Gyvūnų vežimas iš Kardifo

Dirbu gyvūnų pervežimo srityje jau kelerius metus, ir vienas dažniausių maršrutų, kuriuo tenka važiuoti, yra iš Kardifo. Kardifas – Velsas – gražus miestas, bet žmonės iš ten kraustosi dažnai, o augintiniai keliauja kartu. Kiekvieną savaitę gaunu po kelis skambučius: „vežate iš Kardifo?", „o jeigu katinas?", „o jeigu du šunys?". Atsakymai dažniausiai panašūs, bet kiekvienas atvejas turi savo niuansų. Šiame straipsnyje surašiau viską, ką reikia žinoti apie gyvūnų vežimą iš Kardifo – ne iš vadovėlio, o iš realios patirties.

Dokumentai – gyvūnų vežimo dokumentacija iš Kardifo

1. Kokių dokumentų reikia norint vežti gyvūną iš Kardifo?

Pirmiausia – augintinio pasas arba veterinarinis sertifikatas. Jeigu vežate į ES šalį – reikia GB veterinarinio sertifikato, kurį išduoda oficialus veterinaras (OV). Be to, gyvūnas privalo turėti mikroschemą ir galiojantį pasiutligės skiepą. Tai pagrindiniai dokumentai, be kurių niekas nepraleis. Bet yra ir papildomų dalykų – pavyzdžiui, jeigu vežate į tam tikras šalis, gali reikėti kraujo antikūnų titro testo. Arba jeigu gyvūnas yra tam tikros veislės – gali būti apribojimų. Vienas klientas norėjo vežti pitbulą iš Kardifo – teko aiškinti, kad kai kurios šalys turi veislės apribojimus. Ne viskas taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

2. Kur Kardife galima gauti veterinarinį sertifikatą?

Ne bet kuris veterinaras gali išduoti GB veterinarinį sertifikatą – reikia oficialaus veterinaro (OV), kuris turi tam leidimą. Kardife yra keletas klinikų, kurios tai daro. Aš paprastai rekomenduoju paskambinti į APHA (Animal and Plant Health Agency) ir paklausti, kurie veterinarai rajone turi OV statusą. Arba galima ieškoti internete – APHA svetainėje yra sąrašas. Vienas klientas nuėjo pas savo įprastą veterinarą Kardife, o tas pasakė, kad negali išduoti sertifikato – neturėjo OV statuso. Teko ieškoti kito. Dvi dienos prarastos. Patikrinkite iš anksto.

3. Kiek laiko galioja veterinarinis sertifikatas?

GB veterinarinis sertifikatas galioja 10 dienų nuo išdavimo datos iki įvažiavimo į ES. Tai reiškia, kad per 10 dienų turite kirsti ES sieną. Jeigu kelionė užtrunka ilgiau (pavyzdžiui, dėl blogo oro ar kitų nenumatytų aplinkybių) – sertifikatas gali pasibaigti. Tada reikia naujo. Todėl aš visada planuoju kelionę taip, kad turėčiau bent 2-3 dienas rezervo. Vieną kartą buvo, kad keltas iš Doverio vėlavo 6 valandas dėl audros – laimei, sertifikatas dar galiojo, bet vos vos. Nuo to laiko visada sakau klientams: nespauskite terminų iki paskutinės dienos.

4. Ar skiepų pažyma turi būti originali?

Taip, originali. Kopijos nepriimamos. Tai gali skambėti akivaizdžiai, bet pasitaiko atvejų, kai žmogus atsiunčia nuskanuotą dokumentą ir sako: „tai juk tas pats". Ne, tas pats nėra. Pasienyje veterinaras nori pamatyti originalą su veterinaro parašu ir antspaudu. Viena moteris iš Kardifo buvo pasidariusi kopiją ir originalą palikusi namie – teko grįžti. 40 minučių kelio atgal. Nuo to laiko aš visada klausiu: „turite originalą?" prieš išvykstant. Ir dar patariu visus dokumentus laikyti vienoje vietoje – skaidriame segtuve, kad būtų lengva rasti.

