Naminių gyvūnų transportavimas Vokietija, Vežame kiekvieną dieną

Kai prieš porą metų pats pirmą kartą vežiau savo seną katiną į Berlyną, supratau, kiek daug neaiškumų ir streso sukelia tas procesas. Ne tik gyvūnui, bet ir šeimininkui. Dabar, dirbdamas šioje srityje, matau, kad klausimai kartojasi. Žmonės skambina, rašo, klausia tų pačių dalykų – nuo dokumentų iki narvo dydžio. Todėl nusprendžiau surinkti dažniausiai užduodamus klausimus į vieną vietą, paremtą realia patirtimi, o ne teoriniais aprašymais. Jei planuojate savo augintinio kelionę į Vokietiją, tikiuosi, čia rasite atsakymus.

Dokumentai – naminių gyvūnų transportavimas Vokietija

1. Kokie dokumentai reikalingi vežant šunį ar katę į Vokietiją?

Pirmiausia – gyvūno pasas. Jį išduoda veterinarijos gydytojas. Jame turi būti žyma apie pasiutligės skiepą, padarytą ne anksčiau kaip prieš 12 mėnesių ir ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki kelionės. Taip pat reikia mikroschemos numerio. Be šių pagrindų net nepradėkite. Kartais žmonės pamiršta, kad skiepas turi galioti visos kelionės metu. Jei skiepas baigiasi rytoj, o kelionė po savaitės – turėsite problemų pasienyje. Be to, Vokietija reikalauja, kad gyvūnas būtų gydytas nuo echinokokozės, jei tai šuo. Tai dažnai pamirštama. Gydytojas turi įrašyti gydymą į pasą su tiksliu laiku. Viskas turi būti tvarkinga, kitaip gali tekti grįžti.

2. Ar reikia specialaus leidimo iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos?

Paprastam naminiam gyvūnui – ne. Jei vežate komerciniais tikslais, pavyzdžiui, parodai ar pardavimui, tada taip. Bet jei tai jūsų asmeninis augintinis, kuris keliauja su jumis, pakanka veterinarijos paso. Būna atvejų, kai žmonės painioja „komercinį“ ir „nekomercinį“ vežimą. Jei vežate savo katę, tai ne komercija. Tačiau jei vežate penkis šuniukus, kuriuos ketinate parduoti, jau kita istorija. Tada reikia ir leidimo, ir papildomų dokumentų. Geriau pasitikslinti su tarnyba iš anksto, nei vėliau aiškintis pasienyje. Kartą klientas vežė keturis katinus – pasirodo, du iš jų buvo skirti draugams dovanų. Tai jau laikoma komerciniu vežimu, ir jam teko grįžti.

3. Kada reikia pradėti ruošti dokumentus prieš kelionę?

Ne vėliau kaip prieš mėnesį. Skiepas turi būti padarytas prieš 21 dieną, bet geriau tai padaryti anksčiau, kad būtų laiko viskam. Mikroschemos įvedimas – dar anksčiau. Jei gyvūnas dar neturi paso, eikite pas veterinarą dabar. Nesitikėkite, kad viską padarysite per dieną. Būna, kad veterinaras neturi laisvo laiko, arba skiepas turi būti užsakytas. Viskas užtrunka. Be to, jei reikia gydymo nuo echinokokozės, jis turi būti atliktas ne vėliau kaip 24 valandos ir ne anksčiau kaip 120 valandų iki įvažiavimo į Vokietiją. Tai labai siauras laiko langas. Jei praleisite, teks gydyti iš naujo. Todėl planuokite su atsarga.

4. Ar reikia veterinarijos pažymos iš Lietuvos?

Taip, bet ne atskiros pažymos. Visa informacija yra veterinarijos pase. Veterinaras įrašo viską ten – skiepus, gydymus, gyvūno identifikaciją. Pasas yra oficialus dokumentas, pripažįstamas visoje ES. Papildomos pažymos nereikia, nebent vežate gyvūną iš ne ES šalies. Tada procedūra kitokia. Bet iš Lietuvos į Vokietiją – pakanka paso. Kartais žmonės prašo „dar kažkokio popieriaus“, bet tai nereikalinga. Veterinaras, kuris išduoda pasą, jau yra patvirtintas VMVT. Jis atsako už įrašų teisingumą. Jei kyla abejonių dėl paso, galite patikrinti jo numerį VMVT sistemoje. Bet paprastai to nereikia.

