Gyvūnų vežimas iš Kardifo į Lietuvą

Kai prieš porą metų pats pirmą kartą vežiau katę iš Kardifo į Vilnių, nežinojau pusės dalykų, kuriuos žinau dabar. Pamenu, kaip stovėjau prie veterinaro kabineto durų ir bandžiau suprasti, ką reiškia visi tie dokumentai – AHE formos, mikroschemos numeriai, skiepų pažymos. Klientai dažnai manęs klausia tų pačių dalykų, todėl nusprendžiau surašyti viską, ką reikia žinoti apie gyvūnų pervežimą iš Kardifo į Lietuvą. Ne teoriškai, o taip, kaip yra realybėje – su visomis smulkmenomis, kurias sužinai tik tada, kai jau esi kelyje.

Pasiruošimas – gyvūnų transportavimas iš Kardifo į Lietuvą

1. Kokių dokumentų reikia vežant gyvūną iš Kardifo į Lietuvą?

Pirmiausia – gyvūnas privalo turėti mikroschemą (ISO 11784/11785 standarto). Be jos niekas nejudės toliau. Tada reikia pasiutligės skiepo, kuris turi būti padarytas ne anksčiau kaip mikroschemos įdėjimo dieną. Po skiepo reikia palaukti 21 dieną prieš išvykimą. Tada veterinaras išduoda sveikatos pažymą (ES augintinio pasą arba veterinarinį sertifikatą, priklausomai nuo situacijos). Po Brexit viskas pasikeitė – dabar iš JK reikia GB veterinarinio sertifikato, kurį išduoda oficialus veterinaras (OV). Šitas popierizmas kartais užtrunka ilgiau nei pati kelionė. Vienas klientas pamiršo pasidaryti skiepą laiku – teko laukti papildomai tris savaites, kol galėjo išvykti.

2. Kiek laiko užtrunka paruošti gyvūną kelionei?

Jeigu viskas tvarkinga – mikroschema yra, skiepai galioja – tai dokumentus galima sutvarkyti per savaitę. Bet realybėje taip būna retai. Dažniausiai žmogus paskambina ir sako: „norėčiau vežti šunį kitą savaitę". Tada paaiškėja, kad skiepas pasibaigęs arba mikroschemos nėra. Tada prasideda terminai. Minimaliai reikia 30 dienų nuo pasiutligės skiepo (21 diena laukimo + dokumentų tvarkymas). Jeigu reikia ir kraujo antikūnų titro testo – pridėk dar 3 mėnesius. Taigi, optimaliai – pradėti ruoštis likus bent mėnesiui iki planuojamos datos. Anksčiau ar vėliau visi tai supranta, bet geriau anksčiau.

3. Ar galiu vežti gyvūną be mikroschemos?

Ne. Jokiu būdu. Mikroschema yra pagrindinis identifikavimo būdas ir be jos nė vienas veterinaras neišduos dokumentų. Tai ne mano taisyklė – tai ES reglamentas. Kartais žmonės sako: „bet mano katinas turi tatuiruotę". Tatuiruotės buvo pripažįstamos iki 2011 metų, bet dabar – tik mikroschema. Vienas vyriškis iš Kardifo bandė įtikinti, kad jo šuo turi seną tatuiruotę ir kad tai turėtų galioti. Deja, negalioja. Mikroschemą galima įdėti bet kurioje veterinarijos klinikoje, procedūra trunka kelias minutes ir kainuoja apie 20-30 svarų. Tai investicija, be kurios tiesiog neįmanoma niekur pajudėti.

4. Kokie skiepai privalomi vežant gyvūną į Lietuvą?

Pasiutligės skiepas – privalomas visada, be išimčių. Šunims papildomai rekomenduojama turėti skiepus nuo maro, hepatito, parvovirusės, leptospirozės ir paragripo. Katėms – nuo kačių gripo, panleukopenijos, leukemijos. Nors pastarieji nėra griežtai privalomi pervežimui, aš visada patariu pasidaryti pilną skiepų paketą. Kodėl? Nes gyvūnas keliauja, patiria stresą, imuninė sistema dirba sunkiau. Viena katė, kurią vežiau iš Kardifo, buvo be kačių leukemijos skiepo – kelionės metu nieko neatsitiko, bet savininkė vėliau sakė, kad labai jaudinosi. Geriau turėti viską, kad ramiau miegotum.

