Veža iš Velso automobilius kiekvieną dieną

Reguliarūs automobilių pervežimai iš Velso į Lietuvą tapo kasdienybe – tiek vežėjams, tiek klientams. Vieni perka mašinas aukcionuose, kiti persikrausto gyventi ir nori atsivežti savo transportą, treti – tiesiog rado gerą pasiūlymą pas draugą. Kiekvienas atvejis skirtingas, bet procesas panašus. Šiame straipsnyje atsakysiu į klausimus, kuriuos girdžiu dažniausiai – apie tai, kaip veža, kiek trunka, kokia tvarka ir ko reikia. Visa informacija iš pirmų lūpų, be nereikalingo gražinimo.

Procesas – automobilių gabenimas iš Velso kasdien

1. Kaip prasideda automobilio pervežimas iš Velso?

Viskas prasideda nuo skambučio ar žinutės. Klientas pasako, kur mašina, kokia ji ir kada nori, kad būtų paimta. Tada mes ieškome tinkamo autovežio – arba savo, arba partnerių. Jei mašina yra Cardiff ar Swansea – paprasta, ten nuolat važiuoja autovežiai. Jei kažkur Šiaurės Velse – reikia daugiau planavimo. Kartais užtrunka dieną ar dvi, kol randame optimalų variantą. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę skambino žmogus iš Lietuvos – nusipirko Ford Fiesta iš aukciono netoli Wrexham. Mašina stovėjo aukciono aikštelėje, reikėjo paimti kuo greičiau. Suradome vairuotoją, kuris tuo metu buvo netoli Manchester – jis užvažiavo, paėmė mašiną ir toliau tęsė maršrutą. Užtruko dvi dienos nuo skambučio iki pakrovimo.

2. Kas vyksta pakrovimo dieną?

Vairuotojas atvyksta į sutartą vietą, susitinka su pardavėju arba aukciono darbuotojais. Pirmas dalykas – mašinos apžiūra. Vairuotojas daro nuotraukas iš visų pusių, užfiksuoja esamus pažeidimus. Tada – pakrovimas. Jei mašina važiuojanti, vairuotojas pats užvažiuoja ant autovežio. Jei ne – naudojama gervė arba speciali įranga. Pats pakrovimas trunka 20-40 minučių. Po to vairuotojas užfiksuoja mašiną diržais, patikrina, ar viskas saugu, ir išvažiuoja. Klientas gauna pranešimą – „mašina pakrauta, išvykstame". Viskas paprasta. Bet yra niuansų – kartais mašina būna blogesnės būklės nei tikėtasi. Pavyzdžiui, vienas klientas sakė, kad mašina „važiuoja gerai", o paaiškėjo, kad stabdžiai vos veikia. Vairuotojas vos spėjo sustoti. Nuo to laiko visada prašome patikrinti stabdžius prieš pakrovimą.

3. Kiek mašinų veža vienas autovežis?

Priklauso nuo autovežio tipo. Standartinis autovežis veža 5-8 lengvuosius automobilius. Yra mažesni – 2-3 mašinos, ir didesni – iki 10. Dažniausiai vežėjai naudoja 6-7 mašinų autovežius. Tai optimalu – pakankamai daug, kad būtų ekonomiška, bet ne per daug, kad kiekvienai mašinai būtų pakankamai dėmesio. Klientai kartais klausia – ar mano mašina bus saugi tarp kitų? Atsakymas – taip, jei vežėjas žino, ką daro. Kiekviena mašina pritvirtinama atskirai, su savo diržais. Problemos kyla tik tada, kai vežėjas per daug krauna arba netinkamai fiksuoja. Bet tai jau vežėjo atsakomybė – ir draudimo klausimas.

4. Ar mašina vežama uždengta ar atvira?

Dauguma autovežių yra atviri – mašinos matomos, veikiamos oro sąlygų. Tai standartas. Yra ir uždari autovežiai, bet jie retesni ir brangesni. Uždaras autovežis kainuoja 30-50 procentų daugiau. Kam to reikia? Jei veži labai brangią arba restauruotą mašiną, kurios nenori, kad lietus ar akmenukai gadintų. Pats mačiau uždarą autovežį gal tris kartus per visą darbo praktiką – du kartus vežė Porsche, vieną kartą senovinį Jaguar. Visiems kitiems užtenka atviro. Tiesa, atviras autovežis turi savo riziką – akmenukai nuo kelio, paukščiai, kartais – vagystės detalių. Bet tai reti atvejai, ir draudimas juos apima.