Transportas – vežame kiekvieną dieną

5. Kaip dažnai organizuojate gyvūnų pervežimus į Vokietiją?

Kasdien. Turime reguliarius maršrutus, kurie išvyksta kiekvieną rytą. Tai nėra kažkoks specialus reisas kartą per savaitę. Mes tiesiog važiuojame kasdien, ir jei jūsų gyvūnas turi visus dokumentus, gali keliauti kitą dieną. Aišku, reikia suderinti laiką, vietą, bet pats vežimo dažnumas – kasdienis. Kartais žmonės skambina ir klausia: „O kada kitas reisas?“ Atsakau: „Rytoj.“ Jie nustemba. Bet taip, mes vežame kiekvieną dieną, nes poreikis yra. Vieni veža kates, kiti šunis, treti – šeškus ar triušius. Srautas pastovus. Todėl nereikia laukti savaitėmis, kol susikaups grupė.

6. Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Vokietiją?

Priklauso nuo maršruto ir galutinio taško. Vidutiniškai – 18-22 valandos. Pavyzdžiui, iš Vilniaus į Berlyną – apie 18 valandų, jei eismas sklandus. Bet jei vežame į Miuncheną ar Frankfurtą, gali būti ir 22 valandos. Tai ilgas kelias, ir gyvūnas turi būti tam paruoštas. Mes darome sustojimus kas 4-5 valandas, kad gyvūnai galėtų atsigerti, o prireikus – ir pasivaikščioti. Tačiau ne visi gyvūnai nori išeiti iš narvo svetimoje vietoje. Tada tiesiog patikriname, ar viskas gerai, ir važiuojame toliau. Svarbu, kad kelionė nebūtų pertraukiama be reikalo. Kuo greičiau pasieksime tikslą, tuo mažiau streso gyvūnui.

7. Ar gyvūnai vežami atskirai ar su kitais gyvūnais?

Paprastai vežame kelis gyvūnus vienu metu, bet jie būna atskiruose, užtikrintuose narvuose. Vienas šalia kito, bet ne tame pačiame narve. Kiekvienas turi savo erdvę. Jei vežate vieną gyvūną, jis gali būti vienas transporto priemonėje, bet dažniausiai būna ir kitų augintinių. Mes stengiamės nesupainioti gyvūnų, kurie nesutaria. Jei žinote, kad jūsų šuo nemėgsta kačių, praneškite iš anksto. Tada pastatysime narvus toliau vienas nuo kito. Bet iš esmės – visi keliauja kartu, bet atskirai. Tai kaip lėktuve: sėdite šalia kitų žmonių, bet savo kėdėje. Panašiai ir čia.

8. Kokios transporto priemonės naudojamos gyvūnų pervežimui?

Specialiai pritaikyti mikroautobusai. Jie turi ventiliaciją, temperatūros kontrolę, ir vietas, kuriose tvirtinami narvai. Tai ne paprastas furgonas, kuriame mėtote dėžes. Viskas apgalvota – nuo pakrovimo aukščio iki apšvietimo. Mes naudojame transportą, kuris yra registruotas ir patikrintas veterinarijos tarnybos. Jis turi atitikti tam tikrus reikalavimus, kad gyvūnai keliautų saugiai. Kartais žmonės klausia, ar galima vežti savo automobiliu. Galima, bet jei tai ilgas kelias, geriau patikėti tai specialistams. Mes turime patirties, kaip elgtis, jei gyvūnas pradeda stresuoti arba jei reikia staigiai sustoti.

Gyvūno paruošimas – pervežimas iš Lietuvos

9. Kaip paruošti gyvūną kelionei?

Pirma – pripratinkite prie narvo. Ne dieną prieš kelionę, o bent savaitę anksčiau. Padėkite narvą kambaryje, įdėkite ten skanėstą, leiskite gyvūnui jame miegoti. Taip narvas taps saugia vieta, o ne bausmės įrankiu. Antra – nešerkite prieš pat kelionę. Skrandis turi būti tuščias arba beveik tuščias, kad nebūtų pykinimo. Trečia – pasiimkite pažįstamą daiktą: pledą, žaislą, kuriame jaučiamas namų kvapas. Tai ramina. Ketvirta – jei gyvūnas labai jautrus, pasitarkite su veterinaru dėl raminamųjų. Bet ne duokite vaistų savo nuožiūra. Tai gali būti pavojinga.

