Naminių gyvūnų transportavimas Frankfurtas, Vežame kiekvieną dieną

Frankfurtas – ne tik finansų centras, bet ir miestas, kuriame gyvena tūkstančiai lietuvių. Ir daugelis jų turi augintinius. Transportuoti gyvūną iš Lietuvos į Frankfurtą nėra taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Reikia dokumentų, pasiruošimo, tinkamo transporto. Dirbu šioje srityje jau šešerius metus, ir galiu pasakyti – dažniausiai žmonės nežino, nuo ko pradėti. Todėl parašiau šį tekstą – kad būtų aiškiau. Ne kaip vadovėlį, o kaip pokalbį su žmogumi, kuris klausia.

Reikalavimai – naminių gyvūnų transportavimas Frankfurtas

1. Kokie pagrindiniai reikalavimai vežant gyvūną į Frankfurtą?

Trys dalykai: mikročipas, pasas, galiojantys skiepai. Be šių trijų – nepradėsime. Mikročipas turi būti suderintas su paso duomenimis. Skiepai – galiojantys, ypač pasiutligės. Ir pasas – ES standarto, išduotas veterinarijos gydytojo. Tai ne mūsų sugalvota – tai ES reglamentas. Mes tik laikomės taisyklių, nes kitaip rizikuojame visais keleiviais.

2. Ar skiriasi reikalavimai skirtingiems gyvūnams?

Taip. Šunims ir katėms – pasiutligės skiepas privalomas. Triušiams – ne, bet rekomenduojami kiti skiepai. Paukščiams – gali būti reikalaujama paukščių gripo tyrimo. Egzotiniams gyvūnams – CITES leidimas, jei rūšis saugoma. Kiekvienas gyvūnas – individualiai. Todėl visada prašome pasakyti, kokį gyvūną vešime, kad galėtume patikslinti reikalavimus.

3. Ką daryti, jei gyvūnas neturi mikročipo?

Čipuoti. Veterinaras tai padarys per kelias sekundes. Mikročipas – tai ne skausminga procedūra, o mažas lustas po oda, kuris identifikuoja gyvūną. Be jo negalima išduoti paso, be paso negalima keliauti. Taigi – pirmiausia čipas, tada pasas, tada kelionė. Paprasta seka.

4. Kiek laiko galioja pasiutligės skiepas?

Priklauso nuo vakcinos. Vienos galioja metus, kitos – trejus. Svarbu, kad skiepas galiotų kelionės metu. Jei skiepo galiojimas baigiasi rytoj – ne, negalima keliauti. Patikrinkite datą pase. Ir jei skiepijama pirmą kartą – reikia palaukti 21 dieną iki kelionės. Tai dažnai pamirštama, ir tada žmonės stebisi, kodėl negali išvykti šiandien.

5. Ar reikia antikūnų titro tyrimo?

Paprastai ne, jei gyvūnas keliauja iš ES šalies. Bet jei gyvūnas atvyksta iš trečiosios šalies arba jei buvo skiepytas ne ES šalyje – gali reikėti. Tiro tyrimas parodo, ar skiepas veikia. Jis atliekamas specialioje laboratorijoje ir užtrunka kelias savaites. Todėl jei jums reikia – pradėkite ruoštis iš anksto. Negalima to padaryti per dieną.

Pasiruošimas – vežame kiekvieną dieną

6. Kaip paruošti gyvūną ilgai kelionei?

Pripratinkite prie transportavimo dėžės ar narvo. Palikite jį atvirą namuose, įdėkite ten skanėstą, žaislą. Tegul gyvūnas supranta, kad tai ne baisi vieta. Kelionės dieną nešerkite likus 4-6 valandoms. Vanduo – visada. Jei gyvūnas vartoja vaistus – turėkite juos. Ir ramybė. Jei jūs nervinatės, gyvūnas nervinsis dar labiau. Skamba paprastai, bet tai veikia.

7. Kokią transportavimo dėžę pasirinkti?

Priklauso nuo gyvūno dydžio. Dėžė turi būti pakankamai didelė, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti, atsigulti. Ventiliacija iš kelių pusių, tvirtas užraktas. Ilgoms kelionėms geriau kietas plastikinis narvas – jis stabilesnis. Minkšti krepšiai tinka tik trumpoms kelionėms. Ir dar – dėžė turi būti stabili automobilyje, kad neslystų.

