Vežame šunis į Londoną kasdien

Kasdienis gyvūnų pervežimas skamba kaip kažkas, kas turėtų būti paprasta – juk kasdien viskas tampa rutina. Bet iš tiesų kiekviena kelionė yra šiek tiek kitokia. Vieną dieną veži ramų auksaspalvį retriverį, kitą dieną – nervinį čihuahua, kuris loja ant visko, kas juda. Dirbame šį maršrutą jau pakankamai ilgai, kad žinotume, ko tikėtis, bet niekada negali būti per daug užtikrintas. Šiame tekste atsakysiu į klausimus, kuriuos dažniausiai girdžiu iš žmonių, norinčių pervežti savo augintinį į Londoną. Galbūt tai padės jums apsispręsti arba bent jau suprasti, kaip viskas veikia.

Paslauga – šunų pervežimas kasdien į Londoną

1. Ar tikrai vežate šunis į Londoną kiekvieną dieną?

Tiesą pasakius, ne visai kiekvieną dieną – kartais būna pertraukų dėl švenčių arba jei nėra užsakymų. Bet esminis principas yra tas, kad turime reguliarų maršrutą ir stengiamės jį vykdyti kuo dažniau. Paprastai važiuojame kelis kartus per savaitę, o vasarą – beveik kasdien, nes paklausa didžiulė. Žmonės kraustosi, atostogauja, veža augintinius pas giminaičius – priežasčių daug. Svarbu yra tai, kad jums nereikia laukti savaitėmis, kol susidarys grupė. Užsakote, suderiname datą, ir važiuojame.

2. Kuo skiriasi kasdienis pervežimas nuo vienkartinio?

Skirtumas daugiausia organizaciniame lygmenyje. Kai veži reguliariai, maršrutą žinai mintinai – kur geriau sustoti, kurios valandos tinkamiausios sienos kirtimui, kuriose degalinėse yra geresnės sąlygos gyvūnams. Be to, turime pastovius kontaktus pasienyje, kas kartais padeda greičiau pravažiuoti. Vienkartinis pervežimas yra labiau organizacinis iššūkis – reikia viską suplanuoti nuo nulio. Kasdienis – tai tiesiog daugiau patirties, daugiau automatizmo, bet ne mažiau dėmesio kiekvienam gyvūnui. Tiesiog mes jau žinome, ką daryti, ir tai vyksta sklandžiau.

3. Kaip užsisakyti pervežimą?

Paprastai žmonės skambina ar rašo žinutę – paaiškina situaciją, mes atsakome į klausimus, suderiname detales. Galima ir el. paštu, bet greičiau – telefonu ar per kurjerių programas. Reikia žinoti šuns veislę, dydį, amžių, iš kur ir kur reikia vežti, ir pageidaujamą datą. Tada patikriname, ar turime laisvų vietų, ir jei taip – suderiname viską. Jei ne – siūlome artimiausią alternatyvą. Visa tai užtrunka kelias minutes, ne daugiau. Svarbiausia – nebijoti klausti, net jei klausimas atrodo kvailas.

4. Kada reikia užsisakyti iš anksto?

Kuo anksčiau, tuo geriau – tai banalu, bet tiesa. Ypač vasarą, kai visi nori keliauti tuo pačiu metu. Jei planuojate kelionę liepą ar rugpjūtį, rekomenduoju užsisakyti bent prieš 2-3 savaites. Kitu metu galima ir su kelių dienų perspėjimu, bet nėra garantijos, kad bus vietos. Kartais žmonės skambina paskutinę minutę – „rytoj reikia" – ir mes stengiamės padėti, bet ne visada pavyksta. Planavimas iš anksto visada yra geresnis variantas, nors suprantu, kad ne visada įmanoma.

5. Ar galima užsisakyti pervežimą savaitgaliais?

Taip, savaitgaliai yra įprastos darbo dienos mums. Kartais net patogiau važiuoti savaitgalį – mažiau sunkvežimių kelyje, lengviau pravažiuoti per miestus. Aišku, pasienyje gali būti daugiau eilėčių, nes ir kiti vežėjai dirba, bet šiaip tai nėra problema. Vienintelis dalykas – jei reikia kažką sutvarkyti su dokumentais oficialiose įstaigose, savaitgalį to padaryti nepavyks. Bet tai jau ne mūsų reikalas, o dokumentų.

