Vežu kačiukus į Vokietiją ir kitus naminius gyvūnus kiekvieną dieną

Kačiukai – vieni dažniausių keleivių mano automobilyje. Nežinau, kodėl būtent katės, bet gal todėl, kad daug žmonių persikelia gyventi į Vokietiją ir negali palikti savo murklių. Dirbu su gyvūnų pervežimais jau ne vienerius metus ir galiu pasakyti – katės yra vienos sudėtingiausių keleivių. Vienos miega visą kelią, kitos loja kaip šunys, trečios bando ištrūkti iš narvo. Bet su tinkamu pasiruošimu viskas įmanoma. Šiame straipsnyje papasakosiu, kaip viskas vyksta, ko reikia ir ko tikėtis.

Katės – vežu kačiukus į Vokietiją

1. Ar katėms reikia tų pačių dokumentų kaip šunims?

Taip, visiškai tų pačių. ES gyvūno pasas, mikroschema, skiepas nuo pasiutligės. Skirtumo nėra. Vienintelis dalykas – katės kartais neturi mikroschemos, jei gyvena tik namuose ir niekur nekeliauja. Tada reikia ją įdėti prieš kelionę. Tai paprasta procedūra, trunkanti kelias minutes. Vienas klientas atėjo su kate, kuri niekada nebuvo pas veterinarą – teko daryti viską nuo nulio. Mikroschema, skiepas, pasas – užtruko mėnesį. Bet geriau vėliau nei niekada.

2. Kaip paruošti katę kelionei?

Katės – teritoriniai gyvūnai, ir bet kokia nauja aplinka jas gąsdina. Narvas turi būti pažįstamas – padėkite jį namuose bent savaitę prieš kelionę. Įdėkite vidun pledą su namų kvapu. Negalima versti katės į narvą – leiskite jai pačiai įeiti. Vienas šeimininkas bandė įgrūsti katę į dėžę penkias minutes prieš išvykstant – katė subraižė jam rankas ir pabėgo po sofa. Užtruko pusvalandį, kol ją pagavo. Ramybė ir kantrybė – svarbiau nei bet kas kitas.

3. Ar katės vemtų kelionės metu?

Deja, taip. Katės labiau linkusios vemti nei šunys, ypač jei prieš kelionę ėdė. Rekomenduoju nešerti katės 6-8 valandas prieš kelionę. Vanduo turi būti, bet maistas – ne. Taip pat galite paprašyti veterinaro vaistų nuo pykinimo. Viena katė vėmė kas pusvalandį – pasirodo, šeimininkė davė jai pusryčius prieš kelionę. Kitą kartą nešėrė – ir viskas buvo gerai. Kartais sprendimai paprasti, tik reikia pagalvoti iš anksto.

4. Ką daryti, jei katė miaukia visą kelią?

Tai dažna problema. Katės miaukia iš baimės, ne iš pykčio. Uždenkite narvą lengvu audiniu – tamsa ramina. Kalbėkite ramiai, nešaukite. Negalima atidaryti narvo, kad „paguostumėte" – katė gali iššokti. Vienas vairuotojas pasakojo, kad jo keleivio katė miaukė penkias valandas be perstojo – jis pradėjo jai dainuoti. Skamba juokingai, bet katė pamažu nutilo. Gal sutapimas, gal ne. Svarbu neprarasti kantrybės.

5. Ar galima vežti dvi kates viename narve?

Nerekomenduojama. Net jei katės draugauja namuose, kelionės metu jos gali tapti agresyvios. Stresas keičia elgesį. Atskiri narvai – saugiau. Vienas žmogus vežė dvi seses kates vienoje dėžėje – viena pradėjo pulti kitą, ir teko skubiai stabdyti bei ieškoti antro narvo. Tai buvo pamoka. Dvi katės – du narvai. Taip paprasčiau ir saugiau.

