Vežu šuniukus į Londoną ir kitus gyvūnus kiekvieną dieną

Kai prieš keletą metų pradėjau vežti gyvūnus į Londoną, neįsivaizdavau, kad tai taps mano kasdienybe. Dabar beveik kiekvieną dieną kažkas skambina – vieni nori pervežti šuniuką, kiti katę, treti triušį ar iguaną. Kiekvienas gyvūnas yra skirtingas, kiekvienas šeimininkas turi savo istoriją. Vieni kraustosi gyventi, kiti veža dovaną vaikui, treti tiesiog nori, kad augintinis būtų šalia. Šiame straipsnyje papasakosiu viską, ką reikia žinoti apie gyvūnų pervežimą į Londoną – nuo dokumentų iki paties atvykimo momento.

Šuniukai – vežu šuniukus į Londoną

1. Nuo kokio amžiaus galima vežti šuniuką į Londoną?

Šuniukas turi būti bent 15 savaičių amžiaus. Taip yra todėl, kad pasiutligės skiepas gali būti skiriamas ne anksčiau kaip 12 savaičių, o po skiepo turi praeiti 21 diena, kol gyvūnas gali keliauti. Tai reiškia, kad negalite nusipirkti 8 savaičių šuniuko ir iš karto vežti į Londoną. Reikia palaukti. Viena šeima nusipirko haskių veislyne ir norėjo iš karto skristi atgal į Londoną. Deja, teko laukti beveik du mėnesius. Tai ilgas laukimas, bet taisyklės yra taisyklės. Jei planuojate pirkti šuniuką Lietuvoje ir vežti į JK – pradėkite ruoštis iš anksto.

2. Ar maži šuniukai ištveria kelionę?

Paprastai taip, bet priklauso nuo šuniuko. Vieni miega visą kelią, kiti nerimauja ir cypia. Svarbu, kad šuniukas būtų sveikas ir pripratęs prie transportavimo dėžės. Jei pirmą kartą mato dėžę ir iš karto turi joje praleisti 24 valandas – tai stresas. Todėl rekomenduoju pradėti pratinti bent savaitę prieš kelionę. Palikite dėžę atvirą namie, įdėkite ten skanėstą, žaislą. Leiskite šuniukui pačiam įeiti ir išeiti. Taip jis susies dėžę su kažkuo maloniu. Mes taip pat darome pertraukas kelionės metu – šuniukas gali išsituštinti, pabėgioti, atsigerti vandens.

3. Ką daryti, jei šuniukas vemė kelionės metu?

Tai nutinka dažniau, nei galvojate. Jauni šuniukai dažnai vemja transporto metu – tai normali reakcija į stresą ir judėjimą. Mes turime visko, ko reikia – popieriaus, drėgnų servetėlių, atsarginių paklotų. Sustojame, išvalome, leidžiame šuniukui atsigauti. Svarbu nešerti šuniuko prieš kelionę – bent 4-6 valandas prieš. Bet vanduo turi būti prieinamas. Vienas šuniukas, kurį vežėm, vėmė tris kartus per pirmas penkias valandas, paskui užmigo ir viskas buvo gerai. Šeimininkė labai jaudinosi, bet aš ją nuraminau – tai normalu. Jei vėmimas tęsiasi ilgai arba atsiranda kitų simptomų – tada kreipiamės į veterinarą.

4. Ar galiu vežti du šuniukus kartu?

Taip, bet jie turi būti atskirti, nebent yra tos pačios vados ir pripratę vienas prie kito. Net du geriausi draugai namie gali susipykti uždaroje erdvėje, ypač kai abu stresuoja. Mes naudojame pertvaras arba atskiras dėžes. Vienas klientas norėjo, kad du jo kokeriai keliautų vienoje didelėje dėžėje – jie esą neatskiriami. Bet pirmą naktį, kai sustojome, vienas įkando kitam į ausį. Niekas rimto, bet supratom, kad geriau atskirti. Po to kiekvienas keliavo savo dėžėje ir viskas buvo gerai. Kartais meilė namie nereiškia draugystės kelyje.

