Gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Velsą, Vežame kiekvieną dieną

Per pastaruosius kelerius metus pastebėjome aiškią tendenciją – vis daugiau žmonių veža savo augintinius iš Lietuvos į Velsą. Vieni persikrausto dėl darbo, kiti grįžta ten, kur anksčiau gyveno, treti tiesiog nusipirko šuniuką Lietuvoje ir nori jį parsivežti. Priežastys skirtingos, bet poreikis tas pats – saugiai, patikimai ir be nereikalingo streso. Dirbant šiuo maršrutu išmokau, kad svarbiausia ne greitis, o pasitikėjimas. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie gyvūnų pervežimą iš Lietuvos į Velsą – taip, kaip atsakyčiau, jei skambintumėte man tiesiogiai.

Paslauga – gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Velsą

1. Kaip dažnai organizuojate pervežimus iš Lietuvos į Velsą?

Turime reguliarius reisus – paprastai pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais išvykstame iš Lietuvos. Tai reiškia, kad bet kurią savaitę turime bent tris galimybes. Jei poreikis didesnis – pridedame papildomus reisus. Ypač vasarą, kai daug žmonių kraustosi, grafikas tampa intensyvesnis. Bet svarbu suprasti, kad gyvūnų pervežimas nėra autobusas su fiksuotu tvarkaraščiu – mes planuojame pagal užsakymus. Jei turite konkrečią datą – praneškite bent savaitę prieš, kad galėtume įtraukti į maršrutą. Paskutinės minutės užsakymus priimame, bet negarantuojame vietos.

2. Iš kurių Lietuvos miestų galite paimti gyvūnus?

Iš bet kurio. Dažniausiai užsakymai būna iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio. Bet važiuojame ir į mažesnius miestus – Alytų, Marijampolę, Uteną, Telšius. Vieną kartą važiavome į mažą kaimą prie Druskininkų – kelias buvo toks siauras, kad mikroautobusas vos tilpo. Bet radome, paėmėme šunį, ir viskas pavyko. Jei gyvenate atokesnėje vietoje – ne problema, tik gali tekti palaukti, kol suvažiuosime kitus gyvūnus. Maršrutą planuojame taip, kad būtų efektyvu, bet niekada neatsisakome dėl atstumo.

3. Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Velsą?

Orientacinis laikas – nuo 26 iki 34 valandų. Važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, tada keltu arba tuneliu į JK, ir per Angliją į Velsą. Tai ilgas kelias, ir mes jo neskubiname. Stojame reguliariai, keičiame vairuotojus, tikriname gyvūnus. Yra buvę, kad dėl eilės prie keltų kelionė užtruko beveik 38 valandas. Nemalonu, bet gyvūnai išgyveno gerai. Svarbiau nei greitis – saugumas ir komfortas. Geriau valanda ilgiau, nei pavargęs vairuotojas ir nervingi gyvūnai.

4. Kuo skiriasi kelionė iš Lietuvos į Velsą nuo atvirkštinės krypties?

Maršrutas panašus, bet dokumentai skiriasi. Iš Lietuvos į Velsą reikia EU Pet Passport, mikroschemos ir galiojančios pasiutligės vakcinos. Iš Velso į Lietuvą – papildomai reikia AHC dėl Brexit. Tai reiškia, kad kelionė iš Lietuvos yra dokumentiškai paprastesnė. Kita vertus, JK pasienyje gali būti papildomų patikrinimų – jie ne visada, bet pasitaiko. Vieną kartą muitinės pareigūnai Doverio uoste tikrino kiekvieną gyvūną – užtrukome papildomas tris valandas. Bet dokumentai buvo tvarkingi, ir viskas praėjo gerai. Svarbiausia – turėti viską, ko reikia.