Kelionė – gyvūnų pervežimas maršrutu Kardifas–Lietuva

5. Kiek laiko trunka kelionė iš Kardifo į Lietuvą?

Priklauso nuo maršruto. Jeigu važiuojame keltu per Doverį arba Folkstoną (Eurotunelis), tada per Prancūziją, Belgiją, Vokietiją, Lenkiją – maždaug 24-28 valandos gryno važiavimo. Bet mes nevažiuojame be sustojimų. Gyvūnams reikia pertraukų – kas 3-4 valandas sustojame, leidžiame gyvūnams išeiti, atsigerti vandens, pasivaikščioti. Taigi realiai kelionė užtrunka apie 30-36 valandas. Vieną kartą buvo baisus eismas prieš Liuksemburgą – stovėjome valandą. Šuo gale pradėjo loti, katė nervinosi. Tokių dalykų nenumatysi, bet jie nutinka. Svarbu, kad transporto priemonė būtų tam pritaikyta.

6. Kaip gyvūnai vežami – narve ar laisvai?

Pagal taisykles gyvūnai transportuojami specialiuose konteineriuose arba narvuose, kurie turi būti pakankamai dideli, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Maži gyvūnai – katės, maži šunys – važiuoja narvuose, kurie pritvirtinti, kad nejudėtų. Didesni šunys kartais turi specialias vietas su užtvarais. Laisvai paleisti gyvūno negalima – tai nesaugu ir pažeidžia transportavimo taisykles. Bet aš visada stengiuosi, kad gyvūnui būtų patogu. Minkštas apklotas narve, pažįstamas kvapas – tai padeda. Vienas šuo iš Kardifo visą kelią ramiai miegojo ant savo pleduko, kurį šeimininkė įdėjo. Maži dalykai, bet reikšmingi.

7. Ar gyvūnai gali keliauti kartu viename narve?

Jeigu gyvūnai yra iš tos pačios šeimos ir pripratę vienas prie kito – taip, galima. Bet tai priklauso nuo situacijos. Du maži šuniukai iš vienos vados – jokių problemų. Bet katė ir šuo, kurie gyvena kartu, bet ne visada sutaria? Čia jau reikia vertinti individualiai. Man buvo atvejis, kai šeimininkė paprašė vežti du katinus kartu. Vienas buvo ramus, kitas – nervinis. Pirmas valandą viskas gerai, paskui nervinis pradėjo šnypšti. Teko atskirti. Geriau iškart turėti atskirus narvus, net jeigu gyvūnai namie draugauja. Kelionė – kitokia situacija.

8. Ką daryti, jei gyvūnas blogai jaučiasi kelionės metu?

Visada vežuosi vaistų nuo pykinimo ir raminamųjų (tik veterinaro paskirtų, ne savo nuožiūra). Jeigu gyvūnas pradeda vemti arba elgtis neįprastai – sustojame, leidžiame pailsėti, vėdiname automobilį. Kartais padeda tiesiog laikas – po kelių valandų gyvūnas pripranta prie judėjimo. Vienas katinas iš Kardifo pirmas dvi valandas baisiai kniaukė, o paskui užmigo ir miegojo beveik iki pat Lenkijos. Šeimininkas skambino kas valandą – suprantu, jaudinasi. Bet dažniausiai viskas baigiasi gerai. Svarbiausia – nestresuoti pačiam, nes gyvūnas jaučia tavo būseną. Jeigu tu ramus, ir jam lengviau.

