Kačių pervežimas iš Anglijos į Lietuvą

Įvadas

Turbūt ne vienas lietuvis, gyvenantis Jungtinėje Karalystėje, anksčiau ar vėliau susiduria su klausimu – kaip parvežti katę į Lietuvą. Kartais tai būna persikraustymas namo, kartais tiesiog reikia pristatyti augintinį pas tėvus ar draugus. Pats procesas, tiesa sakant, nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Reikia pasirūpinti dokumentais, skiepais, tinkamu narvu, o svarbiausia – rasti patikimą vežėją, kuris žino, kaip elgtis su gyvūnais. Kačių pervežimas iš Anglijos į Lietuvą yra paslauga, kurios paklausa pastaraisiais metais tik auga. Šiame straipsnyje atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus, kad galėtumėte ramiai planuoti savo katės kelionę.

Dokumentai – kačių pervežimas iš Anglijos į Lietuvą

1. Kokių dokumentų reikia katei vežti iš Anglijos į Lietuvą?

Pirmas dalykas, ką reikia padaryti – pasirūpinti gyvūno pasu. Europos Sąjungoje galioja gyvūnų augintinių pasas, bet kadangi Jungtinė Karalystė jau išstojo iš ES, situacija kiek pasikeitė. Dabar katė turi turėti mikročipą, galiojantį pasą arba veterinarijos sertifikatą, kuriame nurodyta, kad gyvūnas paskiepytas nuo pasiutligės. Be to, reikalingas gydymo nuo echinokokozės įrašas – jis turi būti atliktas ne anksčiau kaip 120 valandų ir ne vėliau kaip 24 valandos iki įvažiavimo į ES. Skamba sudėtingai, bet iš tiesų veterinarai Anglijoje su tuo dirba kasdien ir žino procedūrą. Tiesiog reikia laiku užsirašyti vizitui.

2. Ar reikia specialaus veterinarinio sertifikato po Brexit?

Taip, tai vienas iš tų dalykų, kurie pasikeitė po Brexit. Anksčiau užtekdavo ES gyvūno paso, dabar reikia vadinamojo „Animal Health Certificate" (AHC). Jį išduoda veterinarijos gydytojas, turintis tam specialų leidimą. Šis sertifikatas galioja tik 10 dienų nuo išdavimo datos, todėl negalima jo gauti per anksti. Vienas mano pažįstamas bandė pasidaryti dokumentus mėnesiu anksčiau – teko viską kartoti iš naujo. Veterinaras turi patikrinti mikročipą, pasižiūrėti skiepų įrašus ir užpildyti oficialią formą. Be šio dokumento katės tiesiog neįleis į keltą arba į lėktuvą.

3. Kiek laiko trunka dokumentų paruošimas?

Jeigu katė jau turi mikročipą ir galiojantį pasiutligės skiepą, viskas gana greitai. Veterinaras gali išduoti AHC per vieną vizitą, bet rekomenduoju užsirašyti bent savaitę prieš planuojamą išvykimą. Kartais būna, kad veterinarai užimti, ypač vasarą, kai visi grįžinėja namo. O jeigu skiepas nebegalioja arba katė nėra mikročipuota, tada procesas užtrunka ilgiau – po pasiutligės skiepo reikia palaukti 21 dieną, kol jis įsigalios. Taigi geriausia pradėti ruoštis bent mėnesį prieš kelionę. Ne vėliau.

4. Ar reikia deklaruoti katę muitinėje?

Tai priklauso nuo to, kaip keliaujate. Jeigu vežatės katę asmeniniu automobiliu arba pervežimo paslauga, muitinėje paprastai niekas specialiai nestabdo dėl vieno gyvūno – bet dokumentus turėti privaloma. Jeigu keliaujate lėktuvu arba keltu, registracijos metu paprašys parodyti veterinarinį sertifikatą. Kartais pasienyje gali paprašyti parodyti dokumentus, ypač jeigu vežate daugiau nei penkis gyvūnus. Vienai katei su tvarkingais dokumentais problemų neturėtų kilti. Bet dokumentai turi būti originalūs – kopijos negalioja.