5. Ar galima sekti, kur yra gyvūnas kelionės metu?

Neturime realaus laiko sekimo sistemos, bet palaikome nuolatinį ryšį. Siunčiame nuotraukas, pranešame apie sustojimus, informuojame apie numatomą atvykimo laiką. Paprastai susisiekiame kas 6–8 valandas, bet jei kas nors ne taip – iš karto. Vienas klientas iš Vilniaus prašė „GPS trackerio" ant šuns antkaklio – mes neprieštaravome, jis uždėjo savo, ir galėjo stebėti šuns judėjimą realiu laiku. Jei norite – galite padaryti tą patį. Mes neturime tam specialios įrangos, bet nekliudome.

6. Ką daryti, jei gyvūnas yra labai mažas – šuniukas ar kačiukas?

Maži gyvūnai – mūsų kasdienybė. Šuniukai ir kačiukai vežami dažnai, ypač pavasarį, kai atsiveda vados. Svarbiausia – amžius. Gyvūnas turi būti pakankamai senas, kad būtų paskiepytas nuo pasiutligės (paprastai nuo 12 savaičių) ir kad būtų praėjusios 21 dienos po skiepo. Jei šuniukas per jaunas – negalime jo vežti. Tai ne mūsų taisyklė, tai reikalavimas. Turėjome užsakymą vežti 8 savaičių šuniuką – teko atsisakyti. Šeimininkė suprato, bet buvo nusivylusi. Geriau palaukti kelias savaites, nei rizikuoti mažo gyvūno sveikata.

Dokumentai – gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Velsą

7. Kokie dokumentai reikalingi vežant gyvūną iš Lietuvos į Velsą?

Pirmiausia – EU Pet Passport. Tai pagrindinis dokumentas, kuriame pažymėti visi skiepai, mikroschemos numeris ir gyvūno identifikacija. Antra – mikroschema (čipas), ISO standarto, užregistruota. Trečia – galiojanti pasiutligės vakcina. Ketvirta – kartais JK pasienyje prašo papildomo sveikatos pažymėjimo, nors pagal taisykles EU Pet Passport turėtų užtekti. Bet po Brexit situacija šiek tiek pasikeitė, ir mes rekomenduojame turėti veterinaro pažymėjimą, išduotą ne anksčiau kaip prieš 10 dienų. Geriau turėti daugiau dokumentų, nei mažiau. Vienas dokumentas, kurio trūksta, gali sugadinti visą kelionę.

8. Ar pasiutligės vakcina turi būti specifinio gamintojo?

Ne, gamintojas nesvarbu. Svarbu, kad vakcina būtų registruota ir veterinaras įrašytų ją į pasą su data, serijos numeriu ir galiojimo terminu. Vienintelis reikalavimas – kad vakcina būtų inaktyvuota (negyva), o ne gyva. Tai standartinė vakcina, kurią naudoja visi veterinarai. Bet pasitikrinkite, kad veterinaras įrašė visus duomenis teisingai. Turėjome atvejį, kai veterinaras pamiršo įrašyti serijos numerį – pasienyje kilo klausimų. Smulkmena, bet sugaišino laiko. Visada patikrinkite paso įrašus prieš kelionę.

9. Ką daryti, jei pasas prarastas arba sugadintas?

Kreiptis į veterinarą, kuris išdavė pasą, ir paprašyti dublikato. Jei veterinaras nebedirba – kreiptis į bet kurį kitą veterinarą su gyvūno dokumentais (skiepų įrašais, mikroschemos numeriu). Veterinaras gali išduoti naują pasą su senais įrašais, remdamasis turima informacija. Tai užtrunka – nuo kelių dienų iki savaitės. Vienas klientas iš Kauno prarado pasą likus savaitei iki kelionės – veterinaras išdavė naują per tris dienas, bet buvo streso. Todėl rekomenduoju pasą laikyti saugioje vietoje, o jo kopiją turėti telefone ar elektroniniu paštu.

10. Ar reikia JK vizos gyvūnui?

Gyvūnui vizos nereikia. Gyvūnui reikia tinkamų sveikatos dokumentų – EU Pet Passport ir, jei reikia, papildomo veterinaro pažymėjimo. Viza reikia šeimininkui, bet tai jau kitas klausimas. Svarbu suprasti, kad gyvūno dokumentai ir šeimininko dokumentai yra du atskiri dalykai. Mes vežame gyvūną, ne šeimininką (nors kartais šeimininkas važiuoja kartu). Gyvūno dokumentai turi būti tvarkomi atskirai nuo žmogaus dokumentų. Tai painu, bet taip yra.