5. Kaip mašina pristatoma į Lietuvą?

Vairuotojas atvyksta į sutartą vietą – dažniausiai didesnį miestą: Vilnių, Kauną, Klaipėdą. Ten iškrauna mašiną, klientas apžiūri, pasirašo priėmimo-perdavimo aktą. Jei klientas nori pristatymo į konkrečią vietą – mažesnį miestelį – tai įmanoma, bet kainuoja papildomai. Pavyzdžiui, praėjusį mėnesį vežėme mašiną iš Swansea į vieną kaimą netoli Marijampolės – papildomi 80 kilometrų nuo pagrindinio maršruto. Klientas sumokėjo 60 eurų viršuje. Ar verta? Priklauso nuo to, ar patogu pačiam važiuoti į didesnį miestą pasiimti. Kartais pigiau ir paprasčiau atvažiuoti pačiam.

Terminai – kiek laiko veža iš Velso

6. Kiek dienų trunka pervežimas nuo pakrovimo iki pristatymo?

Įprastai 4-6 dienos. Bet tai priklauso nuo daug ko. Maršrutas – jei tiesioginis, be daug sustojimų – greičiau. Jei autovežis turi daug pakrovimų ir iškrovimų pakeliui – ilgiau. Orai – žiemą viskas lėčiau. Eismas – vasarą kamščiai Vokietijoje gali pridėti pusę dienos. Pats ilgiausias pervežimas, kurį teko organizuoti – 9 dienos. Mašina iš Bangor, autovežis turėjo sustoti keturiuose miestuose pakeliui, dar Vokietijoje buvo autostrados remontai. Klientas nervinosi, bet mašina atvyko sveika. Greičiausias – 3 dienos. Tiesioginis maršrutas, geras oras, mažai eismo. Bet tai išimtis, ne taisyklė.

7. Ar galima pagreitinti pervežimą?

Galima, bet kainuoja. Yra trys variantai. Pirma – užsisakyti individualų pervežimą, kai autovežis veža tik jūsų mašiną. Tai greičiausia, bet brangiausia – 50-100 procentų brangiau nei standartinis. Antra – susitarti su vežėju dėl prioriteto – kad jūsų mašina būtų pirmiausia pakrauta ir paskutinė iškrauta. Tai pigiau nei individualus, bet vis tiek brangiau nei standartinis. Trečia – pasirinkti vežėją, kuris turi tiesioginį maršrutą be daug sustojimų. Tai ne visada įmanoma, bet jei pavyksta – sutaupote 1-2 dienas. Rekomenduoju – jei nėra skubos, nepermokėkite už pagreitinimą. Kelios dienos papildomai retai kada yra kritinės.

8. Ką daryti, jei mašina vėluoja ilgiau nei sutarta?

Pirma – susisiekti su vežėju. Klausite, kas vyksta, kada tikėtis pristatymo. Normalus vežėjas atsakys ir paaiškins. Jei vežėjas neatsako arba atsako neaiškiai – tai jau problema. Antra – patikrinti sutartį. Joje turėtų būti numatytas maksimalus terminas ir kompensacija už vėlavimą. Trečia – jei vėlavimas labai ilgas (daugiau nei savaitę virš sutarto termino) – galima reikalauti kompensacijos arba nutraukti sutartį ir ieškoti kito vežėjo. Ketvirta – viską fiksuoti raštu. Skambučiai, žinutės, el. laiškai – viskas turi būti dokumentuota. Pats mačiau atvejį, kai vežėjas vėlavo dvi savaites, o klientas neturėjo jokių rašytinių įrodymų – tik žodinius pažadus. Teisme tai nieko nereiškė.