Rengimasis – pasiruošimas šuns kelionei į Londoną

6. Ką reikia padaryti prieš kelionę?

Pirmas žingsnis – veterinaras. Reikia įsitikinti, kad mikročipas veikia, skiepai galioja, ir echinokokozės gydymas bus atliktas tinkamu laiku. Antras žingsnis – transportavimo dėžė. Jei neturite, galime padėti, bet geriau, jei šuo prie jos pripratęs. Trečias žingsnis – dokumentų kopijų atsiuntimas mums, kad galėtume patikrinti, ar viskas tvarkoje. Ketvirtas – nešerkite šuns likus kelioms valandoms iki kelionės. Ir penktas – patys nusiraminkite. Jūsų stresas persiduoda augintiniui. Jei jūs ramūs, ir šuo ramesnis.

7. Kokių skiepų reikia?

Pasiutligės skiepas yra privalomas – be jo nėra ką net kalbėti apie kelionę į UK. Be to, rekomenduojame standartinius skiepus – nuo maro, parvoviruso, hepatito. Nors jie nėra griežtai reikalaujami pervežimui, bet sveikas šuo yra saugus šuo. Svarbu, kad pasiutligės skiepas būtų padarytas po mikročipo įskiepijimo – kitaip jis negalioja. Tai dažniausia klaida, kurią žmonės daro – pirmiausia paskiepija, o tik paskui įskiepina mikročipą. Tada reikia skiepyti iš naujo, ir laukti dar 21 dieną.

8. Kaip paruošti šunį ilgai kelionei?

Geriausias patarimas – pratinti palaipsniui. Jei šuo niekada nebuvo transportavimo dėžėje, pradėkite nuo trumpų seansų namuose – 10 minučių, pusvalandis, valanda. Duokite skanėstų, kad susietų dėžę su kažkuo maloniu. Tada pabandykite trumpą pasivažiavimą mašinoje. Jei šuo ramiai išbūna valandą automobilyje, ilgesnė kelionė nebus tokia baisi. Be to, prieš kelionę išveskite pasivaikščioti, kad atliktų reikalus. Pavargęs šuo dažniausiai yra ramesnis šuo.

9. Ką įdėti šuniui į dėžę kelionei?

Žaislą, kuriuo šuo mėgaujasi – bet ne tokį, kurį galima sukramtyti ir praryti. Pledą ar pagalvėlę su namų kvapu – tai tikrai padeda. Vandens buteliuką, jei dėžė leidžia. Ne maistą – jo kelionės metu geriau neduoti. Ir jokių pavadžių ar antkaklių, kurie gali užsikabinti už dėžės. Vieną kartą šuns pavadėlis užsikabino už dėžės grotelių, ir gyvūnas kelias valandas sėdėjo pusiau pasismaugęs, kol to nepastebėjome. Nuo tada visada prašome nuimti antkaklį prieš kelionę.

10. Ar reikia duoti šuniui vaistų nuo pykinimo?

Jeigu šuo linkęs vemti mašinoje – taip, tikrai rekomenduoju. Bet vaistus turi išrašyti veterinaras, negalima duoti bet ko. Yra ir natūralių variantų – imbiero papildai, specialūs skanėstai nuo pykinimo. Svarbu išbandyti prieš kelionę, ne pirmą kartą duoti vaistus ilgoje kelionėje. Kartais vaistai sukelia mieguistumą, o tai gali būti net gerai – šuo tiesiog pramiega visą kelią. Bet kiekvienas gyvūnas skirtingas, todėl universalaus atsakymo nėra.

Kelionė – pervežimas šunų į Londoną

11. Koks maršrutas naudojamas?

Važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją arba Olandiją, o tada kertame Lamanšo sąsiaurį. Maršrutas gali keistis priklausomai nuo eismo, oro sąlygų ir kitų veiksnių. Kartais greičiau per Vokietiją, kartais – per Čekiją ir Austriją, bet tai reti atvejai. Pagrindinis kelias yra per Varšuvą, Berlyną, tada toliau į vakarus. Keltu arba Eurotuneliu – abu variantai veikia, priklauso nuo to, kuris tuo metu patogesnis. Svarbiausia – kad kelionė būtų kuo sklandesnė gyvūnui.

12. Kaip gyvūnai elgiasi kelionės metu?

Visi skirtingai. Kai kurie šunys iš karto užmiega ir miega beveik visą kelią. Kiti nervinasi pirmas kelias valandas, o paskui nurimsta. Būna ir tokių, kurie loja be sustojimo – su jais sunkiausia, bet ir tai ištveriame. Katės paprastai būna tylesnės, bet dažniau serga nuo pykinimo. Triušiai ir šeškai – ramiausi keleiviai. Svarbiausia, kad vairuotojas žino, kaip elgtis su kiekvienu gyvūnu, ir nestabdo staigiai be reikalo. Ramus vairavimas – pusė darbo.

