Siuntiniai į Lietuvą iš Germany – vežame kiekvieną dieną, ką reikia žinoti

Mano mama gyvena Frankfurte jau penktus metus. Kiekvieną mėnesį ji siunčia man siuntinį – tai lietuviško sūrio, tai rankų darbo mezginių, tai senų nuotraukų. Iš pradžių ji naudojo paštą, bet kai siuntiniai ėmė vėluoti po dvi savaites, pradėjome ieškoti kitų variantų. Ir atradome vežėjus, kurie veža kiekvieną dieną – tai reiškia, kad siuntinys iš Vokietijos gali atvykti į Lietuvą per 2-3 dienas. Skamba gerai, bet yra niuansų. Ne visi vežėjai veža iš visų miestų, ne visi priima visų rūšių siuntinius, ir kainos skiriasi labai stipriai. Šiame tekste pasidalinsiu tuo, ką sužinojau per metus, kai mama siuntė man siuntinius iš Vokietijos.

Paslaugos – kas siūlo siuntinių gabenimą iš Vokietijos

Kokios įmonės veža siuntinius į Lietuvą iš Germany kiekvieną dieną

Yra nemažai vežėjų, kurie specializuojasi maršrutu Vokietija–Lietuva. Kai kurie veža kasdien, kiti – kelis kartus per savaitę. Populiarūs variantai: „Ecolines" – veža ir keleivius, ir siuntinius, „Lux Express" – panašiai, „Bolt Bus" – pigiau, bet mažiau patikimai. Yra ir mažesnių vežėjų – „Siuntos iš Vokietijos", „Germanija Express" – kurie specializuojasi tik siuntinių gabenime. Aš naudoju „Ecolines" – jie veža kasdien iš Berlyno, Hamburgo, Miuncheno, ir siuntinys paprastai atvyksta per 2 dienas. Kaina – apie 15-25 eurų už mažą siuntinį. Ne pigiausia, bet greita ir patikima.

Kuo skiriasi vežėjai tarpusavyje

Skirtumai daugiausia trijose srityse: kaina, greitis ir patikimumas. Pigūs vežėjai – pavyzdžiui, tie, kurie veža privačiai su mikroautobusu – gali pasiūlyti 10 eurų už siuntinį, bet nėra jokių garantijų. Brangesni – kaip „DPD" ar „DHL" – siūlo sekimą, draudimą, garantijas, bet kaina dvigubai ar trigubai didesnė. Vidutiniai – kaip „Ecolines" – turi tinkamą pusiausvyrą tarp kainos ir kokybės. Dar vienas skirtumas – maršrutai. Vieni veža tik iš didelių miestų, kiti – iš bet kur. Jei mama gyvena mažame miestelyje, gali reikėti siuntinį atvežti į didesnį miestą, iš kur vežėjas išvyksta.

Ar galima siųsti siuntinį iš bet kurio Vokietijos miesto

Teoriškai – taip, praktiškai – ne visada. Didieji vežėjai turi punktus didžiuosiuose miestuose – Berlyne, Hamburge, Miunchene, Frankfurte, Kelne. Iš ten siuntiniai surenkami ir vežami į Lietuvą. Bet jei mama gyvena mažame miestelyje Švabijoje ar Saksonijoje, gali tekti siuntinį atsiųsti į artimiausią didelį miestą paštu arba nuvežti patiems. Kai kurie vežėjai siūlo paėmimą iš namų bet kurioje Vokietijoje, bet tai papildomai kainuoja – 10-20 eurų. Aš paprašiau mamos siuntinį atsiųsti į Frankfurto punktą – ji ten nuvažiuoja autobusu per 20 minučių, ir viskas paprasta.

