Ko reikia vežant katę į Germany? Vežame kasdien

Katės – tai ne šunys. Skamba akivaizdžiai, bet daugelis žmonių apie tai pamiršta, kai reikia vežti katę į Vokietiją. Šuo gali pakęsti ilgą kelionę, išeiti pasivaikščioti per sustojimus, atsigerti iš balos. Katė – ne. Katė nori būti palikta ramybėje, savo erdvėje, be staigių judesių ir triukšmo. Aš vežiau dešimtis kačių į Vokietiją, ir kiekviena kelionė kitokia. Vienos katės miega visą kelią, kitos kniaukia nuo pradžios iki galo. Šiame straipsnyje papasakosiu viską, ką reikia žinoti konkrečiai apie kačių vežimą į Vokietiją.

Pasiruošimas – katės vežimas į Vokietiją

1. Kokių dokumentų reikia vežant katę į Vokietiją?

Tų pačių, kaip ir vežant šunį – augintinio pasas, mikroschema, pasiutligės skiepas. Katės atveju pasiutligės skiepas yra vienintelis privalomas skiepas. Bet rekomenduoju pasiskiepyti ir nuo panleukopenijos, rinotracheito ir kaliciviruso – tai pagrindinės kačių ligos. Vokietijos veterinarai kartais klausia apie šiuos skiepus, nors jie neprivalomi. Sveikatos pažymėjimas turi būti išduotas ne anksčiau kaip prieš 10 dienų iki kelionės. Ir dar – katė turi būti vyresnė nei 12 savaičių, nes pasiutligės skiepas skiriamas ne anksčiau nei 12 savaičių amžiaus.

2. Ar katėms reikia mikroschemos?

Taip, privaloma. Mikroschema turi būti įdėta prieš pasiutligės skiepą, arba skiepas turi būti pakartotas po mikroschemos įdėjimo. Tai svarbu – jei mikroschema įdėta po skiepo, skiepas laikomas negaliojančiu. Vienas mano pažįstamas susidūrė su šia problema – katė buvo paskiepyta, tada įdėta mikroschema, ir veterinaras Vokietijoje pasakė, kad skiepas negalioja. Teko skiepyti iš naujo ir laukti 21 dieną. Seka svarbi: mikroschema pirmiausia, tada skiepas.

3. Kaip paruošti katę pirmajai ilgai kelionei?

Lėtai. Jei katė niekada nebuvo narve – pradėkite mokyti bent prieš dvi savaites. Padėkite narvą kambaryje, atidarykite duris, įdėkite viduje skanėstų. Leiskite katei pačiai įeiti ir išeiti. Negalima versti. Po kelių dienų pradėkite uždaryti duris trumpam – 5 minutes, 10 minučių. Palaipsniui ilginkite laiką. Jei katė pradeda stresuoti – sustokite, bandykite kitą dieną. Prieš pačią kelionę – nešerkite 4-6 valandas, bet vandenį palikite. Ir svarbiausia – pats būk ramus. Katės jaučia jūsų emocijas labiau nei šunys.

4. Kokio dydžio narvas reikalingas katei?

Narvas turi būti pakankamai didelis, kad katė galėtų atsistoti, atsisukti ir patogiai atsigulti. Minimalus dydis mažai katei – 50x30x30 cm, didesnei – 60x40x35 cm. Narvas turi būti uždaras su tvirtomis sienomis – ne tinklelis, nes katė gali išlįsti. Ventiliacija svarbu – turi būti angos iš visų pusių. IATA standartai nurodo konkrečius matmenis, bet praktiškai – svarbiausia, kad katė jaustųsi saugi, bet ne įspausta. Minkštas paklotas apačioje, kad kietos grotelės nebūtų prie kūno. Ir dar – narvas turi turėti patogią rankeną nešimui.

5. Ar katė gali keliauti tame pačiame narve su kita kate?

Nerekomenduojama. Net jei katės gyvena kartu namie, kelionėje jos gali elgtis kitaip. Stresas keičia elgesį – draugiškos katės gali tapti agresyvios viena kitos atžvilgiu. Be to, narve dviem katėms būna per ankšta, o tai didina stresą. Išimtis – jei katės yra labai pripratusios viena prie kitos ir ramiai keliauja kartu. Bet net ir tada – kiekvienai katei reikia savo erdvės. Mes visada rekomenduojame atskirus narvus. Saugiau ir katėms, ir vairuotojui.

