Naminių gyvūnų vežimas iš Londono

Naminių gyvūnų vežimas iš Londono – tai paslauga, kurios prireikia dažniau, nei galėtumėte pagalvoti. Žmonės grįžta į Lietuvą, persikelia į kitą šalį, kartais tiesiog reikia nugabenti augintinį pas tėvus atostogoms. Procesas skiriasi nuo vežimo į Londoną, nes JK po „Brexit" turi savo atskirus reikalavimus. Mes vežame gyvūnus iš Londono kiekvieną dieną, ir nors taisyklės pasikeitė, esmė liko ta pati – saugiai ir patikimai pristatyti jūsų augintinį ten, kur reikia. Šiame straipsnyje atsakysiu į klausimus, kuriuos girdžiu dažniausiai.

Dokumentai – naminių gyvūnų vežimas iš Londono

1. Kokių dokumentų reikia vežant gyvūną iš Londono?

Po „Brexit" situacija pasikeitė – JK nebe ES, todėl ES gyvūno pasas nebegalioja. Vietoj jo reikia Animal Health Certificate (AHC) – tai veterinarinis sertifikatas, kurį išduoda JK veterinaras. Jame turi būti mikroschemos numeris, skiepų informacija, sveikatos patvirtinimas. AHC turi būti išduotas ne anksčiau kaip prieš 10 dienų iki kelionės. Be to, reikia pasiutligės skiepo ir (šunims) gydymo nuo echinokokozės. Tai daugiau dokumentų nei anksčiau, bet įmanoma.

2. Kas yra Animal Health Certificate?

AHC – tai dokumentas, kuris pakeitė ES gyvūno pasą gyvūnams, keliaujantiems iš JK į ES. Jį išduoda licencijuotas JK veterinaras, kuris yra įrašytas į APHA (Animal and Plant Health Agency) sąrašą. Sertifikate yra visa informacija apie gyvūną – mikroschema, skiepų istorija, sveikatos būklė. Jis galioja 10 dienų nuo išdavimo – tai reiškia, kad per 10 dienų turite kirsti ES sieną. Po to sertifikatas galioja 4 mėnesius kelionėms po ES.

3. Kur gauti Animal Health Certificate Londone?

Pas bet kurį veterinarą, kuris yra įrašytas į APHA sąrašą. Ne visi veterinarai gali išduoti AHC – reikia specialios licencijos. Didžioji dauguma veterinarų klinikų Londone turi šią licenciją, bet visada pasitikrinkite iš anksto. Kaina – apie 100-150 svarų už sertifikatą. Mes rekomenduojame konkrečias klinikas, kurios žino reikalavimus ir dirba greitai. Vieną kartą klientas nuėjo pas veterinarą, kuris nežinojo naujų taisyklių – praradom dvi dienas.

4. Kiek laiko užtrunka gauti dokumentus?

Jei gyvūnas jau turi mikroschemą ir galiojantį pasiutligės skiepą – AHC gali būti išduotas tą pačią dieną. Veterinaras patikrina dokumentus, apžiūri gyvūną, ir išduoda sertifikatą. Bet jei skiepas pasenęs arba mikroschemos nėra – tada reikia laiko. Skiepas – tada 21 dienos laukimas. Mikroschema – tada skiepas iš naujo ir 21 diena. Taigi geriausia pradėti ruoštis bent mėnesį prieš planuojamą kelionę.

5. Ar reikia kraujo tyrimo?

Paprastai ne, jei vežate iš JK į ES ir gyvūnas turi galiojantį pasiutligės skiepą. Bet jei vežate į trečiąją šalį (ne ES) – gali reikėti. Taip pat, jei skiepų istorija neaiški arba yra abejonių dėl skiepo efektyvumo – veterinaras gali rekomenduoti titro tyrimą. Tai kraujo tyrimas, kuris parodo antikūnų kiekį. Rezultatai – per 2-3 savaites. Bet tai išimtys, ne taisyklė.