Kainos – kiek kainuoja siuntiniai iš Vokietijos

Nuo ko priklauso siuntinio iš Germany į Lietuvą kaina

Kainą lemia tie patys dalykai kaip ir siunčiant į kitą pusę: svoris, matmenys, pristatymo greitis. Mažas siuntinys iki 5 kg – 15-25 eurų. Iki 10 kg – 25-40 eurų. Iki 20 kg – 40-60 eurų. Virš 20 kg – jau reikia tartis individualiai. Bet yra vienas skirtumas – siuntiniai iš Vokietijos dažnai būna brangesni nei siuntiniai į Vokietiją. Priežastis paprasta – Vokietijoje darbo jėga brangesnė, ir vežėjai turi daugiau išlaidų ten. Taigi jei mama siunčia man siuntinį už 20 eurų, aš siųsdamas atgal tą patį siuntinį sumokėčiau 15 eurų. Nedidelis skirtumas, bet yra.

Ar yra skirtumas tarp kainos siunčiant iš skirtingų Vokietijos miestų

Paprastai ne. Dauguma vežėjų turi vienodą tarifą visai Vokietijai – nesvarbu, ar siuntinys iš Berlyno, ar iš Miuncheno. Bet yra išimčių. Kai kurie vežėjai taiko papildomą mokestį už paėmimą iš atokesnių vietovių. Pavyzdžiui, jei mama gyvena Bavarijos kaime, vežėjas gali paprašyti 15 eurų papildomai už paėmimą. O jei ji pati atveža siuntinį į Miuncheną – tada nėra papildomo mokesčio. Aš visada prašau mamos atvežti siuntinį į Frankfurto punktą – taip sutaupome tuos 15 eurų. Ji sako, kad jai patinka išvyka į miestą, tai dviguba nauda.

Kaip sutaupyti siunčiant siuntinius iš Vokietijos reguliariai

Jei mama siunčia kas mėnesį – o ji siunčia – verta tartis su vežėju dėl nuolaidos. Dauguma įmonių siūlo lojalumo programas. Aš susisiekiau su „Ecolines" ir paprašiau nuolaidos – davė 10% po trečio siuntinio. Ne daug, bet per metus susidaro. Kitas būdas – kaupti daiktus ir siųsti vieną didesnį siuntinį už kelis mažus. Vienas 15 kg siuntinys pigiau nei trys 5 kg siuntiniai. Dar galima ieškoti akcijų – prieš Kalėdas kai kurie vežėjai siūlo nuolaidas. Ir dar – jei turi pažįstamų, kurie važiuoja iš Vokietijos, gali paprašyti, kad paimtų siuntinį. Tai pigiausias variantas, bet reikia pasitikėjimo.

Dokumentai – ko reikia gaunant siuntinį iš Vokietijos

Kokie dokumentai reikalingi gaunant siuntinį iš Germany

Kadangi Lietuva ir Vokietija yra ES, jokių specialių dokumentų nereikia. Siuntėjas užpildo vežėjo formą, nurodo gavėjo duomenis, ir viskas. Gavėjui tereikia turėti asmens tapatybės dokumentą – kad galėtų atsiimti siuntinį. Jei siuntinys pristatomas į namus, kartais prašo pasirašyti. Aš visada turiu pasą arba vairuotojo pažymėjimą, kai atsiimu siuntinį. Bet iš tikrųjų – niekas niekada neprašė parodyti dokumento. Gal todėl, kad vežėjas mane jau pažįsta – siuntiniai iš mamos atvyksta kas mėnesį.

Ar reikia mokėti muito mokesčius gaunant siuntinį iš Vokietijos

Ne, jei siuntinys yra asmeninėms reikmėms. ES viduje nėra muito mokesčių. Bet yra išimčių – jei gauni labai didelį kiekį prekių, kurios atrodo kaip komercinė siunta, gali kilti klausimų. Pavyzdžiui, jei mama atsiųstų 50 butelių vyno – tai jau atrodo kaip prekyba. Bet jei atsiunčia 2-3 butelius asmeniniam naudojimui – jokių problemų. Aš gaunu maisto produktų, drabužių, knygų – niekada nemokėjau jokių mokesčių. Vienintelis dalykas – jei siuntinys būtų labai vertingas (virš 1000 eurų), gali reikėti deklaruoti, bet tai retas atvejis.