9. Ar galima vežti gyvūną lėktuvu iš Kardifo?

Teoriškai – taip, iš Kardifo oro uosto arba iš Bristolio (kuris netoli) galima skristi. Bet praktiškai tai sudėtingiau. Ne visos aviakompanijos priima gyvūnus, ypač po Brexit pasikeitimų. Dideli šunys paprastai keliauja krovinių skyriuje, o tai daugeliui šeimininkų nepriimtina. Maži gyvūnai kartais gali būti kabinoje, bet taisyklės griežtos – narvis po sėdyne, svorio limitai, papildomi mokesčiai. Be to, skrydis su persėdimais gali būti labai stresuojantis gyvūnui. Aš asmeniškai rekomenduoju sausumos transportą – lėčiau, bet gyvūnas yra tavo priežiūroje (arba patikimo vežėjo) visą laiką. Ramiau ir šeimininkui, ir pačiam gyvūnui.

Dokumentai – gyvūnų vežimo dokumentacija iš Jungtinės Karalystės

10. Kas yra GB veterinarinis sertifikatas?

Po to, kai Jungtinė Karalystė išėjo iš ES, pasikeitė dokumentų sistema. Anksčiau užtekdavo ES augintinio paso. Dabar iš JK reikia vadinamojo GB veterinarinio sertifikato (Great Britain Export Health Certificate). Jį išduoda oficialus veterinaras (Official Veterinarian, OV), kuris turi tam specialų leidimą. Sertifikatas patvirtina, kad gyvūnas atitinka visus reikalavimus – mikroschema, skiepai, sveikatos būklė. Šitas sertifikatas galioja 10 dienų nuo išdavimo datos iki įvažiavimo į ES. Vienas kartas buvo, kai veterinaras Kardife padarė klaidą sertifikate – neteisingas mikroschemos numeris. Teko grįžti ir taisyti. Dvi valandos prarastos. Patikrinkite viską du kartus.

11. Ar reikia kraujo antikūnų titro testo?

Jeigu gyvūnas skiepytas nuo pasiutligės pirmą kartą – paprastai ne, užtenka 21 dienos palaukti. Bet jeigu yra abejonių dėl skiepų istorijos arba jeigu gyvūnas keliauja iš šalies, kuri laikoma didelės rizikos – tada reikia. Kraujo mėginys siunčiamas į akredituotą laboratoriją, ir jeigu antikūnų titras pakankamas (≥0,5 TV/ml), tada galima keliauti praėjus 3 mėnesiams nuo kraujo paėmimo dienos. Tai ilgas procesas. Viena moteris iš Kardifo norėjo vežti šunį, kurį buvo parsivežusi iš Rumunijos – teko daryti titro testą, nes skiepų istorija nebuvo aiški. Užtruko keturis mėnesius. Bet kitaip nebuvo kaip.

12. Kiek gyvūnų galima vežti vienu metu?

Pagal ES taisykles, vienas asmuo gali vežti iki 5 gyvūnų, jeigu tai nėra komercinis vežimas. Daugiau nei 5 – jau laikoma komerciniu vežimu, ir tada reikalavimai visai kitokie: reikia TRACES sistemos registracijos, veterinarinio patikrinimo sienoje, papildomų dokumentų. Aš pats vežiau 3 šunis vienu metu – vienos šeimos augintinius. Viskas tvarkoje, dokumentai vienodi, tik kiekvienas turi savo sertifikatą. Bet penki – tai jau riba. Jeigu reikia daugiau, reikia planuoti kitaip. Ir tai geriau sužinoti iš anksto, o ne prie pat išvykimo.

Gyvūnų paruošimas – kaip paruošti augintinį kelionei iš Kardifo

13. Kaip paruošti šunį ilgai kelionei?

Pirma – pratinti prie narvo arba transportavimo dėžės. Ne prieš pat kelionę, o bent savaitę anksčiau. Tegul šuo miega narve, gauna ten skanėstų, susieja narvą su kažkuo gero. Antra – dieną prieš kelionę nešerti sunkiu maistu. Lengvas maistas, daug vandens, ilgas pasivaikščiojimas. Trečia – turėti pažįstamą daiktą: pledą, žaislą, ką nors su namų kvapu. Ketvirta – jeigu šuo linkęs į pykinimą, pasitarti su veterinaru dėl vaistų. Vienas šuo iš Kardifo buvo toks susijaudinęs, kad pirmas valandas tiesiog drebėjo. Bet kai įdėjome jo mėgstamą kaulą – nurimo. Maži dalykai, bet veikia.

