Siuntiniai Vokietija Lietuva

Siuntiniai tarp Vokietijos ir Lietuvos – tai kasdienybė tūkstančiams žmonių, kurie turi ryšių abiejose šalyse. Vieni siunčia dovanas artimiesiems, kiti – prekes klientams, treti – asmeninius daiktus persikraustydami. Kiekvienas siuntinys turi savo istoriją, savo priežastį ir savo specifiką. Bet visus juos vienija vienas klausimas – kaip padaryti, kad siuntinys saugiai ir laiku pasiektų gavėją? Šiame tekste kalbėsiu apie siuntinių vežimą tarp Vokietijos ir Lietuvos – ne teoriškai, o remdamasis tuo, ką matau kasdien. Apie kainas, terminus, dokumentus, pakavimą ir visas tas smulkmenas, kurios kartais tampa didelėmis problemomis, jei jų nenumatai iš anksto.

Kainos – siuntinių vežimo tarp Vokietijos ir Lietuvos kainodara

1. Kiek kainuoja siuntinys iš Vokietijos į Lietuvą ir atvirkščiai?

Kainos abiem kryptimis panašios, bet ne identiškos. Siuntinys iš Vokietijos į Lietuvą paprastai kainuoja šiek tiek daugiau, nes vežėjai dažniau važiuoja tušti atgal iš Lietuvos ir jiems reikia kompensuoti. Mažas siuntinys iki 5 kg – 15-25 eurai. Vidutinis (5-20 kg) – 25-50 eurų. Didelis (20-31 kg) – 45-75 eurų. Šios kainos galioja standartiniam pristatymui per 3-5 dienas. Express – dvigubai brangiau. Kainos gali skirtis priklausomai nuo konkrečių miestų – siuntinys iš Berlyno pigiau nei iš Štutgarto, nes atstumas mažesnis. Taip pat svarbu, ar siuntinys standartinio dydžio, ar nestandartinis. Nestandartiniai siuntiniai (ilgi, sunkūs, nestandartinės formos) kainuoja 30-50 procentų daugiau.

2. Kaip kaina priklauso nuo siuntinio svorio ir dydžio?

Kiekvienas vežėjas turi savo svorio ir dydžio kategorijas. Paprastai jos atrodo taip: iki 2 kg, 2-5 kg, 5-10 kg, 10-20 kg, 20-31 kg. Virš 31 kg – jau ne siuntinys, o krovinys. Dydis taip pat svarbus – jei siuntinys viršija standartinius matmenis (paprastai 60x40x40 cm), taikomas papildomas mokestis. Yra ir vadinamasis „tūrinis svoris" – jei siuntinys didelis, bet lengvas, kaina skaičiuojama pagal tūrį, ne pagal faktinį svorį. Pavyzdžiui, dėžė su pagalvėmis sveria 3 kg, bet jos tūrinis svoris gali būti 12 kg – ir kaina bus skaičiuojama kaip už 12 kg. Tai dažnai nustebina žmones, kurie pirmą kartą siunčia didelius, bet lengvus daiktus.

3. Ar yra skirtumas tarp siuntinio ir pakuotės kainos?

Taip, ir tai svarbu suprasti. „Siuntinys" – tai bet koks daiktas, supakuotas ir paruoštas vežimui. „Pakuotė" – tai pati dėžė arba vokas, į kurį dedamas siuntinys. Kai kurie vežėjai į kainą įskaičiuoja ir pakuotę, kiti – ne. Jei vežėjas neįskaičiuoja, turėsite pirkti pakuotę atskirai arba naudoti savo. Standartinė kartoninė dėžė kainuoja 1-5 eurus, priklausomai nuo dydžio. Burbulinis vokas – 0,50-2 eurai. Specializuota pakuotė (pvz., dviračiui arba paveikslui) – 10-30 eurų. Todėl prieš skaičiuojant bendrą kainą, reikia įtraukti ir pakavimo medžiagas. Kartais pigiau naudoti vežėjo pakuotę, kartais – savo. Reikia palyginti.

