Tarptautinės siuntos į Vokietiją – vežame kiekvieną dieną

Kai pirmą kartą reikėjo siųsti didesnį siuntinį mamai į Hamburgą, nežinojau nuo ko pradėti. Viskas atrodė sudėtinga – muitinės, dokumentai, svoriai. Dabar, po keliolikos metų darbo šioje srityje, galiu pasakyti, kad tarptautinės siuntos į Vokietiją yra kasdienybė, ir ji daug paprastesnė nei daugelis galvoja. Šiame straipsnyje pasidalinsiu tuo, ką išmokau per praktiką – ne iš vadovėlių, o iš realių situacijų, kai kartais reikėjo improvizuoti, o kartais tiesiog sekti nusistovėjusius procesus. Nes toks jau tas darbas – kartais sklandus, kartais su netikėtumais.

Pagrindai – tarptautinės siuntos į Vokietiją

1. Kaip veikia tarptautinių siuntų sistema į Vokietiją?

Tarptautinių siuntų sistema į Vokietiją veikia pagal gana aiškią logistikos grandinę. Pirmiausia siunta surenkama Lietuvoje – tai gali būti tiesioginis paėmimas iš jūsų adreso arba pristatymas į surinkimo punktą. Tada ji keliauja į centralizuotą terminalą, kur rūšiuojama pagal paskirties šalį ir regioną. Vokietija, būdama viena pagrindinių krypčių iš Baltijos šalių, gauna prioritetinį dėmesį. Siuntos keliauja sausumos transportu per Lenkiją – tai greičiausias maršrutas, trunkantis paprastai 2-3 dienas. Pasienyje vyksta muitinės formalumai, nors ES viduje jie supaprastinti. Galiausiai siunta pasiekia vietinį Vokietijos terminalą ir paskirstoma paskutinei myliai – pristatymui gavėjui.

2. Kokie pagrindiniai reikalavimai siunčiant siuntas į Vokietiją?

Pirmas dalykas – siuntos turinys turi atitikti ES teisės aktus. Draudžiama siųsti sprogmenis, narkotikus, ginklus be leidimų, gyvus gyvūnus be veterinarinių dokumentų. Antra – svorio ir matmenų ribos. Standartinė siunta paprastai iki 31,5 kg, nors kai kurios įmonės priima ir sunkesnes. Trečia – tinkamas pakavimas. Tai skamba kaip smulkmena, bet praktiškai tai viena dažniausių problemų. Vieną kartą gavome siuntą, kurioje buvo trapi keramika suvyniota tik į laikraštį – stebuklas, kad nesudužo. Ketvirta – teisingai užpildyti dokumentai: siuntėjo ir gavėjo duomenys, turinio deklaracija, jei reikia – sąskaita faktūra komercinėms siuntoms.

3. Kuo skiriasi siuntimas privatiems asmenims nuo verslo siuntų?

Skirtumų yra, bet jie ne visada akivaizdūs. Privatūs asmenys dažniausiai siunčia asmeninius daiktus – drabužius, dovanas, dokumentus. Verslo siuntos – tai prekės, pavyzdžiai, reklaminė medžiaga. Svarbiausias skirtimas atsiranda dėl muitinės. Jei siunčiate prekes komerciniais tikslais, reikia sąskaitos faktūros su detaliomis prekių charakteristikomis, kilmės šalimi, verte. Privatiems siuntoms pakanka turinio deklaracijos. Kainodara irgi skiriasi – verslo klientai dažnai gauna geresnius tarifus dėl siuntų kiekio. Bet čia yra vienas niuansas, kurį dažnai pamiršta: net jei siunčiate asmeninį daiktą, bet jo vertė viršija tam tikrą ribą, muitinė gali paprašyti papildomų dokumentų. Ypač jei siunčiate elektroniką ar brangius daiktus.