13. Ar galima sekti, kur yra mano šuo kelionės metu?

Žinoma. Vairuotojas reguliariai siunčia nuotraukas ir pranešimus apie tai, kur yra ir kaip gyvūnas jaučiasi. Galima susisiekti bet kuriuo metu – jei norite sužinoti, kaip sekasi jūsų augintiniui, tiesiog parašykite. Kai kurie žmonės prašo nuotraukų kas kelias valandas – tai visiškai normalu. Suprantu, kad nerimaujate, ir mes stengiamės tą nerimą kiek įmanoma sumažinti. Be to, jei kas nors nutiktų, iškart praneštume – jokių staigmenų.

14. Ką darote, jei šuo atsisako gerti vandenį?

Tai pasitaiko – ypač pirmąsias kelias valandas, kai šuo dar nenusiramino. Stengiamės pasiūlyti vandenį kelis kartus, bet jei gyvūnas atsisako, neverčiame. Paprastai po kelių valandų, kai nurimsta, pradeda gerti patys. Jei šuo negeria ilgiau nei 8-10 valandų, tai jau gali būti problema – tada stabdome ir bandome kitais būdais. Bet tai labai retas atvejis. Dažniausiai šunys geria normaliai, kai tik pripranta prie situacijos.

15. Kiek kartų per dieną maitinate gyvūnus kelionės metu?

Paprastai nešeriame kelionės metu, nebent tai labai ilga kelionė ir savininkas prašė. Priežastis paprasta – maistas + mašina = vėmimas. Geriau, kad šuo būtų tuščiu skrandžiu, bet su vandeniu. Po kelionės, kai jau pasiekiame tikslą, gyvūnas gali normaliai pavalgyti. Jei šuo vartoja vaistus, kuriuos reikia gerti su maistu, tada žinoma, kad duodame kažką nedidelio – saują sauso ėdalo ar skanėstą. Bet tai išimtis, ne taisyklė.

Dokumentacija – gyvūnų gabenimas į Londoną

16. Ką daryti, jei veterinaras padarė klaidą pase?

Tai nutinka dažniau, nei turėtų. Veterinarai yra žmonės, ir jie klysta – neteisinga data, neteisingas mikročipo numeris, pamirštas antspaudas. Jei pastebite klaidą, reikia kreiptis atgal pas veterinarą, kad ją ištaisytų. Negalima taisyti patiems – turi būti gydytojo įrašas. Kartais tai reiškia, kad kelionę reikia atidėti porai dienų, kol dokumentas sutvarkomas. Nemalonu, bet geriau taip, nei turėti problemų pasienyje. Mums tai jau yra įprasta situacija, padedame, kuo galime.

17. Ar reikia vertimo dokumentams?

Ne, veterinarinis pasas yra standartinis ES dokumentas, kuris pripažįstamas Jungtinėje Karalystėje. Jis parašytas keliomis kalbomis, įskaitant anglų, todėl papildomo vertimo nereikia. Nebent turite kažkokių specifinių pažymėjimų iš ne ES šalies – tada gali prireikti. Bet standartinis lietuviškas veterinarinis pasas yra visiškai tinkamas.

18. Ką daryti, jei pasas buvo pamestas?

Naują pasą galima gauti pas veterinarą – jis išrašys naują dokumentą ir perkels visus įrašus iš sistemos. Tai užtrunka kelias dienas, bet nėra neįmanoma. Svarbu, kad mikročipo duomenys būtų registruoti sistemoje – tada viskas atkuriama. Jei pasas pamestas prieš pat kelionę, teks atidėti datą. Tai nėra pasaulio pabaiga, nors ir nemalonu. Geriau pamesti pasą nei šunį.

19. Ar galima vežti šunį be paso?

Griežtai ne. Be veterinarinio paso šuo tiesiog nebus įleistas į Jungtinę Karalystę. Tai nėra mūsų taisyklė – tai JK vyriausybės reikalavimas. Net jei šuo sveikas, paskiepytas ir turi mikročipą – be dokumento to įrodyti negalima. Todėl prieš planuojant kelionę pirmas dalykas – pasitikrinti, ar pasas yra ir ar jis galioja.