5. Kokių veislių šunys negali skristi lėktuvu?

Plokščianosės veislės – buldogai (anglų, prancūzų), mopsai, pekinai, bostono terjerai, ši cu. Taip pat – šunys su labai trumpais snukiais, nes jiems sunku kvėpuoti aukštyje. Oro slėgio pokyčiai gali sukelti kvėpavimo sutrikimus, o tai pavojinga gyvybei. Be to, kai kurios oro linijos draudžia vežti labai didelius arba labai mažus šunis. „Bull" veislės kartais draudžiamos dėl reputacijos, nors tai priklauso nuo oro linijos. Jei turite buldogą ar mopsą – vienintelis saugus variantas yra kelių transportas. Tai ilgiau, bet saugiau. Mes vežėm ne vieną prancūzų buldogą į Londoną keliu – visi saugiai pasiekė tikslą.

Katės – gyvūnų pervežimas į Londoną

6. Kaip paruošti katę kelionei?

Katės yra sudėtingesnės nei šunys – jos labiau mėgsta savo teritoriją ir sunkiau priima pokyčius. Pirmas dalykas – transportavimo dėžė. Ji turi būti pakankamai didelė, kad katė galėtų atsistoti ir apsisukti. Palikite dėžę namie bent savaitę prieš kelionę – atvirą, su minkštu apklotu ir skanėstais. Kai kurios katės pripranta per dieną, kitoms reikia ilgiau. Be to, veterinaras gali patarti dėl raminamųjų – bet ne visoms katėms jie tinka. Viena katė, kurią vežėm, buvo tokia rami, kad šeimininkė sakė, jog ji galėtų keliauti be dėžės. Bet taisyklės yra taisyklės – dėžė privaloma.

7. Ar katės gali keliauti kartu su šunimis?

Techniškai taip, bet tai nėra gera idėja. Net jei namie katė ir šuo gyvena draugiškai, kelionės metu viskas gali pasikeisti. Stresas keičia elgesį – katė gali pulti šunį arba atvirkščiai. Mes visada vežame kates ir šunis atskirai – skirtingose transporto priemonės dalyse arba skirtingais laikais. Vienas klientas turėjo katę ir šunį, kurie namie miega kartu. Bet kai įdėjom abu į transportą – katė pradėjo šnypšti, šuo loti. Teko sustoti ir atskirti. Po to kiekvienas keliavo ramiai. Geriau jau atskirai ir ramiai, nei kartu ir chaotiškai.

8. Ką daryti, jei katė nevalgo kelionės metu?

Tai visiškai normalu. Katės dažnai atsisako maisto, kai yra streso būsenoje. Svarbu, kad vanduo būtų prieinamas – net jei ji negeria, bent jau galimybė turi būti. Maistą pasiūlykite, bet nespauskite. Paprastai katė pradeda valgyti, kai nurimsta – tai gali būti po kelių valandų arba tik atvykus į naują vietą. Viena katė nevalgė dvi dienas – pirmą dieną kelionėje, antrą dieną naujuose namuose. Šeimininkė labai jaudinosi, bet veterinaras pasakė, kad tai normalu. Trečią dieną katė pradėjo ėsti kaip niekur nieko. Svarbu stebėti, ar nėra kitų simptomų – vėmimo, viduriavimo, mieguistumo.

9. Ar katėms reikia Echinococcus gydymo?

Ne. Echinococcus gydymas reikalingas tik šunims. Katėms nereikia – jos nėra pagrindiniai šio parazito nešiotojai. Bet katėms reikia visų kitų dokumentų – paso, mikroschemos, pasiutligės skiepo. Tai dažnas nesusipratimas – žmonės skambina ir klausia, ar katėms reikia to gydymo. Atsakau, kad ne, bet viskas kitkas – taip. Vienas vyras buvo nuvedęs katę pas veterinarą specialiai dėl Echinococcus – veterinaras paaiškino, kad nereikia. Jis išleido pinigus už nereikalingą procedūrą. Todėl geriau pasitikrinti prieš einant pas veterinarą – taip sutaupysite laiko ir pinigų.