4. Kaip palyginti skirtingų vežėjų kainas?

Geriausias būdas – naudoti palyginimo platformas, kurios vienu metu rodo kelių vežėjų pasiūlymus. Įvedate siuntinio svorį, matmenis, siuntėjo ir gavėjo adresus, ir sistema pateikia kainas. Tačiau, kaip jau minėjau anksčiau, ne visi vežėjai dalyvauja tose platformose. Todėl verta patikrinti ir tiesiogiai – nueiti į keleto vežėjų svetaines ir palyginti. Svarbu lyginti ne tik kainą, bet ir tai, kas įskaičiuota: ar yra sekimas, ar yra draudimas, ar yra pristatymas iki durų. Kartais pigesnis pasiūlymas neapima draudimo, o pridėjus jį, kaina tampa tokia pati arba didesnė nei brangesnio vežėjo, kuris draudimą įskaičiuoja.

5. Ar galima gauti nuolaidą siunčiant daug siuntinių?

Taip, ir tai gana įprasta praktika. Jei siunčiate reguliariai – pvz., 10 ir daugiau siuntinių per mėnesį – vežėjas gali pasiūlyti nuolaidą. Nuolaidos dydis priklauso nuo kiekio – nuo 5 iki 25 procentų. Didelės įmonės, kurios siunčia šimtus siuntinių per mėnesį, gali gauti ir 30-40 procentų nuolaidą. Bet tai jau reikalauja ilgalaikės sutarties. Individualiems siuntėjams, kurie siunčia retai, nuolaidos retos, bet ne neįmanomos. Kartais vežėjai turi akcijas – pvz., „pirmas siuntinys su 20 procentų nuolaida" arba „siųskite du, trečias – pusė kainos". Verta sekti vežėjų socialinius tinklus ir naujienlaiškius, kad nepraleistumėte tokių pasiūlymų.

Terminai – kiek užtrunka siuntinių pristatymas

6. Per kiek laiko siuntinys pasiekia gavėją?

Standartinis pristatymo laikas tarp Vokietijos ir Lietuvos – 3-5 darbo dienos. Tai reiškia, kad siuntinys, išsiųstas pirmadienį iš Berlyno, turėtų pasiekti Vilnių ketvirtadienį arba penktadienį. Express pristatymas – 1-2 darbo dienos. Bet čia yra vienas svarbus dalykas – „darbo dienos" skaičiuojamos nuo siuntos paėmimo dienos, o ne nuo užsakymo dienos. Jei užsakote pirmadienį, bet vežėjas paima tik antradienį, tai pirmoji darbo diena skaičiuojama nuo antradienio. Taip pat reikia atsižvelgti į „cut-off" laiką – jei siuntinys atiduodamas po pietų, jis gali būti išvežtas tik kitą dieną. Todėl jei skubu, atiduokite ryte.

7. Kas įtakoja siuntinio pristatymo laiką?

Keletas veiksnių. Atstumas – akivaizdus veiksnys. Siuntinys iš Berlyno pasieks Lietuvą greičiau nei iš Miuncheno. Maršrutas – jei vežėjas daro daug sustojimų, užtrunka ilgiau. Eismo sąlygos – spūstys, remontai, oro sąlygos. Šventės – Vokietijoje ir Lietuvoje skirtingos šventės, ir jei siuntinys kelyje per šventę, jis gali užtrukti papildomą dieną ar dvi. Vežėjo užimtumas – per Kalėdas, Juodąjį penktadienį ar kitas „karštas" datas vežėjai būna perkrauti. Ir galiausiai – gavėjo adresas. Jei gavėjas gyvena didmiestyje, pristatymas greitesnis. Jei mažame kaimelyje – gali užtrukti papildomą dieną, nes kurjeris turi specialiai važiuoti.

8. Ar siuntiniai vežami savaitgaliais?

Dauguma vežėjų neveža savaitgaliais, bet yra išimčių. Kai kurie vežėjai turi šeštadieninį pristatymą, bet tai paprastai kainuoja papildomai – 5-15 eurų. Sekmadieniais praktiškai niekas neveža, išskyrus labai specializuotus ir brangius kurjerius. Taip pat reikia atsiminti, kad Vokietijoje sekmadieniais dauguma parduotuvių ir sandėlių nedirba, todėl siuntinio paėmimas sekmadienį iš principo neįmanomas. Jei siuntinys turi būti pristatytas šeštadienį, tai reikia nurodyti užsakymo metu. Ir dar – jei siuntinys atvažiuoja penktadienį vakare, jis gali būti pristatytas tik pirmadienį, nebent vežėjas turi šeštadieninį pristatymą.

