Mašinos Lietuva Anglija – vežame kiekvieną dieną ir ką tai iš tikrųjų reiškia

Kai kas nors sako „vežame kiekvieną dieną", pirmas klausimas – o ką tai konkrečiai reiškia? Ar kažkas tikrai važiuoja kasdien, ar tai tik skambus šūkis? Tiesą sakant, tarptautinių pervežimų pasaulyje „kiekvieną dieną" dažnai reiškia, kad yra pastovus grafikas, mašinos sukasi tarp Lietuvos ir Anglijos reguliariai, ir klientas gali gauti savo krovinį ar automobilį per protingą laiką. Ne visada tą pačią dieną, bet be ilgo laukimo. Šiame tekste atsakome į klausimus, kuriuos žmonės užduoda, kai ieško patikimo pervežimo tarp Lietuvos ir Anglijos – apie kainas, terminus, dokumentus, ir visus tuos dalykus, kurie ne visada aiškūs iš pirmo žvilgsnio.

Grafikai – mašinos Lietuva Anglija vežame kiekvieną dieną

1. Ką reiškia „vežame kiekvieną dieną" praktiškai?

Reiškia, kad yra pastovus transporto priemonių srautas tarp Lietuvos ir Anglijos. Ne kiekvienas automobilis važiuoja kasdien iš to paties miesto, bet sistema veikia taip, kad bet kurią savaitės dieną kažkas kelyje. Tai logistikos tinklas – vienas vairuotojas išvyksta pirmadienį, kitas trečiadienį, trečias penktadienį, ir taip ratas sukasi. Klientas gauna savo krovinį per 3–5 dienas, kartais greičiau, priklausomai nuo to, kur ir kada užsakė. Vienas mūsų užsakovas sakė: „Maniau, kad vežame kiekvieną dieną reiškia, kad mano sofa bus Londone rytoj." Ne visai taip. Bet laukti savaitėmis – taip pat nereikia.

2. Per kiek laiko pasiekiamas krovinys iš Lietuvos į Angliją?

Įprastai – 3–5 darbo dienos nuo pakrovimo. Tai priklauso nuo to, kur Lietuvoje paimama ir kur Anglijoje reikia pristatyti. Vilnius–Londonas – greičiau, nes pagrindiniai maršrutai eina per šiuos miestus. Mažesni miesteliai – gali užtrukti papildomą dieną, nes reikia sukti iš pagrindinio maršruto. Yra ir greitesnių variantų – express pervežimas, kai vienas automobilis veža tik jūsų krovinį, bet kaina ženkliai aukštesnė. Dažniausiai žmonės renkasi standartinį variantą, kuris yra geras kainos ir greičio kompromisas. Vienas klientas skambino trečią dieną klausdamas, kodėl dar nėra – paaiškėjo, kad jo krovinys buvo Rygoje, nes vairuotojas ten dar turėjo sustojimą. Tai normalu, bet suprantame, kad nervina.

3. Ar galima užsisakyti pervežimą savaitgalį?

Galima užsakyti, bet realus pakrovimas dažniausiai vyksta darbo dienomis. Savaitgaliais vairuotojai dažnai ilsisi arba baiginėja maršrutą. Jei užsakote penktadienį – tikėtina, kad pakrovimas bus pirmadienį. Bet yra išimčių – jei krovinys skubus ir yra laisva transporto priemonė, galima ir savaitgalį. Tiesiog reikia tartis iš anksto. Savaitgaliais taip pat veikia muitinės ir sandėliai ribotai, tad jei reikia dokumentų tvarkymo – geriau pradėti procesą darbo dienomis. Vienas žmogus norėjo, kad jo baldai būtų paimti sekmadienį, nes tada turėjo laisvą dieną supakuoti. Sutarėme, kad paimsime pirmadienį ryte, ir jis viską spėjo. Lankstumas yra, bet ribotas.