Pasiruošimas – kaip paruošti gyvūną kelionei iš Kardifo

5. Kaip paruošti katę kelionei?

Katės – sudėtingi keleiviai. Jos nemėgsta pokyčių, nemėgsta narvų, nemėgsta automobilių. Bet ką padarysi – kartais reikia. Pirmiausia – pratinti prie narvo. Palikite atvirą narvą namuose bent savaitę prieš kelionę, kad katė galėtų į jį įeiti, uostyti, priprasti. Įdėkite ten minkštą apklotą. Antra – veterinaras gali paskirti lengvą raminamąjį, bet aš rekomenduoju pabandyti be jo pirmiausia. Trečia – nešerti kelionės dieną ryte. Tuščias skrandis – mažiau pykinimo. Vienas katinas iš Kardifo buvo toks ramus kelionėje, kad šeimininkė negalėjo patikėti. Pasirodo, ji mėnesį jį pratino prie narvo. Pastangos atsiperka.

6. Ką daryti, jei šuo labai didelis?

Dideli šunys – tai logistinis iššūkis. Ne kiekvienas automobilis tinka, ne kiekvienas narvas tinka. Mano transporto priemonėje yra specialiai įrengta erdvė dideliems šunims – su ventiliacija, minkšta danga, užtvarais. Bet jeigu šuo labai didelis (pavyzdžiui, vokiečių dogas arba bernardinas) – reikia planuoti iš anksto. Vienas šuo iš Kardifo buvo airių vilkogaudis – 80 kilogramų gyvo svorio. Paprastas narvas netiko, teko daryti specialų užsakymą. Kainavo papildomai, bet kitaip nebuvo kaip. Svarbiausia – kad gyvūnui būtų patogu ir saugu. Dideli šunys taip pat pavargsta greičiau kelionėje, todėl dažnesnės pertraukos būtinos.

7. Ar reikia specialios ventiliacijos transporto priemonėje?

Taip, ventiliacija – būtina. Gyvūnai negali būti uždaroje erdvėje be gryno oro, ypač vasarą. Mano automobilyje yra įrengta ventiliacijos sistema, kuri palaiko pastovią temperatūrą. Vasarą – vėsiau, žiemą – šilčiau. Be to, yra termometras, kurį nuolat stebiu. Vieną vasarą buvo atvejis, kai automobilio kondicionierius sugedo pakeliui per Prancūziją. Sustojau, išleidau gyvūnus į pavėsį, paskambinau mechanikui. Užtruko dvi valandas, bet gyvūnai nekentėjo. Nuo to laiko visada turiu atsarginį ventiliatorių bagažinėje. Mažas dalykas, bet gali išgelbėti situaciją.

8. Ką įdėti į narvą kartu su gyvūnu?

Minkštą apklotą arba pledą su namų kvapu – tai labai svarbu. Gyvūnas jaučia pažįstamą kvapą ir nurimsta. Vandens buteliuką arba nedidelį dubenėlį. Skanėstų – bet ne per daug. Žaislą, jeigu gyvūnas mėgsta. Ir nieko aštraus ar mažo, ką gyvūnas galėtų praryti. Vienas šuo iš Kardifo turėjo savo mėgstamą kaulą – kramtė visą kelią ir buvo laimingas. Kita katė turėjo mažą peliuką – ne žaislą, o tikrą pliušinę pelę, su kuria miegojo. Kiekvienas gyvūnas turi savo dalykus. Paklauskite šeimininko, kas ramina jo augintinį, ir įdėkite tai į narvą.

Kelionė – maršrutas iš Kardifo

9. Koks maršrutas iš Kardifo į Europą?

Iš Kardifo važiuojame į pietus – link Doverio arba Folkstono (Eurotunelis). Tai maždaug 3-4 valandos kelio, priklausomai nuo eismo. Tada keltas arba traukinys per Lamanšą. Atvykus į Prancūziją – važiuojame per Lille, tada Belgija (Briuselis arba Liuksemburgas), Vokietija, Lenkija, ir galiausiai – Lietuva. Visas maršrutas – apie 1800-2000 kilometrų, priklausomai nuo galutinio taško. Yra ir alternatyvus maršrutas – per Olandiją, bet jis ilgesnis. Aš paprastai renkuosi trumpiausią kelią, bet jeigu eismas blogas – galiu keisti. Svarbiausia – kad gyvūnams būtų patogu.