8. Ar galima duoti gyvūnui raminamųjų?

Tik veterinarui rekomendavus. Savavališkai duoti vaistus – pavojinga. Kai kurie raminamieji gali sukelti kraujospūdžio kritimą, kvėpavimo problemas. Ypač pavojinga karštu oru. Veterinaras žinos, ką ir kiek duoti. Ir dar – išbandykite vaistus prieš kelionę, ne kelionės dieną. Kartais gyvūnai reaguoja ne taip, kaip tikėtasi.

9. Ką daryti, jei gyvūnas bijo transporto?

Laipsniškas pripratinimas. Pirmiausia – tiesiog sėdėti šalia automobilio. Paskui – sėdėti automobilyje neįjungus variklio. Paskui – trumpas pasivažinėjimas. Palaipsniui ilginti. Tai užtrunka, bet veikia. Jei laiko nėra – pasitarkite su veterinaru. Galbūt yra kitų būdų. Bet staigus ilgas važiavimas su gyvūnu, kuris bijo transporto – ne pati geriausia idėja.

10. Ką vežtis kelionei?

Ėdalą, vandenį, vaistus, dokumentus, kraiką (jei reikia), maišelius išmatoms, mėgstamą žaislą ar pledą. Ir dar – atsarginį pavadėlį, jei vežate šunį. Kartais pavadėlis nutrūksta, ir tada bėda. Geriau turėti atsarginį. Viskas vienoje vietoje, kad būtų patogu pasiekti.

Kelionė – naminių gyvūnų transportavimas

11. Kiek laiko trunka kelionė į Frankfurtą?

Iš Vilniaus – 16-18 valandų su sustojimais. Iš Kauno – 14-16. Iš Klaipėdos – 18-20. Bet tai tik orientaciniai skaičiai. Priklauso nuo eismo, oro, sienos kirtimo laiko. Mes visada planuojame su atsarga – geriau atvykti anksčiau nei vėluoti. Ir gyvūnams reikia sustojimų, todėl negalime skubėti.

12. Kaip dažnai sustojate kelionės metu?

Kas 3-4 valandas. Sustojimai trunka 15-30 minučių – pakankamai, kad gyvūnas galėtų atsigerti, o vairuotojas – pailsėti. Jei gyvūnas neramus – galime sustoti dažniau. Renkamės ramias vietas, ne prie greitkelio. Ir visada patikriname, ar gyvūnas gerai jaučiasi.

13. Ką daryti, jei gyvūnas vemti kelionės metu?

Sustojame, valome, tikriname, ar viskas gerai. Vėmimas gali būti judesio liga – tai dažna. Bet gali būti ir kažkas rimčiau. Jei gyvūnas vemia kelis kartus, atsisako vandens, mieguistas – reikia veterinaro. Turime kelių klinikų adresus maršrute. Vieną kartą katė vėmė kas valandą – pasirodė, kad šeimininkas davė per daug maisto prieš kelionę. Kartais problema paprastesnė, nei atrodo.

14. Ar galima vežti gyvūną lauke, ne narve?

Ne. Saugumo sumetimais gyvūnas turi būti narve arba specialiame skyriuje. Atviras automobilis – rizika. Gyvūnas gali iššokti, nukristi, susižeisti. Ir tai pavojinga ne tik gyvūnui, bet ir vairuotojui. Todėl – tik narvas. Be išimčių.

15. Ką daryti, jei gyvūnas loja ar kaukia visą kelią?

Kantrybė. Ir bandyti suprasti priežastį. Alkis? Troškulys? Stresas? Reikia į lauką? Kartais užtenka sustoti, leisti gyvūnui išsivaikščioti, ir jis nurimsta. Kartais padeda feromonų purškiklis. O kartais tiesiog reikia laiko. Vieną kartą šuo lojo pirmas tris valandas, o paskui užmigo ir miegojo iki pat Frankfurto. Kartais tiesiog reikia išlaukti.