10. Kaip sumažinti stresą katei kelionės metu?

Yra keletas būdų. Pirmas – pratinti prie dėžės iš anksto, kaip jau minėjau. Antras – naudoti feromonus. Yra purškalų su dirbtiniais katės feromonais, kurie ramina. Papurkškite ant dėžės vidų prieš kelionę. Trečias – uždenkite dėžę lengvu audiniu, kad katė nematytų aplinkos. Tamsa ramina. Ketvirtas – kalbėkite ramiai. Skamba keistai, bet katės reaguoja į balsą. Mes vairuotojams sakome, kad kalbėtų su gyvūnais – ne per daug, bet ramiai. Viena katė, kurią vežėm, pradėjo murkti, kai vairuotojas pradėjo su ja kalbėtis. Šeimininkė negalėjo patikėti – namie ta katė niekada nemurkia svetimiems.

Kiti gyvūnai – gyvūnų gabenimas į Londoną

11. Ar vežate triušius ir jūrų kiaulytes?

Taip, vežame. Triušiai ir jūrų kiaulytės yra gana paprasti pervežti – jiems reikia sveikatos pažymėjimo, bet nereikia pasiutligės skiepo (jie neskiepijami nuo pasiutligės). Svarbu, kad transportavimo dėžė būtų tinkama – su ventiliacija, pakankamai erdvi. Triušiai yra jautrūs stresui, todėl svarbu, kad kelionė būtų kuo ramesnė. Vienas triušis, kurį vežėm, visą kelią sėdėjo kamputyje ir drebėjo. Bet atvykęs į Londoną, po valandos jau šokinėjo po kambarį. Jūrų kiaulytės paprastai yra ramesnės – jos tiesiog sėdi ir valgo šieną. Svarbu turėti pakankamai šieno ir vandens.

12. Kaip vežti paukščius į Londoną?

Paukščiams reikia specialaus dėmesio. Pirma – narvas turi būti saugus, kad paukštis neišskristų arba nesusižeistų. Antra – kai kuriems paukščiams reikia paukščių gripo tyrimų, ypač jei tai naminiai paukščiai (vištos, antys). Paprastai papūgos, kanarėlės ir kiti dekoratyviniai paukščiai yra paprasčiau, bet vis tiek reikia sveikatos patikros. Trečia – paukščiai yra labai jautrūs temperatūros pokyčiams. Transporte turi būti tinkama temperatūra – ne per karšta, ne per šalta. Vieną kartą vežėm papūgą, kuri visą kelią kalbėjo – kartodavo vieną žodį. Vairuotojas sakė, kad po to sapnuodavo tą žodį.

13. Ar galima vežti žiurkėnus arba žiurkes?

Taip, tai galima. Graužikai yra vieni paprasčiausių gyvūnų pervežti – jiems reikia mažai vietos, jie nereikalauja daug priežiūros kelionės metu. Svarbu, kad narvas būtų saugus – žiurkėnai yra meistrai pabėgimams. Vienas žmogus vežė žiurkėną, kuris ištrūko iš narvo ir pasislėpė po sėdynėmis. Užtruko valandą, kol pagavom. Po to naudojom papildomus spaustukus. Be to, graužikams reikia pakankamai kraiko ir maisto. Vanduo turi būti buteliuke, ne dubenėlyje – kitaip išsipils. Kelionė jiems paprastai nėra labai stresuojanti – jie tiesiog miega ir ėda.