9. Ar savaitgaliai įeina į pervežimo terminą?

Įeina, bet vežėjai dažniausiai nekrauna ir neiškrauna savaitgaliais. Tai reiškia, kad jei mašina pakrauta ketvirtadienį, o pristatymas numatytas sekmadienį – realiai ji gali būti pristatyta tik pirmadienį. Nes sekmadienį vairuotojas neveža. Tai nėra vėlavimas – tiesiog darbo grafikas. Sutartyje paprastai nurodomos darbo dienos, ne kalendorinės. Todėl planuojant reikia turėti omenyje, kad savaitgaliai „neįeina" į darbo terminą. Pavyzdžiui, jei vežėjas sako „5 darbo dienos" – tai gali reikšti iš viso savaitę ar net daugiau, jei tarp jų yra savaitgalis ar šventės.

10. Kaip sekti, kur yra mano mašina pervežimo metu?

Keli būdai. Pirma – tiesiog skambinti vežėjui ir klausti. Paprasčiausias, bet ne visada patogus. Antra – prašyti, kad vežėjas siųstų pranešimus – pakrovėme, išvažiavome, esame Vokietijoje, artėjame. Trečia – GPS sekimas. Kai kurie vežėjai siūlo nuorodą, kurioje matai autovežio vietą realiu laiku. Tai patogiausia, bet ne visi turi. Ketvirta – WhatsApp ar kitos programėlės. Vairuotojas gali nusiųsti nuotrauką ar vietos žymę. Rekomenduoju užsakant pasiteirauti, koks sekimo būdas siūlomas. Jei vežėjas sako „skambinkite, pasakysime" – tai gerai. Jei sako „nesekame, mašina atvyks kada atvyks" – tai jau ne pats geriausias požiūris.

Kainos – veža automobilius iš Velso kasdien

11. Kiek kainuoja automobilio pervežimas iš Velso?

Kaip jau minėjau – 450-800 eurų už standartinį lengvąjį automobilį. Bet pakartosiu pagrindinius faktorius: atstumas, automobilio dydis, būklė, sezonas. Mažas automobilis – pigiau. Didelis – brangiau. Važiuojantis – pigiau. Nevažiuojantis – brangiau. Vasarą – brangiau. Žiemą – pigiau. Plius – papildomi mokesčiai už neįprastą maršrutą, pristatymą į konkrečią vietą, skubų užsakymą. Galutinė kaina visada priklauso nuo individualios situacijos. Geriausia – gauti kelis pasiūlymus iš skirtingų vežėjų ir palyginti. Bet ne tik kainą – ir tai, kas į ją įeina. Pigiausias pasiūlymas gali būti be draudimo arba su labai ribotu draudimu.

12. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo to, kur Velso yra mašina?

Taip. Cardiff, Swansea, Newport – tai pagrindiniai miestai, pro kuriuos važiuoja dauguma autovežių. Jei mašina yra viename iš šių miestų – kaina standartinė. Bet jei mašina yra mažesniame miestelyje – pavyzdžiui, Carmarthen, Brecon ar Llandudno – vežėjui reikia papildomai nuvažiuoti. Tai kainuoja. Papildomi 50-100 eurų už nuokrypį nuo pagrindinio maršruto. Kartais pardavėjas sutinka atvežti mašiną į didesnį miestą – tai dažnai pigiau. Pavyzdžiui, pardavėjas iš Haverfordwest atveža mašiną iki Swansea už 30 svarų, o vežėjo papildomas važiavimas iki Haverfordwest būtų kainavęs 80 eurų. Verta pasitarti su pardavėju.

13. Kada reikia mokėti už pervežimą?

Dažniausiai – avansas prieš pakrovimą, likutis pristačius. Avansas – 20-30 procentų. Kai kurie vežėjai prašo 50 procentų, ypač pirmą kartą. Yra ir tokių, kurie prašo visą sumą iš anksto – bet tai rizikinga klientui. Rekomenduoju ne daugiau 50 procentų avanso. Likutį mokėti tik po to, kai mašina pristatyta ir apžiūrėta. Apmokėjimo būdai – bankinis pavedimas populiariausias. Grynaisiais – rečiau, bet įmanoma. Kortele – retai, nes dauguma vežėjų neturi kortelių skaitytuvų. Svarbu – visada gauti sąskaitą arba kvitą. Tai įrodymas, kad sumokėjote, ir dokumentas, kurio gali prireikti „Regitroje" ar kitur.