14. Ar katės ištveria ilgą kelionę geriau nei šunys?

Sakyčiau, kad tai labai individualu. Katės paprastai yra labiau teritoriniai ir nemėgsta pokyčių, todėl kelionė joms gali būti didesnis stresas nei šunims. Bet katės taip pat dažniau tiesiog užmiega narve, ypač jeigu jis uždengtas ir tamsus. Šunys nori judėti, žiūrėti pro langą, bendrauti. Katėms užtenka tyliai sėdėti savo kampelyje. Mano patirtis: katės pirmas kelias valandas kniaukia, paskui adaptuojasi. Šunys – atvirkščiai, pradžioje ramūs, paskui pradeda nerimauti, kai supranta, kad kelionė ilga. Abiem atvejais svarbu ramus tonas, pastovus ritmas ir kantrybė.

15. Ką daryti, jei gyvūnas bijo automobilio?

Tai nėra retas atvejis. Ypač gyvūnai, kurie anksčiau važiavo tik pas veterinarą – jie automobilį susieja su nemalonia patirtimi. Tokiu atveju reikia desensibilizacijos: pirmiausia tiesiog sėdėti automobilyje neįjungus variklio, duoti skanėstų. Paskui trumpi pasivažinėjimai – 5 minutės, 10 minučių, ilgėjant. Tai užtrunka, bet veikia. Jeigu laiko nėra – veterinaras gali paskirti lengvą raminamąjį. Bet aš visada sakau: geriau be chemijos, jeigu įmanoma. Vienas katinas iš Kardifo buvo toks bailus, kad šeimininkė mėnesį jį pratino prie automobilio. Galiausiai kelionė praėjo be jokių problemų. Pastangos atsiperka.

Įvežimas – gyvūnų įvežimas į Lietuvą

16. Kas laukia pasienyje su gyvūnu?

Kai kertate ES sieną (pavyzdžiui, išvykdami iš Prancūzijos į Belgiją arba atvykdami į Lietuvą), gyvūno dokumentus gali patikrinti pasienio veterinaras. Tai vadinama dokumentų kontrole. Patikrina mikroschemos numerį, sertifikatą, skiepų įrašus. Paprastai tai trunka 10-20 minučių, bet jeigu yra kažkas neaišku – gali užtrukti ilgiau. Man yra buvę, kad veterinaras Lenkijos pasienyje norėjo pamatyti originalų skiepų sertifikatą, o ne kopiją. Laimei, turėjau. Bet tai priminimas – visada vežtis originalus, ne kopijas. Ir neslėpti jų kažkur giliai lagamine, nes tada ieškosi ilgai.

17. Ar Lietuvoje reikia papildomos registracijos?

Atvykus į Lietuvą, gyvūną rekomenduojama užregistruoti Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (VMVT). Tai nėra griežtai privaloma kiekvienam atvejui, bet jeigu gyvūnas lieka Lietuvoje ilgiau – reikėtų. Be to, dauguma savivaldybių reikalauja registruoti augintinius – tai susiję su vietinėmis taisyklėmis, skiepų kontrole ir panašiai. Registracija paprasta – užpildai formą, pateiki dokumentus. VMVT interneto svetainėje yra visa informacija. Viena šeima iš Kardifo atsivežė šunį ir pamiršo jį užregistruoti – po pusmečio gavo priminimą iš savivaldybės. Nieko baisaus, bet geriau sutvarkyti iškart.