10. Koks turi būti narvas transportavimui?

Tvirtas, su ventiliacijos angomis, pakankamai didelis, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Negalima vežti gyvūno per mažame narve. Yra standartai: narvo ilgis turi būti lygus gyvūno ilgiui nuo nosies iki uodegos pagrindo plus pusė kojos ilgio. Aukštis – kad gyvūnas galėtų pakelti galvą. Plotis – kad galėtų apsisukti. Tai ne šiaip rekomendacijos, o reikalavimai. Mes prieš kelionę visada patikriname narvus. Jei narvas per mažas, negalime priimti gyvūno. Kartą atvežė šunį narve, kuriame jis vos tilpo. Teko prašyti, kad pakeistų. Geriau pasimatuokite iš anksto.

11. Ar galima vežti gyvūną laisvai, be narvo?

Ne. Jokiu būdu. Tai ne tik nesaugu, bet ir draudžiama. Gyvūnas turi būti uždarytas narve visos kelionės metu. Net jei jūsų šuo labai ramus ir paklusnus, staigus stabdymas ar posūkis gali jį sužeisti. Be to, laisvas gyvūnas gali iššokti atidarius duris sustojimo metu. Mes turėjome atvejį, kai šeimininkas paprašė, kad jo katinas galėtų vaikščioti laisvai. Atsisakėme. Jis supyko, bet saugumas svarbiau. Po valandos paskambino ir atsiprašė. Suprato, kad rizika per didelė. Todėl – tik narve. Tai taisyklė be išimčių.

12. Ką daryti, jei gyvūnas serga kelionės metu?

Mes turime pirmosios pagalbos priemonių ir veterinaro kontaktus. Jei pastebime, kad gyvūnas vemia, viduriuoja arba elgiasi neįprastai, sustojame ir vertiname situaciją. Jei reikia, vežame pas artimiausią veterinarą. Bet tai retai. Dažniausiai problemos kyla dėl to, kad gyvūnas nebuvo tinkamai paruoštas – per daug suėdė prieš kelionę arba yra labai jautrus. Mes prašome šeimininkų pateikti veterinaro kontaktą, kuris pažįsta gyvūną. Taip galime greitai pasikonsultuoti. Svarbiausia – neignoruoti simptomų. Jei gyvūnas atsisako vandens ilgiau nei 12 valandų, tai jau problema.

Kaina – vežame kasdien

13. Kiek kainuoja gyvūno pervežimas į Vokietiją?

Kaina priklauso nuo gyvūno dydžio, maršruto ir papildomų paslaugų. Mažas katinas iš Vilniaus į Berlyną kainuos apie 250-300 eurų. Didelis šuo – 350-450 eurų. Į kainą įeina transportas, dokumentų patikra, ir pagalba pakrovimo metu. Jei reikia pasiimti gyvūną iš namų arba pristatyti į konkrečią vietą Vokietijoje, tai papildomai. Kainos nėra fiksuotos, nes kiekvienas atvejis skiriasi. Bet mes visada nurodome kainą iš anksto, jokių paslėptų mokesčių. Kartais žmonės bando derėtis, bet tai ne turgus. Kaina apskaičiuota pagal išlaidas.

14. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos nežinau?

Gali būti, jei keičiate planus paskutinę minutę. Pavyzdžiui, jei užsisakėte pervežimą, bet atšaukiate likus mažiau nei 48 valandoms, taikome 30% mokestį. Taip pat, jei gyvūnas sugadina transporto priemonę – pavyzdžiui, pradeda draskyti sėdynę – gali tekti padengti remonto išlaidas. Bet tai reti atvejai. Mes stengiamės viską aptarti iš anksto, kad nebūtų netikėtumų. Jei jums reikia papildomos paslaugos – pavyzdžiui, gyvūno maitinimo kelionės metu – tai irgi kainuoja papildomai. Bet tai neprivaloma. Dauguma gyvūnų išbūna be maisto, jei kelionė ne ilgesnė kaip 24 valandos.

