Naminių gyvūnų vežimas Germany, Vežame kiekvieną dieną

Kartais žmonės skambina ir sako – „aš nežinau, ar mano šuo ištvers tokią kelionę". Suprantu abejones. Naminių gyvūnų vežimas Germany kryptimi – tai ne tas pats, kas nuvažiuoti iki veterinarijos klinikos. Tai ilgas kelias, nauja aplinka, stresas. Bet per metus, kai vežame kiekvieną dieną, mačiau, kad dauguma gyvūnų ištveria geriau, nei jų šeimininkai tikisi. Problema ne gyvūnuose – problema pasiruošime. Šiame straipsnyje pasidalinsiu tuo, ką žinau, kad galėtumėte priimti informuotą sprendimą.

Teisiniai aspektai – naminių gyvūnų vežimas Vokietija

1. Kokie ES teisės aktai taikomi gyvūnų vežimui?

Pagrindinis – ES Reglamentas 576/2013 dėl gyvūnų nekomercinio judėjimo tarp valstybių narių. Jis nustato pagrindinius reikalavimus: mikročipas, pasiutligės skiepas, ES gyvūno pasas. Be to, yra Reglamentas 577/2013, kuris detalizuoja formas ir procedūras. Ir dar – atskiri nacionaliniai įstatymai kiekvienoje šalyje. Vokietija turi savo papildomus reikalavimus, ypač dėl kai kurių šunų veislių. Tai painu, bet mes tai išmanome. Jei nežinote – klauskite, geriau prieš kelionę nei pasienyje.

2. Kas yra atsakingas už dokumentų tvarkymą?

Galiausiai – gyvūno savininkas. Mes galime patarti, nukreipti pas tinkamus veterinarus, bet dokumentus tvarkote jūs. Veterinaras išduoda pasą, įdeda mikročipą, daro skiepus. Mes tik patikriname, ar viskas tvarkinga prieš kelionę. Turėjome klientą, kuris manė, kad mes sutvarkysime dokumentus – ne, tai ne mūsų darbas. Mes vežame, ne tvarkome biurokratiją. Bet visada padedame patarimu – skambinkite, klauskite, mes pasakysime, ko reikia.

3. Ką daryti, jei veterinaras padarė klaidą dokumentuose?

Taisyti. Veterinaras turi ištaisyti klaidą – perrašyti, patvirtinti, uždėti antspaudą. Negalima važiuoti su klaidingais dokumentais – pasienyje gali būti problemų. Vienas veterinaras įrašė neteisingą mikročipo numerį – klientas pastebėjo tik prieš kelionę. Teko skubiai važiuoti pas veterinarą taisyti. Užtruko kelias valandas, bet geriau taip nei rizikuoti. Todėl visada patikrinkite dokumentus iš karto gavę – ne prieš kelionę, o iš karto. Klaidos nutinka, ir tai normalu, bet reikia jas taisyti.

4. Ar reikia notarinio patvirtinimo dokumentams?

Ne, veterinaro parašo ir antspaudo užtenka. Notaro nereikia. Bet jei vežate gyvūną, kuris priklauso ne jums – gali reikėti įgaliojimo arba savininko sutikimo. Tai ne notaras, bet dokumentas, patvirtinantis, kad turite teisę vežti tą gyvūną. Vienas žmogus vežė kaimyno katę – turėjo raštišką sutikimą. Muitinėje paklausė – parodė sutikimą, viskas gerai. Be sutikimo būtų buvę klausimų. Svarbu turėti popierinį įrodymą.

5. Kaip ilgai saugoti dokumentus po kelionės?

Rekomenduoju visam laikui. Dokumentai gali prireikti ateityje – pavyzdžiui, jei vėl vežsite gyvūną arba jei kils klausimų dėl skiepų istorijos. Pasas galioja visą gyvūno gyvenimą, tik skiepų įrašai atnaujinami. Turėkite kopijas – skaitmenines ir popierines. Vienas žmogus prarado pasą po kelionės – teko daryti naują, o tai užtruko. Jei būtų padaręs kopiją – būtų lengviau. Mažas dalykas, bet svarbus.

Gyvūnų paruošimas – vežame naminius gyvūnus Germany

6. Kaip paruošti gyvūną ilgai kelionei?

Pradėkite bent savaitę prieš. Pratinkite prie narvo – tegul gyvūnas sėdi jame namuose, valgo jame, miega. Kuo labiau pripratęs, tuo mažiau streso kelionės metu. Sumažinkite maistą prieš kelionę – 4-6 valandos be maisto, bet vanduo visada. Jei gyvūnas nervinasi – pasitarkite su veterinaru dėl raminamųjų. Ir svarbiausia – ramiai. Jūsų energija persiduoda gyvūnui. Jei jūs nervinatės – jis irgi nervinsis. Giliai įkvėpkite ir elkitės normaliai.