18. Ką daryti, jei gyvūnas atvyksta sergantis?

Tai retas atvejis, bet pasitaiko. Jeigu veterinaras pasienyje pastebi, kad gyvūnas serga – gali būti taikoma karantinas arba papildomas veterinarinis patikrinimas. Priklauso nuo ligos. Jeigu tai kažkas rimto (įtariama pasiutligė ar kita pavojinga liga) – gyvūnas gali būti izoliuotas. Bet tai kraštutinumas. Dažniausiai pasitaiko paprastas stresas – gyvūnas pavargęs, neėda, viduriuoja. Tokiu atveju rekomenduoju kreiptis į vietinį veterinarą Lietuvoje. Turėkite kontaktus pasiruošę iš anksto. Aš visada duodu klientams poros veterinarijos klinikų Vilniuje ir Kaune kontaktus – kad žinotų, kur kreiptis, jeigu kas.

Specialūs atvejai – gyvūnų vežimas iš Kardifo

19. Ar galima vežti egzotinius gyvūnus?

Egzotiniai gyvūnai – ropliai, paukščiai, graužikai – turi kitokius reikalavimus. Pavyzdžiui, paukščiams reikia papildomų skiepų ir karantino laikotarpio. Ropliams – CITES dokumentų, jeigu rūšis saugoma. Graužikams paprastai užtenka sveikatos pažymos, bet taisyklės skiriasi priklausomai nuo rūšies. Aš pats vežiau papūgą iš Kardifo – reikėjo specialaus leidimo iš APHA (Animal and Plant Health Agency) JK ir papildomų dokumentų. Užtruko dvi savaites sutvarkyti. Jeigu norite vežti egzotinį gyvūną – pradėkite ruoštis bent mėnesį anksčiau. Ir būtinai pasitarkite su specialistu, nes čia klaidos kainuoja brangiai.

20. Kaip vežti seną arba sergantį gyvūną?

Seni gyvūnai ir gyvūnai su lėtinėmis ligomis reikalauja ypatingo dėmesimo. Pirmiausia – veterinaro patvirtinimas, kad gyvūnas gali keliauti. Antra – vaistai, kuriuos gyvūnas vartoja, turi būti su savimi, su veterinaro išrašu. Trečia – dažnesnės pertraukos kelionėje. Vienas šuo iš Kardifo buvo 13 metų, su širdies liga. Šeimininkė labai jaudinosi. Važiavome lėčiau, kas 2 valandas sustodavome, veterinaras Kardife buvo davęs raminamųjų. Šuo atvyko į Vilnių pavargęs, bet sveikas. Tokiais atvejais svarbiausia – ne skubėti. Kelionė gali užtrukti ilgiau, bet gyvūno sveikata svarbiau.

21. Ar vežate gyvūnus iš Kardifo į kitus Lietuvos miestus?

Taip, ne tik į Vilnių. Vežame į Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį – bet kur, kur reikia. Maršrutas iš Kardifo paprastai eina per visą Europą, tai pridėti papildomą valandą iki Kauno ar Klaipėdos – nėra problema. Vienas klientas prašė pristatyti šunį į Mažeikius – mažas miestas, bet mes radome kelią. Svarbiausia – kad gavėjas būtų vietoje ir turėtų visus reikiamus dokumentus. Kartais žmonės prašo palikti gyvūną pas kaimyną arba giminaitį – tai irgi įmanoma, tik reikia aiškiai sutarti, kas ir kur.

Kainos – gyvūnų pervežimo kainodara iš Kardifo

22. Kiek kainuoja gyvūno pervežimas iš Kardifo į Lietuvą?

Kaina priklauso nuo daugelio dalykų: gyvūno dydžio, kiek gyvūnų vežama, ar reikia specialių dokumentų, sezono. Mažas gyvūnas (katė, mažas šuo) – pigiau, nes užima mažiau vietos. Didelis šuo – brangiau. Jeigu vežate vieną gyvūną – kaina kitokia nei jeigu prisijungiate prie bendro reiso su kitais gyvūnais. Paprastai kaina svyruoja nuo 300 iki 800 svarų, bet tai labai apytiksliai. Geriausia – susisiekti ir gauti individualų pasiūlymą. Aš visada klausiu: koks gyvūnas, kada reikia vežti, ar dokumentai tvarkingi. Tada galiu pasakyti tiksliau. Be to, yra papildomų išlaidų – veterinaras, dokumentai, kelto bilietai.

