Naminių gyvūnų pervežimas Anglijoje, Vežame kiekvieną dieną

Kai žmonės manęs klausia, ką veikiu gyvenime, atsakau paprastai – vežu gyvūnus į Angliją. Kasdien. Ir matau, kad daugelis nustemba – nejaugi tiek daug žmonių veža augintinius? Taip, tiek daug. Žmonės kraustosi, dirba užsienyje, lanko giminaičius, dalyvauja parodose. Ir jų gyvūnai keliauja kartu. Arba atskirai – jei šeimininkas negali. Per tuos metus išgirdau tūkstančius klausimų, ir dabar nusprendžiau atsakyti į dažniausius. Vienoje vietoje, aiškiai, be nereikalingo vyniojimo. Galbūt tai padės jums, jei planuojate savo augintinio kelionę.

Paslaugos – naminių gyvūnų pervežimas Anglijoje

1. Kokias pervežimo paslaugas teikiate?

Pagrindinė paslauga – naminių gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Angliją ir atgal. Tai apima viską: pasiėmimą iš namų, kelionę, pristatymą į nurodytą adresą. Galima su šeimininku, galima be. Taip pat padedam su dokumentais – nukreipiam pas tinkamą veterinarą, paaiškinam, ko reikia. Ir dar – konsultacijos. Nemokamai, tiesiog skambinkit ir klauskit. Geriau paklausti nei daryti klaidas. Kartais žmogus skambina ir klausia visiškų pagrindų – tai normalu. Ne visi kasdien veža gyvūnus per pusę Europos.

2. Ar teikiate paslaugas tik į Angliją ar ir kitur?

Anglija – pagrindinė kryptis, bet ne vienintelė. Vežam ir į Vokietiją, Prancūziją, Olandiją, Belgiją, Ispaniją, Skandinaviją. Kiekviena šalis turi savo specifiką, bet principas tas pats – saugus gyvūno pervežimas. Anglija dažniausia, nes po Brexit ten daugiausia popierių reikia, ir žmonės labiausiai pasimeta. Todėl specializuojamės. Bet jei reikia kitur – prašom. Tik reikia laiko pasiruošti. Kiekviena kryptis – naujas maršrutas, nauji partneriai, nauji reikalavimai.

3. Ar dirbate savaitgaliais ir švenčių dienomis?

Taip. Gyvūnai nesirenka, kada jiems reikia keliauti. Ir mes nesirenkam. Savaitgaliai, šventės, naktys – jei reikia, vežam. Aišku, švenčių dienomis kiekvienas nori būti su šeima, bet jei skambina žmogus ir prašo pagalbos – neatsisakysiu. Kartais reikia skubiai – pavyzdžiui, gyvūnas susirgo ir reikia vežti pas veterinarą į Lietuvą. Arba atvirkščiai. Tokiais atvejais – viskas numetama ir važiuojam. Tai ne verslas, tai atsakomybė. Žinoma, savaitgaliais kaina kitokia – bet tai aptariama iš anksto.

4. Kaip užsisakyti pervežimą?

Paprasta – skambinkit arba rašykit. Papasakokit, kokį gyvūną vežat, iš kur, į kur, kada. Mes atsakom, kiek tai kainuos, kiek laiko užtruks, ko reikia dokumentų. Jei tinka – suderinam datą. Avansas – simbolinis, likusi suma – pristačius gyvūną. Jokių paslėptų mokesčių, jokių staigmenų. Viskas aišku nuo pradžios. Kartais žmonės klausia, ar galima mokėti kortele – galima. Arba pavedimu. Arba grynais. Lanksčiai. Svarbu, kad viskas būtų patogu.

5. Kiek iš anksto reikia užsisakyti?

Gerai – bent savaitę. Bet būna, kad skambina ir sako: „rytoj". Jei galim – vežam. Ne visada, bet stengiamės. Svarbiausia – dokumentai. Jei dokumentai tvarkoje, kelionę galima suorganizuoti per 2-3 dienas. Jei dokumentų nėra – tada ilgiau. Todėl visada sakau – pradėkit nuo veterinaro, o ne nuo manęs. Veterinaras paruošia popierius, tada skambinkit man. Ir dar – sezonas. Vasarą užsakymų daugiau, todėl geriau anksčiau. Žiemą – laisviau, bet orai nenuspėjami.

Kelionė – vežame kiekvieną dieną

6. Kokia transporto priemone vežate gyvūnus?

Mikroautobusu, specialiai pritaikytu gyvūnams. Ne furgonu, ne lengvuoju automobiliu – o mikroautobusu, kuriame yra viskas, ko reikia. Ventiliacija, kondicionierius, šildymas, minkšti pagrindai, tvirtinimo diržai. Kiekviena dėžė – saugiai pritvirtinta, kad neslidinėtų. Ir erdvės pakanka – gyvūnas ne jaučiasi įspaustas. Mes investavom į transportą, nes tai – pagrindinis dalykas. Galima turėti geriausius dokumentus, bet jei transportas prastas – kelionė prasta. Mūsų transportas – mūsų vizitinė kortelė.