Kainos – tarptautinės siuntos į Vokietiją

4. Kiek kainuoja siųsti siuntą į Vokietiją?

Kainos labai priklauso nuo siuntos dydžio, svorio ir pasirinkto pristatymo greičio. Maža siunta iki 2 kg su standartiniu pristatymu gali kainuoti nuo 8-12 eurų. Didesnė siunta, tarkime 10-15 kg, jau kainuos apie 20-35 eurus. Jei reikia skubaus pristatymo per 1-2 dienas, kaina gali padvigubėti ar net patrigubėti. Plius yra papildomų mokesčių – draudimas, jei siunta vertinga, pristatymas į atokesnę vietovę (ne visi Vokietijos regionai vienodai pasiekiami). Realus pavyzdys: praėjusį mėnesį siuntėme 8 kg siuntą iš Kauno į Frankfurtą – kainavo 28 eurus su draudimu, pristatė per 3 dienas. Gana standartinis variantas.

5. Ar yra skirtumas tarp skirtingų vežėjų kainų?

Skirtumas gali būti reikšmingas. Didieji tarptautiniai vežėjai – DHL, DPD, GLS, TNT – turi savo kainodaros sistemas, ir jos skiriasi. Vienas gali būti pigesnis mažoms siuntoms, kitas – dideliems kroviniams. Vietiniai lietuvių vežėjai, kurie specializuojasi Lietuva-Vokietija kryptimi, dažnai siūlo konkurencingesnes kainas, ypač stambiems siuntiniams. Bet čia reikia žiūrėti ne tik į kainą. Kart pigesnis vežėjas reiškia ilgesnį pristatymo laiką ar mažiau patikimą sekimą. Vieną kartą klientas pasirinko pigiausią variantą ir siunta keliavo 12 dienų – niekas nežinojo, kur ji yra. Po to jis sakė, kad mokės daugiau, bet nori ramybės. Sutinku su juo.

6. Kaip sutaupyti siunčiant siuntas į Vokietiją?

Yra keletas praktinių būdų. Pirmas – konsoliduoti siuntas. Jei turite keletą mažų siuntų į tą patį miestą, kartais pigiau sudėti į vieną didesnę dėžę. Antras – planuoti iš anksto. Skubus pristatymas visada brangesnis. Trečias – lyginti pasiūlymus. Yra platformų, kur vienoje vietoje galite palyginti skirtingų vežėjų kainas. Ketvirtas – naudotis nuolaidomis reguliariems siuntėjams. Jei siunčiate bent kelis kartus per mėnesį, visada galima tartis dėl geresnių tarifų. Penktas – tinkamas pakavimas. Per didelė dėžė reiškia didesnę kainą, nes kai kurie vežėjai skaičiuoja pagal tūrinį svorį. Ir dar vienas dalykas – kartais verta palaukti keletą dienų ir siųsti ne piko metu.

7. Kas yra tūrinis svoris ir kaip jis veikia kainą?

Tūrinis svoris – tai matematinis dydis, kuris atspindi siuntos užimamą vietą transporto priemonėje. Skaičiuojamas paprastai: ilgis x plotis x aukštis (cm) dalinamas iš tam tikro koeficiento (paprastai 5000 arba 6000). Jei tūrinis svoris didesnis nei faktinis – mokate pagal tūrinį. Pavyzdžiui, siunčiate lengvą, bet didelę dėžę – tarkime, pagalvę. Faktinis svoris 2 kg, bet tūrinis – 8 kg. Mokėsite už 8 kg. Tai svarbu suprasti, nes daugelis žmonių to nežino ir nustemba gavę sąskaitą. Mano patarimas: jei siunčiate lengvus, bet didelius daiktus, ieškokite vežėjo, kuris naudoja didesnį koeficientą arba neturi tūrinio svorio apskaičiavimo mažoms siuntoms.

