Vokietija naminiai gyvūnai

Vokietija – šalis, kurioje gyvūnai mylimi rimtai. Čia rasite ne tik griežtus įstatymus dėl gyvūnų gerovės, bet ir kultūrą, kuri skatina atsakingą augintinių laikymą. Jei planuojate persikelti į Vokietiją su savo keturkoju draugu arba ketinate įsigyti gyvūną jau būdamas ten, svarbu žinoti, kaip sistema veikia. Nuo registracijos iki draudimo, nuo veterinarijos paslaugų iki kasdienių taisyklių – viskas turi savo tvarką. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie gyvūnų laikymą Vokietijoje, remdamasis savo patirtimi ir tuo, ką girdėjau iš klientų.

Taisyklės – Vokietija naminiai gyvūnai taisyklės

1. Kokios pagrindinės taisyklės laikant gyvūną Vokietijoje?

Vokietijoje gyvūnų laikymas reglamentuotas gana detaliai. Pirmiausia – šunis privaloma registruoti ir mokėti vadinamąjį šunų mokestį (Hundesteuer). Antra – šunys viešose vietose turi būti su pavadėliu, o kai kuriose vietovėse – ir su antsnukiu. Trečia – gyvūnai negali būti palikti be priežiūros ilgą laiką. Ketvirta – privalomas draudimas nuo atsakomybės už šunį (Hundehaftpflichtversicherung). Skamba biurokratiškai, bet iš tikrųjų tai logiška – sistema sukurta tam, kad tiek gyvūnai, tiek žmonės būtų apsaugoti. Vienas klientas, persikėlęs į Berlyną, sakė, kad pirmą mėnesį užtruko tik dokumentų tvarkymas.

2. Ar Vokietijoje reikia registruoti kates?

Katės Vokietijoje paprastai neregistruojamos ir nėra jokio „kačių mokesčio". Bet mikročipas rekomenduojamas – jei katė pabėgs, bus lengviau ją surasti. Kai kurie miestai siūlo nemokamą registraciją gyvūnų duomenų bazėje, bet tai savanoriška. Skirtumas nuo šunų didelis – šunims viskas griežčiau. Bet jei katė sužeidžia ką nors arba padaro žalos, atsakomybė vis tiek tenka savininkui. Todėl kai kurie kačių savininkai savanoriškai draudžia ir kates. Nėra privaloma, bet protinga.

3. Kokia bauda už neregistruotą šunį?

Baudos skiriasi priklausomai nuo miesto, bet paprastai svyruoja nuo 100 iki 500 eurų už pirmą pažeidimą. Jei sugaunate antrą kartą – bauda didesnė. Be to, gali tekti sumokėti mokestį už visus praėjusius metus. Vienas pažįstamas pamiršo registruoti šunį persikraustęs į kitą miestą – po pusmečio gavo laišką su 300 eurų bauda ir reikalavimu sumokėti mokestį už metus. Nemalonu, bet teisinga – taisyklės galioja visiems. Dabar jis turi priminimą telefone, kad nepamirštų.

4. Ar Vokietijoje draudžiama laikyti tam tikras šunų veisles?

Vokietija turi vadinamųjų „pavojingų veislių" (Kampfhunde) sąrašą, bet jis skiriasi priklausomai nuo federalinės žemės. Pavyzdžiui, Berlyne draudžiama įvežti Pitbulterjerus, Amerikos Stafordšyro terjerus ir Bulterjerus. Bavarijoje taisyklės gali būti kitokios. Jei turite tokią veislę, būtinai pasitikrinkite konkrečios žemės įstatymus prieš persikraustant. Yra tekę girdėti istorijų, kai žmonės atsivežė šunį, o pasienyje pasakė, kad negali jo įsivežti – teks grįžti arba ieškoti kitos išeities. Geriau žinoti iš anksto.

5. Kiek kainuoja šunų mokestis Vokietijoje?

Šunų mokestis (Hundesteuer) priklauso nuo miesto. Berlyne – apie 120 eurų per metus už pirmą šunį, už antrą – daugiau, kartais net dvigubai. Mažesniuose miestuose mokestis gali būti 50–80 eurų. Kai kurie miestai taiko nuolaidas pagal pajamas arba neįgaliesiems. Mokestis mokamas kasmet, paprastai sausio mėnesį. Užmiršus sumokėti – priminimas ir bauda. Vienas klientas sakė, kad jo mieste mokestis 180 eurų – jam pasirodė daug, bet kai sužinojo, kad pinigai naudojami parkų priežiūrai ir gyvūnų prieglaudoms, nurimo.