6. Ką daryti, jei katė bijo narvo?

Tai dažna problema. Katės asocijuoja narvą su nemaloniais dalykais – veterinarijos klinika, maudymas, kelionė. Norint pakeisti šią asociaciją, reikia laiko. Padėkite narvą kambaryje savaitę prieš kelionę. Įdėkite viduje kažką minkšto su pažįstamu kvapu – pledą, ant kurio katė miega. Duokite skanėstų tik narve. Palaipsniui katė supras, kad narvas – ne priešas. Jei laiko nėra – galima naudoti feromonų purškalą (Feliway), kuris ramina kates. Bet tai ne stebuklas – kai kurioms katėms padeda, kitoms – ne.

Kelionė – vežame kates į Vokietiją kasdien

7. Kaip katės elgiasi ilgoje kelionėje?

Priklauso nuo katės charakterio. Ramios, flegmatiškos katės dažniausiai miega arba ramiai sėdi narve. Aktyvios, išdykusios katės gali kniaukti, bandyti išeiti iš narvo, kasinėti paklotą. Pirmos 1-2 valandos paprastai būna sunkiausios – katė dar nežino, kas vyksta. Po to dauguma nusiramina. Bet yra išimčių – viena katė, kurią vežėme iš Vilniaus į Frankfurtą, kniaukė be sustojimo 8 valandas. Vairuotojas jau galvojo, kad kažkas negerai su ja, bet veterinaras Frankfurte patikrino – katė visiškai sveika. Tiesiog tokia jos prigimtis.

8. Kaip sumažinti kačių stresą kelionės metu?

Feromonų purškalas – pirmas dalykas. Purškite narvą 30 minučių prieš dedant katę. Pažįstamas kvapas – pledas ar marškinėliai su jūsų kvapu. Tamsa padeda – uždenkite narvą lengvu audiniu (bet ne visiškai, kad oras cirkuliuotų). Tyla – neklausykite garsios muzikos, nekalbėkite garsiai. Sustojimų metu patikrinkite katę, bet neverskite jos išeiti iš narvo. Katėms kelionės metu geriau būti savo „urvelyje". Ir dar – nenaudokite raminamųjų be veterinaro rekomendacijos. Katės organizmas jautrus, ir netinkami vaistai gali pakenkti.

9. Ar katė turi gerti vandenį kelionės metu?

Taip, bet katės paprastai negeria, kai stresuoja. Tai normalu. Jei kelionė trunka iki 8-10 valandų, katė gali išbūti be vandens – ji kompensuos grįžusi namo. Bet jei kelionė ilgesnė – reikia pasiūlyti vandens. Geriausia naudoti specialų kelioninį buteliuką su snapeliu arba nedidelį dubenėlį, kuris pritvirtinamas prie narvo. Vienas mūsų klientas įdėjo į narvą ledukų – katė laižė juos ir taip gavo skysčių. Kūrybiškas sprendimas, bet veikė. Svarbiausia – neversti gerti jėga.

10. Ką daryti, jei katė pradeda vemti kelionės metu?

Pykinimas ir vėmimas pasitaiko, bet rečiau nei šunims. Dažniausiai priežastis – stresas, ne judesys. Jei katė vemia – sustokite, išvalykite narvą, pakeiskite paklotą. Neduokite maisto iš karto po vėmimo – palaukite valandą ar dvi. Jei vėmimas kartojasi daugiau nei 2-3 kartus – gali būti, kad kažkas rimčiau. Veterinaro konsultacija rekomenduojama. Bet dažniausiai po vieno epizodo katė nusiramina ir toliau ramiai keliauja. Prieš kelionę nešerkite katės – tuščias skrandis mažina pykinimą.

11. Kaip dažnai reikia daryti pertraukas vežant katę?

Retai, palyginus su šunimis. Šunims reikia kas 2-3 valandas, katėms – kas 4-6 valandas. Katės nemėgsta būti trukdomos, ir per dažni sustojimai tik didina stresą. Pertraukos metu patikrinkite vandenį, paklotą, bet neleiskite katei išeiti iš narvo atviroje vietoje. Katė gali išsigąsti ir pabėgti – tai viena dažniausių problemų, su kuriomis susiduriame. Jei reikia išvalyti narvą – darykite tai uždaroje patalpoje, ne lauke. Ir niekada nepalikite narvo atidaryto be priežiūros.