10. Kiek laiko trunka kelionė iš Kardifo?

Nuo Kardifo iki Lietuvos – maždaug 24-30 valandų gryno važiavimo. Bet mes nevažiuojame be sustojimų. Kas 3-4 valandas sustojame – gyvūnams reikia vandens, pasivaikščiojimo, tualeto reikalų. Be to, yra keltas arba Eurotunelis – tai papildomos 1-2 valandos. Ir dar – pasienio patikrinimai. Taigi realiai kelionė užtrunka 30-36 valandas. Vieną kartą buvo, kad dėl eismo prie Paryžiaus užtrukome papildomas 3 valandas. Šuo gale pradėti nerimauti, bet sustojome, pasivaikščiojome, viskas nurimo. Tokių dalykų nenumatysi, bet jie nutinka. Svarbu turėti laiko rezervą.

11. Ar galima rinktis keltą arba Eurotunelį?

Taip, galima. Eurotunelis (Folkestone–Calais) – greitesnis, apie 35 minutės, bet brangesnis. Keltas (Doveris–Calais arba Doveris–Dunkerkas) – lėtesnis (1,5-2 valandos), bet pigiau. Su gyvūnais abu variantai tinka, bet yra skirtumų. Eurotunelyje gyvūnas lieka automobilyje – tai mažiau stresuoja kai kuriuos gyvūnus. Kelte – galima išeiti iš automobilio, bet gyvūnas turi likti automobilyje arba specialioje gyvūnų zonoje (priklauso nuo kelto kompanijos). Aš paprastai renkuosi keltą – pigiau ir lėčiau, bet gyvūnams ramiau. Bet jeigu klientas nori greičiau – Eurotunelis geras pasirinkimas.

12. Kaip dažnai sustojate kelionės metu?

Kas 3-4 valandas, bet priklauso nuo gyvūnų. Jeigu matau, kad gyvūnas neramus – sustojame anksčiau. Jeigu visi ramiai miega – galiu važiuoti ilgiau. Sustojimo metu leidžiame gyvūnams išeiti (jeigu saugu), duodame vandens, leidžiame pasivaikščioti. Tai trunka 15-30 minučių. Vienas šuo iš Kardifo buvo toks energingas, kad kiekvieno sustojimo metu norėjo bėgioti pusvalandį. Teko rasti aikštelę prie miško Prancūzijoje – šuo lakstė, pavargo, ir kitas 4 valandas miegojo. Kiekvienas gyvūnas skirtingas, ir mes prie to prisitaikome.

Gyvūnų sveikata – veterinariniai reikalavimai

13. Kokie skiepai privalomi?

Pasiutligės skiepas – privalomas visada. Be jo nėra jokio dokumento, jokios kelionės. Šunims papildomai rekomenduojama: maras, hepatitas, parvovirusė, leptospirozė, paragripas. Katėms: kačių gripas, panleukopenija, leukemija. Nors pastarieji nėra griežtai privalomi, aš visada rekomenduoju pasidaryti. Kodėl? Nes gyvūnas keliauja, imuninė sistema dirba sunkiau, ir rizika susirgti didesnė. Viena katė iš Kardifo buvo be leukemijos skiepo – nieko neatsitiko, bet šeimininkė vėliau pasakė, kad labai jaudinosi. Geriau turėti viską, kad ramiau būtų.

14. Kada reikia daryti pasiutligės skiepą?

Pasiutligės skiepas turi būti padarytas ne anksčiau kaip mikroschemos įdėjimo dieną. Po skiepo reikia palaukti 21 dieną prieš išvykimą. Jeigu tai pakartotinis skiepas (gyvūnas jau buvo skiepytas anksčiau) ir jis padarytas iki ankstesnio skiepo galiojimo pabaigos – tada 21 dienos laukti nereikia. Bet jeigu skiepas pasibaigęs – vėl reikia laukti 21 dieną. Tai dažniausia klaida – žmonės pamiršta, kad skiepas pasibaigė, ir bando vežti gyvūną su nebegaliojančiu skiepu. Nepraleis. Patikrinkite datas du kartus.

