietos, daugiau resursų, todėl kaina didesnė. Antra – maršrutas. Tiesioginis pervežimas iš Londono į Kauną kainuos kitaip nei iš mažo miestelio Škotijoje į Klaipėdą. Trečia – papildomos paslaugos, pavyzdžiui, jei reikia paimti gyvūną tiesiai iš namų arba pristatyti į konkrečią vietą. Ketvirta – dokumentų tvarkymas. Jei padedame sutvarkyti visus popierius, tai įeina į kainą. Negaliu duoti vienos kainos, nes kiekvienas užsakymas yra individualus.

2. Ar kaina skiriasi vežant katę ir šunį?

     Paprastai taip, bet ne visada. Didelė katė gali užimti tiek pat vietos, kiek mažas šuo, tad kaina gali būti panaši. Tačiau dažniausiai šunys yra didesni, jiems reikia daugiau vandens, dažniau stabdome, todėl bendra kaina būna aukštesnė. Mažiems šuneliams ar katėms, kurios keliauja mažuose narvuose, kaina yra mažesnė. Yra ir toks dalykas: jei vežate du gyvūnus iš tos pačios šeimos, dažnai taikome nuolaidą antram gyvūnui, nes jie dalijasi ta pačia erdve ir logistika yra šiek tiek paprastesnė.
   

3. Kada reikia mokėti – prieš ar po kelionės?

     Paprastai prašome avanso, kai patvirtiname užsakymą. Tai gali būti 30-50 procentų sumos. Likusi dalis sumokama prieš pat išvykimą arba, retesniais atvejais, gavus gyvūną. Tačiau tai priklauso nuo pasitikėjimo ir situacijos. Turėjome klientą, kuris labai skubėjo ir pavedė visą sumą iš anksto. Bet tai buvo išimtis. Dažniausiai dirbame su avansu. Tai saugiau abiems pusėms. Mes žinome, kad užsakymas rimtas, o klientas žino, kad jo vieta rezervuota.
   

4. Ar yra paslėptų mokesčių?

     Ne. Mes visada pateikiame galutinę kainą sutartyje. Joje nurodyta viskas: transportavimas, degalai, keltų bilietai (jei taikoma), pagrindiniai dokumentai. Vienintelis dalykas, kas gali papildomai kainuoti, yra kažkas, ko mes negalėjome numatyti. Pavyzdžiui, jei paaiškėja, kad gyvūnui reikia skubios veterinarinės pagalbos pakeliui, tai jau yra šeimininko atsakomybė. Arba jei dėl šeimininko kaltės (pavėluotas atvykimas) praleidžiame keltą ir reikia pirkti naują bilietą. Bet tai visada aptariame iš anksto. Sąskaita-faktūra yra aiški.
   

Paruošimas – kaip paruošti gyvūną kelionei

1. Kaip paruošti gyvūną prieš ilgą kelionę?

   Svarbiausia – neperšerti. Geriau lengvas maistas likus kelioms valandoms iki kelionės. Įpraskite gyvūną prie narvo ar transportavimo dėžės kelias dienas prieš tai – tegul jis ten praleidžia laiką, miega, kad tai nebūtų svetima ir baisi vieta. Paimkite su savimi jo mėgstamą pledą ar žaislą su pažįstamu kvapu. Ir, prašau, neapkraukite gyvūno raminamaisiais vaistais be veterinaro rekomendacijos. Tai gali turėti priešingą efektą. Vienas šuo, kurį vežėme, buvo toks apsvaigęs nuo vaistų, kad negalėjo stovėti. Tai buvo pavojinga.

2. Ką įdėti į kelioninį krepšį gyvūnui?

     Vandens buteliuką (ne pilną dubenį, nes išsipils), nedidelį kiekį įprasto maisto, vaistus, jei tokių vartoja, su aiškiomis instrukcijomis. Popierinius rankšluosčius arba sugeriančius paklotus „nelaimės atvejui“. Ir, žinoma, visus dokumentus originaluose. Vienas klientas įdėjo savo šuniui visą maišą skanėstų. Gerai, kad vairuotojas pastebėjo ir pasakė, kad tiek duoti nereikėtų – gyvūnas būtų apsirgęs. Geriau mažiau, bet kokybiškiau. Ir žaislą, bet ne tą, kuris labai cypia – tai erzins kitus gyvūnus.
   

3. Ar galiu duoti savo gyvūnui raminamųjų prieš kelionę?

     Tik pasitarus su veterinaru. Jokiu būdu nenaudokite žmonėms skirtų vaistų ar neaiškių preparatų iš interneto. Veterinaras gali paskirti saugią dozę, atsižvelgdamas į gyvūno svorį, sveikatą. Tačiau dažnai geriau yra natūralūs raminimo būdai – feromonai, tinkamas paruošimas, ramus vairuotojo elgesys. Mes turime patirties, kai gyvūnas be vaistų kelionę ištvėrė geriau, nes buvo tinkamai paruoštas, nei tas, kuris buvo „užmigdytas“. Kiekvienas gyvūnas yra skirtingas, todėl universalaus atsakymo nėra.
   

4. Ką daryti, jei mano gyvūnas yra labai senas ar serga lėtine liga?

     Tai jautrus klausimas. Pirmiausia, būtina veterinaro konsultacija. Jis turi įvertinti, ar gyvūnas apskritai gali ištverti tokią kelionę. Antra, mes privalome žinoti apie visas sveikatos problemas. Turėsime specialių nurodymų – galbūt reikės dažniau stabdyti, galbūt reikės tam tikros temperatūros. Kartą vežėme labai seną katiną su inkstų liga. Šeimininkas davė mums išsamią instrukciją ir vaistus. Mes sustojome kas dvi valandas, kad patikrintume jo būklę. Kelionė užtruko ilgiau, bet katinas saugiai pasiekė namus. Svarbiausia – sąžiningumas ir pasitikėjimas.
   

Gyvūno pervežimas iš Anglijos į Lietuvą – tai ne tik logistikos užduotis. Tai atsakomybė už tylų, pasitikintį padarą. Kiekvieną dieną mokomės iš situacijų, kurios ne visada būna sklandžios. Bet būtent tai ir daro šį darbą prasmingą. Tikiuosi, kad šie atsakymai padės jums geriau pasiruošti. Svarbiausia – planuoti, bendrauti ir pasitikėti tais, kurie tai daro kasdien. Saugios kelionės jums ir jūsų keturkojui draugui.