Kelionė – vežame iš Londono

6. Kaip vyksta kelionė iš Londono?

Kelionė prasideda jūsų adresu Londone – atvažiuojame, paimame gyvūną, ir važiuojame. Maršrutas – per keltą arba Eurotunelį, tada per Prancūziją, Belgiją, Vokietiją, Lenkiją iki Lietuvos. Visa kelionė trunka apie 24-30 valandų. Sustojimai kas kelias valandas – gyvūnai gali atsigerti, patikrinama jų būklė. Šunims – trumpas pasivaikščiojimas, jei leidžia oras. Mes stengiamės, kad kelionė būtų kuo mažiau stresinė.

7. Kiek laiko trunka kelionė iš Londono į Lietuvą?

Nuo durų iki durų – maždaug 24-30 valandų. Priklauso nuo to, kurioje Londono dalyje gyvenate, kokį keltą naudojame, ir kokie keliai. Vasarą, kai eismas intensyvesnis, gali užtrukti ilgiau. Žiemą – greičiau, bet keltai gali vėluoti dėl oro. Mes visada informuojame apie numatomą atvykimo laiką, bet negalime garantuoti minutės tikslumo – tai tiesiog neįmanoma tokio ilgio kelionėje.

8. Ar galima važiuoti kartu su gyvūnu?

Taip, ir tai dažnai geriausias variantas. Jūsų buvimas ramina gyvūną – jis mato pažįstamą veidą, girdi pažįstamą balsą. Mūsų transportuose yra vietos ir žmonėms. Bet jei negalite važiuoti kartu – ne bėda, mes pasirūpinsime. Svarbiausia – kad gyvūnas jaustųsi saugiai, o mes tai sugebam. Vienas klientas negalėjo važiuoti kartu, bet įrašė savo balsą į telefoną – mes grojom įrašą kelionės metu, ir šuo ramiau miegojo. Kūrybiški sprendimai kartais veikia geriau nei standartiniai.

9. Ką daryti, jei gyvūnas serga kelionės metu?

Mes turime pagrindinius veterinarinius vaistus transporte. Jei situacija rimta – sustojame artimiausioje klinikoje. Žinome veterinarų kontaktus visuose maršruto miestuose. Kartą šuo pradėjo dusti pakeliui per Prancūziją – sustojom, veterinaras davė vaistų, ir viskas susitvarkė. Svarbiausia – neignoruoti simptomų. Mes visada stebime gyvūnus ir reaguojam greitai.

10. Ar gyvūnai gali keliauti kartu vienas su kitu?

Taip, jei jie pažįsta vienas kitą. Mes vežame ir po kelis gyvūnus vienu metu – ypač jei tai tos pačios šeimos augintiniai. Svarbu, kad jie nebūtų agresyvūs vienas kito atžvilgiu. Jei nežinote, kaip jie elgsis – geriau vežti su pertvara tarp narvų. Vieną kartą vežėm dvi kates, kurios gyveno kartu 5 metus – kelionėje pradėjo peštis. Pasirodė, kad viena iš jų bijo transporto ir agresyviai reaguoja. Išskyrėm, ir viskas nurimo.

Paruošimas – vežimas iš Londono

11. Kaip paruošti gyvūną kelionei?

Pratinkite prie narvo kelias dienas prieš kelionę. Įdėkite ten skanėstą, žaislą, kad narvas asocijuotųsi su kažkuo geru. Nešerkite 4-6 valandas prieš kelionę, kad išvengtumėte pykinimo. Bet vanduo – visada. Jei veterinaras rekomendavo raminamuosius – duokite pagal instrukciją. Ir svarbiausia – jūsų ramybė. Gyvūnai jaučia šeimininko emocijas – jei jūs nervinatės, jie nervinsis dar labiau.

12. Ką įdėti į narvą kelionės metu?

Minkštą antklodę arba pledą su namų kvapu – tai ramina. Vandens buteliuką arba specialų gertuvę narvui. Keletą skanėstų. Žaislą – bet ne tą, kurį galima suėsti ar su kuriuo galima užspringti. Negalima dėti maisto – jis gali sugesti arba sukelti pykinimą. Ir jokių laisvų daiktų, kurie gali judėti kelionės metu ir išgąsdinti gyvūną. Paprastumas geriau nei perteklius.