7. Ką dėti į narvą kelionei?

Paklotą, kuris kvepia namais – pledą, seną marškinėlį su jūsų kvapu. Vandens indelį arba gertuvę. Galima įdėti mėgstamą žaislą, bet ne per daug. Ir tiek. Nereikia viso gyvūno garderobo – narve turi būti vietos. Vienas šeimininkas įdėjo penkis žaislus, tris pledus ir dar pagalvę – šuo neturėjo kur atsigulti. Paprastumas geriau. Gyvūnui reikia patogios vietos atsigulti, vandens ir ramybės. Viskas kitą – nereikalinga.

8. Ar reikia kirpti gyvūną prieš kelionę?

Nebūtinai, bet ilgaplaukiams gyvūnams vasarą tai rekomenduojama. Trumpesnis kailis – mažiau karščio, mažiau diskomforto. Bet ne prieš pat kelionę – bent savaitę prieš, kad gyvūnas priprastų. Vienas šuo buvo nukirptas dieną prieš kelionę – buvo nervingas, nes neįprastas jausmas. Geriau anksčiau. O žiemą – atvirkščiai, kailis reikalingas šilumai. Priklauso nuo sezono ir gyvūno veislės. Pasitarkite su veterinaru ar kirpėju.

9. Kaip elgtis su gyvūnu prieš pat kelionę?

Ramiai. Neišskirkite iš eilinės dienos rutinos. Nei per daug dėmesio, nei per mažai. Paprastas rytas – pasivaikščiojimas, maistas (jei leidžiama), vanduo. Tada ramiai į narvą ir į transportą. Jokio „viso gero" su ašaromis – tai tik pablogina situaciją. Vienas šeimininkas pusę valandos atsisveikino su šunimi – šuo suprato, kad kažkas ne taip, ir buvo išsigandęs visą kelionę. Kita tiesiog įdėjo šunį, pasakė „iki" ir išėjo – šuo ramiai važiavo. Skirtumas akivaizdus.

10. Ką daryti, jei gyvūnas serga kelionės dieną?

Nevežti. Paprasta. Jei gyvūnas karščiuoja, viduriuoja, vemia arba elgiasi neįprastai – atidėkite kelionę. Kelionė sergančiam gyvūnui – tai papildomas stresas, kuris gali pabloginti būklę. Vienas žmogus atvežė šunį su viduriavimu – „maniau, kad praeis". Nepraėjo, ir kelionės metu situacija pablogėjo. Teko ieškoti veterinaro Lenkijoje. Geriau atidėti kelionę keliomis dienomis nei rizikuoti gyvūno sveikata. Sveikata svarbiau nei bet kokie planai.

Kelionės eiga – vežame kiekvieną dieną

11. Kaip atrodo tipinė kelionės diena?

Pradedame anksti – 5-6 valandą ryto. Paimame gyvūnus iš sutartų vietų. Važiuojame pagal maršrutą. Sustojame kas 3-4 valandas – patikriname gyvūnus, siūlome vandens, leidžiame pailsėti. Pietūs – trumpesnis sustojimas, vairuotojas pailsi. Po pietų – toliau. Vakare – priklausomai nuo maršruto – pristatome gyvūnus arba nakvojame ir ryte tęsiame. Ilgose kelionėse – nakvynė pusiaukelėje, su gyvūnais saugioje vietoje. Viskas suplanuota, bet lankstu – jei reikia daugiau sustojimų, stabdome.

12. Ar vairuotojai turi patirties su gyvūnais?

Taip, visi mūsų vairuotojai turi patirties. Mes neimame žmonių, kurie niekada nebuvo šalia gyvūnų. Vairuotojas turi mokėti atpažinti streso požymius, žinoti, ką daryti ekstremalioje situacijoje, gebėti nuraminti išsigandusį gyvūną. Vienas mūsų vairuotojas turi tris šunis namie – jis puikiai supranta gyvūnų elgesį. Kitas anksčiau dirbo prieglaudoje – žino, kaip elgtis su apleistais gyvūnais. Patirtis svarbu, ir mes ja pasitikime.