Laikas – tarptautinės siuntos į Vokietiją

8. Kiek laiko trunka siuntos pristatymas į Vokietiją?

Paprastai 2-5 darbo dienos su standartiniu pristatymu. Skubus – 1-2 dienos. Bet tai teorija. Praktikoje laikas priklauso nuo daugelio veiksnių: kur Lietuvoje surenkama siunta, kur Vokietijoje reikia pristatyti, kokia savaitės diena, ar nėra švenčių. Siuntos iš Vilniaus į Berlyną paprastai keliauja greičiau nei iš mažo miestelio Žemaitijoje į Bavarijos kaimą. Yra buvę atvejų, kai siunta įstrigo pasienyje dėl atsitiktinės patikros – prarado 2 dienas. Arba kai Vokietijoje buvo streikas – tada viskas sustojo. Taigi, jei siunčiate kažką labai svarbaus, visada imkite rezervą.

9. Ar galima sekti siuntos kelią realiu laiku?

Taip, dauguma vežėjų siūlo siuntų sekimo sistemą. Gavus siuntos numerį, galima stebėti jos būseną internete. Bet kokybė skiriasi. Didieji vežėjai – DHL, DPD – turi labai išvystytas sistemas su detalia informacija: „siunta pakrauta į transporto priemonę", „pasiekė paskirstymo centrą", „pristatyta". Mažesni vežėjai kartais rodo tik pagrindinę informaciją. Vienas dalykas, kuris erzina klientus – vėluojantys atnaujinimai. Siunta jau gali būti Vokietijoje, o sistema vis dar rodo, kad ji „Lietuvoje, sandėlyje". Tai techninė problema, ne prarasta siunta. Bet suprantu, kad tai kelia nerimą. Patarimas: jei sekimo sistema neatsinaujina 2 dienas, susisiekite su vežėju tiesiogiai.

10. Kada geriausia siųsti siuntą į Vokietiją?

Geriausia – antradienį arba trečiadienį. Pirmadienį paprastai susikaupia savaitgalio siuntos, penktadienį – visi skuba išsiųsti prieš savaitgalį. Antradienis-trečiadienis – ramiausias laikotarpis, siuntos greičiau apdorojamos. Kalbant apie metų laikus, gruodis – pats blogiausias metas dėl Kalėdų srauto. Spalį-lapkritį jau prasideda padidėjęs aktyvumas. Vasarą paprastai ramiau, nors rugpjūtį gali būti vėlavimų dėl atostogų sezoną Vokietijoje – kai kurie terminalai dirba sumažintu režimu. Jei planuojate siųsti prieš Kalėdas, darykite tai bent 2-3 savaites iš anksto. Vėliau – jau loterija.

Dokumentai – tarptautinės siuntos į Vokietiją

11. Kokie dokumentai reikalingi siunčiant siuntą į Vokietiją?

Paprastai pakanka siuntos lydraščio su siuntėjo ir gavėjo duomenimis bei turinio aprašymu. Jei siunčiate asmeninius daiktus, dažniausiai užtenka. Bet yra situacijų, kai reikia daugiau. Komercinėms siuntoms – sąskaita faktūra (commercial invoice) su prekių aprašymu, kiekiu, verte, kilmės šalimi. Jei siunčiate maistą – sveikatos sertifikatai. Vaistus – recepto kopiją ar gydytojo pažymą. Brangius daiktus – vertės įrodymą. Vieną kartą siuntėme naudotą fotoaparatą klientui į Miuncheną, ir muitinė paprašė pirkimo čekio kopijos. Neturėjome, teko aiškinti, kad tai dovana. Užtruko papildomą dieną. Nuo to laiko visada patariu klientams turėti bent minimalų vertės įrodymą.