14. Ką daryti su žuvimis – ar jas galima vežti?

Žuvys yra sudėtingiausios. Jų negalima tiesiog įdėti į maišą ir vežti – reikia specialių konteinerių su deguonimi, tinkama temperatūra. Be to, kai kurioms žuvims reikia CITES leidimų, jei tai retos rūšys. Paprastai akvariumo žuvys yra paprasčiau, bet vis tiek sudėtinga. Mes retai vežame žuvis – tai per daug rizikinga. Bet jei labai reikia – galime pasiūlyti specializuotą vežėją, kuris tuo užsiima. Vienas klientas norėjo vežti auksinę žuvį iš Kauno į Londoną. Pasakiau, kad geriau ją padovanoti kam nors Lietuvoje ir nusipirkti naują Londone. Jis nusijuokė, bet suprato.

15. Ar vežate šeškus?

Taip, šeškai yra gana populiarūs augintiniai, ir mes juos vežame. Jiems reikia pasiutligės skiepo, mikroschemos ir veterinarinio paso – kaip šunims. Šeškai yra smalsūs ir aktyvūs, todėl transportavimo dėžė turi būti tvirta – jie gali graužti ir bandyti ištrūkti. Be to, šeškai turi specifinį kvapą – ne visiems tai patinka. Vairuotojai yra pripratę, bet kartais skundžiasi. Vienas šeškas, kurį vežėm, sugebėjo atsidaryti dėžę ir išlįsti. Važiavom ramiai, staiga kažkas pradėjo bėgioti po kojomis. Laimei, sustojom ir pagavom. Po to naudojom dėžę su papildomu užraktu.

Dokumentacija – gyvūnų pervežimas Londonas

16. Ką daryti, jei praradau gyvūno pasą?

Reikia gauti dublikatą. Tai daro veterinaras, kuris išdavė originalą, arba bet kuris kitas veterinaras su ES leidimu. Procesas gali užtrukti – reikia patikrinti mikroschemą, peržiūrėti skiepų įrašus sistemoje. Jei skiepų duomenys yra registruoti – tai lengviau. Jei ne – gali tekti skiepyti iš naujo. Viena moteris prarado pasą prieš pat kelionę – veterinaras išdavė naują per dvi dienas, nes viskas buvo sistemoje. Bet kitas atvejis – vyras, kurio šuo buvo skiepytas prieš penkerius metus, o duomenys neišsaugoti. Teko skiepyti iš naujo ir laukti 21 dieną. Todėl visada saugokite pasą – tai svarbiausias dokumentas.

17. Ar galiu naudoti tą patį pasą kelionėms pirmyn ir atgal?

Taip, jei pasas galioja. Veterinarinis pasas paprastai galioja visą gyvūno gyvenimą, bet skiepai turi būti atnaujinami. Pasiutligės skiepas galioja vienerius metus arba trejus metus, priklausomai nuo vakcinos. Jei grįžtate iš Londono į Lietuvą – reikia tik pasą su galiojančiais skiepais. Bet jei vėl važiuosite į Londoną – reikia naujo Echinococcus gydymo. Tai dažnas klausimas – žmonės mano, kad vienas gydymas galioja visam laikui. Deja, ne. Kiekvieną kartą, kai įvažiuojate į JK, gydymas turi būti atliktas iš naujo. Tai erzina, bet taip yra.

18. Kas yra sveikatos sertifikatas ir ar jis skiriasi nuo paso?

Tai du skirtingi dokumentai. Veterinarinis pasas yra nuolatinis dokumentas su visais gyvūno duomenimis. Sveikatos sertifikatas – tai vienkartinis dokumentas, kurį išduoda valstybinis veterinarijos gydytojas prieš pat kelionę. Jame patvirtinama, kad gyvūnas yra sveikas ir tinkamas keliauti. Skrydžiui lėktuvu sveikatos sertifikatas dažnai yra privalomas – oro linijos jo reikalauja. Kelionė kelių transportu – ne visada, bet rekomenduojama. Sveikatos sertifikatas turi būti išduotas ne anksčiau kaip 10 dienų prieš kelionę. Vienas klientas atėjo su sertifikatu, išduotu prieš tris savaites – jis buvo negaliojantis. Teko gauti naują.

