Kačių pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą: viskas, ką reikia žinoti

Kai prireikia savo murkiantį šeimos narį perkelti iš Vokietijos atgal į Lietuvą, dažniausiai galvoje sukasi ne logistika, o rūpestis. Kaip jiems patogiau? Ar saugu? Kiek tai kainuos? Su panašiais klausimais dažnai susiduriame. Per daugelį metų iš Vokietijos į Lietuvą pervežėme ne vieną dešimtį kačių – nuo ką tik įvaikintų iki pensinio amžiaus augintinių. Svarbiausia – iš anksto susidėlioti visus „taškus ant i“. Šiame straipsnyje atsakysime į dažniausiai užduodamus klausimus apie katės kelionę iš Vokietijos į Lietuvą, remdamiesi ne teorinėmis žiniomis, o praktiniais kasdieniais pavyzdžiais.

Bendras – katės pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą

1. Koks yra pagrindinis kelionės maršrutas iš Vokietijos į Lietuvą?

Paprastai važiuojame per Lenkiją, pasirinkdami greitkelius A2 arba A1, kad kelionė būtų kuo sklandesnė. Tiesa, kartais, priklausomai nuo eismo situacijos arba jei reikia trumpiau sustoti, tenka rinktis alternatyvius keliukus. Vienas iš tokių atvejų buvo, kai dėl staiga susidariusi spūsties prie Berlyno sukatėme per Dresdeną – kelionė pailgėjo valanda, bet katė mašinoje neišgyveno streso dėl nuolatinio stabdymo. Svarbiausia, kad gyvūnas būtų ramus, o ne kad mes pasiektume tašką B greičiausiai.

2. Ar katėms reikia specialių dokumentų kelionei iš Vokietijos?

Taip, ir jų gavimas kartais trunka ilgiau nei pati kelionė. Pagrindinis dalykas – galiojantis gyvūno pasas (EU Pet Passport) su pažymėtais skiepais, ypač pasiutligės. Be to, katė turi būti paženklinta mikroschema. Viena šeima iš Miuncheno kreipėsi likus vos dviem dienoms iki išvykimo – pasirodo, katės pasas buvo pasibaigęs, o veterinaras atostogavo. Teko skubiai ieškoti kito klinikoje, mokėti už skubų vizitą. Taigi, patikrinkite dokumentus bent porą savaičių iš anksto.

3. Kaip paruošti katę ilgai kelionei?

Pirma, pripratinti prie nešiotojos. Antra, kelionės dieną nešerti likus 4-5 valandoms iki išvažiavimo, bet vandens visada palikti. Trečia, įdėti į nešiotoją pažįstamą medžiagą ar žaislą. Vienas mūsų klientas, kuris vežė savo Siamo katę, padarė klaidą – davė jai raminamųjų tablečių be veterinaro rekomendacijos. Rezultatas? Katė visą kelią miegojo, bet atvykus į Lietuvą jai pasireiškė stiprus pykinimas ir dezorientacija. Geriau elgtis natūraliai, nebent veterinaras aiškiai nurodė kitaip.

4. Ką daryti, jei katė kelionės metu tampa nerami?

Gerai, tai nutinka. Mes visada turime antklodę, kurią galima uždengti ant nešiotojos, kad katė nematytų šviesų pro langą. Taip pat galima labai tyliai įjungti raminančią muziką. Bet svarbiausia – vairuotojas neturi staiga stabdyti ar akceleruoti. Vieną kartą važiavome su labai jautria britų trumpaplauke, kuri vis šnypšdavo. Sustojome degalinėje, leidome jai 15 minučių ramiai sėdėti nešiotojoje be jokio judesio. Po to ji nurimo visai kelionei. Svarbu ne panikuoti ir leisti gyvūnui adaptuotis.

5. Ar galima katę vežti laisvai automobilyje?

Griežtai ne. Tai ne tik nesaugu, bet ir nelegalu pagal ES taisykles. Gyvūnas turi būti pritvirtintas specialiu diržu prie nešiotojos arba būti transportavimo dėžutėje, pritvirtintoje automobilio bagažinėje ar ant sėdynės. Kartą sustojome, nes policija Vokietijoje tikrino automobilius. Mūsų nešiotojos buvo tvirtai pritvirtintos diržais, tad viskas buvo gerai. Bet jei katė būtų laisvai lakstžiusi po saloną – būtų bauda. Saugumas pirmiausia.