Kelionė – kačių pervežimas iš Anglijos į Lietuvą

5. Kaip vyksta kačių pervežimas iš Anglijos į Lietuvą?

Paprastai vežėjai siūlo du variantus – arba katė keliauja kartu su jumis specialiai pritaikytame automobilyje, arba atiduodate augintinį vežėjui, kuris jį pristato į nurodytą vietą. Antrasis variantas populiaresnis, kai žmogus pats negali keliauti. Automobilyje būna specialūs narvai, temperatūra reguliuojama, daromos sustojimų pertraukos. Kelionė trunka apie 24-30 valandų, priklausomai nuo maršruto ir keltų grafiko. Vežėjai paprastai važiuoja per Prancūziją arba Olandiją, tada per Vokietiją, Lenkiją ir Lietuvą. Svarbu pasirinkti vežėją, kuris turi patirties su gyvūnais – ne visi, kas veža siuntas, moka elgtis su katėmis.

6. Kiek laiko užtrunka kelionė?

Viskas priklauso nuo to, iš kurios Anglijos vietos vežama. Iš Londono ar pietinės Anglijos – greičiau, nes arčiau keltų terminalo. Iš Škotijos ar Šiaurės Anglijos – ilgiau, nes reikia papildomų valandų kelyje iki uosto. Paprastai nuo durų iki durų užtrunka nuo 24 iki 36 valandų. Įskaičiuojamas keltų persikėlimas, muitinės patikros ir poilsio sustojimai. Vienas vežėjas man pasakojo, kad kartą dėl keltų vėlavimo kelionė užtruko beveik 40 valandų – katė jau buvo pavargusi, bet sveika. Svarbu, kad vežėjas turėtų vandens ir maisto atsargų ilgesnei kelionei, nei planuota.

7. Ar katė gali keliauti lėktuvu?

Taip, bet tai sudėtingiau. Ne visos aviakompanijos priima gyvūnus, o tos, kurios priima, turi griežtas taisykles. Katė turi tilpti į specialų krepšį, kuris telpa po sėdyne – tai reiškia, kad didesnės katės turi keliauti krovinių skyriuje. Skrydis iš Londono į Vilnių trunka apie 2,5 valandos, bet pasiruošimas užtrunka ilgiau. Reikia užregistruoti gyvūną iš anksto, sumokėti papildomą mokestį ir turėti visus dokumentus. Be to, ne visi sezonai tinkami – vasarą, kai karšta, kai kurios aviakompanijos atsisako vežti gyvūnus krovinių skyriuje dėl temperatūros.

8. Ką daryti, jei katė blogai keliauja?

Kai kurios katės tiesiog nemėgsta kelionių. Jos gali kniaukti, vemti arba slėptis narvo kampe. Prieš kelionę galima pasitarti su veterinaru dėl raminamųjų priemonių – yra specialių preparatų, skirtų gyvūnams, kurie sumažina stresą. Bet ne visoms katėms jie tinka, o kai kurie veterinarai išvis nerekomenduoja cheminių raminamųjų. Yra ir natūralių variantų – feromonų purškikliai, kuriuos reikia užpurkšti ant transportavimo narvo likus kelioms valandoms iki kelionės. Svarbu, kad katė būtų pripratusi prie narvo – jei pirmą kartą mato jį kelionės dieną, stresas bus didesnis.

Narvai ir paruošimas – kačių pervežimas iš Anglijos į Lietuvą

9. Kokį narvą pasirinkti katei?

Narvas turi būti pakankamai didelis, kad katė galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Pagal IATA reikalavimus, narvas turi būti kietas (ne minkštas krepšys, jei vežama krovinių skyriuje), su ventiliacijos angomis iš trijų pusių ir tvirtomis durimis. Ant dugno rekomenduoju patiesti sugeriamą paklotą – katė gali išsigąsti ir apsišlapinti. Vienas vežėjas pasakojo, kad klientė atvežė katę paprastoje kartoninėje dėžėje – toks variantas netinka, nes dėžė gali suplyšti, o ir oro cirkuliacija prasta. Geriau investuoti į tinkamą narvą – jis pravers ne tik šiai kelionei.

10. Kaip paruošti katę kelionei?

Patarčiau pradėti ruošti katę bent savaitę prieš kelionę. Palikite narvą atvirą namuose, kad katė galėtų jį tyrinėti, įlįsti, priprasti. Įdėkite ten skanėstų arba mėgstamą pleduką. Kelionės dieną nešerkite katės likus 4-6 valandoms iki išvykimo – tuščias skrandis sumažina pykinimo tikimybę. Vandens turi būti, bet ne per daug. Jeigu kelionė ilga, vežėjai turi būti pasiruošę duoti vandens sustojimų metu. Ir dar – nepamirškite į narvą įdėti kažko su namų kvapu. Skamba keistai, bet tai tikrai ramina gyvūną.