4. Kaip dažnai važiuoja mašinos iš konkrečių miestų?

Iš didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos – dažniau, beveik kasdien arba kas antrą dieną. Iš mažesnių – Šiaulių, Panevėžio, Alytaus – rečiau, gal 2–3 kartus per savaitę. Anglijoje panašiai – Londonas, Mančesteris, Birmingemas – pagrindiniai taškai, ten mašinos sukasi nuolat. Mažesni miestai – Lidsas, Šefildas, Bristolis – rečiau, bet irgi pasiekiami. Vienas klientas iš Alytaus norėjo, kad krovinys būtų paimtas tą pačią dieną – teko paaiškinti, kad artimiausias maršrutas per Alytų bus po dviejų dienų. Jis suprato, bet sakė, kad kitą kartą veš daiktus į Kauną, kur greičiau. Protingas sprendimas.

5. Kas nutinka, jei pavėluojate paimti krovinį?

Būna ir taip. Vairuotojas užstrigo kelyje, dokumentai nebuvo paruošti, arba tiesiog logistinis nesklandumas. Svarbiausia – pranešti klientui kuo anksčiau. Vėlavimas viena diena – dažniausiai nėra katastrofa. Bet jei tai atsitinka dažnai – tai jau problema, kurią reikia spręsti. Mes stengiamės, kad taip nebūtų, bet žmogiškų dalykų pasitaiko. Vienas vairuotojas papasakojo, kad Lenkijos pasienyje praleido papildomas 6 valandas dėl to, kad dokumente buvo klaida adrese. Viskas išsisprendė, bet krovinys pasiekė gavėją diena vėliau. Klientas buvo nepatenkintas, bet suprato, kai paaiškinome situaciją. Komunikacija – svarbiausia.

Kainos – pervežimas tarp Lietuvos ir Anglijos

6. Kiek kainuoja pervežti automobilį iš Anglijos į Lietuvą?

Kainos priklauso nuo automobilio būklės, dydžio, ir pageidaujamo greičio. Jei automobilis važiuojantis – pigiau, apie 500–800 eurų. Jei nevažiuojantis – reikia specialios technikos, kaina kyla iki 800–1200 eurų ar daugiau. Visureigiai, furgonai – brangesni dėl užimamos vietos. Sezonas taip pat veikia kainą – vasarą paklausa didesnė, tad ir kainos aukštesnės. Dar vienas faktorius – ar reikia muitinės dokumentų (jei automobilis ne ES registracijos). Vienas klientas norėjo pervežti seną Land Rover iš Škotijos – automobilis nevažiuojantis, didelis, ir dar reikėjo keltis per jūrą. Kaina buvo atitinkama – apie 1400 eurų. Bet jis sakė, kad automobilis jam vertas daugiau, tad sumokėjo be didelių diskusijų.

7. Ar kaina priklauso nuo atstumo viduje Anglijos?

Taip, bet ne tiek daug, kiek galvojate. Pagrindinis veiksnys – bendras atstumas tarp Lietuvos ir Anglijos, o ne tai, ar paimame krovinį Londone ar Mančesteryje. Skirtumas tarp šių dviejų miestų – apie 300 km, kas transporto mastais nėra labai daug. Bet jei reikia važiuoti į Škotiją, Velsą ar Šiaurės Anglijos pakraštį – kaina jau kyla. Vienas mūsų klientas norėdo, kad paimtume iš mažo kaimelio Kornvalyje – tai papildomi 400 km nuo Londono. Sutikome, bet kaina buvo didesnė nei įprastai. Logika paprasta – kuo toliau nuo pagrindinio maršruto, tuo brangiau. Bet viskas įmanoma.

8. Kaip paskaičiuojama pervežimo kaina?

Paprastai žiūrimi keli dalykai: atstumas, krovinio svoris arba tūris, papildomos paslaugos (pakrovimas, iškrovimas, dokumentų tvarkymas), ir sezonas. Kroviniams iki 30 kg dažnai naudojamas fiksuotas tarifas. Didesniems – skaičiuojama pagu tūrį kubiniais metrais arba pagal svorį. Automobiliams – atskiras tarifas, priklausomai nuo to, ar važiuojantis, ar ne. Yra ir minimalus mokestis – net jei vežate vieną mažą dėžę, kaina nebus vienas euras. Reikia padengti kelią, kurį transporto priemonė nuvažiuoja. Vienas žmogus norėjo pervežti vieną dviratį ir nustebo, kad kaina – 150 eurų. Bet kai paaiškinome, kad dviratis užima tiek pat vietos kiek dvi dėžės, ir kad kelias tas pats – suprato.

9. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos ne visada pasakoma?

Turėtų nebūti, jei viskas sutarta iš anksto. Bet praktikoje pasitaiko. Pavyzdžiui – jei krovinys sunkesnis nei deklaruota, gali būti papildomas mokestis. Jei reikia antro žmogaus pakrovimui (pvz., sunkus pianinas) – irgi. Jei adresas pasikeitė paskutinę minutę – gali būti priemoka už papildomą važiavimą. Muitinės mokesčiai – jei taikomi, tai kliento sąskaita, ne pervežėjo. Mes stengiamės viską aptarti prieš, kad nebūtų netikėtumų. Vienas klientas buvo nemaloniai nustebintas, kai gavo sąskaitą su priemoka už liftą, kurio nebuvo, ir nešimą iš penkto aukšto. Sutartyje tai buvo nurodyta, bet jis neskaitė. Dabar visada perspėjame žodžiu ir raštu.

10. Ar galima mokėti gavus krovinį?

Priklauso nuo sutarties. Dažniausiai prašome avanso – 30–50 procentų – prieš pervežimą, o likutį gavus krovinį. Tai standartinė praktika, kuri apsaugo abi puses. Yra ir išankstinio apmokėjimo variantas – dažniausiai su nuolaida. O grynas „mokėti gavus" – retesnis, ypač naujiems klientams. Ilgamečiai klientai gauna geresnes sąlygas, nes pasitikėjimas sukurtas. Bet viskas priklauso nuo susitarimo. Vienas naujas klientas norėjo mokėti tik gavęs krovinį – supratome jo atsargumą, sutarėme 50/50. Gavo krovinį, sumokėjo likutį, ir dabar yra nuolatinis klientas. Pasitikėjimas užsitarnaujamas palaipsniui.

Dokumentai – ką reikia paruošti

11. Kokie dokumentai reikalingi pervežimui tarp Lietuvos ir Anglijos?

Čia priklauso nuo to, ką vežate. Asmeniniai daiktai – paprasčiau: pakuočių sąrašas, kontaktinė informacija siuntėjo ir gavėjo. Komercinės prekės – sudėčiau: sąskaita faktūra (invoice), pakuočių sąrašas, kartais kilmės sertifikatas. Automobiliams – registracijos dokumentas, pirkimo-pardavimo sutartis, ir priklausomai nuo situacijos – muitinės deklaracija. Po Brexit dokumentų daugiau nei anksčiau, deja. Bet tai neišvengiama. Mes padedame su dokumentų paruošimu, bet negalime visko daryti už klientą – kai kurie duomenys turi ateiti iš jo. Vienas verslininkas bandė siųsti prekes be sąskaitos faktūros – muitinė sustabdė siuntą savaitei. Pasimokė.

12. Ar reikia muitinės deklaracijos po Brexit?

Taip, tai vienas didžiausių pokyčių. Anksčiau, kai JK buvo ES dalis – jokių deklaracijų, laisvas prekių judėjimas. Dabar – reikia. Ne visada visoms prekėms, bet daugeliui. Ypač jei vertė viršija tam tikrą sumą arba jei tai ne asmeniniai daiktai. Muitinės procedūra gali užtrukti – nuo kelių valandų iki kelių dienų, priklausomai nuo sudėtingumo. Žmonės kartais to nežino, ir tada stebisi, kodėl krovinys stovi muitinėje. Mes informuojame iš anksto, bet ne visi klausosi. Vienas mūsų klientas manė, kad jo baldai „tiesiog pravažiuos" – nepravažiavo. Teko tvarkyti dokumentus skubos tvarka, ir tai kainavo papildomai.

13. Kas yra EORI numeris ir ar man jo reikia?

EORI – tai ekonominio operatoriaus registracijos ir identifikavimo numeris. Jis reikalingas, jei vykdote importo arba eksporto operacijas ES arba JK. Jei vežate asmeninius daiktus – greičiausiai jo nereikės. Jei vežate prekes verslui – beveik tikrai reikės. EORI numerį galima gauti per muitinės sistemą – Lietuvoje per Muitinės departamentą, JK per HMRC. Procesas nesudėtingas, bet užtrunka kelias dienas. Rekomenduojame gauti iš anksto, ne paskutinę minutę. Vienas verslininkas bandė gauti EORI numerį tą pačią dieną, kai reikėjo išvežti prekes – nespėjo. Prekės stovėjo sandėlyje savaitę, kol dokumentas atėjo. Šiukštu, nesakyčiau, kad tai maloni patirtis.