Dokumentai – katės kelionė iš Vokietijos į Lietuvą

6. Kokius dokumentus turi turėti katė?

Jums reikės: 1) gyvūno paso (EU Pet Passport) su veterinario įrašais; 2) mikroschemos numerio įrašo; 3) skiepų pažymos (ypač pasiutligės, ne senesnės nei metai ir ne anksčiau nei katė sukako 12 savaičių); 4) sveikatos pažymos, išduotos likus ne daugiau nei 10 dienų iki kelionės. Kartą klientė iš Hamburgo atsiuntė mums pasą – viskas atrodė tvarkinga, bet veterinaras pamiršo pasirašyti ant vieno lapo. Teko grįžti į kliniką. Todėl visada patikrinkite kiekvieną puslapį.

7. Kada reikia atlikti sveikatos patikrą prieš kelionę?

Sveikatos pažyma išduodama likus ne daugiau nei 10 dienų iki kelionės dienos. Tai yra griežta taisyklė. Jei jūsų kelionė suplanuota spalio 15 d., tai sveikatos patikrą galite atlikti spalio 5 d. arba vėliau. Ne anksčiau. Vienas mūsų partneris Vokietijoje kartą paskyrė patikrą likus 12 dienų – dokumentas tapo negaliojantis. Teko pakartoti. Veterinarai tai supranta, bet taisyklės yra taisyklės.

8. Ar reikalingas importo leidimas įvežant katę į Lietuvą?

Nereikia, jei tai jūsų asmeninis augintinis, jūs keliatės kartu, ir jūs nevežate daugiau nei 5 gyvūnų. Tai yra nekomercinis vežimas. Tačiau jei ketinate vežti kates kitiems žmonėms (perparduoti ar dovanoti), tada situacija kitokia – reikės ir importo leidimo, ir veterinarinio patikrinimo pasienyje. Mes dažniausiai dirbame su asmeniniais augintiniais, tad mums pakanka paso ir sveikatos pažymos.

9. Ką daryti, jei katės pasas pasibaigęs?

Jei pasas pasibaigęs, jį reikia atnaujinti. Tai padaryti gali bet kuris veterinarijos gydytojas Vokietijoje, turintis teisę išduoti EU Pet Passport. Procedūra paprasta: veterinaras patikrina mikroschemos numerį, atnaujina skiepų informaciją (jei reikia) ir įrašo naują galiojimo datą. Kaina svyruoja nuo 30 iki 60 eurų, priklausomai nuo klinikos. Svarbu, kad naujasis pasas turėtų tą patį mikroschemos numerį kaip ir senasis. Be mikroschemos – jokio paso.

10. Ar reikia kačiukui specialių dokumentų, jei jis mažesnis nei 12 savaičių?

Tai sudėtingas klausimas. Iš esmės, jaunesniems nei 12 savaičių kačiukams negalima skiepyti nuo pasiutligės. O be pasiutligės skiepo – negalima išduoti paso ir negalima kelionės. Yra išimtis tik tuo atveju, jei kačiukas keliauja su mama, kuri yra tinkamai paskiepyta, ir abu gyvūnai priklauso tam pačiam savininkui. Bet net ir tada tai labai rizikinga. Todėl rekomenduojame palaukti, kol kačiukas sulauks 15 savaičių ir bus paskiepytas.

Kelionės sąlygos – vežame kates iš Vokietijos

11. Kokio dydžio turi būti nešiotoja?

Nešiotoja turi būti tokio dydžio, kad katė galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti patogiai. Mažiausias rekomenduojamas dydis katėms – 50 cm ilgio, 35 cm pločio. Tačiau jei katė yra didelė (pvz., Meino meškėnas), reikės erdvesnės. Mes naudojame nešiotojas su ventiliacijos skylutėmis iš visų pusių. Vieną kartą klientas atvežė katę dėžutėje be pakankamai oro angų – tai ne tik pavojinga, bet ir sukelia gyvūnui paniką. Prieš kelionę išbandykite, ar katė joje jaučiasi bent kiek patogiai.