12. Ar reikia pildyti muitinės deklaraciją siunčiant į Vokietiją?

ES viduje, tarp Lietuvos ir Vokietijos, muitinės deklaracijos paprastai nereikia – tai laisva prekių apyvarta. Bet yra išimčių. Jei siunčiate prekes, kurių vertė viršija tam tikrą sumą, gali reikėti Intrastato ataskaitos. Jei siunčiate akcizines prekes – alkoholį, tabaką – kitos taisyklės. Ir dar vienas dalykas, kurį dažnai pamiršta: jei siunta tranzitu keliauja per ne ES šalį (nors tai retai atsitinka maršrute Lietuva-Vokietija), gali reikėti tranzito deklaracijos. Paprastam žmogui, siunčiančiam drabužius mamai, to nereikia. Bet jei siunčiate komercinę siuntą didelės vertės – pasitarkite su vežėju arba muitinės tarpininku.

13. Kaip teisingai užpildyti siuntos turinio deklaraciją?

Tai viena dažniausiai daromų klaidų. Žmonės rašo „daiktai" ar „asmeniniai daiktai" – to nepakanka. Reikia būti konkrečiam: „3 vnt. moteriškų megztinių, medvilnė, vertė 45 EUR" arba „knygos, 5 vnt., vertė 30 EUR". Kuo detaliau – tuo geriau. Jei siunčiate dovaną, parašykite „dovana" ir nurodykite turinį. Jei siunčiate elektroniką – nurodykite modelį, serijos numerį (jei žinote). Vertę nurodykite realią, ne simbolinę. Vieną kartą klientas parašė vertę „1 EUR" siuntai su nauju telefonu – muitinė suabejojo, patikrino, užtruko. Realios vertės nurodymas padeda išvengti tokių situacijų. Ir dar – jei yra kelios prekės, išvardykite kiekvieną atskirai su savo verte.

Apribojimai – tarptautinės siuntos į Vokietiją

14. Ko negalima siųsti į Vokietiją?

Draudžiamų daiktų sąrašas gana platus. Akivaizdūs dalykai: sprogmenys, ginklai be leidimų, narkotikai, padirbti produktai. Bet yra ir mažiau akivaizdžių apribojimų. Gyvi augalai ir sėklos – reikia fitosanitarinio sertifikato. Gyvūnai – veterinariniai dokumentai, mikroschema, pasas. Maistas – priklauso nuo rūšies. Mėsos ir pieno produktai iš ne ES šalių draudžiami, bet iš Lietuvos į Vokietiją – leidžiami. Alkoholis ir tabakas – kiekio ribojimai. Vaistai – receptas ar pažyma. Vienas keistas atvejis: klientas norėjo siųsti kardą kaip dekoraciją. Teko paaiškinti, kad tai ginklas pagal klasifikaciją, reikalingas specialus leidimas. Jis nustebo. Daiktas, kuris atrodo nekaltas, kartais patenka į ribotų kategoriją.

15. Kokie yra svorio ir dydžio apribojimai siuntoms į Vokietiją?

Standartinė siunta – iki 31,5 kg. Tai daugumos vežėjų riba. Viršijus šį svorį, siunta klasifikuojama kaip krovinys ir taikomi kitokie tarifai. Dydžio apribojimai: paprastai maksimalus vienas matmuo – iki 175-200 cm, bendras trijų matmenų suma – iki 300 cm. Bet tai labai priklauso nuo vežėjo. Yra specializuotų vežėjų, kurie priima ir didesnius siuntinius – baldus, sporto įrangą. Tiesiog kaina kita. Jei siunta per didelė standartiniam kurjeriui, ji gali būti pristatyta kaip „freight" – su kitokiu pristatymo būdu, dažnai su liftu arba be lifto, priklausomai nuo situacijos. Patarimas: visada išmatuokite ir pasverkite siuntą prieš užsakymą, kad išvengtumėte nemalonių siurprizų.