12. Ar galima vežti katę automobilyje be narvo?

Negalima. Nei teisiškai, nei praktiškai. Laisva katė automobilyje yra pavojinga – ji gali pulti prie vairuotojo kojų, lįsti po pedalais, blaškytis. Tai kelia grėsmę tiek katei, tiek vairuotojui, tiek kitiems eismo dalyviams. Vokietijoje už laisvą gyvūną automobilyje gresia bauda. Be to, avarijos atveju laisva katė tampa pavojingu „sviediniu". Narvas – vienintelis saugus variantas. Ir ne bet koks narvas, o tinkamai pritvirtintas, kad nesislystų ant sėdynės.

Dokumentai – katės gabenimas į Vokietiją

13. Ką daryti, jei katė neturi pasiutligės skiepo?

Skiepykite ir laukite 21 dieną. Nėra kito kelio. Pasiutligės skiepas privalomas, ir joks veterinaras neišduos sveikatos pažymėjimo be jo. Vienas klientas skambino ir klausė, ar galima „praleisti" šį reikalavimą – atsakiau, kad ne. Vokietija labai rimtai žiūri į pasiutligės kontrolę, ir bandymas įvežti nepaskiepytą gyvūną gali baigtis karantinu arba gyvūno grąžinimu. Skiepas kainuoja 15-30 eurų, laukti reikia 3 savaites – ne tiek daug, palyginus su galimomis pasekmėmis.

14. Ar katėms reikia sveikatos patikrinimo prieš kelionę?

Tai ne tik reikalinga – tai privaloma. Veterinaras turi apžiūrėti katę, patikrinti jos būklę, nuskaityti mikroschemą, peržiūrėti skiepų įrašus ir išduoti sveikatos pažymėjimą. Be šio pažymėjimo negalima keliauti. Patikrinimas trunka apie 20-30 minučių, kaina – 20-50 eurų. Veterinaras taip pat gali pastebėti sveikatos problemas, apie kurias nežinojote – pavyzdžiui, dantų problemos, odos ligos ar parazitai. Geriau sužinoti prieš kelionę nei jos metu.

15. Kaip užregistruoti katę Vokietijoje?

Katės Vokietijoje nėra privalomai registruojamos (skirtingai nei šunys). Bet rekomenduojama – ypač jei katė leidžiama į lauką. Registracija padeda rasti katę, jei ji pasimeta. Kai kurie miestai turi savanorišką kačių registraciją, kiti – ne. Mikroschemos registracija Tasso sistemoje yra nemokama ir paprasta – galima padaryti internetu. Be to, kai kurie draudimai siūlo kačių draudimą – jis nėra privalomas, bet naudingas, ypač jei katė išeina į lauką.

16. Ką daryti, jei katės pasas yra seno pavyzdžio?

Senas pasas gali būti negaliojantis, jei neatitinka ES standartų. ES augintinio pasas turi konkrečią formą su holograma ir saugos elementais. Jei pasas senas, be hologramos – gali būti, kad jo nepripažins. Kreipkitės pas veterinarą dėl naujo paso. Jis išduos naują pasą remdamasis senais įrašais. Tai kainuoja 15-30 eurų ir užtrunka vieną vizitą. Geriau pasikeisti pasą prieš kelionę nei ginčytis pasienyje. Ir dar – jei pasas lietuviškas, o katė gyvena Vokietijoje, galima naudoti bet kurį ES augintinio pasą – jie visi vienodi.

17. Ar reikia kačių pasiutligės antikūnų titro tyrimo?

Paprastai ne, jei keliaujate ES viduje. Antikūnų titro tyrimas reikalingas tik keliaujant iš trečiųjų šalių (ne ES). Lietuva ir Vokietija yra ES narės, tad užtenka skiepo ir paso. Bet jei katė buvo skiepyta ne ES šalyje – gali reikėti titro tyrimo. Tai kraujo tyrimas, kuris parodo, ar katė turi pakankamai antikūnų prieš pasiutligę. Tyrimas atliekamas specialioje laboratorijoje, kaina – apie 50-100 eurų, rezultatai po 2-4 savaičių. Planuokite iš anksto.