Sauga – vežame kiekvieną dieną

16. Kaip užtikrinate gyvūnų saugumą?

Transportas pritaikytas gyvūnams – ventiliacija, temperatūros kontrolė, minkšti pagrindai. Kiekvienas gyvūnas atskirame skyriuje. Vairuotojai apmokyti. Draudimas kiekvienam gyvūnui. Ir svarbiausia – patirtis. Mes tai darome kasdien, ir žinome, ko tikėtis. Ne viskas visada vyksta sklandžiai, bet mes pasiruošę bet kokiai situacijai.

17. Ar transportas draustas?

Taip. Ir transportas, ir gyvūnai. Tai reiškia, kad jei kas nors nutiktų – būtų kompensuota. Bet sąžiningai – per visus metus rimtų incidentų buvo labai mažai. Dažniausia problema – gyvūnas vemti arba atsisako vandens. Bet tai išsprendžiama. Rimtesnių dalykų – beveik nebuvo.

18. Ką daryti, jei gyvūnas susižeidžia?

Sustojame, vertiname situaciją. Jei reikia – važiuojame į veterinarijos kliniką. Turime pirmosios pagalbos rinkinį – tvarsčius, dezinfekantą. Bet rimtesniems sužeidimams reikia veterinaro. Todėl visada žinome, kur yra artimiausia klinika. Ir informuojame šeimininką iš karto.

19. Ar vežate gyvūnus žiemą?

Taip, bet su papildomomis atsargumo priemonėmis. Šildome transportą, užtikriname, kad gyvūnas nesušaltų. Sustojame dažniau, kad patikrintume temperatūrą. Žiema nėra kliūtis – tiesiog reikia daugiau pasiruošimo. Ir dar – slidūs keliai, todėl važiuojame atsargiau. Saugumas pirmiausia.

20. Ar vežate gyvūnus vasarą?

Taip, bet karštis – didžiausias priešas. Kondicionierius visada veikia, vanduo visada šviežias. Stengiamės keliauti anksti ryte arba vakare, kai vėsiau. Ir niekada nepaliekame gyvūnų automobilyje be priežiūros – net minutės. Karštis automobilyje pakyla labai greitai, ir tai gali būti mirtina.

Atvykimas – naminių gyvūnų transportavimas Frankfurtas

21. Kur pristatote gyvūną?

Pagal susitarimą. Adresas, kurį nurodote – namai, biuras, viešbutis. Arba susitikimo vieta. Mes visada susisiekiame prieš atvykstant, kad žinotumėte, kada tikėtis. Ir jei vėluojame – informuojame.

22. Ką daryti, jei gyvūnas atsisako išeiti iš narvo?

Nespauskite. Atidarykite narvą, padėkite maisto ir vandens šalia, ir palaukite. Kartais gyvūnams reikia laiko – penkių minučių, valandos, dviejų. Svarbiausia – ramybė. Jei spausite, gyvūnas dar labiau išsigąs. Leiskite jam pačiam nuspręsti, kada išeiti.

23. Kaip padėti gyvūnui adaptuotis?

Ribokite erdvę pradžioje. Vienas kambarys su viskuo, ko reikia. Pažįstami daiktai – pledas, dubenėlis, žaislas. Leiskite tyrinėti palaipsniui. Ir būkite šalia – gyvūnui reikia saugumo. Adaptacija gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Būkite kantrūs.

24. Ką daryti, jei gyvūnas nevalgo po kelionės?

Normalu pirmą dieną ar dvi. Stresas slopina apetitą. Bet jei nevalgo ilgiau nei 48 valandas – veterinaras. Kol kas palikite maistą prieinamą, nekeiskite raciono. Ir nespauskite. Kartais gyvūnai valgo naktį, kai niekas nemato.

25. Ar reikia registruoti gyvūną Vokietijoje?

Katėms – neprivaloma. Šunims – priklauso nuo miesto. Frankfurte šunys turi būti registruoti ir mokėti mokestį (Hundesteuer). Bet tai jau ne pervežimo klausimas – tai gyvenimo Vokietijoje klausimas. Mes galime patarti, bet registracija – jūsų atsakomybė.

Išvada

Naminių gyvūnų transportavimas į Frankfurtą – tai procesas, kuris reikalauja pasiruošimo. Dokumentai, skiepas, tinkamas narvas, kantrybė. Jei viską padarysite laiku, kelionė praeis sklandžiai. Mes vežame kiekvieną dieną, ir žinome, kaip tai padaryti saugiai. Jei turite klausimų – klauskite. Visada atsakome.