14. Ar galima mokėti eurais, ar reikia svarų?

Priklauso nuo vežėjo. Dauguma vežėjų, dirbančių maršrutu Velsas-Lietuva, priima eurus – tai pagrindinė valiuta, kuria jie dirba. Bet jei vežėjas yra JK įmonė – gali prašyti svarų. Valiutos konvertavimas – papildomas klausimas. Bankai ima komisinius už konvertavimą – 1-3 procentus. Yra ir kitų būdų – Wise (anksčiau TransferWise), PayPal. Rekomenduoju išsiaiškinti iš anksto, kokia valiuta ir kokiu būdu vežėjas nori gauti pinigus. Ir dar – pasitikrinti kursą. Jei vežėjas prašo 600 svarų, o jūs mokate eurais – patikrinkite, kiek tai eurų pagal dabartinį kursą. Kartais vežėjai naudoja savo kursą, kuris būna nepalankus klientui.

15. Ką daryti, jei vežėjas prašo papildomų mokesčių po pervežimo?

Pirma – patikrinti sutartį. Jei sutartyje nėra numatyti tie mokesčiai – vežėjas neturi teisės jų reikalauti. Antra – prašyti sąskaitos su aiškiu pagrindimu, už ką mokama. Trečia – jei mokesčiai nepagrįsti – atsisakyti mokėti ir nurodyti sutarties punktus. Ketvirta – jei vežėjas spaudžia ar grasina – fiksuoti viską raštu ir kreiptis į vartotojų teisių apsaugą arba transporto inspekciją. Pats mačiau atvejį, kai vežėjas po pristatymo paprašė papildomai 100 eurų už „sunkias kelio sąlygas". Sutartyje to nebuvo. Klientas atsisakė mokėti, vežėjas pagrasino teismu, bet galų gale nieko nedarė – nes žinojo, kad neturi pagrindo. Svarbu – nepasiduoti spaudimui ir laikytis sutarties.

Draudimas – saugumas vežant automobilius

16. Koks draudimas taikomas pervežimo metu?

CMR draudimas – tai standartas. Jis apima žalą transportavimo metu. Bet suma ribota – 10-20 tūkstančių eurų. Jei mašina vertingesnė – reikia papildomo draudimo. Papildomas draudimas kainuoja 50-200 eurų. Svarbu patikrinti, ar draudimas galioja visame maršrute – nuo Velso iki Lietuvos. Kartais draudimas galioja tik tam tikrose šalyse, o kitose – ne. Pavyzdžiui, draudimas galioja ES, bet ne JK – arba atvirkščiai. Po Brexit tai tapo aktualesnis klausimas. Rekomenduoju prašyti vežėjo draudimo poliso kopijos ir atidžiai perskaityti, kur ir ką jis apima. Tai ne paranoja, o paprastas atsargumas.

17. Ar draudimas apima vidinius pažeidimus?

Ne. CMR draudimas apima tik išorinius pažeidimus – įbrėžimus, įlenkimus, stiklo dužimą. Vidiniai pažeidimai – sugedęs variklis, neveikianti pavarų dėžė, prakiuręs radiatorius – nėra draudimo objektas, nebent jie atsirado dėl pervežimo (kas labai retai). Todėl prieš vežimą rekomenduoju pilną techninę apžiūrą. Jei mašina turi paslėptų defektų – geriau tai žinoti iš anksto, o ne po to ginčytis su vežėju, kad „pervežimo metu sugedo". Pats mačiau atvejį, kai klientas teigė, kad pervežimo metu sugedo pavarų dėžė. Paaiškėjo, kad ji jau buvo prastos būklės prieš pakrovimą – pardavėjas tai patvirtino. Klientas tiesiog nežinojo.

