Naminių gyvūnų transportavimas į Vokietiją

Persikraustymas į kitą šalį – vienas didžiausių gyvenimo pokyčių. O kai šeimoje yra keturkojis arba kailinis draugas, klausimų padaugėja. Naminių gyvūnų transportavimas į Vokietiją – paslauga, kurios prireikia vis dažniau, ypač kai žmonės išvyksta dirbti arba grįžta iš emigracijos su nauju šeimos nariu. Procesas nėra sudėtingas, bet reikalauja pasiruošimo – dokumentai, sveikatos patikra, transportas. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, kad jūsų augintinis saugiai ir patogiai pasiektų Vokietiją.

Pasiruošimas – naminių gyvūnų transportavimas į Vokietiją pasiruošimas

1. Kada pradėti ruoštis gyvūno transportavimui?

Ruoštis reikia pradėti bent mėnesį prieš planuojamą kelionę. Pirmiausia – patikrinkite, ar gyvūnas turi mikročipą. Be mikročipo Vokietijoje negalima nieko – nei registruoti, nei keliauti. Antra – pasitikrinkite skiepus, ypač pasiutligės. Jei skiepas pasenęs, reikia pasiskiepyti ir palaukti 21 dieną. Trečia – pradėkite rinkti dokumentus. Ketvirta – ieškokite vežėjo. Penkta – pripratinkite gyvūną prie transportavimo dėžės. Skamba daug, bet jei pradėsite laiku, viskas tilps į tvarkaraštį. Vienas klientas pradėjo ruoštis prieš dvi savaites – spėjo, bet su dideliu stresu. Kitas pradėjo prieš du mėnesius – viskas ramiai ir sklandžiai.

2. Kaip pripratinti gyvūną prie transportavimo dėžės?

Pripratinimas prasideda namie. Padėkite dėžę atvirą gyvenamojoje erdvėje, įdėkite vidun pledą ar žaislą. Leiskite gyvūnui pačiam tyrinėti – neverčiant. Po kelių dienų pradėkite maitinti gyvūną dėžėje. Tada uždarykite dėžę kelioms minutėms, palaipsniui ilgindami laiką. Galiausiai paimkite trumpą pasivažinėjimą automobiliu su gyvūnu dėžėje. Viskas palaipsniui. Vienas šuo, kurį vežėme, buvo taip pripratintas prie dėžės, kad į ją eidavo miegoti savo noru. Šeimininkas sakė, kad procesas truko tris savaites. Verta investuoti laiko – kelionė bus daug ramesnė.

3. Ką daryti, jei gyvūnas nekenčia dėžės?

Kai kurie gyvūnai tiesiog nekenčia dėžių – ir tai normalu. Tokiais atvejais galima naudoti alternatyvas: minkštus transportavimo krepšius, atviras dideles dėžes arba specialias transportavimo sistemas. Svarbiausia, kad gyvūnas jaustųsi saugiai. Viena katė, kurią vežėme, taip bijojo dėžės, kad pradėjo draskytis vos ją pamatęs. Šeimininkė išbandė minkštą krepšį – katė nurimo. Kartais reikia eksperimentuoti. Svarbu ne versti, o ieškoti sprendimo, kuris tinka konkrečiam gyvūnui.

4. Kokie skiepai privalomi transportavimui?

Pasiutligės skiepas – privalomas. Jis turi būti atliktas ne mažiau kaip prieš 21 dieną iki kelionės, jei tai pirmas skiepas. Be to, rekomenduojama turėti ir kitus skiepus – šunims: šunų maro, parvoviruso, hepatito; katėms: kačių gripo, leukemijos. Nors jie ne visada privalomi transportavimui, Vokietijoje veterinarai gali jų paprašyti. Vienas klientas atvyko tik su pasiutligės skiepu – veterinaras Berlyne pasakė, kad reikia ir kitų. Teko skiepyti vietoje, kas kainavo papildomai. Geriau pasiskiepyti Lietuvoje – pigiau ir patogiau.

5. Kaip pasirinkti tinkamą transportavimo dėžę?

Dėžė turi būti pakankamai didelė, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Medžiaga – tvirta plastikas arba metalas. Durelės turi būti saugiai užsidarančios. Dugnas – neslidus. Ventiliacija – pakankama iš visų pusių. Jei gyvūnas didelis, dėžė turi būti su ratukais arba rankenomis patogiam nešimui. Vienas klientas atnešė dėžę, kuri buvo per maža – šuo negalėjo atsistoti. Teko skolinti mūsų atsarginę. Dabar visada prašome atsiųsti gyvūno nuotrauką su dėže prieš kelionę, kad galėtume patikrinti, ar viskas tinka.