16. Ar galima siųsti maistą į Vokietiją?

Galima, bet su tam tikromis sąlygomis. Supakuotas, ilgai galiojantis maistas – šokoladas, sausainiai, konservai – paprastai be problemų. Naminiai produktai – tai jau sudėčiau. Jei mama nori atsiųsti savo raugintų agurkų ar naminių lašinų, gali būti problemų. Pirmiausia – tinkamas pakavimas. Stiklainiai turi būti sandariai uždaryti, apsaugoti nuo dūžio. Antra – deklaravimas. Maistas turi būti aiškiai nurodytas deklaracijoje. Trečia – Vokietijos importo taisyklės. Nors ES viduje laisva prekių apyvarta, tam tikriems produktams gali būti papildomų reikalavimų. Pavyzdžiui, medui reikia kilmės sertifikato. Mano praktikoje dažniausiai siunčiami maisto produktai – saldainiai, sūris, duonos gaminiai. Viskas be problemų, jei tinkamai supakuota.

Problemos – tarptautinės siuntos į Vokietiją

17. Ką daryti, jei siunta vėluoja?

Pirmiausia – patikrinkite sekimo sistemą. Gal siunta tiesiog nebuvo atnaujinta. Jei praėjo daugiau nei 2 dienos nuo numatyto pristatymo datos, susisiekite su vežėju. Turėkite siuntos numerį, siuntėjo ir gavėjo duomenis. Vežėjas gali patikrinti, kur siunta yra. Dažniausios vėlavimo priežastys: neteisingas adresas, gavėjo nebuvimas namuose, atsitiktinė muitinės patikra (retai, bet pasitaiko), logistinės problemos (streikai, oro sąlygos). Jei siunta tikrai prarasta – o taip nutinka, nors retai – kreipkitės dėl kompensacijos. Tam ir yra draudimas. Vienas klientas laukė siuntos 3 savaites – pasirodė, kad adresas buvo neteisingai nurodytas, siunta keliavo po Vokietiją ieškodama tinkamo gavėjo. Galiausiai rado, bet nervų kainavo.

18. Ką daryti, jei siunta pažeista pristatymo metu?

Pirma – nefiksuokite gavimo su pastaba „tvarkinga" jei matote pažeidimus. Antra – fotografuokite. Išorinę pakuotę, vidinį turinį, pažeidimus iš arti. Trečia – iš karto praneškite vežėjui. Dauguma vežėjų turi terminą – paprastai 7 dienos – per kurį reikia pateikti pretenziją. Ketvirta – saugokite pakuotę iki pretenzijos išnagrinėjimo. Penkta – jei turite draudimą, kreipkitės ir į draudimo bendrovę. Praktikoje pažeidimai dažniausiai atsiranda dėl netinkamo pakavimo. Tai nemalonus niuansas, bet vežėjas gali atsisakyti kompensuoti, jei pakuotė buvo akivaizdžiai netinkama. Todėl visada sakau: pakavimas – ne smulkmena. Ypač trapiems daiktams. Dvigubas kartonas, burbulinė plėvelė, putplastis – tai investicija į saugumą.

19. Kaip išvengti dažniausių klaidų siunčiant siuntas?

Dažniausios klaidos, kurias matau: neteisingas adresas (ypač Vokietijoje – ten reikia nurodyti ir pašto kodą, ir miestą tiksliai), nepakankamas pakavimas, neteisingas svorio nurodymas, neaiškus turinio aprašymas. Vieną kartą klientas parašė gavėjo adresą be pašto kodo – siunta keliavo papildomas 4 dienas, kol rado adresą. Kitas klientas nurodė svorį 5 kg, o realiai svėrė 12 – teko primokėti vietoje. Dar viena klaida – pamiršti kontaktinį telefono numerį gavėjo. Vokietijos kurjeriai dažnai skambina prieš pristatymą, ypač jei gavėjo nėra namuose. Be numerio – siunta grįžta į terminalą. Trumpai tariant: tikslumas, tikslumas ir dar kartą tikslumas. Tai išvengia 90% problemų.