18. Kaip užregistruoti žalą, jei mašina apgadinta?

Pirma – nefiksuoti priėmimo-perdavimo akto. Antra – nufotografuoti visus pažeidimus. Trečia – surašyti pretenziją raštu ir pateikti vežėjui per 7 dienas. Ketvirta – pridėti nuotraukas prieš ir po. Penkta – jei vežėjas pripažįsta kaltę – tartis dėl kompensacijos. Jei ne – kreiptis į draudimo bendrovę. Šešta – jei draudimas nepadeda – kreiptis į teismą. Bet tai kraštutinumas. Dažniausiai problemos sprendžiamos derybomis. Svarbiausia – turėti įrodymus. Be nuotraukų, be rašytinės pretenzijos – jokių šansų. Todėl – fotografuoti viską. Prieš pakrovimą, po pakrovimą, prieš iškrovimą, po iškrovimą. Kuo daugiau, tuo geriau.

19. Ar galiu apsidrausti papildomai pats?

Taip, galima. Yra draudimo bendrovės, kurios siūlo papildomą krovinio draudimą. Tai atskiras polisas, kurį sudarote jūs, o ne vežėjas. Kaina priklauso nuo mašinos vertės ir maršruto. Paprastai – 1-2 procentai nuo mašinos vertės. Pavyzdžiui, jei mašina verta 10 tūkstančių eurų – papildomas draudimas kainuos 100-200 eurų. Ar verta? Jei mašina brangi – taip. Jei tai senas Golf už 2000 eurų – gal ir ne. Bet tai kiekvieno asmeninis sprendimas. Svarbu – jei draudžiatės papildomai, informuokite vežėją. Kartais draudimo bendrovė reikalauja tam tikrų sąlygų – pavyzdžiui, kad vežėjas turėtų tam tikrą licenciją arba kad mašina būtų vežama uždaru autovežiu.

20. Kas atsako už daiktus, paliktus mašinoje?

Niekas. Tai svarbu suprasti. Vežėjo draudimas neapima daiktų, esančių mašinoje. Jei palikote kažką vertingo – fotoaparatą, kompiuterį, pinigus – ir tai dingo pervežimo metu – jokia draudimo bendrovė to nekompensuos. Todėl – išimkite visus asmeninius daiktus prieš pakrovimą. Ypač vertingus. Mašinoje gali likti tik tai, kas pritvirtinta – raktai, dokumentų aplankas, atsarginis ratas. Visa kita – lauk. Pats mačiau atvejį, kai klientas paliko brangų fotoaparatą bagažinėje ir po to kaltino vežėją, kad pavogė. Vežėjas neigė, klientas neturėjo įrodymų, ir galų gale niekas nieko neįrodė. Nemalonu visiems.

Dokumentai – pervežimo tvarka kasdien

21. Kokių dokumentų reikia automobilio pervežimui?

Minimalus paketas: pirkimo dokumentas (sąskaita, aukciono patvirtinimas), registracijos liudijimas (jei yra), asmens dokumentas. Jei mašina perkama iš aukciono – dar aukciono sąskaita ir patvirtinimas, kad mašina parduota. Jei parduoda privatus asmuo – pardavimo sutartis. Svarbu – visi dokumentai turi būti aiškūs, su aiškiais vardais, datomis ir parašais. Jei dokumentas dviprasmiškas – vežėjas gali atsisakyti vežti. Pavyzdžiui, vienas klientas turėjo ranka rašytą „pardavimo sutartį" ant paprasto popieriaus lapo – be jokių antspaudų, be asmens duomenų. Vežėjas atsisakė vežti, nes negalėjo įrodyti, kad mašina legaliai įgyta. Po to klientas turėjo prašyti pardavėjo, kad išrašytų normalią sąskaitą.

22. Ar reikia notaro patvirtinimo dokumentams?

Paprastai ne. Paprastai užtenka paprasto dokumento – sąskaitos, sutarties. Bet yra išimčių. Jei mašina priklauso įmonei, o ne fiziniam asmeniui – gali reikėti įmonės atstovo įgaliojimo. Jei mašiną parduoda ne savininkas – reikia savininko įgaliojimo. Jei dokumentai ne anglų kalba – gali reikėti notariškai patvirtinto vertimo. Tai priklauso nuo vežėjo ir nuo šalies, kurioje bus registruojama mašina. Lietuvoje „Regitroje" kartais reikalauja notariškai patvirtintų dokumentų, ypač jei kažkas atrodo neaiškiai. Rekomenduoju prieš vežimą pasikonsultuoti su „Regitra" dėl reikalavimų – tai sutaupo laiko ir nervų.

