Kaip vežti katę į Vokietiją? Vežame kasdieną

Katės yra ypatingi keleiviai. Jos nekenčia pokyčių, nemėgsta narvų, ir dažnai parodo savo nepasitenkinimą garsiai bei ilgai. Bet kartais reikia vežti katę į Vokietiją – dėl persikraustymo, dėl šeimos, dėl gyvenimo pokyčių. Mes vežame kates kasdieną, ir per tą laiką išmokome, kad katės yra stipresnės, nei atrodo. Šiame tekste atsakysiu į visus klausimus apie kačių pervežimą – nuo dokumentų iki to, ką daryti, kai katė rėkia visą kelią.

Pasiruošimas – kaip paruošti katę kelionei į Vokietiją

1. Kada pradėti ruošti katę kelionei?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Idealu – bent mėnesį prieš kelionę. Pradėkite nuo narvo – pastatykite jį namuose, atvirą, su minkštu apklotu ir skanėstais viduje. Leiskite katei patiems atrasti narvą, užeiti, išeiti. Nemėginkite jos įdėti jėga – tai sukels baimę, o ne pasitikėjimą. Po savaitės ar dviejų katė pradės miegoti narve savanoriškai. Tada uždarykite duris trumpam – 5 minutėms, 10 minučių, palaipsniui ilgiau. Viena mano klientė pradėjo ruošti katę prieš dvi dienas – katė visą kelionę rėkė, nes narvas buvo svetimas ir baisus. Pasiruošimas yra viskas.

2. Kokių skiepų reikia katei prieš kelionę į Vokietiją?

Pasiutligės skiepas yra privalomas, jei katė vyresnė nei 3 mėnesių. Be to, rekomenduojama pagrindinė vakcinacija – FVRCP (panleukopenija, rinotracheitas, kalivirusas). Tai ne privaloma, bet protinga. Skiepas turi būti padarytas ne anksčiau kaip prieš 21 dieną iki kelionės – tai griežta taisyklė. Vienas mano klientas atvežė katę su skiepu, padarytu prieš 14 dienų – negalėjome vežti. Teko laukti dar savaitę. Patikrinkite paso datą prieš skambindami mums – tai sutaupys laiko ir nervų.

3. Ar katė turi turėti mikročipą?

Taip, mikročipas yra privalomas visiems gyvūnams, keliaujantiems ES viduje. Be mikročipo nėra paso, be paso nėra kelionės. Mikročipavimas yra greita ir neskausminga procedūra – užtrunka kelias minutes. Jei jūsų katė jau turi mikročipą – patikrinkite, ar numeris sutampa su paso įrašais. Tai dažna klaida – vienas skaitmuo ne taip, ir jau problema. Vieną kartą vežėme katę, kurios paso numeris skyrėsi nuo čipo – pasienyje kilo klausimų, ir mes praradome valandą. Dabar visada patikriname prieš išvykimą.

4. Kaip išrinkti tinkamą narvą katei?

Narvas turi būti toks, kad katė galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Mažas narvas sukelia stresą, per didelis – nesaugumo jausmą. Optimalus dydis katėms – apie 60x40x40 cm. Narvas turi būti su ventiliacija, tvirtais užraktais, ir lengvai valomas. Plastikiniai narvai yra geriau nei vieliniai – katės jaučiasi saugiau, kai nemato visko aplinkui. Įdėkite minkštą apklotą, sugeriamą paklotą apačioje, ir mėgstamą žaislą. Vienas mano klientas įdėjo visą krepšį žaislų – katė jų nelietė, bet apklotas su namų kvapu padarė stebuklus.