Specialūs atvejai – tarptautinės siuntos į Vokietiją

20. Kaip siųsti trapius daiktus į Vokietiją?

Trapiems daiktams reikia specialaus dėmesio. Pirmiausia – kiekvienas daiktas atskirai suvyniotas į burbulinę plėvelę ar putas. Antra – dėžės dugne ir viršuje apsauginis sluoksnis. Trečia – tarpai tarp daiktų užpildyti, kad niekas nejudėtų. Ketvirta – išorinė dėžė turi būti tvirta, geriau dvigubo kartono. Penkta – lipdukas „Fragile" arba „Dėmesio – trapu". Bet pasakysiu atvirai: lipdukas padeda, bet negarantuoja. Siuntos mėtomos, tai faktas. Todėl pakuokite taip, kad atlaikytų kritimą iš metro aukščio. Jei siunčiate labai vertingus daiktus – paveikslus, antikvariatą – rinkitės specializuotą vežėją su papildomu draudimu. Kaina didesnė, bet ramybė verta to. Ypač jei siunčiate kažką, kas turi ne tik finansinę, bet ir emocinę vertę.

21. Kaip siųsti didelius siuntinius į Vokietiją?

Dideliems siuntiniams – baldams, sporto įrangai, dideliems prietaisams – standartiniai kurjeriai ne visada tinka. Reikia ieškoti specializuotų vežėjų arba krovinių pervežimo paslaugų. Kainos prasideda nuo 50-80 eurų už mažesnį daiktą ir gali siekti kelis šimtus eurų už baldų komplektą. Svarbu: dideliems siuntiniams reikia tikslaus matavimo ir svėrimo. Ir dar – prieinamumas. Jei gavėjas gyvena daugiabutyje be lifto, o siunta sveria 80 kg – kas neš? Kartais reikia užsakyti papildomą paslaugą – pristatymą su nešėjais. Tai kainuoja papildomai. Kitas variantas – pristatymas tik iki durų, o nešimas jau gavėjo reikalas. Visada aptarkite tai iš anksto, kad nebūtų nesusipratimų.

22. Ar galima siųsti pavojingus krovinius į Vokietiją?

Galima, bet su labai griežtomis taisyklėmis. Pavojingi kroviniai – tai ne tik sprogmenys ar nuodai. Tai gali būti dažai, lakai, baterijos, aerozoliai, cheminės medžiagos. Jie skirstomi į klases pagal pavojingumą, ir kiekviena klasė turi savo reikalavimus. ADR – tai Europos susitarimas dėl pavojingų krovinių vežimo keliais. Reikia specialių dokumentų, specialaus žymėjimo, specialios pakuotės. Ir ne visi vežėjai priima pavojingus krovinius. Jei jums reikia siųsti ką nors pavojingo – baterijas, pavyzdžiui – visada deklaruokite tai teisingai. Slėpti pavojingą turinį – ne tik nelegalu, bet ir pavojinga. Vienas atvejis, kurį girdėjau: siuntoje su drabužiais buvo paslėptos ličio baterijos – sandėlyje prasidėjo gaisras. Laimei, niekas nenukentėjo, bet padariniai rimti.

Praktiniai patarimai – tarptautinės siuntos į Vokietiją

23. Kaip pasirinkti tinkamą vežėją siuntoms į Vokietiją?

Pirmiausia – apsibrėžkite prioritetus. Kaina? Greitis? Patikimumas? Sekimo kokybė? Antra – palyginkite bent 3-4 vežėjus. Trečia – paskaitykite atsiliepimus, bet su kritika – vienas blogas atsiliepimas nereiškia, kad vežėjas blogas. Ketvirta – išbandykite su maža siunta prieš siunčiant kažką svarbaus. Penkta – pažiūrėkite, ar vežėjas turi biurą ar atstovą Lietuvoje – tai palengvina bendravimą. Mano asmeninė nuomonė: specializuoti Lietuva-Vokietija vežėjai dažnai yra geresnis pasirinkimas nei didieji tarptautiniai, ypač nestandartinėms siuntoms. Jie lankstesni, greičiau reaguoja, dažnai turi geresnę klientų aptarnavimą. Bet tai tik mano patirtis, kitų gali būti kitaip.