9. Ką daryti, jei siuntinys vėluoja?

Pirmiausia – patikrinti sekimo sistemą, jei ji yra. Ten turėtų būti informacija apie siuntinio buvimo vietą ir numatomą pristatymo laiką. Jei sekimo nėra arba jis rodo neaiškią informaciją – skambinti vežėjui. Normalus vėlavimas – 1-2 dienos. Jei siuntinys vėluoja ilgiau – reikia imtis veiksmų. Paprašyti vežėjo pradėti paiešką. Pateikti pretenziją raštu. Ir visada turėti dokumentų kopijas – užsakymo patvirtinimą, mokėjimo kvitą, siuntos deklaraciją. Be to, jei siuntinys labai svarbus, verta iš karto kreiptis į kitą vežėją ir išsiųsti pakartotinai, o su pirmuoju vežėju aiškintis vėliau. Tai brangiau, bet kartais vienintelis būdas išsaugoti verslo santykius arba padovanoti dovaną laiku.

Dokumentai – kokie reikalingi siunčiant siuntinius

10. Kokie dokumentai reikalingi siunčiant siuntinį tarp Vokietijos ir Lietuvos?

Kadangi abi šalys yra ES, muitinės deklaracijos nereikia. Pakanka siuntos deklaracijos su siuntėjo ir gavėjo duomenimis bei siuntos turinio aprašymu. Jei siuntinys vertingesnis nei 45 eurai, rekomenduojama pridėti pirkimo kvitą. Komercinėms siuntoms reikia sąskaitos faktūros. Vaistams – recepto kopijos. Maisto produktams – sudėties aprašymo. Elektronikai su baterijomis – saugumo deklaracijos. Viskas skamba sudėtingai, bet realybėje dauguma siuntinių yra paprasti – drabužiai, dovanos, knygos – ir jiems užtenka pagrindinės deklaracijos. Svarbiausia – aiškiai nurodyti turinį ir vertę, kad vėliau nekiltų klausimų.

11. Kaip teisingai nurodyti siuntinio turinį?

Turinį reikia nurodyti konkrečiai, bet ne per daug detaliai. Užtenka parašyti „drabužiai", „knygos", „elektronika", „maisto produktai". Nereikia rašyti „trys marškinėliai, dvi poros kelnių, vienas megztinis" – tai per daug detalu. Taip pat nereikia rašyti „daiktai" arba „asmensiniai daiktai" – tai per neaišku. Vežėjas ir muitinė (jei tikrina) turi suprasti, kas yra viduje. Jei siunčiate kelis skirtingus daiktus, galite nurodyti pagrindinį – pvz., „drabužiai ir knygos". Svarbiausia – nenurodyti to, ko nėra. Jei parašysite „knygos", o viduje bus elektronika, tai gali sukelti problemų, jei siuntinys bus patikrintas.

12. Ar reikia pildyti muitinės deklaraciją siunčiant tarp ES šalių?

Ne, muitinės deklaracijos nereikia, nes Lietuva ir Vokietija abi priklauso ES. Tai reiškia laisvą prekių judėjimą be muitų. Tačiau yra išimčių. Jei siunčiate prekes komerciniais tikslais ir jų vertė viršija tam tikrą sumą, gali reikėti pateikti Intrastato deklaraciją. Tai taikoma įmonėms, kurios prekiauja tarp ES šalių. Individualiems siuntėjams tai netaikoma. Taip pat yra apribojimų tam tikroms prekėms – alkoholiui, tabakui, ginklams. Net ir ES viduje šioms prekėms taikomi kiekio apribojimai. Pavyzdžiui, asmeniniam naudojimui galite vežti iki 800 cigarečių, bet ne daugiau.

Pakavimas – praktiniai patarimai

13. Kaip teisingai supakuoti siuntinį?

Pakavimas priklauso nuo to, ką siunčiate. Drabužiams užtenka plastikinio maišelio (apsaugai nuo drėgmės) ir kartoninės dėžės. Elektronikai reikia burbulinės plėvelės ir tvirtos dėžės su užpildu.