6. Ką daryti, jei gyvūnas vartoja vaistus?

Jei gyvūnas vartoja vaistus, įdėkite pakankamai visai kelionei plius vieną dieną atsargai. Vaistus laikykite originalioje pakuotėje su veterinaro receptu – tai gali prireikti pasienyje. Informuokite vežėją apie vaistus ir jų vartojimo laiką. Mes galime priminti duoti vaistus kelionės metu, bet negalime jų duoti be šeimininko leidimo. Vienas šuo vartojo vaistus nuo epilepsijos – šeimininkas davė išsamias instrukcijas, mes sekėme jas. Viskas praėjo sklandžiai. Svarbiausia – komunikacija.

Dokumentai – naminių gyvūnų transportavimas į Vokietiją dokumentai

7. Kokių dokumentų reikia?

Pirmiausia – gyvūno pasas. Jį išduoda veterinaras, ir jame turi būti mikročipo numeris, skiepų įrašai. Be paso, rekomenduojama turėti veterinarinę pažymą, išduotą ne anksčiau kaip prieš 10 dienų. Jei gyvūnas turi sveikatos problemų, turėkite ir tai patvirtinančius dokumentus. Vienas klientas atvyko su pluoštu dokumentų – pasas, pažyma, skiepų kortelė, netgi senos veterinaro sąskaitos. Per daug? Galbūt. Bet geriau per daug nei per mažai. Pasienyje niekas nesiskundė dėl per daug dokumentų.

8. Kas išduoda gyvūno pasą?

Gyvūno pasą išduoda licencijuotas veterinaras. Lietuvoje – bet kuri veterinarijos klinika, Vokietijoje – taip pat. Pase turi būti: gyvūno nuotrauka, mikročipo numeris, savininko duomenys, skiepų įrašai, gyvūno aprašymas. Paso kaina – apie 20–40 eurų, priklausomai nuo klinikos. Vienas klientas gavo pasą per vieną dieną – veterinaras buvo laisvas ir viską sutvarkė greitai. Kitas laukė savaitę, nes veterinaras neturėjo blankų. Todėl rekomenduoju kreiptis iš anksto, ne paskutinę dieną.

9. Ką daryti, jei dokumentai išduoti ne ES šalyje?

Jei dokumentai išduoti ne ES šalyje, gali prireikti papildomo patvirtinimo. Pavyzdžiui, jei gyvūnas atvyksta iš Ukrainos ar Baltarusijos, reikia ne tik paso, bet ir veterinarinės pažymos, patvirtintos valstybinės veterinarijos tarnybos. Taip pat gali reikėti karantino – priklausomai nuo šalies. ES viduje viskas paprasčiau – dokumentai pripažįstami be papildomo patvirtinimo. Vienas klientas atsivežė šunį iš Moldovos – teko tvarkyti papildomus dokumentus, kas užtruko dvi savaites. Planuokite iš anksto, jei gyvūnas iš ne ES šalies.

10. Ar reikia veterinarinės pažymos?

Rekomenduojama, bet ne visada privaloma. Jei gyvūnas keliauja ES viduje su galiojančiu pasu, papildomos pažymos gali nereikėti. Bet kai kurie vežėjai reikalauja pažymos kaip papildomo saugiklio. Be to, pažyma naudinga, jei kyla klausimų pasienyje. Vienas klientas neturėjo pažymos – pasienyje kilo klausimų, bet pasas buvo tvarkingas, todėl praleido. Bet streso buvo. Dabar visiems sakau – gaukite pažymą, tai užtrunka vieną dieną, bet suteikia ramybę.

11. Kaip patikrinti, ar dokumentai tvarkingi?

Patikrinkite: ar mikročipo numeris pase sutampa su gyvūno mikročipu; ar skiepų datos galioja; ar paso galiojimo laikas nepasibaigęs; ar visi reikiami įrašai padaryti. Jei abejojate, parodykite dokumentus vežėjui arba veterinarui prieš kelionę. Mes visada patikriname dokumentus prieš išvykimą – tai mūsų atsakomybės dalis. Vienas klientas manė, kad dokumentai tvarkingi, bet mikročipo numeris pase buvo neteisingas – viena skaičiukas ne taip. Teko grįžti pas veterinarą ir pataisyti. Maža klaida, bet didelė problema, jei pastebi pasienyje.

12. Ką daryti, jei pasas pasimetė?

Reikia kreiptis į veterinarą, kuris išdavė pasą, ir paprašyti dublikato. Procesas gali užtrukti kelias dienas. Jei skubu, galima gauti laikiną pažymą, bet tai ne visada pripažįstama. Vienas klientas prarado pasą likus trims dienoms iki kelionės – teko skubiai ieškoti veterinaro, kuris galėtų išduoti nauzą. Pavyko, bet streso buvo nemažai. Dabar visiems sakau – nusifotografuokite paso puslapius telefone, tai bent jau turėsite kopiją.