12. Kaip dažnai darote sustojimus kelionės metu?

Maždaug kas 3-4 valandas. Sustojimai trunka 15-30 minučių. Per tą laiką patikriname, ar katė turi vandens, ar nešiotoja tvarkinga. Leidžiame automobiliui „pailsėti“ – atidengiame langus, leidžiame gryno orui. Tačiau nešiotojos neatidengiame. Vienas labai svarbus dalykas: jei katė labai išsigandusi, geriau daryti retesnius, bet ilgesnius sustojimus, nei dažnus ir trumpus. Nuolatinis durų atidarinėjimas tik pablogina situaciją.

13. Kokia temperatūra turi būti automobilio salone?

Optimalu – 20-22 laipsniai. Vasarą naudojame kondicionierių, bet nukreipiam jį taip, kad oras nepūstų tiesiai į nešiotoją. Žiemą šildome saloną, bet vėlgi – ne per karštą. Kartą važiavome gruodį, kai lauke buvo -10°C. Automobilyje buvo šilta, bet nešiotojos vietoje prie bagažinės vis tiek traukė šaltis. Teko persodinti nešiotę ant galinės sėdynės ir uždengti antklode. Smulkmenos, bet jos labai svarbios.

14. Ką daryti, jei katė kelionės metu apsivemia?

Tai nutinka, ypač jei katė nėra pripratusi prie važiavimo automobiliu. Mes visada turime po ranka popierinių rankšluosčių ir maišelių. Sustojame, atsargiai išvalome. Svarbiausia – negailėti katės ir nekaltinti jos. Tai ne jos kaltė. Vienas klientas labai supyko ant savo katės, kad ši apsivėmė ant naujo automobilio sėdynės užvalkalo. Bet katė jautė jo pyktį ir tapo dar labiau išsigandusi. Būkite ramūs. Viskas išvaloma, o stresas gali likti ilgam.

15. Ar galima vežti dvi kates vienoje nešiotojoje?

Jei jos yra susigyvenusios, gyvena kartu ir yra panašaus dydžio – galima. Bet jei tai svetimos katės arba viena dominuoja – ne. Mes tai patyrėme. Vežėme dvi sesutes katės iš Frankfurto. Viena visą laiką bandė užimti visą nešiotoją, o kita susispaudė kampe ir praleido kelionę stresuodama. Dabar rekomenduojame atskiras nešiotojas, net jei katės draugauja. Kelionė – ekstremali situacija, ir elgesys gali pasikeisti.

Lietuva – katės atvykimas iš Vokietijos

16. Kas laukia Lietuvoje atvykus su kate?

Iš esmės – nieko ypatingo. Pasienyje tarp Lenkijos ir Lietuvos nėra gyvūnų patikros, jei dokumentai tvarkingi. Mes tiesiog pravažiuojame. Tačiau kartais, retai, pasitaiko atsitiktiniai patikrinimai. Tada veterinaras patikrina dokumentus, gyvūną vizualiai apžiūri. Tai užtrunka 10-20 minučių. Svarbu, kad visi dokumentai būtų vienoje vietoje, o ne išmėtyti po visus krepšius.

17. Ar reikia pranešti Lietuvos veterinarijos tarnybai apie katės atvykimą?

Ne, jei tai asmeninis augintinis ir jūs nesivežate jo komerciniais tikslais. Tiesiog atvykstate ir gyvenate. Tačiau per 5 dienas nuo atvykimo rekomenduojame užregistruoti katę pas vietinį veterinarą Lietuvoje – kad jis perimtų sveikatos stebėjimą. Mes tai visada patariame savo klientams. Viena šeima iš Berlyno atvyko ir viską paliko „ant vėlesnio“, o po poros mėnesių prireikė skubios veterinarinės pagalbos – naujas veterinaras neturėjo jokios informacijos apie katės sveikatos istoriją.

18. Ką daryti, jei Lietuvoje pasirodo, kad kažkuris dokumentas netinka?

Tai labai retai nutinka, jei viskas buvo tinkamai paruošta Vokietijoje. Bet jei taip atsitiktų, pirmiausia susisiekite su veterinarijos klinika Lietuvoje, paaiškinkite situaciją. Dažniausiai problema išsprendžiama su papildomais skiepais ar patikrinimais. Svarbiausia – neignoruoti ir nebandyti slėpti. Mums vieną kartą klientas atvežė katę su pasu, kuriame skiepų data neatitiko sveikatos pažymos datos. Buvo klaida Vokietijos klinikoje. Lietuvos veterinaras susisiekė su Vokietijos klinika, viską išsiaiškino, ir problema buvo išspręsta per dieną.