Kaip atsiimti siuntinį, jei jo nerado namie

Jei vežėjas atvažiuoja ir tavęs neranda, jis paprastai palieka pranešimą su informacija, kur ir kada galima atsiimti. Dažniausiai – vežėjo sandėlyje arba pašto skyriuje. Turi tam tikrą laiką – paprastai 5-7 dienas – atsiimti. Jei neatsiimsi, siuntinys gali grįžti atgal į Vokietiją, ir tada reikės mokėti už grąžinimą. Aš vieną kartą buvau komandiruotėje, kai mama atsiuntė siuntinį – vežėjas paskambino, susitarėme, kad paliks pas kaimyną. Kaimynas priėmė, ir aš atsiėmiau grįžęs. Svarbu – nurodyti savo telefono numerį, kad vežėjas galėtų susisiekti.

Pakavimas – kaip mama turi supakuoti siuntinį

Kokios pakuotės geriausiai tinka siuntiniams iš Vokietijos

Tos pačios taisyklės kaip ir siunčiant į kitą pusę – stora kartoninė dėžė, burbulinė plėvelė, užpildas. Bet yra vienas papildomas dalykas – siuntiniai iš Vokietijos dažnai būna su maisto produktais, ir tai reikalauja specialios pakuotės. Jei mama siunčia sūrį ar dešrą, reikia termo pakuotės arba bent jau folijos. Jei siunčia stiklainius – pavyzdžiui, uogienės – reikia burbulinės plėvelės aplink kiekvieną stiklainį. Aš paprašiau mamos naudoti dvigubą dėžę – vidinę dėžę su daiktais, išorinę dėžę aplink. Tai brangiau, bet saugiau. Ir dar – lipni juosta, ne virvė.

Kaip supakuoti maisto produktus siuntimui iš Vokietijos

Maistas – tai dažniausias dalykas, kurį mama siunčia. Sūris, dešra, šokoladas, saldainiai, duona. Sausi produktai – paprasta, tiesiog į dėžę. Bet drėgni arba riebūs produktai – kaip sūris ar dešra – reikalauja daugiau dėmesio. Pirmiausia – suvynioti į maistinę plėvelę. Tada – į foliją. Tada – į plastikinį maišą. Ir tik tada į dėžę. Jei siuntinys važiuos ilgiau nei 3 dienas, geriau naudoti termo dėžę su ledu. Aš paprašiau mamos taip daryti – ji sako, kad per daug darbo, bet kai vieną kartą sūris atvyko supelijęs, ji pradėjo klausyti.

Ar galima siųsti alkoholį iš Vokietijos į Lietuvą

Asmeniniam naudojimui – taip. Bet su ribojimais. ES viduje galima vežti alkoholį asmeniniam naudojimui be muito, bet yra kiekio ribos. Alui – 110 litrų, vynui – 90 litrų, stipriam alkoholiui – 10 litrų. Tai daugiau nei pakankamai asmeniniam naudojimui. Bet vežėjai gali turėti savo taisykles – kai kurie neveža alkoholio iš viso, kiti – tik tam tikrą kiekį. Aš paprašiau mamos atsiųsti dėžę vokiško alaus – 12 butelių. Vežėjas priėmė be klausimų. Bet tai buvo nedidelis kiekis. Jei siųstum dėžę su 50 butelių – gali būti klausimų.

Pristatymo laikas – kiek laiko važiuoja siuntinys iš Vokietijos

Kiek dienų trunka siuntinio iš Germany į Lietuvą pristatymas

Priklauso nuo vežėjo. Tie, kurie veža kasdien – kaip „Ecolines" – pristato per 2-3 darbo dienas. Tie, kurie veža kelis kartus per savaitę – 4-7 dienos. Paštas – 7-14 dienų. Kurjeriai – 1-3 dienos, bet brangiau. Mano mama naudoja „Ecolines" – siuntinys iš Frankfurto paprastai atvyksta per 2 dienas. Kartais – per 3, jei savaitgalis tarpinėje. Bet tai daug greičiau nei paštas, kuris veždavo dvi savaites. Svarbu – jei siuntinys išvyksta penktadienį, jis gali atvykti tik pirmadienį arba antradienį, nes savaitgaliais vežėjai neveža.