Šunys – naminių gyvūnų pervežimas į Vokietiją

6. Ar dideliems šunims reikia specialaus narvo?

Taip, narvas turi būti pakankamai didelis, kad šuo galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti. IATA reikalavimai aiškūs – jų reikia laikytis. Didelių veislių narvai kainuoja nemažai, bet tai investicija į saugumą. Vienas klientas bandė vežti vokiečių aviganį per mažame narve – šuo vos tilpo, buvo suspaustas ir labai stresavo. Paskui pusę kelio stovėjo, nes negalėjo atsigulti. Tokių dalykų galima išvengti.

7. Kaip elgtis su šunimi, kuris bijo važiuoti automobiliu?

Palaipsniui pratinti. Pradėkite nuo to, kad šuo sėdi nejudančiame automobilyje ir gauna skanėstų. Paskui trumpi pasivažinėjimai – penkios minutės, dešimt, ilgiau. Negalima versti šuns į automobilį – tai tik sustiprins baimę. Vienas šuo taip bijojo mašinos, kad pradėdavo drebėti vos pamatęs raktus – šeimininkas dirbo su treneriu mėnesį, kol problema sumažėjo. Tai užtrunka, bet verta. Verčiau investuoti laiko nei kankinti gyvūną.

8. Ar šunys gali vaikščioti kelionės metu?

Taip, ir tai net būtina. Stengiamės daryti sustojimus kas 3-4 valandas, kad šunys galėtų pasivaikščioti, atlikti reikalus, atsigerti vandens. Sustojame saugiose vietose – degalinėse, poilsiavietėse. Vienas šuo po ilgo sėdėjimo narve vos galėjo atsistoti – nuo to laiko darome dažnesnius sustojimus. Gyvūno komfortas svarbus. Ilgas sėdėjimas vienoje pozicijoje kenkia sąnariams, ypač vyresniems šunims.

9. Ką daryti, jei šuo loja ant kitų gyvūnų?

Tai nutinka, ypač jei vežame kelis gyvūnus vienu metu. Stengiamės laikyti atstumą tarp narvų, kad gyvūnai nematytų vienas kito. Jei šuo vis tiek loja – uždenkite narvą. Kartais padeda raminantis balsas. Vienas šuo lojo ant katės visą kelią – teko pastatyti narvus kuo toliau vienas nuo kito ir uždengti. Nemalonu, bet išsprendžiama. Svarbiausia, kad kiti gyvūnai nebūtų traumuojami.

10. Ar galima vežti šunį be narvo?

Ne. Narvas privalomas – tai saugumo reikalavimas. Šuo be narvo gali blaškyti vairuotoją, iššokti atidarius duris, susižeisti avarijos atveju. Net jei šuo labai ramus ir paklusnus – narvas būtinas. Vienas klientas sakė, kad jo šuo „visada sėdi ramiai ant galinės sėdynės" – bet mes vis tiek paprašėme narvo. Saugumas pirmiau. Taisyklės yra taisyklės.

Kiti gyvūnai – naminių gyvūnų gabenimas iš Vokietijos

11. Ar vežate triušius?

Taip, triušiai – gana dažni keleiviai. Jiems reikia narvo su pakankamai šieno ir vandens. Triušiai jautrūs stresui, todėl svarbu, kad narvas būtų stabilus ir nejudėtų per daug. Vienas triušis kelionės metu taip išsigando, kad pradėjo trankyti narvo sienomis – teko sustoti ir nuraminti. Po to uždengėme narvą audiniu, ir triušis nusiramino. Maži gyvūnai, didelės emocijos.

12. Kaip vežti paukščius?

Paukščiams reikia specialaus transportavimo narvo – mažesnio, su tinkama ventiliacija. Negalima vežti paukščio narve su plačiais tarpais – jis gali iškišti galvą ir užspringti. Taip pat svarbu, kad narvas būtų tamsus – šviesa paukščius gąsdina. Vienas klientas vežė papūgą – ji visą kelią kalbėjo. Vairuotojas sakė, kad jautėsi lyg turėtų keleivį. Juokinga, bet paukščiui tai buvo stresas – kitą kartą uždengėme narvą, ir papūga tylėjo.