11. Ką įdėti į narvą kartu su kate?

Be jau minėto pleduko ar audinio su namų kvapu, rekomenduoju įdėti sugeriamą paklotą ant dugno. Jeigu katė pripratusi prie tam tikro kraiko, galite įdėti nedidelį kiekį maišelyje – kartais vežėjai leidžia padėti nedidelį padėkliuką ilgesnėms kelionėms. Vandens buteliukas su snapeliu, pritvirtintu prie narvo, labai praverčia. Maisto nerekomenduoju dėti – kelionės metu katė greičiausiai neės, o maistas gali pradėti gesti. Bet kelis skanėstus galite palikti vežėjui, kad duotų sustojimų metu. Ir dar vienas dalykas – įdėkite savo kontaktinį numerį ant narvo, jei kas nutiktų.

Kainos – kačių pervežimas iš Anglijos į Lietuvą

12. Kiek kainuoja kačių pervežimas iš Anglijos į Lietuvą?

Kainos labai skiriasi priklausomai nuo vežėjo, sezono ir to, ar katė keliauja viena, ar kartu su jumis. Jeigu vežate patys automobiliu, pagrindinės išlaidos bus keltas (apie 100-200 eurų su automobiliu) ir degalai. Jeigu naudojatės pervežimo paslauga, kaina paprastai svyruoja nuo 150 iki 350 eurų už vieną katę. Vasarą, kai paklausa didesnė, kainos gali būti aukštesnės. Kai kurie vežėjai siūlo nuolaidas, jei vežate daugiau nei vieną gyvūną. Svarbu klausti, kas įskaičiuota į kainą – ar tai tik transportavimas, ar ir dokumentų tvarkymas, veterinarinės patikros.

13. Ar yra papildomų mokesčių?

Gali būti. Pavyzdžiui, veterinarinis sertifikatas (AHC) Anglijoje kainuoja apie 100-150 svarų – tai jau nemaža suma. Jeigu katė neturi mikročipo, jo įdėjimas kainuoja apie 20-30 svarų. Skiepai – dar papildomai. Kai kurie vežėjai ima papildomą mokestį už didesnį narvą arba už tai, kad katė keliauja viena be šeimininko. Taip pat gali būti mokesčių už laukimą, jei vėluojate atvykti pasiimti augintinio. Geriausia viską išsiaiškinti iš anksto, kad nebūtų nemalonių staigmenų. Vienas klientas skundėsi, kad jam papildomai priskaičiavo už „specialų gyvūnų draudimą" – tokių dalykų reikia klausti prieš užsakant.

14. Kaip sutaupyti vežant katę?

Jeigu planuojate kelionę iš anksto, galite sutaupyti nemažai. Pirmiausia – pasirūpinkite dokumentais laiku, kad nereikėtų mokėti už skubų veterinarinį sertifikatą. Antra – ieškokite vežėjų, kurie veža reguliariais maršrutais, jie dažnai turi geresnes kainas. Trečia – jei įmanoma, keliaukite kartu su kate – taip mokėsite tik už savo bilietą ir katės vietą automobilyje. Ketvirta – ne sezono metu (rudenį ar žiemą) kainos paprastai mažesnės. Ir penkta – kartais galima susitarti su vežėju dėl kainos, ypač jei rekomenduosite jį kitiems. Bet nesitikėkite stebuklų – kokybiška paslauga kainuoja.

Skiepai ir sveikata – kačių pervežimas iš Anglijos į Lietuvą

15. Kokie skiepai privalomi?

Privalomas tik vienas skiepas – nuo pasiutligės. Jis turi būti atliktas po mikročipo įdėjimo ir turi galioti kelionės metu. Jeigu skiepas atliktas pirmą kartą, reikia palaukti 21 dieną iki kelionės. Jeigu tai pakartotinis skiepas (booster), jis galioja iš karto. Be pasiutligės skiepo, kitų privalomų skiepų nėra, bet veterinarai dažnai rekomenduoja standartinius skiepus – nuo kačių gripo, panleukopenijos ir pan. Tai ne reikalavimas, bet protingas sprendimas. Ypač jei katė Lietuvoje bendraus su kitais gyvūnais.

16. Ar reikia gydyti nuo kirminų ir blusų?

Gydymas nuo echinokokozės (kaspinuočio) yra privalomas. Jį turi atlikti veterinaras, kuris įrašo tai į sertifikatą. Vaistas turi būti su prazikvanteliu, ir gydymas turi būti atliktas ne anksčiau kaip 120 valandų (5 paros) ir ne vėliau kaip 24 valandos iki įvažiavimo į ES. Tai griežtas reikalavimas. Dėl blusų – tai ne privaloma, bet logiška. Niekas nenori, kad katė keliautų su blusomis. Be to, jei katė bus apgyvendinta naujoje vietoje su kitais gyvūnais, blusos gali tapti problema. Paprastas lašiukas ant keteros prieš kelionę išsprendžia šitą reikalą.