23. Ką daryti, jei pardavėjas atsisako duoti dokumentus?

Tai raudona vėliava. Jei pardavėjas atsisako duoti pirkimo dokumentą – kažkas negerai. Gal mašina vogta, gal turi skolų, gal dar kas nors. Tokiais atvejais – nevežti. Rimtai. Geriau prarasti avansą arba susitarti su aukcionu dėl pinigų grąžinimo, nei vežti mašiną be dokumentų. Be dokumentų negalėsite jos registruoti Lietuvoje, o jei paaiškės, kad mašina vogta – turėsite problemų su policija. Pats mačiau atvejį, kai žmogus nusipirko mašiną „iš rankų" Velso miestelyje, pardavėjas dingo be dokumentų, o mašina pasirodė esanti vogta. Klientas prarado ir pinigus, ir mašiną. Dokumentai – ne formalumas, o būtinybė.

24. Ar reikia muitinės deklaracijos vežant iš Velso?

Paprastai ne, nes Velsas buvo ES dalis, o Lietuva yra ES. Bet po Brexit situacija pasikeitė. Dabar Velsas yra ne ES šalis, bet muitinės procedūros automobiliams paprastai netaikomos, jei mašina jau yra JK ir yra laisvai parduodama. Problemos gali kilti, jei mašina importuota į Velsą iš trečiosios šalies ir muitinės procedūros neužbaigtos. Tokiu atveju gali reikėti muito deklaracijos. Tai retas atvejis, bet pasitaiko. Pats mačiau vieną – mašina buvo atvežta iš JAV prieš penkerius metus, muitinės procedūros neužbaigtos, ir dabar reikėjo viską tvarkyti iš naujo. Užtruko papildomą savaitę ir kainavo apie 200 eurų. Todėl – patikrinkite mašinos istoriją prieš pirkdami.

25. Ką daryti su draudimu Velso pusėje po pervežimo?

Jei mašina registruota JK ir turėjo JK draudimą – draudimą reikia atšaukti po to, kai mašina išvežta iš šalies. Tai galima padaryti internetu arba paskambinus draudimo bendrovei. Dauguma draudimo bendrovių grąžina nepanaudotą draudimo dalį – proporcingai likusiam laikotarpiui. Pavyzdžiui, jei draudimas galiojo iki gruodžio, o mašina išvežta rugpjūtį – grąžins už rugsėjį-gruodį. Bet ne visos bendrovės grąžina – kai kurios ima administracinį mokestį, kuris „suvalgo" grąžinamą sumą. Svarbu – neatšaukti draudimo prieš pakrovimą. Mašina turi būti apdrausta iki to momento, kai ji pakrauta ant autovežio. Po to – galima atšaukti.

26. Ar vežėjas padeda tvarkyti dokumentus Lietuvoje?

Kai kurie taip, dauguma – ne. Vežėjas atsako už pervežimą, ne už registraciją. Bet yra vežėjų, kurie siūlo papildomą paslaugą – dokumentų tvarkymą „Regitroje". Tai kainuoja papildomai – 50-150 eurų. Ar verta? Priklauso nuo to, ar patys norite vaikščioti po „Regitrą", ar ne. Procesas nėra sudėtingas – nueini, pateiki dokumentus, sumoki mokestį, gauni numerius. Bet gali užtrukti pusę dienos ar ilgiau, jei eilės. Jei neturite laiko – galima samdyti tarpininką. Bet tai ne vežėjo pareiga. Svarbu – prieš vežimą išsiaiškinti, ar vežėjas siūlo tokią paslaugą, ir kiek ji kainuoja.

Išvada

Automobilių pervežimas iš Velso – tai kasdienė paslauga, kurią teikia dešimtys vežėjų. Procesas nėra sudėtingas, bet reikalauja pasiruošimo. Svarbiausia – dokumentai, draudimas ir patikimas vežėjas. Laikas ir kaina priklauso nuo daugybės faktorių, kuriuos geriausia išsiaiškinti prieš užsakant. Jei turite klausimų – klauskite. Geriau paklausti per daug nei per mažai.