Transportas – naminių gyvūnų transportavimas į Vokietiją transportas

13. Kokiu transportu vežami gyvūnai?

Gyvūnai vežami specialiai pritaikytais mikroautobusais arba automobiliais su ventiliacija ir temperatūros kontrole. Transportas turi būti švarus, saugus ir patogus. Mes naudojame mikroautobusus su specialiais skyriais gyvūnams – kiekvienas gyvūnas turi savo erdvę. Transportas reguliariai valomas ir dezinfekuojamas. Vienas klientas paprašė parodyti transportą prieš užsakydamas – parodėme, jis patiko. Po kelionės paliko atsiliepimą: „Švariausias transportas, kuriame mano šuo kada nors važiavo." Tai geriausias komplimentas.

14. Ar transportas draustas?

Taip, mūsų transportas yra draustas. Tai reiškia, kad jei kas nors nutiktų dėl mūsų kaltės – avarija, transporto gedimas – žala būtų atlyginta. Bet tai nėra gyvūno sveikatos draudimas. Jei gyvūnas suserga kelionės metu dėl savo sveikatos būklės, tai jau kitas reikalas. Rekomenduoju turėti atskirą gyvūnų draudimą. Tai nėra brangu, bet ramybė verta daugiau.

15. Kiek gyvūnų telpa viename transporte?

Priklauso nuo transporto dydžio ir gyvūnų dydžio. Mūsų mikroautobusuose paprastai telpa 4–6 vidutinio dydžio gyvūnai. Bet mes ne visada vežame pilną transportą – kartais vežame vieną gyvūną. Svarbu, kad kiekvienas gyvūnas turėtų pakankamai vietos. Mes neperkrauname transporto – tai mūsų principas. Vienas vežėjas, kurį pažįstu, veža 10 gyvūnų vienu metu – perpildymas. Mes taip nedirbame.

16. Ar galiu pasirinkti transporto tipą?

Paprastai ne – naudojame standartinius transportus, kurie pritaikyti gyvūnų vežimui. Bet jei turite specialių poreikių – pavyzdžiui, labai didelį gyvūną arba gyvūną su negalia – galime ieškoti sprendimo. Vienas klientas turėjo šunį su ratais (vežimėliu) – reikėjo didesnio transporto. Radome sprendimą, bet tai užtruko papildomą dieną. Svarbu iš anksto informuoti apie bet kokius specialius poreikius.

17. Kaip dažnai valomas transportas?

Transportas valomas po kiekvienos kelionės – dezinfekuojamas, plaunami paviršiai, keičiami paklotai. Tai ne tik higienos klausimas, bet ir saugumo – ligos gali plisti per nešvarų transportą. Mes naudojame veterinarinius dezinfekantus, kurie naikina bakterijas ir virusus. Vienas klientas pastebėjo, kad transportas kvepia švara – paklausė, ką naudojame. Papasakojome. Jis nusipirko tą patį dezinfekantą namams. Mažas dalykas, bet džiugu.

Kelionė – naminių gyvūnų transportavimas į Vokietiją kelionė

18. Kiek trunka kelionė?

Priklauso nuo maršruto. Iš Vilniaus iki Berlyno – maždaug 12–14 valandų, iki Miuncheno – 16–18 valandų. Mes visada darome reguliarius sustojimus kas 3–4 valandas. Ilgiausia kelionė – beveik 22 valandos, kai vežėme gyvūną į pietinę Vokietiją ir kelyje buvo avarija. Bet tai išimtis. Paprastai kelionė trunka tiek, kiek planuota, plius minus viena valanda. Svarbu ne tik atstumas, bet ir kelių būklė, oras, eismas.

19. Kada geriausia išvykti?

Geriausia išvykti anksti ryte – tada mažiau eismo, vėsesnis oras (vasarą), o gyvūnas dar ne per daug pavargęs. Naktiniai važiavimai – taip pat variantas, bet ne visiems patinka. Mes paprastai išvykstame 5–6 ryto, kad pasiektume tikslą iki vakaro. Vienas klientas norėjo išvykti vidurnaktį – sutikome, bet vairuotojas buvo mažiau budrus. Dabar rekomenduojame dienos keliones – saugiau visiems.

20. Ar galima sekti transportą realiu laiku?

Taip, mes siūlome galimybę sekti transportą realiu laiku per programėlę arba nuorodą. Tai suteikia ramybę – žinote, kur yra jūsų gyvūnas bet kuriuo metu. Be to, galite matyti numatomą atvykimo laiką. Vienas klientas nuolat tikrino vietą – kas 10 minučių. Suprantama – jo šuo, jo nerimas. Bet po kelių valandų nurimo ir pradėjo pasitikėti.