7. Kiek laiko trunka kelionė?

Iš Vilniaus iki Londono – maždaug 30-35 valandos, priklausomai nuo maršruto ir sustojimų. Bet mes nevažiuojam be sustojimų – kas 3-4 valandos stabdom, leidžiam gyvūnams atsigerti, pasivaikščioti. Ir nakvot sustojam, jei kelionė ilga. Gyvūnui reikia poilsio, kaip ir žmogui. Todėl skaičiuokit, kad kelionė užims pusantros paros. Kartais greičiau – jei viskas sklandžiai. Kartais lėčiau – jei kelyje spūstys ar keltas vėluoja. Bet visada – saugiai.

8. Kaip dažnai darote sustojimus?

Kas 3-4 valandas. Šunys – dažniau, nes jiems reikia pasivaikščioti. Katės – rečiau, bet vanduo ir švarus kraikas – būtina. Kiekvienas sustojimas – 15-20 minučių. Ilgiau, jei gyvūnas nerimauja. Turim specialią aikštelę su aptvaru – kad šuo galėtų pabėgioti saugiai. Ir vanduo visada po ranka, ir paklotai, ir šiukšlių maišai. Viskas paruošta. Sustojimas – ne prabanga, o būtinybė. Gyvūnas, kuris sėdi uždaroje dėžėje 10 valandų be pertraukos – kenčia. Mes taip nedarom.

9. Ar galima važiuoti kartu su gyvūnu?

Taip, ir tai dažniausias variantas. Šeimininkas sėdi priekyje arba šalia gyvūno, priklausomai nuo situacijos. Jei gyvūnas ramus – gali būti kartu. Jei nervinasi – geriau atskirai, kad šeimininko jaudulys neužkrėstų. Bet tai jūsų pasirinkimas. Mes tik patariam. Vienas mano klientas norėjo sėdėti šalia savo katės – katinas pradėjo kniaukti kiekvieną kartą, kai šeimininkas pajudėdavo. Po valandos suprato, kad geriau sėdėti priekyje. Ir katinas nutilo. Kartais atstumas – geriausias vaistas.

10. Ką darote, jei gyvūnas blogai jaučiasi kelionėje?

Sustojam. Pirmiausia – vanduo, oras, ramybė. Jei negerėja – ieškom veterinaro. Turim kontaktų kiekvienoje šalyje. Ir vaistinėlė automobilyje – paprasti dalykai, bet kartais užtenka. Jei rimčiau – veterinaras. Svarbiausia – neignoruoti. Jei gyvūnas elgiasi neįprastai – tai ženklas. Vieną kartą šuo pradėjo drebėti ir seilėtis – pasirodo, alergija. Sustojom, suradom kliniką, suleido vaistus, ir toliau. Bet be sustojimo – galėjo būti blogai. Todėl – dėmesys.

Sąlygos – naminių gyvūnų transportavimas Anglija

11. Kokios sąlygos transporto priemonėje?

Kiekvienas gyvūnas turi savo erdvę – dėžę arba boksą, pritaikytą jo dydžiui. Dėžės – su ventiliacija, minkštu pagrindu. Temperatūra – 18-22 laipsniai. Šviesa – pritemdyta, kad gyvūnai galėtų miegoti. Triukšmas – minimalus. Muzikos neklausom, radijo – tyliai. Viskas sukurta taip, kad gyvūnas jaustųsi kuo ramiau. Ir dar – švaros. Po kiekvienos kelionės – dezinfekcija. Visos dėžės, visi paklotai, visi paviršiai. Ne dėl taisyklių – dėl sveikatos.

12. Ar gyvūnai gauna maisto ir vandens kelionėje?

Vanduo – nuolat. Kiekvienas gyvūnas turi savo dubenėlį, kuris pripildomas per kiekvieną sustojimą. Maistas – pagal poreikį. Paprastai prieš kelionę nešeriam – kad nebūtų pykinimo. Bet jei kelionė ilga – duodam mažom porcijom. Šeimininkas gali atiduoti savo maistą – tą, prie kurio gyvūnas pripratęs. Mes nekeičiam maisto – tai gali sukelti skrandžio problemų. Ir dar – skanėstai. Turim visada. Kadangi gyvūnai mėgsta skanėstus, ir tai padeda užmegzti ryšį.