6. Ar reikia drausti šunį Vokietijoje?

Taip, šunų savininkai privalo turėti atsakomybės draudimą (Hundehaftpflichtversicherung). Tai draudimas, kuris padengia žalą, jei jūsų šuo sužeidžia ką nors arba sugadina turtą. Kaina – apie 50–100 eurų per metus, priklausomai nuo veislės ir draudimo bendrovės. Be šio draudimo negalėsite registruoti šunio, o tai reiškia, kad negalėsite legaliai jo laikyti. Katėms toks draudimas neprivalomas, bet rekomenduojamas. Aš asmeniškai manau, kad tai protinga – vienas įkandimas gali kainuoti tūkstančius, o draudimas kainuoja keliasdešimt.

Veterinarija – Vokietija naminiai gyvūnai veterinarija

7. Kaip rasti veterinarą Vokietijoje?

Veterinarų Vokietijoje daug, bet ne visi kalba angliškai ar lietuviškai. Didžiuosiuose miestuose – Berlyne, Miunchene, Hamburge – rasite ir tarptautinių klinikų. Mažesniuose miestuose gali būti sudėčiau. Rekomenduoju ieškoti per „Tierarzt" paiešką internete arba klausti vietinių gyvūnų augintojų grupių socialiniuose tinkluose. Vienas klientas rado veterinarą, kuris kalbėjo lietuviškai – pasirodo, jis pats kilęs iš Lietuvos, tik dirba Vokietijoje. Pasaulis mažas. Svarbu, kad veterinaras būtų patikimas, o kalba – antraeilė.

8. Kiek kainuoja veterinaro paslaugos Vokietijoje?

Veterinaro paslaugos Vokietijoje brangesnės nei Lietuvoje. Paprastas vizitas gali kainuoti 30–60 eurų, skiepai – 50–100 eurų, o sudėtingesnės procedūros – šimtus ar net tūkstančius eurų. Operacija dėl klubo displazijos gali kainuoti 2000–3000 eurų. Todėl gyvūnų draudimas Vokietijoje labai populiarus – jis padengia didžiąją dalį išlaidų. Vienas klientas pasakojo, kad jo šuns operacija kainavo 2500 eurų, bet draudimas padengė 2000. Be draudimo būtų tekę skolintis. Taigi, nors draudimas atrodo papildoma išlaida, ilgainiui jis atsiperka.

9. Ar Vokietijoje brangiau laikyti gyvūną nei Lietuvoje?

Taip, apskritai brangiau. Ne tik veterinaras, bet ir maistas, priežiūra, draudimas, mokestis už šunį. Bet atlyginimai Vokietijoje irgi didesni, todėl santykinai skirtumas ne toks didelis. Vienas klientas paskaičiavo, kad jo šuns išlaikymas Vokietijoje kainuoja apie 150 eurų per mėnesį – Lietuvoje būtų apie 80. Bet jis uždirba tris kartus daugiau, todėl procentaliai išlaidos net mažesnės. Svarbu planuoti biudžetą ir žinoti, ko tikėtis. Pirmas mėnesis visada brangiausias – reikia nusipirkti viską, ko reikia.

10. Kaip dažnai reikia vesti gyvūną pas veterinarą?

Rekomenduojama bent kartą per metus atlikti profilaktinę apžiūrą. Vyresniems gyvūnams – kas pusę metų. Skiepai atnaujinami pagal veterinaro nurodymus. Vokietijoje veterinarijos kultūra labai stipri – žmonės reguliariai tikrina savo gyvūnus, net jei jie atrodo sveiki. Lietuvoje kartais einama pas veterinarą tik tada, kai jau blogai. Vokietijoje tai laikoma aplaidumu. Vienas veterinaras Berlyne pasakojo, kad lietuviai dažnai ateina tik tada, kai gyvūnas jau sunkiai serga – tada gydymas brangesnis ir sudėtingesnis. Prevencija pigiau.