17. Ką daryti, jei katė serga kelionės metu?

Tai vienas tų scenarijų, kuriems reikia būti pasiruošus. Pirmiausia – pasirinkite vežėją, kuris žino, ką daryti tokiose situacijose. Patyrę vežėjai turi veterinarų kontaktus maršrute ir gali sustoti, jei reikia. Prieš kelionę paprašykite veterinaro parašyti trumpą sveikatos istoriją anglų kalba – tai padės, jei reikėtų kreiptis į veterinarą Prancūzijoje ar Vokietijoje. Taip pat įdėkite į narvą savo telefono numerį ir veterinaro kontaktus. Jei katė vemia ar viduriuoja – tai dažnai būna streso pasekmė, ne liga. Bet jei simptomai rimti, reikia sustoti ir kreiptis pagalbos.

Vežėjai – kačių pervežimas iš Anglijos į Lietuvą

18. Kaip išsirinkti patikimą vežėją?

Šitas klausimas labai svarbus, nes nuo vežėjo priklauso viskas. Pirmiausia – ieškokite atsiliepimų. Ne tik feisbuke, bet ir specializuotuose forumuose, kur žmonės dalinasi patirtimi. Antra – klauskite, ar vežėjas turi licenciją gyvūnų pervežimui. Trečia – paklauskite, kokiomis sąlygomis vežami gyvūnai – ar yra kondicionierius, ar daromi sustojimai, kiek gyvūnų vežama vienu metu. Ketvirta – paprašykite nuotraukų iš automobilio. Penkta – jei vežėjas nenori atsakyti į klausimus arba atsako miglotai, ieškokite kito. Geras vežėjas visada mielai paaiškins, kaip viskas vyksta.

19. Ar galima pasitikėti vežėjais iš skelbimų?

Sudėtingas klausimas. Viena vertus, dauguma vežėjų skelbiasi internete – tai normalu. Kita vertus, ne visi, kas deda skelbimą, yra patikimi. Būna atvejų, kai žmogus žada vežti, paima pinigus, o tada dingsta. Arba veža ne pagal sutartą laiką, gyvūnai vežami prastomis sąlygomis. Rekomenduoju visada prašyti sutarties, mokėti tik dalį sumos iš anksto, o likutį – pristačius gyvūną. Ir dar – paprašykite rekomendacijų iš ankstesnių klientų. Jei vežėjas dirba legaliai, jis turės ką parodyti. O jei ne – geriau nerizikuoti.

20. Ką daryti, jei vežėjas vėluoja?

Vėlavimai pasitaiko. Keltai vėluoja, kamščiai Prancūzijoje, eismo įvykiai – visko būna. Geras vežėjas visada informuoja apie vėlavimą ir nurodo naują atvykimo laiką. Jei vežėjas tyli ir neatsako į skambučius – tai blogas ženklas. Prieš kelionę sutarkite, kaip ir kada vežėjas praneš apie savo buvimo vietą. Kai kurie vežėjai naudoja GPS sekimą ir siunčia nuorodą, kad galėtumėte stebėti maršrutą realiu laiku. Tai labai patogu ir ramina. Jei vėlavimas ilgas – kelios valandos – nieko baisaus, bet jei parą ar ilgiau, jau reikia rimtai aiškintis.

Po kelionės – kačių pervežimas iš Anglijos į Lietuvą

21. Ką daryti atvykus į Lietuvą?

Katė po ilgos kelionės bus pavargusi ir galbūt išsigandusi. Nedarykite iš karto didelio šou – leiskite jai ramiai išeiti iš narvo, apsižvalgyti, uostyti aplinką. Paruoškite jau pažįstamą vietą su kraiko dėžute, vandeniu ir maistu. Pirmą dieną geriau nekviesti svečių ir neorganizuoti susitikimų su kitais gyvūnais. Katė turi adaptuotis. Jei katė neėda ilgiau nei 24 valandas arba elgasi labai keistai – kreipkitės į veterinarą. Bet dažniausiai po gero miego katė atsigauna ir pradeda tyrinėti naują aplinką. Tiesiog reikia kantrybės.