19. Ar katėms reikia adaptacijos laikotarpio atvykus?

Taip, ir jis gali trukti nuo kelių dienų iki savaitės. Svarbu leisti katei pačiai išeiti iš nešiotojos, pasiūlyti jai pažįstamą maistą ir vandenį, o svarbiausia – ramybę. Mes patariame pirmas dienas nekviesti svečių, nekelti triukšmo. Viena katė iš Štutgarto atvyko ir pirmas tris dienas praleido po lova. Šeimininkai jaudinosi, bet mes nuraminome – tai normalu. Po savaitės katė jau valgė įprastai, o po dviejų – lakstė po visus kambarius.

20. Kaip rasti tinkamą veterinarą Lietuvoje atvykus?

Rekomendacijų prašykite pažįstamų, kurie jau turi augintinių. Arba ieškokite klinikų su gerais atsiliepimais internete. Mes turime keletą partnerių Vilniuje ir Kaune, bet ne visada galime rekomenduoti konkrečiai pagal kliento gyvenamąją vietą. Svarbu, kad veterinaras turėtų patirties su keliaujančiais augintiniais ir suprastų ES dokumentų sistemą. Pirmasis vizitas gali būti šiek tiek brangesnis, nes reikės perimti visą sveikatos istoriją.

Išlaidos – katės pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą

21. Kiek kainuoja katės pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Įprasta kaina svyruoja nuo 250 iki 400 eurų už vieną katę, priklausomai nuo atstumo, maršruto ir sezono. Ši kaina paprastai apima: transportavimą, nešiotojos nuomą (jei reikia), sustojimus, vandenį. Tačiau neapima dokumentų tvarkymo Vokietijoje, veterinarinių išlaidų ar draudimo. Kartą klientė iš Berlyno labai nustebo sužinojusi, kad sveikatos pažyma jai kainuos papildomai 50 eurų. Būtina iš anksto žinoti visas išlaidas, kad nebūtų nemalonių siurprizų.

22. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos ne visada pranešama iš anksto?

Taip, gali būti. Pavyzdžiui, jei katė yra labai didelė ir reikalinga ypatingai erdvi nešiotoja – gali prireikti papildomo mokesčio. Arba jei kelionės metu dėl objektyvių priežasčių (stiprus sniegas, eismo įvykis) reikia nakvoti viešbutyje – tai taip pat papildoma išlaida. Mes visada bandome įspėti apie galimus papildomus mokesčius, bet ne visada galima numatyti viską. Vienas klientas norėjo, kad sustotume ne degalinėje, o specialioje gyvūnų aikštelėje, kuri buvo 20 km nuo greitkelio – tai buvo papildomas laikas ir kuras.

23. Ką daryti, jei kelionės metu katė susižeidžia ar susirgo?

Tai yra draudiminis atvejis, jei užsisakėte gyvūnų transportavimo draudimą. Mes visada rekomenduojame jį turėti. Be draudimo, visos veterinarinės išlaidos tenka savininkui. Turime vieną atvejį, kai katė kelionės metu įsipjovė letenėlę į nešiotojos kraštą. Sustojome, dezinfekavome, bet reikėjo ir veterinaro. Savininkas neturėjo draudimo – už viską mokėjo iš savo kišenės. Dabar visiems sakome: geriau sumokėti 20-30 eurų už draudimą, nei vėliau šimtus už gydymą.

24. Kada reikia mokėti už pervežimą?

Paprastai 30-50 procentų sumokama avansu, o likusi dalis – prieš pat kelionės pradžią arba jos metu. Tai standartinė praktika, nes mes turime padengti pradines išlaidas (degalai, maršruto planavimas). Tačiau kiekvienas vežėjas gali turėti savo taisykles. Svarbu viską aptarti raštu prieš sutarties pasirašymą. Vienas mūsų klientas norėjo mokėti tik po kelionės – mes sutikome, bet paprašėme bankinės garantijos. Pasitikėjimas yra gerai, bet atsargumas – dar geriau.

Apibendrinant, katės pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą – tai ne tik logistinė užduotis, bet ir emocinis procesas tiek augintiniui, tiek šeimininkui. Svarbiausia – pasiruošimas, kantrybė ir supratimas, kad kelionėje visada gali atsitikti maži netikėtumai. Bet su tinkamu planavimu ir patikimu vežėju viskas bus gerai. Jūsų katė nusipelno saugios ir raminančios kelionės namo.