19. Ar reikia deklaruoti gyvūną pasienyje?

Tai priklauso nuo to, kaip keliaujate. Jei vežate gyvūną kelių transportu – pasienyje reikia parodyti dokumentus. Pareigūnai patikrina pasą, mikroschemą, Echinococcus gydymą. Tai paprastai trunka 10-20 minučių, jei viskas tvarkoje. Jei skrendate – oro uoste yra specialūs langeliai gyvūnams. Svarbu atvykti anksčiau, nes procedūros gali užtrukti. Vienas žmogus atvyko į oro uostą likus valandai iki skrydžio – per mažai laiko gyvūno registracijai. Skrydį praleido, teko pirkti naują bilietą. Todėl visada atvykite bent tris valandas prieš skrydį su gyvūnu.

20. Ką daryti, jei pasienyje atsisako priimti gyvūną?

Tai retai, bet nutinka. Dažniausia priežastis – dokumentų trūkumas arba neteisingi duomenys. Jei taip nutinka – pareigūnai paaiškina, ko trūksta. Kartais galima ištaisyti vietoje – pavyzdžiui, paskambinti veterinarui, kad patvirtintų skiepų duomenis. Kitais atvejais reikia grįžti ir sutvarkyti dokumentus. Vienas mūsų klientų buvo sustabdytas Prancūzijoje – Echinococcus gydymas buvo atliktas per anksti. Teko grįžti į artimiausią miestą, rasti veterinarą, pakartoti gydymą ir laukti 24 valandas. Tai kainavo papildomai 150 eurų ir vieną dieną. Nemalonu, bet išsprendžiama. Svarbiausia – neprarasti kantrybės.

Praktiniai patarimai – vežu gyvūnus į Londoną

21. Ką įdėti į transportavimo dėžę kartu su gyvūnu?

Ne per daug. Minkštas apklotas arba senas megztinis su jūsų kvapu – tai ramina. Vandens buteliukas (jei gyvūnas pripratęs prie buteliuko) arba dubenėlis. Skanėstų – bet ne per daug. Žaislą, jei gyvūnas turi mėgstamą. Nerekomenduoju dėti maisto – kelionės metu gyvūnas greičiausiai nevalgys, o maistas gali pritraukti vabzdžių arba sugesti. Be to, nedėkite nieko, kas gali uždusti – mažų detalių, virvelių. Vienas šuo buvo įsidėjęs žaislą su ilga virvele – susivyniojo aplink kaklą. Laimei, pastebėjome laiku. Dabar visada tikriname, kas yra dėžėje.

22. Kaip pasirinkti tinkamą transportavimo dėžės dydį?

Gyvūnas turi galėti atsistoti, apsisukti ir atsigulti be jokių problemų. Tai minimumas. Jei dėžė per maža – gyvūnas patirs stresą, o oro linijos gali atsisakyti priimti. Jei per didelė – gyvūnas gali slidinėti ir susižeisti. Geriausia nueiti į gyvūnų parduotuvę su gyvūnu ir išbandyti. Arba išmatuoti gyvūną – nuo nosies galiuko iki uodegos pagrindo, nuo grindų iki galvos viršaus. Pridėkite 10 cm prie kiekvieno matmens – tai bus tinkamas dydis. Mes galime padėti išrinkti dėžę arba ją pristatyti. Svarbu – nenaudokite sulankstomų dėžių ilgoms kelionėms. Jos tinka trumpoms kelionėms pas veterinarą, bet ne 24 valandų kelionei.