Kelionė – kaip vežti katę į Vokietiją saugiai

5. Kaip vyksta katės kelionė?

Katė keliauja mikroautobuse, atskirame skyriuje, kur yra tyliau ir ramiau. Mes stengiamės kates laikyti toliau nuo šunų – net jei jie atskirti, katė gali užuosti šunį ir išsigąsti. Temperatūra palaikoma patogi – ne per karšta, ne per šalta. Vanduo visada prieinamas. Mes nešeriame kelionės metu, nebent katė labai alkanas arba turi sveikatos problemų. Kelionė trunka 12-18 valandų, priklausomai nuo maršruto. Stojame kas 3-4 valandas, bet katės paprastai lieka narve – jos nenori išeiti svetimoje vietoje.

6. Ką daryti, jei katė rėkia visą kelionę?

Tai nutinka. Dažniau, nei galėtumėte pagalvoti. Kai kurios katės rėkia pirmas dvi valandas, paskui nurimsta. Kitos rėkia visą kelią. Mes esame prie to pripratę, ir tai mūsų negąsdina. Stengiamės kalbėti ramiai, kartais grojame tylia muziką. Feromonų purškalas (Feliway) kartais padeda, bet ne visada. Viena katė rėkė 14 valandų iki Berlyno – jos šeimininkė sakė, kad ji tokia ir namuose, kai kas nors nepatinka. Priėmėme tai kaip duotybę. Svarbu – mes nenaudojame raminamųjų be veterinaro leidimo.

7. Ar katė gali keliauti kartu su šunimi?

Gali, bet mes to nerekomenduojame, nebent jie pažįsta vienas kitą. Katė, kuri niekada nematė šuns, kelionės metu patirs didžiulį stresą. Net jei jie atskirti, kvapai ir garsai gali išgąsdinti. Vieną kartą vežėme katę ir šunį iš tos pačios šeimos – jie gyveno kartu, ir kelionė praėjo ramiai. Bet katė iš vienų namų ir šuo iš kitų – ne, tai rizika. Mes visada klausiame, ar gyvūnai pažįsta vienas kitą, ir priimame sprendimą pagal tai.

8. Kaip sumažinti katės stresą kelionės metu?

Yra keletas būdų. Feromonų purškalas (Feliway) – purkškite ant apklovo narve 30 minučių prieš kelionę. Mėgstamas apklotas su namų kvapu – tai ramina. Tyla – mes stengiamės nekalbėti garsiai šalia kačių. Temperatūra – ne per karšta, ne per šalta. Ir svarbiausia – pasiruošimas namuose prieš kelionę. Katė, kuri priprato prie narvo, keliauja daug ramiau nei ta, kuri pirmą kartą mato narvą kelionės dieną. Viena katė, kurią ruošė mėnesį, visą kelionę praleido miegodama – tai idealus scenarijus.

Dokumentai – kaip sutvarkyti dokumentus katei

9. Kokie dokumentai reikalingi katei?

EU gyvūno pasas su mikročipo numeriu, pasiutligės skiepo įrašu, ir savininko duomenimis. Tai vienintelis privalomas dokumentas. Jei katė keliauja ne komerciniais tikslais (ne parduoti, ne dovanoti) – papildomų dokumentų nereikia. Pasą išduoda bet kuri licencijuota veterinarijos klinika. Kaina – apie 15-25 eurai. Vienas dalykas – įsitikinkite, kad paso nuotroka atitinka jūsų katę. Skamba keistai, bet katės kartais panašios viena į kitą, ir veterinarai gali supainioti. Mažai tikėtina, bet pasitaiko.

10. Ar reikia sveikatos pažymėjimo katei?

Ne, jei katė keliauja kaip kompanionas. Sveikatos pažymėjimas (veterinarinis sertifikatas) reikalingas tik komerciniais tikslais – kai parduodate ar dovanojate katę. Asmeniniam pervežimui užtenka paso. Bet – ir tai protinga – rekomenduojame pasidaryti veterinaro patikrą prieš kelionę, kad įsitikintumėte, jog katė sveika. Viena mano klientė atvežė katę su šlapimo takų infekcija – mes to nežinojome, ir katė kelionės metu kentėjo. Veterinaro patikra prieš kelionę užtrunka 15 minučių, bet gali išgelbėti nuo problemų.