23. Ar kaina skiriasi vasarą ir žiemą?

Taip, sezonas turi įtakos. Vasarą paklausa didesnė – žmonės grįžta atostogų, kraustosi, veža gyvūnus pas senelius. Kelto bilietai brangesni, eismas intensyvesnis. Žiemą – mažiau užsakymų, bet orai sudėtingesni, kartais reikia keisti maršrutą dėl sniego ar ledo. Rudenį ir pavasarį – pats geriausias laikas, kainos vidutinės, orai normalūs. Bet tai ne taisyklė – vieną žiemą vežiau tris kates ir kaina buvo tokia pati kaip vasarą, nes klientas pageidavo greito pristatymo. Kiekvienas atvejis individualus. Svarbiausia – planuoti iš anksto, tada ir kaina geresnė, ir pasirinkimas didesnis.

Dažnos klaidos – ko vengti vežant gyvūną iš Kardifo

24. Kokios dažniausios klaidos vežant gyvūną?

Didžiausia klaida – pradėti ruoštis per vėlai. Žmonės skambina ir sako: „rytoj noriu išvykti". Deja, dokumentai taip greitai nesutvarkomi. Antra klaida – netikrinti skiepų galiojimo. Pasiutligės skiepas turi būti galiojantis visos kelionės metu. Trečia – pamiršti, kad reikia ne tik Lietuvos, bet ir tranzitinių šalių reikalavimus patikrinti. Ketvirta – netinkamas narvas. Per mažas, per didelis, be ventiliacijos. Penkta – šerti gyvūną prieš pat kelionę. Ir šešta – nervintis pačiam. Jeigu tu stresuoji, gyvūnas tai jaučia. Vienas klientas taip jaudinosi, kad pats suklydo dokumentuose – parašė neteisingą adresą. Maža klaida, bet sukėlė papildomų klausimų pasienyje.

25. Ar galiu pakeisti kelionės datą, jei kažkas atsitiko?

Taip, bet reikia žiūrėti į dokumentų galiojimą. Veterinarinis sertifikatas galioja 10 dienų – jeigu per tą laiką neišvykstate, reikia naujo sertifikato. Tai reiškia naują veterinaro vizitą, naują mokestį. Vienas kartas buvo, kai klientas susirgo ir negalėjo keliauti suplanuotą dieną. Perkėlėme kelionę savaitei, bet veterinarinis sertifikatas jau buvo pasibaigęs. Teko daryti naują. Papildomos išlaidos, bet kitaip nebuvo kaip. Todėl visada sakau: jeigu planuojate kelionę, būkite pasiruošę ir nenumatytiems atvejams. Ir dokumentus tvarkykite kuo vėliau, kad jie kuo ilgiau galiotų.

26. Ką daryti, jei gyvūnas pabėga kelionės metu?

Tai baisiausias košmaras kiekvienam vežėjui. Aš pats to nesu patyręs, bet kolega pasakojo – šuo iššoko iš automobilio degalinėje Prancūzijoje. Pagavo per 20 minučių, bet streso buvo daug. Kaip to išvengti? Visada užtikrinti, kad gyvūnas būtų saugiai pririštas arba narve prieš atidarant duris. Niekada neatidaryti bagažinės ar durelių, kol gyvūnas neužfiksuotas. Turėti antkaklį su kontaktiniais duomenimis. Mikroschema – būtina, bet ji nepadeda realiu laiku, tik identifikuoja radus. Ir svarbiausia – neprarasti budrumo, net kai pavargęs. Viena sekundė neatsargumo – ir gali būti bėda.

Išvada

Gyvūnų vežimas iš Kardifo į Lietuvą – tai procesas, kuris reikalauja pasiruošimo, kantrybės ir dėmesio detalėms. Dokumentai, skiepai, tinkamas transportas, pertraukos kelionėje – viskas svarbu. Bet kai matai, kaip gyvūnas saugiai pasiekia namus ir šeimininkas atsidūsta iš palengvėjimo – supranti, kad verta. Jeigu turite klausimų – klauskite. Geriau paklausti per daug nei per mažai. Sėkmės kelyje.