24. Kokios dažniausios klaidos siunčiant siuntas pirmą kartą?

Pirmą kartą siunčiant žmonės dažniausiai daro šias klaidas: nepakankamai detaliai aprašo turinį, neteisingai nurodo matmenis, pamiršta pašto kodą, naudoja per silpną pakuotę, nedeklaruoja realios vertės. Vienas dalykas, kuris mane visada stebina: žmonės nežino, kad reikia nurodyti siuntėjo telefono numerį irgi. Ne tik gavėjo. Tai svarbu, jei kyla klausimų. Dar viena klaida – neįvertinimas laiko. Žmogus galvoja, kad siunta pasieks Vokietiją per 2 dienas, o siunčia penktadienį vakare ir tikisi gavimo pirmadienį. Taip nebūna. Savaitgaliai neįeina į pristatymo laiką. Ir paskutinis dalykas – draudimas. Daugelis pirmą kartą siunčiančių atsisako draudimo sutaupyti 2-3 eurus. O jei siunta prarandama – lieka be nieko.

25. Ar verta drausti siuntą į Vokietiją?

Tai priklauso nuo siuntos vertės. Jei siunčiate drabužius už 30 eurų – gal ir neverta. Bet jei siunčiate elektroniką už 500 eurų – būtinai. Draudimas paprastai kainuoja 1-3% nuo deklaruotos vertės. Tai nedaug, palyginus su praradimo rizika. Ir dar vienas niuansas: draudimas padengia ne tik praradimą, bet ir pažeidimą. Jei siunta sudūžta dėl vežėjo kaltės – gaunate kompensaciją. Be draudimo – liekate su nuostoliu. Mano patarimas: visada drauskite siuntas, kurių vertė viršija 100 eurų. Ir visada saugokite vertės įrodymą – sąskaitą, čekį, nuotrauką su kaina. Be įrodymo draudimo bendrovė gali sumažinti kompensaciją arba atsisakyti mokėti.

26. Kaip tinkamai supakuoti siuntą į Vokietiją?

Pakavimas – tai menas ir mokslas viename. Pagrindinės taisyklės: naudokite tvirtą kartono dėžę, geriau dvigubo sluoksnio. Dėžė turi būti tinkamo dydžio – ne per didelė (daiktas judės) ir ne per maža (neužsidarys). Įvyniokite kiekvieną daiktą atskirai. Užpildykite tarpus – putplasčiu, burbuline plėvelė, susmulkintu popieriumi. Užklijuokite stipria lipnia juosta – ne paprastu klijais. Adresą ir kontaktinę informaciją užrašykite aiškiai, geriausia atspausdintą. Ir – labai svarbu – įdėkite kopiją adreso viduje dėžės. Jei išorinis lipdukas nusilups, vidinė kopija padės identifikuoti siuntą. Skamba per daug atsargiai? Galbūt. Bet aš mačiau per daug siuntų su nuplėštais lipdukais, kad rizikuočiau.

Bendraujant su klientais pastebiu, kad dauguma klausimų sukasi apie tuos pačius dalykus – kainą, laiką, dokumentus. Ir tai suprantama. Siunčiant siuntą į užsienį pirmą kartą, viskas atrodo sudėtingiau nei yra iš tikrųjų. Svarbiausia – pasirinkti patikimą vežėją, tinkamai supakuoti ir teisingai užpildyti dokumentus. Visa kita – jau vežėjo darbas. O jei kyla klausimų – klauskite. Geriau užduoti „kvailą" klausimą nei padaryti brangiai kainuojančią klaidą.