13. Kokią dokumentaciją reikia paruošti iš anksto?

Gyvūno pasą (jei turite iš ES laikų), mikroschemos numerį, skiepų įrašus. Veterinarui, kuris išduos AHC, reikės visos šios informacijos. Taip pat – jūsų asmens dokumentą, gyvūno nuotrauką (kai kurie veterinarai prašo). Jei vežate į Lietuvą – Lietuvos adreso duomenis. Svarbu, kad viskas būtų vienoje vietoje, kad veterinaras galėtų greitai patikrinti. Mes visada prašome klientų atsiųsti dokumentų kopijas prieš kelionę – taip patikriname, ar viskas tvarkoje.

14. Ar reikia specialaus narvo?

Narvas turi būti pakankamai didelis, kad gyvūnas galėtų atsistoti, atsisėsti ir apsisukti. Jis turi būti tvirtas, su ventiliacija iš visų pusių, ir su saugiu užraktu. Minkšti nešiotojai tinka mažiems gyvūnams trumpoms kelionėms, bet ilgai kelionei reikia tvirto plastikinio arba metalinio narvo. Mes galime paskolinti narvą, jei neturite – tiesiog praneškite iš anksto.

15. Ką daryti, jei gyvūnas bijo narvo?

Pratinti palaipsniui. Pirmą dieną – palikite atvirą narvą kambaryje su skanėstu viduje. Antrą dieną – uždarykite 5 minutėms. Trečią – 15 minučių. Ir taip didinkite laiką. Per savaitę gyvūnas pripras. Jei laiko nėra – veterinaras gali skirti raminamuosius. Bet geriausias būdas – kantrybė ir laikas. Skubėti čia negalima.

Kaina – gyvūnų vežimas iš Londono

16. Kiek kainuoja vežti gyvūną iš Londono?

Mažas gyvūnas (katė, mažas šuo) – nuo 280 iki 450 svarų. Didelis šuo – nuo 380 iki 600 svarų. Į kainą įeina transportas, keltas, draudimas. Papildomai – veterinaro sertifikatas (100-150 svarų), kurį mokate tiesiogiai veterinarijos klinikai. Jei reikia papildomų paslaugų (dokumentų tvarkymas, veterinaras kelyje) – tai gali kainuoti papildomai. Bet mes visada informuojame apie visas išlaidas iš anksto – jokių paslėptų mokesčių.

17. Kaip vyksta apmokėjimas?

Avansas – 40% užsakant, likusi suma – prieš kelionę arba jos metu. Galima mokėti bankiniu pavedimu (svarais arba eurais), grynaisiais. Jei mokate svarais – perskaičiuojame pagal tą dienos kursą. Mes nereikalaujame visos sumos iš anksto – suprantam, kad tai nemaži pinigai. Bet avansas reikalingas, kad rezervuotume keltą ir suplanuotume maršrutą.

18. Ar yra nuolaidų?

Jei vežate kelis gyvūnus – taip, antroji kaina mažesnė. Jei esate grįžtantis klientas – taip, lojalumo nuolaida. Jei galite lanksčiai keisti datą – kartais galime pasiūlyti geresnę kainą, sujungdami kelis užsakymus. Bet nesitikėkite didelių nuolaidų – tai paslauga su realiomis sąnaudomis. Mes stengiamės būti sąžiningi tiek su klientais, tiek su savimi.

19. Ką daryti, jei kelionė atšaukiama?

Jei mes atšaukiame (pvz., dėl blogo oro ar techninių problemų) – avansas grąžinamas arba perkeliame kelionę į kitą datą, kaip jūs norite. Jei jūs atšaukiate likus daugiau nei 7 dienoms – avansas grąžinamas. Jei mažiau – ne, nes jau būna suplanuoti keltai. Bet visada galima kalbėtis – jei priežastis rimta, stengiamės rasti kompromisą.

20. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo sezono?

Šiek tiek. Vasarą, kai persikraustymų daugiau, keltų kainos didesnės, ir tai atsispindi mūsų kainoje. Žiemą – pigiau, bet mažiau užsakymų, todėl grafikas retesnis. Kalėdų laikotarpiu – brangiausia, ir reikia užsisakyti labai iš anksto. Jei galite rinktis – rinkitės ne sezoną. Ir pigiau, ir mažiau streso.

Specialūs atvejai – vežame gyvūnus iš Londono

21. Kaip vežti vyresnį gyvūną?

Vyresniems gyvūnams (nuo 10 metų) reikia daugiau dėmesio. Veterinaro konsultacija prieš kelionę – privaloma. Kartais reikia vaistų širdžiai ar sąnariams kelionės metu. Mes stengiamės daryti dažniau sustojimus, kad gyvūnas galėtų išsitiesti. Temperatūrą transporto priemonėje palaikome stabilią. Vieną kartą vežėm 15 metų šunį su artritu – kelionė užtruko ilgiau, bet šuo saugiai pasiekė Lietuvą. Kiekvienas atvejas individualus.

22. Ar vežate gyvūnus su negalia?

Taip, bet reikia pasiruošimo. Akloms, kurčioms ar neįgalioms gyvūnams reikia specialaus dėmesio. Mes prašome išsamių instrukcijų iš šeimininko – ką gyvūnas gali, ko negali, ko bijo. Kartą vežėm šunį su trimis kojomis – jis elgėsi geriau nei dauguma sveikų šunų. Svarbiausia – informacija iš anksto, kad galėtume pasiruošti.

23. Ką daryti, jei gyvūnas pabėga?

Mūsų transporto priemonės yra uždaros, su dvigubais užraktais. Bet jei taip nutiktų – turime paieškos įrangą ir žinome, kaip elgtis. Per visą mūsų darbo istoriją tai nutiko tik du kartus – abu kartus radome gyvūną per valandą. Vienas šuo iššoko per langą (buvo praviras dėl karščio) – radom jį už 200 metrų, sėdintį prie medžio. Po to įdiegėme tinklelius ant langų.

24. Ar galima vežti katingą gyvūną?

Galima, bet nerekomenduoju. Stresas gali sukelti priešlaikinį gimdymą ar komplikacijas. Veterinarai pataria nevežti katingos kalės ar katės, ypač paskutinėmis nėštumo savaitėmis. Jei būtina – veterinaro leidimas ir specialus pasiruošimas. Geriau palaukti, kol gyvūnas atsives ir šuniukai ar kačiukai užaugs bent iki 8 savaičių.

25. Ką daryti, jei dokumentai netvarkingi?

Nieko – nevežti. Skamba griežtai, bet tai tiesa. Be tinkamų dokumentų gyvūnas nebus įleistas į ES. Mes visada patikriname dokumentus prieš kelionę – jei kažko trūksta, pasakome iš anksto. Geriau atidėti kelionę savaitei ir viską sutvarkyti, nei stovėti pasienyje su problemomis. Patikėkit, mačiau tokių atvejų – tai ne ką norėtumėte patirti.

26. Kaip užsisakyti gyvūnų vežimą iš Londono?

Parašykite arba paskambinkite. Papasakokite, kokį gyvūną vežate, kur, kada. Mes pateiksime kainą ir datą. Tada reikės avanso ir dokumentų kopijų. Mes patikrinsime, ar viskas tvarkoje, ir suplanuosime kelionę. Jei reikia pagalbos su dokumentais – padėsime. Paprasta, tiesiog reikia pradėti.

Naminių gyvūnų vežimas iš Londono – tai procesas, kuris po „Brexit" tapo šiek tiek sudėtingesnis, bet tikrai ne neįmanomas. Svarbiausia – dokumentai, laikas ir patikima komanda. Mes vežame kiekvieną dieną ir žinome, kaip tai padaryti saugiai. Jei turite klausimų – kreipkitės.