Kas veikia siuntinio pristatymo laiką iš Vokietijos

Tie patys veiksniai kaip ir siunčiant į kitą pusę: eismas, orai, šventės, logistikos klaidos. Bet yra vienas papildomas veiksnys – sienos kirtimas. Nors Lietuva ir Vokietija yra ES, ir nėra pasienio kontrolės, kartais būna patikrinimų – ypač jei veža daug siuntinių. Tai gali užtrukti kelias valandas. Aš turėjau atvejį, kai siuntinys užstrigo Lenkijos pasienyje – pasirodo, vežėjas neturėjo visų dokumentų. Užtruko papildomą dieną. Bet tai buvo vienintelis kartas iš daugelio siuntinių.

Ar galima paspartinti siuntinio pristatymą iš Vokietijos

Galima, bet ribotai. Pirmiausia – rinkis vežėją, kuris veža kasdien. Antra – įsitikink, kad siuntinys išvyksta kuo anksčiau – ryte, ne vakare. Trečia – jei labai skubu, naudok kurjerį – „DHL" arba „DPD". Jie pristato per 1-2 dienas, bet kaina dvigubai didesnė. Ketvirta – nurodyk tikslų adresą ir telefono numerį – tai išvengia klaidų. Penkta – jei mama siunčia penktadienį, paprašyk, kad siųstų ketvirtadienį – tada siuntinys išvyks tą pačią dieną, o ne kitą savaitę. Maži dalykai, bet veikia.

Daiktai – ką dažniausiai siunčia iš Vokietijos

Kokie daiktai dažniausiai siunčiami iš Germany į Lietuvą

Iš mano patirties – maistas, drabužiai, vaistai, kosmetika, elektronika. Maistas – sūris, dešra, šokoladas, saldainiai, duona. Drabužiai – Vokietijoje dažnai pigiau arba geresnės kokybės. Vaistai – kai kurie vaistai Vokietijoje pigiau arba be recepto, o Lietuvoje – su receptu. Kosmetika – vokiška kosmetika populiari Lietuvoje. Elektronika – kartais Vokietijoje būna geresni pasiūlymai. Mama dažniausiai siunčia maistą – lietuviškų produktų, kurių ji pasiilgsta, bet negali nusipirkti Vokietijoje. Ironiška – ji siunčia lietuvišką maistą iš Vokietijos į Lietuvą, nes ten jis pigiau nei Lietuvoje.

Ar galima siųsti vaistus iš Vokietijos į Lietuvą

Asmeniniam naudojimui – taip. Nedidelis kiekis, su recepto kopija arba be jos, priklausomai nuo vaisto. Bet yra ribojimų – narkotiniai vaistai, psichotropinės medžiagos – reikia specialių leidimų. Paprasti vaistai – nuo skausmo, nuo peršalimo, vitaminai – jokių problemų. Mama siunčia man vokiškų vitaminų – jie ten pigiau. Ir dar siunčia vaistus nuo alergijos, kurie Lietuvoje brangesni. Vežėjas niekada neklausė, kas yra dėžėje. Bet jei siųstum didelį kiekį – pavyzdžiui, 10 pakuočių to paties vaisto – gali kilti klausimų.

Ko negalima siųsti iš Vokietijos į Lietuvą

Draudžiami daiktai – tie patys kaip ir siunčiant į kitą pusę: ginklai, narkotikai, sprogmenys, gyvūnai. Bet yra ir subtilesnių dalykų – pavyzdžiui, augalai su žemėmis. ES draudžia vežti augalus su dirvožemiu dėl kenkėjų rizikos. Taip pat negalima vežti padirbtų prekių – jei mama nupirktų „Louis Vuitton" krepšį už 20 eurų ir siųstų man, tai būtų kontrabanda. Dar negalima vežti grynųjų pinigų virš 10 000 eurų be deklaracijos. Aš niekada nesiunčiau nieko draudžiamo, bet žinau, kad vienas pažįstamas bandė siųsti šunį – vežėjas atsisakė. Logiška.