13. Ar vežate žiurkėnus ar jūrų kiaulytes?

Taip, nors tai rečiau. Mažiems graužikams reikia tvirto narvo, kad nebėgtų. Vanduo turi būti specialioje gertuvėje, ne dubenėlyje – kitaip išsipils. Šienas arba kraikas dugne, kad gyvūnui būtų patogu. Vienas žiurkėnas pabėgo iš narvo, kurį šeimininkas pagamino pats – pasirodo, tarpai buvo per dideli. Radome jį po sėdynės po valandos. Nuo to laiko visada patikriname narvus prieš kelionę.

14. Kaip vežti žuvį?

Žuvys – sudėtingiausias atvejas. Reikia specialaus indo su vandeniu, oro pompos, stabilios temperatūros. Trumpoms kelionėms tai įmanoma, bet ilgoms – labai rizikinga. Vienas klientas prašė vežti akvariumo žuvį į Berlyną – paaiškinome, kad tai labai sudėtinga ir rizikinga. Jis nusprendė palikti žuvį draugams. Kartais geriausias sprendimas – nevežti. Ne viskas, ko nori klientas, yra saugu gyvūnui.

15. Ar vežate roplius?

Taip, bet jiems reikia specialių sąlygų. Ropliai šaltakraujai – jiems reikia tam tikros temperatūros. Žiemą tai sudėtingiau, nes reikia šildymo. Vasarą paprasčiau. Vienas klientas vežė iguaną – teko įdėti šildymo kilimėlį į narvą. Iguana visą kelią sėdėjo ramiai, beveik nematėme, kad ji gyva. Bet temperatūra buvo tinkama, ir viskas baigėsi gerai. Egzotiniams gyvūnams reikia daugiau pasiruošimo.

Kelionės organizavimas – vežame kiekvieną dieną

16. Kaip užsisakyti pervežimą?

Paprastai – skambučiu arba žinute. Pasakote, kokį gyvūną vežate, iš kur, į kur, kada. Mes pasakome, ar galime, kiek kainuos, kiek laiko užtruks. Jei tinka – sutariame datą. Viskas paprasta. Vienas klientas užsisakė pervežimą likus dviem dienoms iki kelionės – spėjome, bet geriau planuoti anksčiau. Ypač vasarą, kai užsakymų daugiau.

17. Kiek iš anksto reikia rezervuoti?

Rekomenduoju bent savaitę iš anksto, bet kartais galime sutvarkyti ir greičiau. Vasarą – geriau dvi savaites, nes tai pats užimčiausias metas. Žiemą paprasčiau, mažiau užsakymų. Vienas žmogus paskambino ryte ir norėjo vežti šunį tą pačią dieną – deja, negalėjome, visi automobiliai buvo užimti. Planavimas iš anksto visada geriau.

18. Ar galima keisti rezervaciją?

Taip, gyvenimas nenuspėjamas. Jei reikia pakeisti datą ar maršrutą – praneškite kuo anksčiau. Nemokame už pakeitimus, jei pranešate bent prieš dvi dienas. Jei paskutinę minutę – gali būti sunkiau, bet stengiamės padėti. Vienas klientas tris kartus keitė datą – supratome, nes jo situacija buvo sudėtinga. Lankstumas mūsų darbo dalis.

19. Ką daryti, jei reikia atšaukti užsakymą?

Praneškite kuo anksčiau. Jei atšaukiate bent prieš tris dienas – avansas grąžinamas. Jei paskutinę dieną – deja, avansas negrąžinamas, nes mes jau rezervavome laiką ir vietą. Bet stengiamės būti supratingi – jei priežastis rimta, visada galima tartis. Vienas klientas atšaukė dėl ligos – grąžinome visus pinigus, net avansą. Žmogiškumas svarbu.

20. Ar vežate gyvūnus iš Vokietijos į Lietuvą?

Taip, vežame abiem kryptimis. Procesas tas pats – dokumentai, narvas, saugumas. Dažnai žmonės veža gyvūną į Vokietiją, o po kurio laiko prašo parvežti atgal. Tai normalu. Vienas klientas vežė katę į Miuncheną, o po pusmečio prašė parvežti – pasirodo, grįžo gyventi į Lietuvą. Gyvenimas keičiasi, ir mes tai suprantame.