22. Ar reikia registruoti katę Lietuvoje?

Pagal Lietuvos įstatymus, gyvūnai augintiniai turi būti paženklinti mikročipu – tai jau padaryta, jei vežėte iš Anglijos. Registracija Gyvūnų augintinių registre yra rekomenduojama, bet ne visada privaloma, priklausomai nuo savivaldybės. Vis dėlto rekomenduoju užregistruoti – tai nemokama, o praradus katę, didesnė tikimybė ją surasti. Be to, kai kurie veterinarai Lietuvoje prašo registracijos numerio. Procesas paprastas – užpildote formą internete, nurodote mikročipo numerį ir savo kontaktus. Užtrunka kelias minutes.

23. Kaip padėti katei adaptuotis?

Adaptacija priklauso nuo katės charakterio. Vienos katės per dieną apsipranta, kitoms reikia savaitės ar net ilgiau. Svarbiausia – neskubinti. Leiskite katei pačiai nuspręsti, kada išeiti iš slėptuvės, kada pradėti valgyti, kada bendrauti. Nepalikite durų atvirų pirmomis dienomis – katė gali pabėgti ir pasimesti naujoje aplinkoje. Jei turite kitų gyvūnų, pirmą savaitę laikykite atskirai, kad susipažintų palaipsniui per kvapus. Ir dar – nesitikėkite, kad katė iš karto bus laiminga. Kartais užtrunka, kol gyvūnas supranta, kad tai nauji namai, o ne laikina stotelė.

Problemos – kačių pervežimas iš Anglijos į Lietuvą

24. Ką daryti, jei katė pabėgo kelionės metu?

Tai košmaras, kurio niekas nenori, bet kartais nutinka. Paprastai taip atsitinka, kai atidaromas narvas sustojimo metu arba kai katė išsprūsta pro prastai uždarytas duris. Patyrę vežėjai tam pasiruošę – jie turi antkaklius su GPS, papildomus užraktus ir procedūras, kaip elgtis tokioje situacijoje. Jei taip nutiko – nebandykite gaudyti katės jėga. Ji išsigandusi, gali bėgti bet kur. Geriau pastatyti narvą su atviromis durimis, įdėti maisto ir laukti. Katės instinktyviai grįžta į saugią vietą. Bet geriausia – užkirsti kelią tokiai situacijai ir rinktis vežėją, kuris rimtai žiūri į saugumą.

25. Ar gali būti, kad katės neįleis į Lietuvą?

Jeigu visi dokumentai tvarkingi – mikročipas, pasiutligės skiepas, AHC sertifikatas, gydymas nuo echinokokozės – problemų neturėtų kilti. Bet jei kažkas trūksta arba dokumentai netinkamai užpildyti, gali būti problemų. Būna atvejų, kai veterinaras Anglijoje padaro klaidą sertifikate – neteisingas mikročipo numeris arba data. Tada pasienyje gali kilti klausimų. Todėl visada patikrinkite dokumentus prieš išvykstant. Jei kyla abejonių – skambinkite Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai Lietuvoje ir klauskite. Geriau išsiaiškinti iš anksto, nei stovėti pasienyje su problema.

26. Ką daryti, jei vežėjas sugadino narvą arba katė susižeidė?

Tai rimtas dalykas. Pirmiausia – fotografuokite viską. Sugadintą narvą, sužeidimus, aplinką. Antra – prašykite vežėjo paaiškinimo raštu. Trečia – kreipkitės į veterinarą, kad užfiksuotų sužeidimus oficialiai. Jei vežėjas turi draudimą, galite reikalauti kompensacijos. Jei ne – teks tartis arba kreiptis į teismą. Todėl prieš kelionę visada rekomenduoju pasirašyti sutartį, kurioje nurodyta vežėjo atsakomybė. Tai apsaugo abi puses. Ir dar – rinkitės vežėją, kuris turi draudimą. Tai rodo, kad jis rimtai žiūri į savo darbą.

Išvada

Kačių pervežimas iš Anglijos į Lietuvą nėra raketų mokslas, bet reikalauja pasiruošimo. Svarbiausia – dokumentai, patikimas vežėjas ir kantrybė. Pradėkite ruoštis bent mėnesį prieš kelionę, pasitarkite su veterinaru, išsirinkite vežėją su gerais atsiliepimais. Nepamirškite, kad katė jaučia jūsų stresą – kuo ramiau jūs, tuo ramiau ji. Kelionė gali užtrukti ilgiau nei planuota, gali būti nesklandumų, bet galiausiai jūsų augintinis saugiai pasieks naujus namus. O tai yra svarbiausia.