13. Ką darote, jei gyvūnas pradeda dusti kelionės metu?

Sustojame iš karto. Išimame gyvūną iš narvo, patikriname kvėpavimą, duodame vandens. Jei reikia – skubiai ieškome veterinarijos klinikos. Dusulys gali būti dėl karščio, streso, alergijos ar sveikatos problemų. Turime pirmosios pagalbos priemonių, bet tai ne veterinaras. Vienas šuo pradėjo dusti dėl karščio – sustojome, atvėsinome, davėme vandens. Po pusvalandžio viskas gerai. Bet jei būtų tęsęsi – ieškotume klinikos. Svarbu reaguoti greitai.

14. Kaip dažnai tikrinate gyvūnus kelionės metu?

Kas 2-3 valandas, o karštomis dienomis – dažniau. Tikriname vandenį, temperatūrą narve, gyvūno elgesį. Jei kažkas ne taip – iš karto reaguojame. Mes vežame kiekvieną dieną, tai žinome, ką ieškoti – pasikeitusį elgesį, neįprastus garsus, kvėpavimo sunkumus. Vienas katinas tyliai sėdėjo, bet pastebėjome, kad jis nejudina vienos kojos – pasirodo, susižeidė. Sustojome, patikrinome, viskas gerai, bet būtume galėję praleisti, jei nebūtume atidūs.

15. Ar galima skambinti vairuotojui kelionės metu?

Galima, bet ne nuolat. Vairuotojas turi vairuoti, o ne kalbėti telefonu. Geriau rašyti žinutę – jis atsakys, kai galės. Arba skambinti per sustojimus. Mes suprantame, kad neramu, bet saugumas pirmiau. Vienas žmogus skambino kas pusvalandį – vairuotojas negalėjo atsiliepti, nes vairavo. Tai sukėlė konfliktą. Paaiškinome, kad saugumas svarbiau, ir sutarom konkretų laiką skambučiui – pavyzdžiui, per kiekvieną sustojimą. Kompromisas.

Problemos – naminių gyvūnų vežimas Germany kasdien

16. Ką daryti, jei gyvūnas atsisako išeiti iš narvo?

Neversti. Duoti laiko. Atidaryti dureles ir palaukti. Dauguma gyvūnų išeis patys, kai pasijus saugiai. Bet yra ir tokių, kurie bijo – tada reikia kantrybės. Negalima traukti ar stumti – tai tik padidins baimę. Vienas katinas praleido valandą narve atvykęs – tiesiog sėdėjo ir žiūrėjo. Šeimininkė kantriai laukė, kol pats išlipo. Po to – viskas gerai. Kita katė iš karto iššoko ir pasislėpė – pusvalandį ieškojome. Kiekvienas gyvūnas skirtingas.

17. Ką daryti, jei gyvūnas susirgo pasienyje?

Priklauso nuo situacijos. Jei lengvas negalavimas – paaiškinti muitininkams, parodyti dokumentus, tęsti kelionę. Jei rimčiau – gali tekti kreiptis į veterinarą prieš kertant sieną. Pasienyje dažnai būna veterinarijos punktai – jie gali patikrinti gyvūną. Vienas šuo pradėjo karščiuoti pasienyje – veterinaras patikrino, leido pravažiuoti su rekomendacija kreiptis į veterinarą atvykus. Visas procesas užtruko dvi valandas, bet šuo saugiai pasiekė tikslą.

18. Ar nutinka, kad muitinė nepraleidžia gyvūno?

Nutinka, bet retai. Dažniausiai dėl dokumentų trūkumo arba neteisingos informacijos. Jei viskas tvarkinga – praleidžia be problemų. Turėjome vieną atvejį, kai mikročipo numeris pase nesutapo su realiu – muitininkas pastebėjo, nepraleido. Teko grįžti pas veterinarą taisyti. Užtruko dieną. Nemalonu, bet tai ne muitinės kaltė – tai veterinaro klaida. Todėl visada sakau – patikrinkite viską tris kartus.

19. Ką daryti, jei kelionė užtrunka ilgiau nei planuota?

Pranešti klientui, paaiškinti priežastį, pasiūlyti sprendimą. Mes neplanuojame vėluoti, bet gyvenimas nenuspėjamas – kamščiai, gedimai, oro sąlygos. Svarbiausia – komunikacija. Jei žinome, kad vėluosime – iš karto pranešame. Vienas klientas labai nervinosi, kai pavėlavome tris valandas – suprantu, bet tai buvo dėl avarijos kelyje. Siuntėme nuotraukas, paaiškinome situaciją. Galiausiai viskas gerai baigėsi. Bet nervų kainavo abiems pusėms.