Problemos – naminių gyvūnų pervežimas į Vokietiją

21. Ką daryti, jei gyvūnas susirgo prieš kelionę?

Atidėti kelionę. Jokiu būdu nevežti sergančio gyvūno – kelionė tik pablogins būklę. Palaukite, kol gyvūnas pasveiks, ir tada keliaukite. Vienas klientas bandė vežti viduriuojantį šunį – pusiaukelėje teko ieškoti veterinaro. Tai kainavo daugiau laiko ir pinigų nei kelionės atidėjimas. Sveikata pirmiau.

22. Ką daryti, jei gyvūnas pabėgo?

Nepanikuokite. Sustokite saugioje vietoje, uždarykite duris. Kalbėkite ramiai, pasiūlykite skanėstą. Negriebkite staiga – tai išgąsdins dar labiau. Jei gyvūnas išbėgo lauke – situacija sudėtingesnė. Turėkite pavadėlį ir skanėstus. Vienas katinas iššoko iš automobilio degalinėje – pagauti užtruko 40 minučių. Nuo to laiko visada tikriname, ar durys saugiai uždarytos.

23. Ką daryti, jei gyvūnas susižeidė?

Sustokite, įvertinkite situaciją. Jei reikia – kreipkitės į veterinarą. Turėkite pirmosios pagalbos rinkinį. Mes visada turime maršrute veterinarijos klinikų sąrašą. Vienas šuo įsipjovė leteną – sustojome, sutvarstėme, o paskui nuvažiavome pas veterinarą. Maža žaizda, bet geriau parodyti specialistui. Atsargumas nekenkia.

24. Ką daryti, jei oras labai karštas?

Vasarą tai rimta problema. Stengiamės važiuoti anksti ryte arba vakare, kai vėsiau. Automobilyje veikia kondicionierius, bet vis tiek reikia būti atsargiems. Negalima palikti gyvūno automobilyje be priežiūros – net penkioms minutėms. Temperatūra mašinoje pakyla labai greitai. Vienas atvejis, kurį girdėjau: žmogus paliko šunį mašinoje „tik minutę" – grįžo po dešimties, šuo jau sunkiai kvėpavo. Tokių dalykų negalima daryti.

25. Ką daryti, jei gyvūnas atsisako gerti vandenį?

Siūlykite, bet neverkite. Kartais gyvūnai iš baimės atsisako vandens. Svarbu, kad vanduo būtų prieinamas – jei norės, gers. Po kelionės, kai nurims, tikrai gers. Vienas šuo negėrė visą kelionę – šeimininkas labai jaudinosi, bet veterinaras pasakė, kad tai normalu. Svarbiausia, kad nebūtų dehidratacijos požymių – sausos dantenos, įdubusios akys. Jei taip – kreipkitės į veterinarą.

26. Ar galiu keliauti kartu su savo gyvūnu?

Taip, kai kurie klientai keliauja kartu. Sėdi šalia savo augintinio, kalbasi, ramina. Tai geriausias variantas, ypač jei gyvūnas labai jautrus. Bet ne visada įmanoma – kartais žmogus skrenda lėktuvu, o gyvūną vežame mes. Abu variantai veikia. Vienas šeimininkas sėdėjo šalia savo šuns visą kelią – šuo buvo ramus kaip niekada. Šeimininko buvimas daro stebuklus.

Išvada

Kačiukai, šunys, triušiai, paukščiai – visi jie gali saugiai keliauti į Vokietiją, jei tinkamai pasiruošiate. Dokumentai, narvas, kantrybė – tai pagrindiniai dalykai. Kiekvienas gyvūnas skirtingas, todėl nėra vieno recepto, bet yra pagrindinės taisyklės. Rūpinkitės savo augintiniu, planuokite iš anksto, ir kelionė praeis sklandžiai. Jūsų gyvūnas pasitiki jumis – pateisinkite tą pasitikėjimą.