Problemos – kas gali nutikti gaunant siuntinį iš Vokietijos

Dažniausios problemos gaunant siuntinį iš Germany

Labiausiai paplitusi problema – vėlavimas. Antra – siuntinio pažeidimas. Trečia – dingęs siuntinys. Ketvirta – neteisingas adresas. Penkta – mama pamiršo nurodyti mano telefono numerį, ir vežėjas negalėjo manęs rasti. Šešta – siuntinys atvyko ne viskas, kas buvo viduje. Septinta – mama neteisingai nurodė svorį, ir kaina pasikeitė. Aš turėjau beveik visas šias problemas per metus. Dabar jau žinau, kaip jų išvengti – mama turi mano telefono numerį, adresą su pašto kodu, ir visada fotografuoja siuntinį prieš išsiunčiant.

Ką daryti, jei siuntinys iš Vokietijos dingo

Pirma – susisiek su vežėju. Duok siuntos numerį, paprašyk patikrinti. Antra – jei vežėjas patvirtina, kad dingo, pateik pretenziją. Trečia – pridėk visus dokumentus: kvitą, siuntos turinio aprašymą, vertę. Ketvirta – lauk atsakymo. Jei turėjai draudimą – gausi kompensaciją. Jei ne – gausi fiksuotą sumą. Penkta – jei vežėjas neatsako arba atsisako kompensuoti, gali kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Aš neturėjau dingusio siuntinio iš Vokietijos, bet draugas turėjo – gavo 50 eurų kompensaciją už 200 eurų vertės siuntinį. Be draudimo tai viskas, ką galėjo gauti.

Ar galima atsisakyti siuntinio, jei jis atvyko pažeistas

Taip, galima. Jei matai, kad pakuotė pažeista, gali atsisakyti priimti siuntinį. Tada jis grįžta pas siuntėją, ir siuntėjas gali teikti pretenziją vežėjui. Bet tai ne visada geriausias variantas – jei siuntinio turinys sveikas, tik pakuotė pažeista, geriau priimti ir patikrinti vidų. Aš priėmiau siuntinį su suplyšusia dėže – viduje buvo sūris, kuris buvo sveikas. Jei būčiau atsisakęs, mama būtų turėjusi mokėti už grąžinimą, ir sūris būtų sugedęs pakeliui. Svarbu – jei priimi pažeistą siuntinį, iš karto daryk nuotraukas, kad galėtum teikti pretenziją vėliau.

Sezoniškumas – kada geriausia siųsti siuntinius iš Vokietijos

Ar yra skirtumas, kada siunčiami siuntiniai iš Germany

Yra. Prieš Kalėdas – lapkritis, gruodis – vežėjai užversti. Siuntiniai važiuoja ilgiau, kainos kyla. Prieš Velykas – panašiai. Vasarą – ramiau, bet tada daugiau atostogautojų siunčia lagaminus. Geriausias laikas – rugsėjis-spalis arba vasaris-kovas. Mama išmoko tai per patirtį – vieną kartą siuntė gruodžio 18 dieną, ir siuntinys atvyko tik sausio 5. Nuo tada ji siunčia lapkričio pradžioje, jei nori, kad siuntinys atvyktų iki Kalėdų. Ir dar – Vokietijoje yra daug valstybinių švenčių, kurios skiriasi nuo lietuviškų. Reikia tai įsiskaičiuoti.

Kaip šventės Vokietijoje veikia siuntinių siuntimą

Vokietijoje yra 9 valstybinių švenčių, kurios galioja visoje šalyje, ir dar papildomų, kurios galioja tik tam tikrose žemėse. Pavyzdžiui, Trys Karaliai sausio 6 d. – galioja Bavarijoje, Badene-Viurtemberge, Sarlande. Per tas dienas vežėjai nedirba. Be to, Vokietijoje sekmadieniais niekas neveža – tai įstatymas. Taigi jei mama išsiunčia siuntinį penktadienį, jis gali stovėti visą savaitgalį, ir tik pirmadienį išvykti. Aš visada prašau mamos siųsti ketvirtadienį – tada siuntinys išvyksta tą pačią dieną, ir atvyksta šeštadienį arba pirmadienį.