11. Ar Vokietijoje yra gyvūnų greitoji pagalba?

Taip, didžiuosiuose miestuose veikia gyvūnų greitosios pagalbos tarnybos (Tierrettung). Jos dirba visą parą ir gali atvykti į namus arba į nelaimės vietą. Mažesniuose miestuose tokių tarnybų gali nebūti, bet veterinarai paprastai turi budėjimo numerį skubiais atvejais. Svarbu turėti šį numerį užsirašytą – kai nutinka nelaimė, ne visada lengva rasti informaciją internete. Vienas klientas pasakojo, kad jo šunį partrenkė dviratininkas parke – skambino į gyvūnų greitąją, atvyko per 15 minučių. Šuo išgyveno, bet be greitosios pagalbos būtų kitaip.

12. Ką daryti, jei veterinaras nekalba jūsų kalba?

Galima naudotis vertimo programėle, prašyti draugo pagalbos arba ieškoti veterinaro, kuris kalba jūsų kalba. Didžiuosiuose miestuose tai lengviau – Berlyne rasite veterinarų, kurie kalba angliškai, prancūziškai, turkiškai, kartais ir lietuviškai. Mažesniuose miestuose gali tekti verstis su vokiečių kalba. Bet veterinarinės sąvokos nėra labai sudėtingos – „Hund" (šuo), „Katze" (katė), „krank" (serga). Ir gestai padeda. Svarbiausia – nebijoti klausti. Veterinarai Vokietijoje paprastai kantrūs ir stengiasi suprasti.

Gyvenimas – Vokietija naminiai gyvūnai gyvenimas

13. Ar galima vesti šunį į parduotuvę?

Paprastai ne. Dauguma parduotuvių Vokietijoje neleidžia gyvūnų, išskyrus vedančiuosius šunis (Blindenhunde). Bet yra išimčių – kai kurios mažos parduotuvės ar kavinės leidžia šunis, ypač jei jie maži ir ramūs. Prie įėjimo paprastai būna ženklas – šuo su brūkšniu reiškia draudžiama, šuo be brūkšnio – leidžiama. Vienas klientas netyčia įėjo į parduotuvę su šunimi, nes nepastebėjo ženklo – pardavėja mandagiai paprašė išeiti. Niekas nesipyko, bet nemalonu. Dabar jis visada ieško ženklo prieš įeidamas.

14. Kur galima vedžioti šunį Vokietijoje?

Šunis galima vedžioti parkuose, miškuose, specialiuose šunų aikštelėse (Hundeauslaufgebiet). Bet yra taisyklių – kai kuriose vietose privalomas pavadėlis, kitose galima paleisti. Draustiniai ir gamtos rezervatai dažnai draudžia šunis arba reikalauja pavadėlio. Miesto parkuose paprastai leidžiama, bet reikia surinkti išmatas – už tai, kad nesurenkate, gresia bauda iki 150 eurų. Vokietijoje švarumas rimtas reikalas. Vienas šuo priteršė priešais kavinę – savininkas nespėjo surinkti, jau gavo pastabą nuo praeivio. Vokiečiai nevynioja į vatą.

15. Ar Vokietijoje populiaru turėti gyvūnus?

Labai. Vokietijoje gyvūnus turi apie 30 procentų namų ūkių. Populiariausi – katės (apie 15 milijonų), po to šunys (apie 10 milijonų). Mažesni gyvūnai – triušiai, jūrų kiaulytės, žiurkėnai – irgi labai populiarūs. Vokiečiai rimtai žiūri į gyvūnų priežiūrą – tai ne prabanga, o gyvenimo būdas. Yra netgi politinė partija, kuri atstovauja gyvūnų teisėms (Tierschutzpartei). Tai parodo, kiek svarbi ši tema visuomenėje. Lietuvoje požiūris keičiasi, bet Vokietija šiuo klausimu gerokai priekyje.

16. Kaip Vokietijoje žiūrima į gyvūnų palikimą vienų namuose?

Vokietijoje gyvūnų negalima palikti vienų ilgą laiką. Įstatymai numato, kad šuo negali būti vienas ilgiau nei kelias valandas. Jei kaimynai pastebi, kad gyvūnas nuolat paliktas vienas ir kenčia, jie gali pranešti policijai arba gyvūnų apsaugos tarnybai (Tierschutz). To pasekmės – nuo įspėjimo iki gyvūno konfiskavimo. Vienas atvejis, kurį girdėjau: šeimininkas dirbo 12 valandų per dieną, šuo lojo ir verkė – kaimynai pranešė. Atvyko pareigūnai, davė įspėjimą. Antrą kartą – bauda. Trečią – šuns atėmimas. Griežta, bet suprantama.