15. Ar reikia kirminų ir blusų gydymo?

Kirminų gydymas nėra griežtai privalomas vežant iš JK į ES, bet rekomenduojamas. Blusų gydymas – taip pat rekomenduojamas. Aš visada patariu klientams pasidaryti abu prieš kelionę. Kodėl? Nes gyvūnas keliauja, stresuoja, imuninė sistema silpnesnė. Ir jeigu dar turi parazitų – rizika didesnė. Be to, jeigu gyvūnas atvyksta su blusomis, nauji šeimininkai (arba veterinarai) gali turėti klausimų. Vienas šuo iš Kardifo atvyko su blusomis – niekas nežinojo, kol veterinaras Lietuvoje nepamatė. Nedidelė problema, bet nemalonu. Geriau sutvarkyti iš anksto.

Įvairūs gyvūnai – specifiniai reikalavimai

16. Ar vežate kates?

Taip, kates vežame. Jos sudaro didelę dalį mūsų užsakymų. Katės paprastai keliauja narvuose, kurie turi būti pakankamai dideli, kad katė galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Narvas turi būti su ventiliacija ir saugiai uždarytas. Katės dažniausiai pirmas kelias valandas kniaukia, paskui užmiega. Bet yra išimčių – viena katė iš Kardifo kniaukė visą kelią iki pat Lenkijos. Šeimininkė skambino kas pusvalandį – suprantu, jaudinasi. Bet katė buvo sveika, tiesiog nemėgo automobilių. Atvykus į Vilnių – nurimo per 10 minučių. Kartais taip būna.

17. Ar vežate šunis?

Taip, šunys – mūsų pagrindiniai keleiviai. Maži, vidutiniai, dideli – visus vežame. Šunys paprastai adaptuojasi greičiau nei katės, bet jiems reikia daugiau fizinės veiklos. Todėl sustojimai kelionėje būna dažnesni su šunimis. Vienas labradoras iš Kardifo norėjo žaisti kiekvieno sustojimo metu – mesdavo kamuoliuką, bėgdavo atgal. Pavargdavo, miegodavo kelias valandas, tada vėl. Toks ritmas. Svarbu turėti pakankamai vietos automobilyje ir pakankamai kantrybės. Šunys jaučia, kada tu skubi, ir tada dar labiau nerimauja.

18. Ar vežate kitus gyvūnus – triušius, paukščius?

Taip, vežame ir kitus gyvūnus. Triušiai, jūrų kiaulytės, šinšilos – jie keliauja narvuose, panašiai kaip katės. Paukščiams reikia specialių narvų su tinkama ventiliacija. Vieną kartą vežiau papūgą iš Kardifo – reikėjo specialaus leidimo iš APHA, nes tai buvo tam tikra rūšis. Užtruko dvi savaites sutvarkyti dokumentus. Ropliai – dar sudėčiau, nes kai kurios rūšys saugomos pagal CITES konvenciją. Jeigu norite vežti neįprastą gyvūną – pradėkite ruoštis bent mėnesį anksčiau. Ir būtinai pasitarkite su specialistu.

19. Ar galima vežti kelis gyvūnus vienu metu?

Taip, iki 5 gyvūnų vienu metu, jeigu tai ne komercinis vežimas. Daugiau nei 5 – jau komercinis vežimas, ir tada reikalavimai visai kitokie. Aš pats vežiau 4 kates vienu metu – vienos šeimos augintinius. Kiekvienas turėjo savo narvą, savo dokumentus. Viskas praėjo sklandžiai. Bet penki – tai riba. Jeigu reikia daugiau – reikia planuoti kitaip. Ir tai geriau sužinoti iš anksto, o ne prie pat išvykimo. Viena šeima norėjo vežti 6 šunis – teko daryti du atskirus reisus. Papildomos išlaidos, bet kitaip nebuvo kaip.

Problemos – kas gali nutikti kelionėje

20. Ką daryti, jei gyvūnas susirgo prieš kelionę?

Jeigu gyvūnas susirgo prieš kelionę – geriau atidėti. Sveikatos pažymoje veterinaras turi patvirtinti, kad gyvūnas sveikas. Jeigu gyvūnas serga – pažymos negausite. Tai reiškia, kad kelionė neįmanoma. Vienas šuo iš Kardifo susirgo viduriavimu prieš dvi dienas iki suplanuotos kelionės. Veterinaras pasakė: „palaukite, kol pasveiks". Teko atidėti savaitei. Šeimininkas nusivylė, bet suprato – geriau saugiai nei greitai. Jeigu gyvūnas serga lėtine liga – reikia veterinaro pažymos, kad gali keliauti. Be jos – ne.