20. Kiek laiko galioja pasiutligės skiepas?

Priklauso nuo skiepo gamintojo – vieni galioja metus, kiti – trejus metus. Tai nurodyta pase šalia skiepo įrašo. Svarbu nepraleisti datos, nes pasibaigus skiepo galiojimui, gyvūnas laikomas nepaskiepytu, net jei jis iš tikrųjų yra sveikas. Rekomenduoju pasitikrinti paso galiojimą bent mėnesį prieš planuojamą kelionę – tada turėsite laiko paskiepyti iš naujo, jei reikia.

Atvykimas – šunų pervežimas iki Londono

21. Kur tiksliai pristatote šunį Londone?

Priklauso nuo susitarimo. Galime pristatyti tiesiai į namus arba į sutartą vietą – stotį, prekybos centrą, parką. Svarbu, kad žmogus būtų pasiekiamas ir žinotų, kada maždaug atvyksime. Londone eismas nenuspėjamas, todėl tikslaus laiko negarantuojame, bet stengiamės pranešti likus valandai ar dviem. Jei žmogus dirba ir negali išeiti, galime palaukti arba perduoti gyvūną kitam asmeniui – bet tik su savininko leidimu.

22. Ką daryti, jei vėluojate?

Vėlavimas kartais nutinka – spūstys, eismo įvykiai, ilgesnė patikra pasienyje. Stengiamės apie tai pranešti kuo anksčiau. Paprastai vėluojame ne daugiau kaip porą valandų, bet būna visko. Svarbiausia – likti susisiekiamu. Kartais žmonės nervinasi, kad neatvažiuojame sutartu laiku, bet paprastai viskas baigiasi gerai. Tiesiog reikia kantrybės. O jei vėlavimas ilgesnis nei 3-4 valandos, tai jau išskirtinis atvejis – tada tikrai informuojame išsamiai.

23. Ar galima atsiskaityti grynaisiais atvykus?

Tai priklauso nuo susitarimo. Dažniausiai prašome apmokėjimo iš anksto – pavedimu ar kitu būdu. Bet jei žmogus pageidauja mokėti grynaisiais atvykus, tai irgi įmanoma. Svarbu tik suderinti iš anksto, kad nekiltų nesusipratimų. Vieną kartą žmogus sakė, kad mokės grynaisiais, bet pamiršo išsiimti pinigų – teko važiuoti iki bankomato. Ne tragedija, bet nemalonu. Geriau viską sutvarkyti iš anksto.

24. Ką daryti, jei šuo atvyksta ir atrodo išsigandęs?

Tai normalu – kelionė yra stresas, net jei ji vyko sklandžiai. Duokite šuniui laiko adaptuotis. Neverskite jo išeiti iš dėžės iš karto – tegul pabūna, apsižvalgo, supranta, kad pavojus praėjo. Kalbėkite ramiai, duokite skanėstą, parodykite, kad viskas gerai. Paprastai per kelias valandas šuo grįžta į normalią būseną. Jei po dienos ar dviejų vis dar atrodo keistai – kreipkitės į veterinarą. Bet tai retas atvejis.

25. Ar galite padėti su karantino reikalavimais?

Gera žinia ta, kad Jungtinėje Karalystėje karantinas gyvūnams, atvykstantiems iš ES, nėra reikalingas, jei visi dokumentai tvarkoje. Tai buvo panaikinta prieš daugelį metų. Taigi, jei turite pasą, mikročipą ir tinkamus skiepus, karantinas jums negresia. Bet jei kažkas negerai su dokumentais – tada gali būti kitaip. Todėl visada pabrėžiame, kiek svarbu turėti tvarkingus dokumentus.

26. Ar galiu jums paskambinti bet kuriuo metu?

Žinoma. Dirbame su gyvūnais, todėl žinome, kad klausimų gali kilti bet kada – vidury nakties prieš kelionę arba ankstų rytą, kai nerimaujate dėl savo augintinio. Stengiamės būti pasiekiami, nors kartais miegame ir atsakome tik po kelių valandų. Bet šiaip – skambinkite, rašykite, klauskite. Geriau paklausti nei spėlioti.

Išvada

Kasdienis šunų pervežimas į Londoną yra mūsų kasdienybė, bet tai nereiškia, kad kiekviena kelionė tampa rutina. Kiekvienas gyvūnas yra skirtingas, kiekvienas savininkas turi savo rūpesčių, ir mes tai gerbiame. Jei svarstate galimybę pervežti savo augintinį – nebijokite klausti. Net jei klausimas atrodo kvailas ar per daug paprastas. Mes esame tam, kad padėtume, o ne tam, kad teistume. Tiesiog parašykite arba paskambinkite, ir viską aptarsime.