20. Kaip elgiatės su gyvūnais, kurie agresyvūs kitų gyvūnų atžvilgiu?

Atskiriame. Kiekvienas gyvūnas turi savo erdvę, bet jei vienas ypač agresyvus – dedame jį toliau nuo kitų. Turime atskirus skyrius transporto priemonėje. Vienas šuo urzgė ant visų kitų – padėjome jį gale, atskirai. Kelionė praėjo ramiai. Bet jei agresija tokia, kad kelia pavojų – galime atsisakyti vežti. Saugumas visų pirma. Ir ne tik tų gyvūnų, bet ir mūsų darbuotojų.

Po kelionės – vežame naminius gyvūnus Germany

21. Ką daryti iš karto po to, kai gyvūnas atvyko?

Ramiai. Leiskite gyvūnui išeiti iš narvo savo tempu. Duokite vandens. Nedarykite didelio šurmulio. Pirmosios kelios valandos – adaptacijos laikas. Gyvūnas pavargęs, galbūt išsigandęs, reikia laiko apsiprasti. Vienas šeimininkas surengė „šventę" – svečiai, muzika, daug veiksmo. Šuo pasislėpė po lova ir neišlindo dvi dienas. Kita šeimininkė tiesiog atidarė narvą ir paliko ramybėje – šuo po valandos jau lakstė kieme. Skirtumas akivaizdus.

22. Kiek laiko užtrunka adaptacija po kelionės?

Priklauso nuo gyvūno. Vieni adaptuojasi per kelias valandas, kitiems reikia kelių dienų. Paprastai po 2-3 dienų gyvūnas grįžta į normalią būseną. Bet jei adaptacija trunka ilgiau nei savaitę – kreipkitės į veterinarą. Gali būti, kad kelionė sukėlė kažką daugiau nei paprastas stresas. Vienas šuo po kelionės nevalgė penkias dienas – veterinaras rado skrandžio problemą, kuri galbūt buvo ir prieš kelionę, tik stresas pablogino. Svarbu stebėti.

23. Ar reikia vesti gyvūną pas veterinarą po kelionės?

Rekomenduoju, ypač jei kelionė buvo ilga arba jei gyvūnas turi sveikatos problemų. Veterinaras gali patikrinti, ar viskas gerai – hidratacija, svoris, bendra būklė. Tai ne privaloma, bet rekomenduojama. Vienas šeimininkas nuvedė šunį pas veterinarą kitą dieną – veterinaras rado dehidrataciją, davė skysčių. Jei nebūtų nuvedęs – gal būtų pablogėję. Po ilgos kelionės – patikra protingas sprendimas.

24. Kaip žinoti, ar gyvūnas patyrė traumą kelionės metu?

Stebėkite elgesį. Jei gyvūnas šlubuoja, verkia liesiant tam tikrą vietą, neleidžia liestis – gali būti trauma. Patikrinkite letenas, kūną, ausis. Jei pastebite ką nors neįprasto – kreipkitės į veterinarą. Mes stengiamės užkirsti kelią traumoms, bet kartais nutinka – pavyzdžiui, gyvūnas susižeidžia bandydamas išlįsti iš narvo. Vienas šuo susibraižė nosį – maža žaizda, bet veterinaras patikrino, kad nėra infekcijos. Smulkmena, bet reikia dėmesio.

25. Ką daryti, jei gyvūnas po kelionės pradeda kitaip elgtis?

Stebėkite, bet ne panikuokite. Keistas elgesys po kelionės gali būti streso požymis – slėpimas, agresija, apetito praradimas, neįprastas urzgimas. Paprastai tai praeina per kelias dienas. Duokite laiko, ramybę, pažįstamą aplinką. Bet jei elgesys nesikeičia po savaitės – veterinaras. Gali būti, kad kelionė sukėlė kažką gilesnio – pavyzdžiui, psichologinę traumą. Ypač jautriems gyvūnams. Svarbu būti kantriam ir supratingam.

Išvada

Naminių gyvūnų vežimas Germany – tai kasdienis darbas, kuris reikalauja ne tik logistikos žinių, bet ir supratimo apie gyvūnus. Mes vežame kiekvieną dieną, matome šimtus skirtingų situacijų, ir kiekviena moko kažko naujo. Svarbiausia, ką galiu pasakyti – pasiruoškite. Dokumentai, narvas, gyvūno paruošimas – tai pagrindas. Be to – pasitikėjimas. Mes žinome, ką darome, ir jūsų gyvūnas saugus pas mus. Jei turite klausimų – skambinkite. Mes čia kiekvieną dieną.