13. Kaip elgiatės su gyvūnais, kurie labai bijo?

Ramiai. Lėtai. Be staigių judesių. Uždengiam dėžę, kad nematytų aplinkos. Galbūt feromonų purškiklis. Ir laikas – leidžiam apsiprasti. Negalima versti gyvūno daryti tai, ko jis nenori. Jei bijo išeiti iš dėžės – tegul sėdi. Jei bijo vandens – palauksim. Svarbiausia – nekelti balso. Gyvūnai jaučia toną. Jei rėki – jie dar labiau bijo. Todėl mes – ramūs. Visada. Net kai viduje norisi rėkti, nes katinas subraižė ranką. Ramiai.

14. Ar vežate gyvūnus žiemą?

Taip, žiema – ne kliūtis. Šildymas veikia, temperatūra palaikoma. Bet žiema turi savo iššūkių – slidūs keliai, tamsūs rytai, sniegas. Todėl žiemą kelionė gali užtrukti ilgiau. Ir mes nevažiuojam per audrą – saugumas svarbiau. Geriau palaukti kelias valandas nei rizikuoti. Gyvūnai žiemą jaučiasi gerai, jei transportas šiltas. Blogiau – vasarą, kai karšta. Tada reikia daugiau dėmesio vėdinimui. Bet apie tai – kitas klausimas.

15. Ar vežate gyvūnus vasarą?

Taip, bet vasara – sudėtingiau. Karštis – pavojingas gyvūnams. Ypač plokščiasnukiams šunims – buldogams, mopsams. Jie greitai perkaista. Todėl vasarą važiuojam anksti ryte arba vėlai vakare, kad išvengtume karščiausių valandų. Kondicionierius – maksimaliai. Ir dažnesni sustojimai – kad gyvūnai galėtų atsivėsinti. Vieną kartą liepos mėnesį vežėm buldogą – kas dvi valandas stabdėm, kad atsigertų. Ilgiau užtruko, bet šuo saugiai pasiekė tikslą. Karštis – ne juokas.

Dokumentai – vežame į Angliją naminius gyvūnus

16. Kokie dokumentai reikalingi vežimui į Angliją?

Gyvūno pasas, mikročipo numeris, pasiutligės skiepo įrašas, echinokokozės gydymo įrašas, sveikatos sertifikatas (valstybinio veterinaro), TRACES registracijos numeris. Tai minimumas. Be šių dokumentų – nepraleis. Ir dar – jei vežate ne savo gyvūną – įgaliojimas. Visa tai turi būti originaluose dokumentuose, ne kopijose. Kartais žmonės atsiunčia nuotrauką telefone – to neužtenka. Reikia popieriaus. Su antspaudais, parašais, datomis. Biurokratija? Galbūt. Bet būtina.

17. Kur gauti sveikatos sertifikatą?

Pas valstybinį veterinarijos gydytoją. Ne pas privatų – pas tą, kuris dirba valstybinėje įstaigoje. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – ten yra tokie gydytojai. Jie patikrina gyvūną, peržiūri dokumentus, ir išduoda sertifikatą. Sertifikatas galioja 10 dienų. Todėl negalima gauti per anksti. Geriausia – likus 5-7 dienoms iki kelionės. Tada yra laiko atsargai, bet ne per daug. Adresus ir kontaktus galima rasti VMVT svetainėje.

18. Ką daryti, jei veterinaras padarė klaidą dokumentuose?

Taisyti. Veterinaras turi ištaisyti klaidą – padaryti įrašą, patvirtinti parašu. Jei klaida didelė – naujas dokumentas. Bet geriau – išvengti klaidų iš viso. Todėl visada sakau – patikrinkit dokumentus iš karto, kai veterinaras juos išduoda. Ne namie, ne rytoj – iš karto. Viena raidė, vienas skaičius – ir gali būti problema pasienyje. Vienas mano klientas turėjo klaidą čipo numeryje – vienas skaitmuo ne tas. Nepraleido. Teko grįžti į Lietuvą ir taisyti. Dvi dienos veltui.

19. Ar reikia pasiutligės antikūnų titro tyrimo?

Paprastai ne, jei gyvūnas skiepytas ES šalyje. Bet jei gyvūnas skiepytas ne ES – tada taip, reikia titro. Titro tyrimas parodo, ar skiepas veikia. Jis atliekamas specialioje laboratorijoje, ir rezultatai gaunami po 2-4 savaičių. Be to, po teigiamo titro reikia laukti dar 3 mėnesius iki kelionės. Taigi – ilgas procesas. Bet jei gyvūnas skiepytas Lietuvoje ar kitoje ES šalyje – titro nereikia. Tik pasas ir skiepo įrašas.