21. Ką daryti, jei dokumentuose klaida?

Klaidos dokumentuose – dažna problema. Netikras mikroschemos numeris, neteisinga skiepo data, blogai parašytas adresas. Jeigu pastebite klaidą prieš išvykimą – grįžkite pas veterinarą ir pataisykite. Jeigu pastebite pasienyje – gali būti problemų. Vienas kartas buvo, kad veterinaras Kardife parašė neteisingą mikroschemos numerį – skaičius „5" atrodė kaip „6". Pasienyje Lenkijoje veterinaras pastebėjo. Teko skambinti veterinarui Kardife, prašyti patvirtinimo el. paštu. Užtruko valandą. Nuo to laiko visada patikrinu dokumentus prieš išvykdamas – kiekvieną skaičių, kiekvieną datą.

22. Ar gali būti atsisakyta įleisti gyvūną?

Taip, gali. Jeigu dokumentai netvarkingai, jeigu skiepas negalioja, jeigu mikroschemos nėra – gyvūnas nebus įleistas. Tai ne vežėjo sprendimas – tai taisyklės. Vienas atvejis buvo, kai žmogus bandė vežti šunį be pasiutligės skiepo – veterinaras pasienyje nepraleido. Šuo turėjo likti karantine Prancūzijoje 3 mėnesius. Šeimininkas labai nusiminė, bet ką padarysi – taisyklės yra taisyklės. Todėl aš visada sakau: patikrinkite viską tris kartus prieš išvykdami. Geriau praleisti papildomą valandą tikrinant nei prarasti tris mėnesius.

Kainos – gyvūnų pervežimo kainodara

23. Kiek kainuoja gyvūno pervežimas iš Kardifo?

Kaina priklauso nuo daugelio dalykų: gyvūno dydžio, kiek gyvūnų vežama, sezono, maršruto. Mažas gyvūnas – pigiau, didelis – brangiau. Paprastai kaina svyruoja nuo 250 iki 700 svarų, bet tai labai apytiksliai. Geriausia – susisiekti ir gauti individualų pasiūlymą. Aš visada klausiu: koks gyvūnas, kada reikia vežti, ar dokumentai tvarkingi. Tada galiu pasakyti tiksliau. Be to, yra papildomų išlaidų – veterinaras, dokumentai, kelto bilietai. Vienas klientas nustebo, kad veterinaro vizitas kainuoja 80 svarų – nežinojo. Tai normalu, bet geriau žinoti iš anksto.

24. Ar yra papildomų mokesčių?

Gali būti. Jeigu reikia specialaus narvo – papildomas mokestis. Jeigu reikia papildomų dokumentų (pavyzdžiui, egzotiniam gyvūnui) – papildomas mokestis. Jeigu kelionė ilgesnė nei planuota (dėl eismo ar kitų priežasčių) – paprastai ne, bet priklauso nuo sutarties. Aš visada stengiuosi būti skaidrus – pasakau viską iš anksto, kad nebūtų staigmenų. Vienas kartas buvo, kai klientas manė, kad veterinaro išlaidos įskaičiuotos į kainą – nebuvo. Teko aiškinti. Nuo to laiko visada raštu nurodau, kas įeina į kainą ir kas ne.

25. Ar galima mokėti dalimis?

Paprastai prašome avansą prieš kelionę – tai patvirtina užsakymą. Likusi suma – prieš išvykimą arba pristatymo metu. Dalimis mokėti galima, bet reikia tartis iš anksto. Viena šeima iš Kardifo paprašė mokėti trimis dalimis – sutikome, nes buvo nuolatiniai klientai. Bet tai išimtis, ne taisyklė. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai. Svarbiausia – sąžiningumas ir pasitikėjimas. Jeigu žmogus sąžiningas – randame bendrą kalbą.

Išvada

Gyvūnų vežimas iš Kardifo – tai procesas, kuris reikalauja pasiruošimo, kantrybės ir dėmesio detalėms. Dokumentai, skiepai, tinkamas transportas – viskas svarbu. Bet kai matai, kaip gyvūnas saugiai pasiekia tikslą ir šeimininkas atsidūsta iš palengvėjimo – supranti, kad verta. Jeigu turite klausimų – klauskite. Geriau paklausti per daug nei per mažai. Sėkmės kelyje.