11. Ką daryti, jei gyvūnas paskiepytas, bet praėjo mažiau nei 21 diena?

Palaukti. Tai griežta taisyklė, kurios negalima apeiti. Po pirmos pasiutligės vakcinos reikia palaukti 21 dieną, kol gyvūnas laikomas apsaugotu. Jei praėjo mažiau – gyvūnas oficialiai laikomas nepaskiepytu, net jei vakcina suleista. Turėjome atvejį, kai šeimininkas paskambino ir pasakė, kad šuo paskiepytas prieš 18 dienų – trūko trijų dienų. Teko atidėti kelionę. Nemalonu, bet taisyklės yra taisyklės. Revakcinacijos atveju, jei ji atlikta laiku (prieš pasibaigiant ankstesnės vakcinos galiojimui), 21 dienos laukti nereikia. Svarbu – nepraleisti revakcinacijos datos.

12. Ar veterinaro pažymėjimas būtinas, ar užtenka paso?

Teoriškai – EU Pet Passport turėtų užtekti. Praktiškai – kartais JK pasienyje prašo papildomo pažymėjimo. Ypač po Brexit, kai taisyklės tapo griežtesnės. Todėl rekomenduojame turėti ir paso, ir veterinaro pažymėjimą, išduotą ne anksčiau kaip prieš 10 dienų iki kelionės. Tai papildomas vizitas pas veterinarą ir papildomi pinigai, bet tai suteikia saugumo. Vienas klientas iš Klaipėdos atsisakė gauti papildomą pažymėjimą, manydamas, kad pasas užteks – ir užteko. Bet kitas klientas su tuo pačiu pasu buvo sustabdytas pasienyje ir paprašytas pažymėjimo. Nėra garantijos, kad viskas bus vienodai. Geriau pasiruošti daugiau.

Kelionės procesas – gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Velsą

13. Kaip vyksta gyvūno paėmimas Lietuvoje?

Susitariame dėl laiko ir vietos. Dažniausiai atvykstame tiesiai į kliento namus. Paėmimas trunka apie 20–30 minučių – patikriname dokumentus, apžiūrime gyvūną, įdedame į boksą. Jei gyvūnas neramus – duodame laiko. Vieną kartą šuo iš Kauno taip bijojo mikroautobuso, kad pusę valandos neįėjo pro duris. Šeimininkė ėjo pirmą, šuo paskui ją – ir taip pamažu įlipo. Kantrybė veikia. Svarbiausia – neskubėti ir neversti. Gyvūnas turi jaustis saugiai, ne priverstas.

14. Kada tiksliai išvykstate iš Lietuvos?

Paprastai anksti ryte – 5–7 valandą. Tai leidžia pasiekti Lenkiją iki pietų, Vokietiją iki vakaro, ir keltą ar tunelį kitą rytą. Bet tai orientacinis laikas – jei reikia paimti gyvūnus iš skirtingų miestų, išvykstame anksčiau. Vieną kartą išvykome 3 valandą ryto, nes reikėjo paimti gyvūnus iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – tai užtruko kelias valandas. Tikslų laiką pranešame likus dienai iki kelionės, kad galėtumėte pasiruošti. Svarbu būti namuose sutartu laiku – vėlavimas gali sutrikdyti visą maršrutą.

15. Ar galima atsisveikinti su gyvūnu prieš išvykstant?

Žinoma, ir net rekomenduojama. Bet svarbu tai daryti ramiai. Jei šeimininkas verkia, dreba, apkabina gyvūną ir negali paleisti – gyvūnas tai jaučia ir tampa dar nervingesnis. Geriau – ramus atsisveikinimas, švelnus žodis, skanėstas, ir tiek. Viena moteris iš Šiaulių atsisveikino su savo kate taip emocingai, kad katė pradėjo drebėti dar prieš kelionę. Po to, kai moteris išėjo, katė nurimo per 10 minučių. Emocijos yra užkrečiamos – jei norite, kad jūsų gyvūnas būtų ramus, pirmiausia nurimkite patys.