20. Kaip patikrinti, ar visi dokumentai tvarkingi?

Paprasčiausia – nusiųsti man. Aš peržiūriu, ir sakau, ar viskas gerai, ar ko trūksta. Tai nieko nekainuoja. Geriau sužinoti iš anksto nei pasienyje. Be to, galima pasitikrinti patiems: čipo numeris sutinka su pasu, skiepo data teisinga, echinokokozės gydymas padarytas laiku, sertifikatas galioja. Penki dalykai – penki patikrinimai. Jei viskas ok – važiuojam. Jei ne – taisom. Paprasta.

Problemų sprendimas – naminių gyvūnų pervežimas

21. Ką daryti, jei kelionė atideda dėl blogo oro?

Nieko tokio – palauksim. Geriau viena diena vėliau nei rizikuoti. Blogas oras – slidūs keliai, prastas matomumas, pavojingos sąlygos. Mes nevažiuojam per audrą. Periodas. Jei kelionė atideda – pranešam iš anksto, suderinam naują datą. Jokių papildomų mokesčių – tai ne jūsų kaltė. Svarbiausia – komunikacija. Skambinam, rašom, paaiškinam. Žmogus turi žinoti, kas vyksta. Tylos – blogiausia, ką galima padaryti.

22. Ar galiu atšaukti užsakymą?

Galima, bet kuo anksčiau – tuo geriau. Jei likus savaitei – be problemų, grąžinam avansą. Jei likus dienai – sudėtingiau, bet suprantam. Gyvenimas nenuspėjamas. Svarbu – pranešti. Ne dingti, ne tylėti – pranešti. Skambinkit, paaiškinkit. Mes žmonės – suprantam. Bet jei užsisakėt, mes rezervavom laiką, ir tada tyliai dingot – tai negerai. Bet net ir tada – nepykstam. Tik prašom – kitą kartą praneškit.

23. Ką daryti, jei gyvūnas pabėgo pasienyje?

Tai košmaras, bet nutinka. Pirmiausia – ne panikuoti. Gyvūnas išsigandęs, bet ne kvailas. Dažniausiai slepiasi netoliese. Kvieskit pagalbą – pasienio tarnybas, vietinius gyventojus. Mes turim patirties – vieną kartą gaudėm katiną Prancūzijos keltų terminale dvi valandas. Pagavom. Bet svarbiausia – prevencija. Dėžė turi būti uždaryta, užrakta patikrinta, pavadėlis ant šuns – net jei dėžėje. Visada. Nėra „jis niekur nebėgs". Bėga. Visada.

24. Kaip elgtis, jei pasienyje nepraleidžia gyvūno?

Klausti priežasties. Dažniausiai – dokumentų problema. Trūksta kažko, kažkas ne taip. Tada – taisyti. Grįžti pas veterinarą, gauti trūkstamą dokumentą, ir bandyti vėl. Kartais – gyvūnas neatitinka reikalavimų. Pavyzdžiui, per jaunas – jaunesni nei 4 mėnesių negalima vežti. Tada nieko nepadarysi – reikia laukti. Svarbu – nekonfliktuoti su pasienio tarnybomis. Jie daro savo darbą. Jei sako „ne" – yra priežastis. Sužinokit priežastį, ir spręskit.

25. Ką daryti, jei gyvūnas susirgo po kelionės?

Veterinaras. Nedelsiant. Anglijoje yra skubios pagalbos klinikos, veikiančios 24/7. Mes galim rekomenduoti, bet geriau – susirasti iš anksto. Pirmas dalykas, kurį reikia padaryti atvykus – užregistruoti gyvūną pas vietinį veterinarą. Tada, jei kas nutiktų, žinot, kur kreiptis. Kelionės stresas gali sukelti įvairių simptomų – viduriavimas, vėmimas, apetito nebuvimas. Paprastai praeina per kelias dienas. Bet jei ne – veterinaras. Ir praneškit mums – norim žinoti, kaip gyvūnas.

26. Ar teikiate pagalbą, jei kyla problemų Anglijoje?

Taip, kiek galim. Nors mes Lietuvoje – turim kontaktų Anglijoje. Veterinarai, gyvūnų prieglaudos, draugai. Jei kas nutiktų – skambinkit. Galim patarti, nukreipti, padėti. Mes ne tik vežam – mes rūpinamės. Vienas mano klientas paskambino po savaitės: „katinas neėda". Nukreipiau pas veterinarą pas mus rekomenduotą – viskas išsisprendė. Mes ne dingstam po pristatymo. Esam čia, jei reikia.

Išvada – naminių gyvūnų pervežimas į Angliją yra procesas, kuris reikalauja pasiruošimo, bet nėra neįveikiamas. Mes vežam kiekvieną dieną, ir žinom, kaip tai padaryti saugiai. Jei planuojate savo augintinio kelionę – pradėkit nuo dokumentų, tada skambinkit mums. Atsakysim į visus klausimus, padėsim pasiruošti, ir saugiai pristatysim jūsų gyvūną į tikslą. Saugios kelionės.