17. Ar galima vežti gyvūną viešuoju transportu?

Taip, bet su sąlygomis. Maži gyvūnai, kurie telpa į nešioklę, paprastai vežami nemokamai. Dideliems šunims reikia bilieto – pusė vaiko bilieto kainos. Šuo turi būti su pavadėliu ir, priklausomai nuo veislės, su antsnukiu. Katės ir kiti maži gyvūnai – nešioklėje. Vienas klientas pasakojo, kad jo šuo labai mėgo važiuoti traukiniu – sėdėdavo ramiai ir žiūrėdavo pro langą. Bet kitas šuo baisiai bijojo metro – tekdavo eiti pėsčiomis. Kiekvienas gyvūnas skirtingas, ir tai reikia priimti.

Įsigijimas – Vokietija naminiai gyvūnai įsigijimas

18. Kur Vokietijoje galima įsigyti gyvūną?

Gyvūną galima įsigyti iš veislyno, prieglaudos (Tierheim) arba privataus asmens. Prieglaudos – populiariausias pasirinkimas, nes jose daug gyvūnų, kurie ieško namų. Įsigijimas iš prieglaudos kainuoja 100–300 eurų, įskaitant skiepus, sterilizaciją ir mikročipą. Veislynuose kaina didesnė – grynaveislių šunų kainos prasideda nuo 1000 eurų ir gali siekti kelis tūkstančius. Privatūs asmenys – rizikingiau, nes ne visada aišku, iš kur gyvūnas. Rekomenduoju prieglaudą – ne tik pigiau, bet ir prasmingiau. Vienas klientas paėmė šunį iš prieglaudos – sakė, kad tai geriausias sprendimas jo gyvenime.

19. Kokie reikalavimai perkant gyvūną Vokietijoje?

Perkant gyvūną iš prieglaudos, reikia parodyti, kad galite juo pasirūpinti – pakankamai vietos, laiko, finansų. Kartais prašoma nuomotojo leidimo, jei gyvenate nuomojamame bute. Perkant iš veislyno – pasirašoma sutartis, kurioje gali būti sąlygų dėl sterilizacijos, parodų ar veisimo. Privatūs pardavėjai – mažiau reikalavimų, bet ir mažiau garantijų. Vokietijoje gyvūnų prekyba internetu griežtai reguliuojama – negalima tiesiog parduoti gyvūnų skelbimų portaluose be tinkamų leidimų. Tai apsaugo nuo nelegalių veislynų ir sukčių.

20. Ar Vokietijoje leidžiama veisti gyvūnus be leidimo?

Ne, veisimas be leidimo yra neteisėtas. Norint veisti gyvūnus, reikia gauti leidimą iš vietos valdžios ir atitikti tam tikrus reikalavimus – patalpų, sveikatos, dokumentacijos. Nelegalus veisimas gali baigtis bauda arba net baudžiamąja atsakomybe. Vokietija rimtai žiūri į gyvūnų gerovę, o nelegalūs veislynai dažnai susiję su prastomis sąlygomis. Vienas atvejis, kurį aprašė laikraščiai: nelegalus veislynas rūsyje, 30 šuniukų be šviesos ir ventiliacijos. Savininkas gavo baudą ir laisvės atėmimą. Sunku skaityti, bet gerai, kad sistema veikia.

21. Ką daryti, jei norite atsivežti gyvūną iš Lietuvos?

Reikia pasirūpinti dokumentais – gyvūno pasu, mikročipu, skiepais. Tada ieškoti vežėjo arba vežti pačiam. Mes vežame gyvūnus iš Lietuvos į Vokietiją reguliariai, todėl procesas mums pažįstamas. Svarbu, kad dokumentai būtų tvarkingi – kitaip pasienyje gali kilti problemų. Atvykus į Vokietiją, reikia registruoti šunį (jei tai šuo) ir gauti draudimą. Visa tai galima padaryti per pirmą savaitę. Vienas klientas atsivežė tris kates – dokumentai tvarkingi, kelionė sklandi, registracija užtruko vieną dieną. Paprasta, jei pasiruoši.