14. Ką daryti, jei dokumentuose klaida?

Klaidos dokumentuose – tai viena dažniausių priežasčių, dėl kurių kroviniai stringa. Netinkamas adresas, klaidingas prekės kodas, neteisinga vertė – viskas gali sukelti problemų. Pirmas žingsnis – pranešti pervežėjui kuo greičiau. Antras – paruošti pataisytą dokumentą. Trečias – jei krovinys jau muitinėje, kreiptis į muitinės brokerį, kuris gali padėti ištaisyti situaciją. Kartais tai greita, kartais užtrunka dienomis. Geriausias patarimas – tikrinti dokumentus du kartus prieš siunčiant. Vienas mūsų vairuotojas pasakojo, kad vienoje siuntoje adresas buvo parašytas su viena raidės klaida – „Vilnius" vietoje „Vilniaus". Muitinė tai pastebėjo, ir krovinys užtruko papildomą dieną. Smulkmena, bet pasekmės realios.

15. Ar reikia draudimo pervežimo metu?

Būtina. Bet reikia suprasti, koks draudimas. Pervežimo įmonė paprastai turi CMR draudimą – tai krovinio draudimas pervežimo metu. Bet jo ribos gali būti ribotos – pavyzdžiui, iki tam tikros sumos už kilogramą. Jei vežate vertingus daiktus – rekomenduojame papildomą draudimą. Jis nėra brangus, palyginus su krovinio verte. Asmeninio turto draudimas taip pat gali galioti pervežimo metu – pasitikrinkite su savo draudimo bendrove. Vienas klientas vežė meno kūrinių kolekciją vertę 20 tūkstančių eurų, bet nenorėjo mokėti už papildomą draudimą. Krovinys atvyko sveikas, bet jei būtų kas nutikę – CMR draudimas nebūtų padengęs visos sumos. Rizika jo pasirinkimas.

Transportas – kokios mašinos važiuoja

16. Kokio dydžio transporto priemonės naudojamos?

Įvairių. Maži kroviniai – iki kelių šimtų kilogramų – gali būti vežami mikroautobusais (sprinter tipo). Didesni – furgonais su tentu arba be jo. Baldai ir dideli kroviniai – sunkvežimiais su puspriekabėmis. Automobiliams – specialūs autovežiai, kurie gali paimti 5–8 automobilius vienu metu. Pasirinkimas priklauso nuo krovinio dydžio, skubumo, ir biudžeto. Mažesnė transporto priemonė – lankstesnė, gali privažiuoti arčiau namų, bet talpina mažiau. Didesnė – efektyvesnė, bet reikia daugiau vietos manevravimui. Vienas mūsų klientas norėjo, kad sunkvežimis privažiuotų prie jo siauros gatvelės Londone – nebuvo įmanoma. Teko perkrauti į mažesnį furgoną. Papildomas darbas, bet klientas patenkintas.

17. Ar transporto priemonės yra draustos?

Taip, visos mūsų transporto priemonės turi privalomąjį civilinės atsakomybės draudimą, krovinio draudimą (CMR), ir kai kurios – papildomą draudimą. Bet svarbu suprasti skirtumą – transporto priemonės draudimas nėra tas pats, kas jūsų krovinio draudimas. Mes draudžiame savo atsakomybę, bet jei krovinys vertingesnis nei standartinės draudimo ribos – rekomenduojame papildomą draudimą. Tai ne mūsų kaprizas, o paprasta atsargumo priemonė. Vienas draudimo atvejis, kurį prisimename – krovinys su stiklo dirbiniais, kuris buvo supakuotas nepakankamai gerai. Stiklas sudužo. Draudimas padengė, bet klausimas – ar tai transporto, ar pakavimo kaltė. Šiuo atveju – pakavimo. Todėl svarbu tinkamai supakuoti.