23. Ar galiu keliauti kartu su savo gyvūnu?

Tai priklauso nuo pervežimo būdo. Jei vežame kelių transportu – kartais galima, bet ne visada. Priklauso nuo to, kiek vietos yra ir kiek gyvūnų vežame tą dieną. Jei skrendate lėktuvu – maži gyvūnai gali keliauti salone su jumis (jei telpa po sėdyne), didesni – krovinių skyriuje. Mes siūlome ir vieną, ir kitą variantą. Bet jei norite keliauti kartu – praneškite iš anksto, kad galėtume suplanuoti. Vienas vyras norėjo sėdėti šalia savo šuns visą kelią – mes sutikom, bet jis turėjo mokėti papildomai už vietą. Jis sutiko – sakė, kad šuo be jo nekeliaus.

24. Ką daryti, jei gyvūnas turi specialių poreikių?

Praneškite mums iš anksto. Jei gyvūnas vartoja vaistus – nurodykite pavadinimą, dozę ir laiką. Jei turi alergijų – pasakykite. Jei reikia specialios dietos – pasirūpinsime maistu. Jei gyvūnas yra neįgalus – turime patirties vežant gyvūnus su ratukais arba kitomis pagalbinėmis priemonėmis. Viena katė buvo akla – jos šeimininkė labai jaudinosi, bet katė keliavo ramiai. Mes tiesiog įdėjom ją į dėžę su pažįstamu apklotu ir ji miegojo visą kelią. Svarbiausia – informacija. Kuo daugiau žinosime apie jūsų gyvūną, tuo geriau galėsime pasirūpinti.

25. Ar galima vežti gyvūną naktį?

Taip, ir kartais tai net geriau. Naktį mažiau eismo, mažiau triukšmo, gyvūnas paprastai miega. Mes turime naktinius maršrutus – išvykstame vakare, atvykstame ryte. Tai patogu, jei norite, kad gyvūnas praleistų didžiąją dalį kelionės miegodamas. Bet ne visi gyvūnai mėgsta tamsą – kai kurie tampa neramesni. Vienas šuo, kurį vežėm naktį, lojo visą kelią – jam nepatiko tamsa. Šeimininkė sakė, kad jis namie taip pat nemėgsta tamsių kambarių. Kitą kartą vežėm jį dieną – miegojo kaip kūdikis. Todėl svarbu žinoti savo gyvūną ir pasirinkti tinkamą laiką.

26. Ką daryti atvykus į Londoną su gyvūnu pirmą kartą?

Pirmas dalykas – leiskite gyvūnui adaptuotis. Neveskite iš karto į parką arba susitikti su kitais gyvūnais. Leiskite jam apuostyti naują vietą, rasti savo kampą. Antras dalykas – suraskite veterinarą. Londone yra daug klinikų – išsirinkite vieną ir užsiregistruokite. Trečias dalykas – sužinokite, kur yra artimiausias parkas arba žalioji zona. Londone yra daug puikių vietų pasivaikščioti su šunimi – Hyde Park, Regent's Park, Hampstead Heath. Ketvirtas dalykas – susipažinkite su vietinėmis taisyklėmis. Kai kuriose vietose šunys turi būti su pavadėliu, kitose galima paleisti. Svarbu žinoti, kad JK rimtai žiūri į gyvūnų priežiūrą – jei jūsų šuo sukels problemų, gali būti baudos.

Išvada

Vežu šuniukus, kates ir kitus gyvūnus į Londoną kiekvieną dieną – ir kiekviena kelionė yra skirtinga. Vieni gyvūnai keliauja ramiai, kiti – su nuotykiais. Bet visada stengiamės, kad kelionė būtų kuo saugesnė ir mažiau stresuojanti. Jei planuojate vežti savo augintinį į Londoną – susisiekite su mumis. Aptarsime viską – dokumentus, maršrutą, kainą, laiką. Ir jūsų gyvūnas saugiai pasieks naujus namus. Nes galiausiai – jie yra mūsų šeimos nariai, ir jie nusipelno geriausio.