11. Ką daryti, jei katė neturi paso?

Kreipkitės į veterinarą. Paso gavimas užtrunka vieną vizitą – veterinaras nuskaito mikročipą, patikrina skiepus, ir išduoda pasą. Jei katė neturi mikročipo – pirmiausia reikia čipuoti, tada skiepyti (jei reikia), tada gauti pasą. Visa tai gali užtrukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių, priklausomai nuo situacijos. Vienas mano klientas paskambino ir pasakė, kad nori vežti katę rytoj – katė neturėjo nei čipo, nei skiepų, nei paso. Teko viską atidėti mėnesiui. Planuokite iš anksto.

Kačių elgesys – ko tikėtis kelionės metu

12. Ar visos katės keliauja blogai?

Ne. Yra katės, kurios keliauja puikiai – ramiai sėdi narve, miega, net murkia. Bet tai mažuma. Dauguma kačių bent pirmas kelias valandas yra neramios – miaukia, bando išeiti iš narvo, kartais vemja. Tai normalu. Svarbu – neimkite katės iš narvo kelionės metu, net jei ji verkia. Atvira katė mikroautobuse yra pavojinga – ji gali pabėgti, pasislėpti, arba įbristi po pedalais. Vieną kartą katė iššoko iš narvo, kai klientas atidarė duris – gaudėme ją 20 minučių po mikroautobusu. Nuo tada griežta taisyklė – katės narve visada.

13. Kaip atskirti, ar katė serga, ar tiesiog stresuoja?

Sunku, bet įmanoma. Stresuojanti katė miaukia, bando išeiti, gali vemti ar viduriuoti. Serganti katė dažnai yra apatiška – nemiaukia, nejuda, atsisako vandens. Jei katė karščiuoja, sunkiai kvėpuoja arba turi kitų akivaizdžių simptomų – reikia veterinaro. Mes turime termometrą ir žinome pagrindinius simptomus, bet nesame veterinarai. Jei abejojate – geriau parodyti katei veterinarui prieš kelionę. Vieną kartą katė atrodė tiesiog pavargusi – pasirodė, kad turėjo temperatūrą. Laimei, pastebėjome prieš išvykimą.

14. Ar katės gali patirti šilumos smūgį kelionės metu?

Taip, ypač vasarą. Mikroautobuse yra kondicionierius, bet jei lauke +35, viduje vis tiek gali būti karšta. Mes stengiamės palaikyti tinkamą temperatūrą, bet katės yra jautrios karščiui. Ženklai – sunkus kvėpavimas, seilėtekis, apatija. Jei pastebime – sustojame, leidžiame atvėsti, duodame vandens. Vieną vasarą vežėme katę per karščio bangą – sustojome papildomai du kartus, nes katė atrodė pavargusi. Vasarą rekomenduojame kelionę vakare arba naktį, kai vėsiau.

Kačių sveikata – veterinarinė priežiūra prieš ir po kelionės

15. Ar reikia parodyti katę veterinarui po kelionės?

Neprivaloma, bet rekomenduojama, ypač jei katė ilgai keliavo arba atrodo išsekusi. Veterinaras gali patikrinti hidrataciją, temperatūrą, ir bendrą būklę. Tai užtrunka 10 minučių ir kainuoja 20-30 eurų. Viena mano klientė nuvežė katę pas veterinarą kitą dieną po kelionės – pasirodė, katė buvo šiek tiek dehidratuota, bet nieko rimto. Gavo skysčių ir viskas. Geriau perdrausti nei po to gailėtis. Ypač jei katė vyresnė arba turi sveikatos problemų.

16. Ką daryti, jei katė atsisako valgyti po kelionės?

Tai normalu pirmą dieną – stresas slopina apetitą. Palikite maistą ir vandenį, neverskite. Jei katė nevalgo antrą dieną – pradėkite nerimauti. Trečią dieną be maisto – kreipkitės į veterinarą. Katės, kurios ilgai nevalgo, gali susirgti kepenų lipidozė – pavojinga liga. Bet tai retas atvejis. Dauguma kačių po kelionės pradeda valgyti per 12-24 valandas. Viena katė atsisakė maisto 36 valandas – šeimininkė jau panikavo, bet tada katė suėjo visą dubenėlį ir paprašė dar. Stresas yra laikinas.