18. Kaip dažnai techniškai prižiūrimos transporto priemonės?

Privalomoji techninė apžiūra – kasmet, kaip numato įstatymai. Bet mes darome dažniau – kas 3–6 mėnesius vidinė patikra. Padangos, stabdžiai, šviesos, skysčiai – viskas reguliariai tikrinama. Vairuotojai praneša apie bet kokius nesklandumus iš karto – nespalvotas garsas, vibracija, bet kas, kas neatrodo normalu. Technikos gedimas kelyje su kliento kroviniu – tai blogiausia, kas gali nutikti. Vienas atvejis – vairuotojas pastebėjo, kad stabdžiai „minkšti" prieš išvykstant. Užuot važiavęs, nuvežė automobilį į servisą. Pasirodė, kad stabdžių žarnelė trūkusi. Diena prarasta, bet krovinys saugus. Geriau taip, nei atvirkščiai.

Siuntos ir kroviniai – kas vežama

19. Ką dažniausiai veža tarp Lietuvos ir Anglijos?

Viską. Baldus, buitinę techniką, drabužius, maisto produktus (ne visus – yra ribojimų), automobilių dalis, statybines medžiagas, asmeninius daiktus emigrantams, kurie grįžta arba išvyksta. Vienas mūsų vairuotojas juokavo, kad jei sudėtų visus pianinus, kuriuos vežė per metus, gautų koncertų salę. Pianinai iš tikrųjų yra dažnas krovinys – žmonės perka Anglijoje, nes ten pigiau, ir veža į Lietuvą. Taip pat vežama daug baldų iš IKEA – juos perka Anglijoje ir gabena giminėms Lietuvoje. Maistas – sudėtingiau, nes yra veterinariniai reikalavimai. Bet kepiniai, saldainiai, konservai – dažnai vežami.

20. Ar vežate maisto produktus?

Dalinai. Ilgalaikiai produktai – konservai, sausi produktai, saldainiai, miltai – vežame be problemų. Švieži produktai – mėsa, pienas, daržovės – sudėčiau, nes reikia specialių sąlygų ir daugiau dokumentų. Augalinės kilmės produktams gali reikėti fitosanitarinio sertifikato. Gyvūninės kilmėms – dar sudėčiau, ypač po Brexit. Yra ir draudžiamų produktų – pavyzdžiui, namų gamybos mėsos gaminiai negali būti vežami be tam tikrų dokumentų. Vienas močiutė norėjo siųsti anūkui į Londoną savo keptų lašinių ir dešrų – teko atsisakyti, nes dokumentų būtų reikėję tiek, kad neapsimokėtų. Ji nusiminė, bet paaiškinome situaciją.

21. Ar galima vežti pavojingus krovinius?

Ne visus. Yra pavojingų krovinių klasifikacija (ADR) – dažai, lakai, akumuliatoriai, dujų balionai, degios medžiagos. Viskas, kas turi atitinkamą žymėjimą. Tam reikia specialaus transporto, specialaus vairuotojo pažymėjimo, ir specialių leidimų. Jei turite tokį krovinį – būtinai praneškite iš anksto. Ne visos pervežimo įmonės gali vežti pavojingus krovinius. Mes galime kai kuriuos, bet ne visus – priklauso nuo klasės. Vienas klientas bandė siųsti dėžę su aerozoliniais dažais nepranešęs – vairuotojas pastebėjo ir atsisakė krauti. Ne todėl, kad nenorėjo, o todėl, kad negalėjo – tai draudžiama be tinkamo dokumentavimo. Saugumas visų pirma.

22. Kaip turi būti supakuotas krovinys?

Tvirtai. Burbulinė plėvelė trapiesiems daiktams, kartoninės dėžės su užpildu, baldai – apvynioti plėvele, kampai apsaugoti. Sunkūs daiktai – ant padėklo, pritvirtinti diržais. Skysti produktai – sandariai uždaryti, papildomai įdėti į plastikinį maišelį. Elektronika – originalioje pakuotėje, jei įmanoma, arba tinkamo dydžio dėžėje su užpildu. Blogas pakavimas – dažniausia priežastis, dėl kurios krovinys pažeidžiamas. Mes visada perspėjame, bet ne visada klausoma. Vienas klientas įdėjo porceliano vazas į kartoninę dėžę be jokio užpildo – atvažiavo šukės. Mūsų kaltės nėra, bet nemalonu vis tiek. Geras pakavimas kainuoja mažiau nei naujas daiktas.