15. Kaip vyksta apmokėjimas?

Paprastai – pavedimu prieš kelionę. Mes išrašome sąskaitą, jūs apmokate, ir tada suderinam laiką. Grynaisiais taip pat galima, bet tai mažiau patogu. Mes neimame avanso, jei kelionė po ilgo laiko. Bet jei užsakymas skubus – pavyzdžiui, rytoj – prašome apmokėti iš karto. Tai normali praktika. Kartais žmonės prašo apmokėti po paslaugos, bet mes negalime to daryti, nes turime padengti degalų ir kitas išlaidas. Todėl – pavedimas prieš išvykimą. Po kelionės išrašome PVM sąskaitą faktūrą, jei reikia.

Specialūs atvejai – transportavimas Vokietija

16. Ar vežate gyvūnus su sveikatos problemomis?

Taip, bet su sąlyga, kad veterinaras leido kelionę. Jei gyvūnas serga lėtine liga – diabetu, širdies nepakankamumu – reikia gydytojo pažymos, kad kelionė yra saugi. Mes ne veterinarijos klinika, bet galime pritaikyti sąlygas: duoti vaistus nustatytu laiku, stebėti būklę. Tačiau jei gyvūnas yra ūmiai sergantis – karščiuoja, vemia krauju – mes jo nevešime. Tai per didelė rizika. Geriau palaukti, kol pasveiks. Kartą vežėme seną šunį su artritu. Šeimininkas davė vaistų ir nurodymų. Viskas praėjo gerai, bet mes paprašėme, kad veterinaras tiesiogiai mums paaiškintų, ką daryti, jei šuo pradėtų šlubuoti.

17. Ką daryti, jei gyvūnas labai bijo kelionių?

Pirma – pasitarkite su veterinaru. Yra raminamųjų priemonių, kurios nėra kenksmingos. Antra – pradėkite nuo trumpų kelionių. Pavežiokite gyvūną automobiliu 10-15 minučių, kad jis priprastų. Trečia – naudokite feromonų purškiklį arba antkaklį. Tai padeda kai kuriems gyvūnams. Ketvirta – mes galime pasiūlyti tamsesnę, ramesnę vietą transporte. Bet jei gyvūnas turi panikos priepuolius, kelionė gali būti labai sunki. Būna, kad katinas pradeda taip klykti, kad negalime važiuoti. Tada sustojame, bandome nuraminti. Bet tai užtrunka. Todėl geriau pasiruošti iš anksto.

18. Ar vežate egzotinius gyvūnus: šeškus, triušius, paukščius?

Taip, bet su tam tikromis išlygomis. Paukščiams reikia specialių narvų, kad nebūtų skersvėjo. Triušiai labai jautrūs karščiui, todėl vasarą vežame tik anksti ryte arba vėlai vakare. Šeškai – kaip katės, bet jiems reikia daugiau erdvės žaisti. Mes nevežame gyvačių, vorų ar kitų egzotinių gyvūnų, kuriems reikia specialių leidimų. Taip pat nevežame laukinių gyvūnų. Tik naminiai augintiniai. Jei nežinote, ar jūsų gyvūnas tinka, skambinkite, paklauskite. Geriau klausti, nei vėliau turėti problemų.

19. Kaip elgtis, jei gyvūnas pabėga pakrovimo metu?

Tai baisiausias košmaras. Bet nutinka. Prieš mėnesį taip atsitiko su katinu Kaune. Šeimininkas atidarė narvą, o katinas iššoko ir dingo po mašinomis. Užtrukome dvi valandas, kol pagavome. Po to įvedėme taisyklę: visi gyvūnai turi būti su antkakliu ir pavadėliu net ir narve. Ir pakrovimas vyksta uždaroje patalpoje arba aptvertame plote. Jei gyvūnas pabėga, nešokite iš karto gaudyti. Nurimkite, stebėkite, kur jis eina. Dažniausiai gyvūnas išsigąsta ir slepiasi netoliese. Turime tinklą ir skanėstų. Bet geriau užkirsti kelią.