16. Kaip dažnai sustojate kelionės metu?

Kas 4–5 valandas, kartais dažniau. Šunys išvedami pasivaikščioti, katėms patikrinami boksai, pakeičiamas vanduo. Sustojimai trunka 20–40 minučių. Renkamės vietas, kurios ramios, toliau nuo pagrindinių kelių. Lenkijoje turime kelias mėgstamas stoteles – viena yra mažoje gyvenvietėje, kur nėra daug triukšmo. Vokietijoje – didesnės degalinės su uždaromis teritorijomis, kur šunys gali laisvai bėgioti. Sustojimai yra ne tik fiziologinis poreikis – tai ir psichologinis. Gyvūnai, kurie reguliariai išeina iš bokso, yra ramesni už tuos, kurie sėdi uždaryti visą kelią.

17. Ką darote, jei gyvūnas suserga kelionės metu?

Tai nutinka retai, bet esame pasiruošę. Mikroautobuse turime pirmosios pagalbos rinkinį gyvūnams. Jei situacija rimtesnė – ieškome artimiausios veterinarijos klinikos. Turime kontaktus veterinarams Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir JK. Vieną kartą šuniui iš Panevėžio pakilo temperatūra ties Berlinu – radome kliniką, veterinaras apžiūrėjo, davė vaistų, ir mes tęsėme kelionę. Šeimininkas buvo informuotas iš karto. Svarbiausia – neignoruoti simptomų ir veikti greitai. Gyvūno sveikata yra prioritetas numeris vienas.

Gyvūnų tipai – gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Velsą

18. Ar vežate tik šunis ir kates?

Ne, vežame ir kitus gyvūnus. Triušiai, šeškai, dekoratyviniai paukščiai, kartais graužikai. Su kiekvienu gyvūnu elgiamės pagal jo poreikius. Triušiai jautrūs karščiui – palaikome vėsesnę temperatūrą. Šeškai mėgsta tamsą – uždengiame boksą. Paukščiams reikia ramybės – dedame toliau nuo šunų. Vieną kartą vežėme papūgą iš Vilniaus – ji visą kelią kalbėjo. Vairuotojas sakė, kad jautėsi kaip su bendrakeleiviu. Egzotiniai gyvūnai – atskira istorija, su jais dirbame atsargiau, bet priimame.

19. Ar vežate agresyvius gyvūnus?

Taip, su sąlygomis. Praneškite iš anksto, kad galėtume pasiruošti. Agresyvūs gyvūnai vežami atskiruose, sustiprintuose boksuose, kad negalėtų pakenkti sau ar kitiems. Turime patirties su agresyviais šunimis – vienas rotveileris iš Kauno buvo toks piktas, kad net veterinaras bijojo jo liesti. Bet su tinkamu boksu ir kantrybe, viskas pavyko. Svarbu suprasti, kad agresija dažnai kyla iš baimės. Jei gyvūnas jaučiasi saugiai, agresija mažėja. Todėl stengiamės sukurti kuo ramesnę aplinką.

20. Ką daryti, jei gyvūnas turi specialių poreikių?

Praneškite mums. Jei gyvūnas turi alergijų, vartoja vaistus, turi judėjimo problemų ar bet kokių kitų sveikatos būklių – mes turime tai žinoti. Galime pritaikyti boksą, suplanuoti dažniau sustojimus, pasirūpinti specialiu maistu. Vieną kartą vežėme šunį su epilepsija – kas 8 valandas reikėjo duoti vaistus. Vairuotojas gavo aiškias instrukcijas ir laikrodį su priminimu. Specialūs poreikiai nėra problema – problema yra, kai apie juos sužinome kelionės metu.