Grįžimas – pervežimas iš Lietuvos į Angliją

23. Ar vežate ir iš Lietuvos į Angliją, ar tik viena kryptimi?

Žinoma, kad vežame abiem kryptimis. Mašinos sukasi ratu – iš Lietuvos į Angliją, iš Anglijos į Lietuvą. Tuščios transporto priemonės nevažiuoja. Tai ir ekonomiškiau, ir ekologiškiau. Dažniausi kroviniai iš Lietuvos į Angliją – maisto produktai (lietuviški gaminiai, kurių trūksta JK), baldai (gaminti Lietuvoje), statybinės medžiagos, ir asmeniniai daiktai. Iš Anglijos į Lietuvą – technika, baldai, automobilių dalys, drabužiai. Srautas abiem kryptimis gana subalansuotas, nors sezoniškumas veikia – prieš Kalėdas daugiau siunčiama į Lietuvą, vasarą – abiem kryptimis.

24. Kiek laiko trunka kelionė atgal iš Lietuvos į Angliją?

Tas pats – 3–5 darbo dienos. Maršrutas panašus, tik kryptis atvirkščia. Lietuva–Lenkija–Vokietija–Belgija–Prancūzija–keltas–Anglija. Vienintelis skirtumas – kai kurios procedūros muitinėje gali skirtis, priklausomai nuo to, kas vežama. Jei tai ES gamybos prekės – paprasčiau. Jei ne ES – sudėčiau. Bet apskritai – laikas panašus. Vienas mūsų klientas klausė, ar galima greičiau – pasiūlėme express variantą su vienu vairuotoju be sustojimų. Kaina buvo dvigubai didesnė, bet krovinys pasiekė gavėją per 48 valandas. Kartais skubumas pateisina išlaidas.

25. Ar vežate grįžtančių emigrantų daiktus?

Taip, ir tai viena mūsų pagrindinių veiklų. Žmonės, kurie gyveno Anglijoje ir grįžta į Lietuvą, dažnai turi sukauptus daiktus – baldus, buitinę techniką, drabužius, knygas, visą gyvenimą. Perkraustymas tarp šalių – ne tik fizinis darbas, bet ir emocinis procesas. Suprantame tai. Stengiamės būti kantrūs, nes kartais žmogus nežino, ką pasiimti, ką palikti, o ką išmesti. Vienas mūsų klientas – pensininkas, grįžtantis po 20 metų Londone – turėjo tiek daiktų, kad reikėjo dviejų mašinų. Jis pats sakė: „Pusė gyvenimo tenai." Padėjome supakuoti, išvežėme, ir jis džiaugėsi, kad grįžta namo. Tokie pervežimai – ne tik verslas, o kažkas daugiau.

26. Kaip užsisakyti pervežimą?

Skambučiu, elektroniniu paštu, arba per mūsų svetainę. Reikia nurodyti, ką vežate, iš kur, į kur, ir pageidaujamą laiką. Mes atsakome su pasiūlymu – kaina, terminas, sąlygos. Jei tinka – sudarome sutartį, gauname avansą, ir pradedame organizuoti. Viskas paprasta. Svarbiausia – aiškiai nurodyti, kas vežama, ir būti pasiekiamam, kai vairuotojas skambins dėl pakrovimo ar pristatymo. Vienas klientas užsisakė pervežimą, bet tada dvi dienas nekėlė telefono – vairuotojas nežinojo, kur krauti. Viskas vėlavo. Bendravimas – raktas į sklandų pervežimą.

Išvada

„Vežame kiekvieną dieną" – tai ne tik šūkis. Tai sistema, kuri leidžia žmonėms ir verslams gauti savo krovinius laiku, be ilgo laukimo. Svarbiausia – komunikacija, tinkamas dokumentų paruošimas, ir realistiniai lūkesčiai. Kelyje visko nutinka – vėlavimai, nesklandumai, netikėtumai. Bet su patyrusia komanda viskas išsprendžiama. Jei turite klausimų – klauskite prieš, ne po. Geriau žinoti iš anksto, nei stebėtis vėliau. Pervežimas tarp Lietuvos ir Anglijos – tai kasdienybė, ne stebuklas.