Draudimas – Vokietija naminiai gyvūnai draudimas

22. Kokie draudimai reikalingi gyvūnui Vokietijoje?

Šunims privalomas atsakomybės draudimas (Hundehaftpflichtversicherung). Be to, rekomenduojamas sveikatos draudimas (Tierkrankenversicherung), kuris padengia veterinaro išlaidas. Katėms draudimas neprivalomas, bet sveikatos draudimas populiarus. Yra ir gyvūnų gyvybės draudimas – jis išmoka sumą, jei gyvūnas nugaišta dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos. Skamba keistai, bet brangiems gyvūnams tai prasminga. Draudimo bendrovių daug, kainos skiriasi. Rekomenduoju palyginti bent tris variantus prieš pasirenkant.

23. Kiek kainuoja gyvūnų sveikatos draudimas?

Sveikatos draudimas (Tierkrankenversicherung) kainuoja nuo 20 iki 80 eurų per mėnesį, priklausomai nuo gyvūno amžiaus, veislės ir pasirinkto plano. Jauni gyvūnai pigiau, vyresni – brangiau. Kai kurie draudimai padengia tik pagrindines išlaidas, kiti – ir sudėtingas operacijas. Svarbu perskaityti, kas įeina ir kas ne. Vienas draudimas atrodė pigus, bet paaiškėjo, kad nepadengia dantų gydymo – o tai viena brangiausių procedūrų. Kitas brangesnis, bet beveik viską padengia. Ilgainiui brangesnis variantas gali būti pigesnis.

24. Ar verta drausti katę?

Priklauso nuo katės ir jūsų finansų. Jei katė jauna ir sveika, galbūt užtenka taupyti atskirai veterinaro išlaidoms. Bet jei katė vyresnė arba turi sveikatos problemų, draudimas gali sutaupyti tūkstančius. Viena katė, kurios savininkas pasakojo, susirgo inkstų liga – gydymas kainavo 4000 eurų per metus. Su draudimu būtų mokėjęs tik franšizę – 200 eurų. Be draudimo – teko parduoti automobilį. Sunkus sprendimas, bet draudimas būtų išsprendęs problemą. Taigi, atsakymas – priklauso, bet dažniausiai verta.

Kasdienybė – Vokietija naminiai gyvūnai kasdienybė

25. Ką Vokietijoje veikia su augintiniais laisvalaikiu?

Vokietijoje su augintiniais galima daug ką veikti. Yra šunų parkai, šunų mokyklos, netgi šunų baseinai. Kai kurie restoranai ir kavinės leidžia šunis – ypač terasose. Šunų parodos ir konkursai labai populiarūs. Yra netgi šunų draugijos (Hundeverein), kur renkasi augintojai, dalinasi patirtimi ir organizuoja bendrus pasivaikščiojimus. Vienas klientas prisijungė prie tokios draugijos Miunchene – sakė, kad tai geriausias būdas susipažinti su vietiniais. Šuo rado draugų, jis – irgi. Lietuvoje tokios kultūros mažiau, bet Vokietijoje tai normalu.

26. Ar Vokietijoje yra gyvūnų viešbučių?

Taip, gyvūnų viešbučiai (Tierpension) labai populiarūs. Jie siūlo laikiną gyvūnų priežiūrą, kai savininkas išvyksta atostogauti arba komandiruotėn. Kainos – nuo 15 iki 40 eurų per dieną, priklausomai nuo paslaugų. Kai kurie viešbučiai siūlo prabangą – atskirus kambarius, SPA procedūras, dienoraštį su nuotraukomis. Kiti – paprastesni, bet patikimi. Svarbu apsilankyti prieš paliekant gyvūną – patikrinti sąlygas, pakalbėti su personalu. Vienas klientas paliko šunį viešbutyje savaitei – grįžęs rado šunį laimingesnį nei prieš išvykstant. Matyt, atostogos buvo abiem.

Išvada

Vokietija – šalis, kurioje gyvūnai mylimi ir gerbiami. Sistema griežta, bet teisinga – ji sukurta tam, kad tiek gyvūnai, tiek jų savininkai gyventų gerai. Jei planuojate persikelti į Vokietiją su augintiniu, pasiruoškite dokumentams, biudžetui ir naujoms taisyklėms. Tai gali atrodyti daug, bet kai įsivažiuosite, suprasite, kad sistema veikia jūsų naudai. Gyvūnas Vokietijoje – ne našta, o šeimos narys, kuriam suteikiamos visos teisės ir apsauga. Ir tai yra gražu.