21. Ar vežate nėščias gyvūnes?

Atsargiai. Nėščia gyvūnė gali keliauti, bet tai rizika. Ilga kelionė, stresas, vibracija – visa tai gali sukelti priešlaikinį gimdymą. Jei gyvūnė yra ankstyvoje nėštumo stadijoje – paprastai vežame. Jei vėlyvoje – rekomenduojame palaukti, kol atsives. Turėjome atvejį, kai kalė buvo nėščia 6 savaites – veterinaras sakė, kad kelionė saugi. Ir buvo – viskas praėjo gerai. Bet kita kalė, kuri buvo nėščia 8 savaites, patyrė stresą kelionės metu, ir veterinaras Lietuvoje rekomendavo atidėti. Kiekvienas atvejis individualus – pasitarkite su veterinaru.

Praktiniai patarimai – gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Velsą

22. Kada geriausia planuoti pervežimą?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Bent 2–3 savaites prieš norimą datą. Vasarą užsakymų daugiau, todėl gali tekti laukti ilgiau. Žiemą – mažiau, bet dėl oro sąlygų kelionė gali užtrukti. Rudenį ir pavasarį – optimaliausias laikas, kai nėra nei didelio karščio, nei šalčio. Paskutinės minutės užsakymus priimame, bet negarantuojame. Vienas klientas paskambino penktadienį ir prašė vežti jau sekmadienį – spėjome, bet vos vos. Planavimas iš anksto – jūsų geriausias draugas.

23. Ką daryti, jei gyvūnas bijo ilgų kelionių?

Pratinkite palaipsniui. Trumpi pasivažinėjimai aplink miestą, paskui ilgesni. Jei gyvūnas labai bijo – pasitarkite su veterinaru arba elgesio specialistu. Yra gyvūnų, kurie niekada nepratsta prie kelionių, ir su tuo reikia susitaikyti. Tokiu atveju – raminamieji (veterinaro paskirti) arba alternatyvūs metodai (feromonų apykaklės, žolelių papildai). Bet dauguma gyvūnų, su tinkamu paruošimu, išgyvena kelionę gerai. Svarbiausia – nepriversti, o paruošti.

24. Ką daryti, jei pasikeičia planai ir reikia atšaukti pervežimą?

Praneškite kuo anksčiau. Jei liko daugiau nei 48 valandos – avansą grąžiname arba perkeliam į kitą datą. Jei mažiau – avansas negrąžinamas, bet visada stengiamės rasti kompromisą. Gyvenimas nenuspėjamas – suprantame. Vienas klientas atšaukė kelionę likus 12 valandų dėl šeimos nario ligos – mes supratome ir perkėlėme avansą kitai datai. Bet jei atšaukiate be priežasties ir be perspėjimo – tai jau kita istorija. Komunikacija – tai raktas.

25. Ar galima vežti gyvūną su jo dokumentais, bet be šeimininko?

Taip, tai įmanoma. Mes vežame gyvūną, ne šeimininką. Šeimininkas gali likti Lietuvoje, o gyvūną perduoda mums su visais dokumentais. Svarbu, kad kas nors lauktų gyvūno Velso pusėje – draugas, giminaitis, naujas šeimininkas. Mes pristatome gyvūną sutartu adresu ir perduodame asmeniui, kurį nurodė šeimininkas. Vienas klientas iš Vilniaus vežė šunį pas savo brolį į Kardifą – jis pats negalėjo važiuoti, bet šuo saugiai pasiekė tikslą. Tai dažna situacija, ir mes prie jos pripratę.

Išvada

Gyvūnų pervežimas iš Lietuvos į Velsą – tai procesas, kuris reikalauja pasiruošimo, bet nėra sudėtingas, kai žinai, ko tikėtis. Svarbiausia – dokumentai, laikas ir pasitikėjimas. Mes dirbame šį maršrutą kasdien, žiname kiekvieną posūkį, kiekvieną sustojimą, kiekvieną galimą problemą. Ir žinome, kaip jas spręsti. Jei planuojate vežti savo augintinį – skambinkite, rašykite, klauskite. Geriau paklausti per daug, nei per mažai. Jūsų gyvūnas nusipelno saugios kelionės.