Kaip žiema veikia siuntinių transportavimą iš Vokietijos

Žiema – tai sniegas, ledas, rūkas. Vokietijoje keliai geresni nei Lenkijoje, bet vis tiek žiemos sąlygos gali sulėtinti transportavimą. Ypač jei siuntinys važiuoja per kalnus – Bavariją ar Saksoniją. Aš turėjau atvejį, kai siuntinys užstrigo Miunchene dėl sniego audros – vietoj dviejų dienų važiavo keturias. Be to, šaltis gali pakenkti maisto produktams. Jei mama siunčia sūrį ar dešrą žiemą, tai gerai – šaltis padeda išsaugoti. Bet jei siunčia vaisius ar daržoves – gali sušalti. Reikia tai įsiskaičiuoti.

Patarimai – kaip padaryti, kad siuntiniai iš Vokietijos atvyktų sklandžiai

Geriausi patarimai gaunant siuntinius iš Germany

Pirmas – duok mamai tikslų adresą su pašto kodu ir telefono numerį. Antras – paprašyk, kad fotografuotų siuntinį prieš išsiunčiant. Trečias – paprašyk, kad siųstų ketvirtadienį, ne penktadienį. Ketvirtas – jei siuntinyje yra maistas, paprašyk termo pakuotės. Penktas – jei siuntinys vertingas, paprašyk draudimo. Šeštas – būk namie arba nurodyk kaimyną, kuris gali priimti. Septintas – išsaugok visus dokumentus. Aštuntas – jei kažkas neaišku, skambink vežėjui. Devintas – būk kantrus. Dešimtas – padėk mamai supakuoti, jei gali – net ir nuotoliniu būdu, per vaizdo skambutį.

Kaip padėti mamai supakuoti siuntinį nuotoliniu būdu

Mama ne visada žino, kaip teisingai supakuoti. Aš jai siunčiu instrukcijas – nuotraukas, video, tekstą. Pirmiausia – kiekvienas daiktas atskirai suvyniotas. Tarp daiktų – užpildas. Dėžė – tvirta, užklijuota lipnia juosta. Adresas – aiškiai užrašytas. Telefonas – mano numeris. Ir dar – ji turi nueiti į vežėjo punktą, o ne siųsti per paštą. Tai greičiau. Kartais mes darome vaizdo skambutį, ir aš jai parodau, kaip supakuoti. Ji juokiasi, sako, kad aš ją mokinu, bet veikia. Siuntiniai atvyksta sveiki, ir tai svarbiausia.

Ką daryti, jei mama siunčia per daug daiktų

Mama kartais persistengia. Vieną kartą atsiuntė dėžę, kuri svėrė 25 kg – ten buvo sūris, dešra, duona, saldainiai, drabužiai, knygos, ir dar senas fotoaparatas. Vežėjas paprašė papildomai 15 eurų už viršsvorį. Aš jai pasakiau, kad kitą kartą siųsk dvi mažesnes dėžes – bus pigiau. Ji įsižeidė, bet suprato. Dabar ji siunčia dvi dėžes po 10 kg – kiekviena kainuoja 20 eurų, iš viso 40 eurų. Viena 25 kg dėžė būtų kainavusi 50 eurų. Taigi sutaupome 10 eurų, ir dar mažiau rizikos, kad kažkas sudužtų.

Išvados – ką svarbiausia atsiminti

Siuntiniai iš Vokietijos į Lietuvą yra greiti ir patogūs, kai naudoji vežėją, kuris veža kasdien. Svarbiausia – pasirinkti patikimą vežėją, gerai supakuoti siuntinį, ir nurodyti tikslų adresą su telefono numeriu. Kainos svyruoja nuo 15 iki 60 eurų priklausomai nuo svorio. Pristatymas trunka 2-7 dienas. Maistas – populiariausias siuntinio turinys, bet reikia specialios pakuotės. Ir svarbiausia – padėk mamai supakuoti, net jei tai reiškia vaizdo skambutį vidury nakties.