17. Kaip padėti katei adaptuotis naujoje vietoje?

Leiskite jai pačiai tyrinėti. Neužkraukite dėmesio, neverskite išeiti iš slėptuvės. Patalpinkite maistą, vandenį, ir kraiko dėžę vienoje patalpoje, ir leiskite katei jaustis saugiai. Pirmą dieną ji gali slėptis – tai normalu. Antrą dieną – išeis naktį, kai tylu. Trečią dieną – jau tyrinės. Viena mano klientė persikėlė į Berlyną su kate – katė praleido po lova tris dienas, ketvirtą dieną jau sėdėjo ant palangės ir stebėjo praeivius. Kantrybė – tai vienintelis vaistas nuo streso.

Specialūs atvejai – neįprastos situacijos su katėmis

18. Ar galima vežti nėščią katę?

Galima, bet nerekomenduojama. Nėščia katė gali pradėti gimdyti kelionės metu, ir tai būtų rimtas reikalas. Jei situacija skubi – vežame, bet su papildomu atsargumu. Veterinaro pažyma apie sveikatos būklę būtina. Vieną kartą vežėme katę, kuri, kaip paaiškėjo, buvo nėščia – šeimininkai nežinojo. Katė ramiai pravažiavo visą kelią, bet mes sužinojome tik atvykę, kai šeimininkė nuvežė ją pas veterinarą. Laimė, viskas gerai. Bet jei žinote, kad katė nėščia – geriau atidėti kelionę.

19. Kaip vežti vyresnę katę?

Vyresnės katės (10+ metų) keliauja sunkiau. Jos jautresnės stresui, gali turėti sveikatos problemų, ir adaptuojasi lėčiau. Prieš kelionę būtina veterinaro patikra. Kartais veterinaras skiria lengvą raminamąjį – bet tik veterinaras, ne jūs patys. Vyresnę katę vežkite su papildomu komfortu – minkštesnis apklotas, dažnesni sustojimai, ramesnė aplinka. Viena 14 metų katė keliavo iš Kauno į Frankfurtą – miegojo beveik visą kelią, bet pirmą savaitę naujoje vietoje atsisakė valgyti. Veterinaras sakė, kad tai normalu senoms katėms – adaptacija trunka ilgiau.

20. Ar vežate kates su lėtinėmis ligomis?

Taip, bet su sąlygomis. Jei katė serga diabetu, inkstų liga ar kita lėtine liga – prašome veterinaro pažymos ir išsamių instrukcijų. Mes galime duoti vaistus kelionės metu, bet turime žinoti, ką ir kada. Viena katė su diabetu gavo insulino kas 12 valandų – mes sustojome tam tikru laiku, šeimininkė davė instrukcijas, ir viskas pavyko. Bet jei liga nestabili arba katė blogai jaučiasi – geriau atidėti kelionę. Sveikata yra svarbiau už bet kokį terminą.

Praktiniai patarimai – smulkmenos, kurios svarbu

21. Ką įdėti į narvą kartu su kate?

Minkštą apklotą su namų kvapu, sugeriamą paklotą apačioje, ir vieną mėgstamą žaislą. Vandens buteliuką pritvirtinkite prie grotelių. Maisto nedėkite – katė greičiausiai nevalgys, o maistas gali pritraukti vabzdžių. Kraiko dėžės nereikia – kelionės metu katė paprastai nesinaudoja. Bet sugeriamas paklotas yra būtinas – kartais katė negali ištverti. Vienas mano klientas įdėjo visą kraiko dėžę – katė išbarstė kraiką per visą narvą, ir mes važiavome su kraiku ant grindų.