Po kelionės – vežame kiekvieną dieną

20. Ką daryti, kai gyvūnas atvyksta į Vokietiją?

Pirma – leiskite jam apsiprasti. Neverskite išeiti iš narvo iš karto. Atidarykite duris ir palaukite, kol pats išeis. Antra – pasiūlykite vandens, bet ne maisto iš karto. Trečia – patikrinkite, ar nėra sužeidimų arba streso požymių. Ketvirta – jei gyvūnas ilgai neėda arba elgiasi keistai, kreipkitės į vietinį veterinarą. Mes visada prašome šeimininkų pranešti, kad gyvūnas saugiai atvyko. Tai mums svarbu. Kartais žmonės pamiršta, ir mes nerimaujame. Bet dažniausiai viskas gerai. Gyvūnai yra atsparūs, jei tinkamai paruošti.

21. Ar galite padėti su gyvūno apgyvendinimu Vokietijoje?

Tiesiogiai – ne. Mes nekilnojamojo turto agentūra. Bet galime rekomenduoti viešbučius arba nuomos agentūras, kurios priima gyvūnus. Turime kontaktų Berlyne, Hamburge, Frankfurte. Žinome, kurios vietos draugiškos gyvūnams, o kurios ne. Tai nemokama paslauga – tiesiog dalinamės informacija. Kartais žmonės prašo, kad mes pristatytume gyvūną tiesiai į naują butą. Tai galima, jei turite raktus ir leidimą. Bet tai jau papildoma paslauga, kuri kainuoja.

22. Ką daryti, jei gyvūnas atvyksta ir pradeda slėptis?

Tai normalu. Gyvūnas yra svetimoje vietoje, su svetimais kvapais. Leiskite jam slėptis. Nesistenkite traukti jėga. Padėkite maistą, vandenį ir dėžę su namų kvapais netoli slėptuvės. Po kelių valandų ar dienų jis pats išeis. Svarbu nekelti panikos. Jei gyvūnas nevalgo ilgiau nei dvi dienas, tada jau reikia veterinaro. Bet paprastai tai praeina. Katės ypač mėgsta slėptis po lova arba spintoje. Leiskite joms. Tai jų būdas adaptuotis.

23. Ar teikiate grįžtamojo pervežimo paslaugas iš Vokietijos į Lietuvą?

Taip, žinoma. Mes vežame abiem kryptimis. Jei jūsų gyvūnas keliavo į Vokietiją su mumis, grįžtant gali keliauti su mumis. Procedūra ta pati – dokumentai, narvas, pasiruošimas. Tik reikia atkreipti dėmesį, kad Vokietijos veterinarai turi užpildyti pasą prieš grįžimą. Ypač dėl echinokokozės gydymo. Jis turi būti atliktas ne vėliau kaip 24 valandos prieš įvažiavimą į Lietuvą. Tai dažnai pamirštama. Todėl planuokite laiką. Mes galime patarti, kur Vokietijoje rasti veterinarą, kuris tai padarys greitai.

24. Kaip susisiekti su jumis, jei kyla klausimų kelionės metu?

Turime numerį, kuris veikia visą parą. Jį gaunate užsakymo patvirtinime. Skambinkite bet kada, jei nerimaujate. Mes atsakome į skambučius net naktį, nors naktį vairuotojas gali būti mažiau kalbus. Bet jei tai skubu – pavyzdžiui, gyvūnas susirgo – mes reaguojame iš karto. Taip pat galite rašyti el. laišką, bet į jį atsakome per kelias valandas. Geriausia – skambutis. Mes suprantame, kad jūsų augintinis yra šeimos narys, ir jūs norite žinoti, kad viskas gerai. Todėl stengiamės būti pasiekiami.

Gyvūno pervežimas į Vokietiją – tai ne tik logistika, bet ir atsakomybė. Mes tai suprantame, nes patys esame gyvūnų mylėtojai. Jei turite klausimų, kurių čia neatsakėme, skambinkite. Kiekvienas gyvūnas yra skirtingas, ir kiekviena kelionė – unikali. Svarbiausia – pasiruošti iš anksto, turėti tvarkingus dokumentus ir pasitikėti tais, kurie turi patirties. Mes vežame kiekvieną dieną, ir jūsų augintinis gali keliauti jau rytoj. Sėkmės.