Praktiniai patarimai – katės kelionė į Vokietiją

18. Ką dėti į narvą katei kelionės metu?

Minkštą paklotą ar pledą su pažįstamu kvapu. Mažą dubenėlį vandens (pritvirtintą prie narvo sienos, kad neišsipiltų). Galima įdėti žaislą, bet ne per didelį, kad neužimtų visos vietos. Neišmeskite pakloto iš namų – jame yra katės kvapas, kuris ramina. Vienas savininkas įdėjo į narvą savo dėvėtą marškinėlį – katė ant jo miegojo visą kelionę. Ir dar – įdėkite apačioje sugeriamąjį paklotą, jei katė netyčia sušlaptų. Geriau būti pasiruošusiam nei taisyti padarinius.

19. Ar katė gali keliauti su kitais gyvūnais?

Gali, bet atskirai. Katė savo narve, šuo savo. Mes neleidžiame gyvūnų bendrauti kelionės metu, net jei jie draugai namie. Kelionės stresas keičia elgesį, ir draugiškas šuo gali įgąsdinti katę arba atvirkščiai. Be to, kai kurie šunys turi medžioklės instinktą, kuris aktyvuojasi pamačius bėgančią katę. Saugiau laikyti atskirai. Jei vežate kelis gyvūnus vienu metu – praneškite mums iš anksto, kad galėtume tinkamai išdėstyti narvus.

20. Ką daryti, jei katė pradeda kniaukti kelionės metu?

Pirmiausia – neignoruokite, bet ir nepanikuokite. Katės kniaukimas gali reikšti stresą, baimę, pykinimą arba tiesiog norą dėmesio. Patikrinkite, ar katė turi vandens, ar paklotas sausas, ar temperatūra tinkama. Jei viskas gerai – greičiausiai tai tiesiog stresas. Kalbėkite ramiai, lėtai. Bet nekelkite narvo, nebandykite išimti katės – tai tik pablogins situaciją. Dažniausiai po kelių valandų katė pavargsta nuo kniaukimo ir užmiega. Išimtis – jei kniaukimas skamba kitaip nei įprastai (skausmingai), tada reikia sustoti ir patikrinti.

21. Kaip vežti katę, jei ji vartoja vaistus?

Turėkite vaistus su savimi ir žinokite, kada reikia duoti. Jei vaistai duodami kasdien tam tikru laiku – stenkitės laikytis grafiko. Sustojimo metu galite atidaryti narvą ir duoti tablečių (jei katė leidžia). Jei katė gauna insuliną – turėkite švirkštus ir insuliną šaltkrepšyje. Pasakykite mums apie vaistus – mes galime atitinkamai suplanuoti sustojimus. Viena katė gavo vaistus kas 8 valandas – vairuotojas žinojo, kad reikia sustoti tam tikru metu. Svarbu nepraleisti dozės, ypač jei vaistai gyvybiškai svarbūs.

22. Ar vežate kates žiemą?

Taip, ir žiemą, ir vasarą. Žiemą svarbu, kad transportas būtų šildomas – katės jautrios šalčiui. Mūsų transportas turi kondicionierių ir šildymą, tad temperatūra visada tinkama. Bet jei katė laukia lauke prieš įlipant – ne per ilgai. Vasarą – atvirkščiai, svarbu, kad nebūtų per karšta. Katės blogiau nei šunys toleruoja karštį. Temperatūra transporte turi būti 18-22 laipsniai. Mes tai kontroliuojame, bet jei pastebite, kad katė sunkiai kvėpuoja ar seilėjasi – praneškite iš karto.

Atvykimas – katė Vokietijoje

23. Kaip padėti katei adaptuotis Vokietijoje?

Katėms adaptacija užtrunka ilgiau nei šunims. Pirmas kelias dienas laikykite katę viename kambaryje – su kraiko dėže, maistu, vandeniu ir slėptuve. Leiskite jai priprasti prie kvapų ir garsų. Po kelių dienų pradėkite atidaryti duris, kad katė pati išeitų tyrinėti. Negalima versti. Viena katė, kurią vežėme į Berlyną, praleido pirmas 5 dienas po lova. Šeimininkė jaudinosi, bet patariau būti kantriai. Po savaitės katė jau sėdėjo ant palangės ir stebėjo praeivius. Kiekviena katė turi savo tempą.

24. Ką daryti, jei katė atsisako naudoti kraiko dėžę naujoje vietoje?

Įpraskite naudoti tą patį kraiką, kurį katė naudojo namie. Kvapas svarbus. Padėkite kraiko dėžę ramioje vietoje, toliau nuo maisto ir vandens. Jei katė vis tiek atsisako – pabandykite kitą kraiko rūšį ar kitą dėžės formą. Kartais padeda, jei į naują kraiką įmaišote šiek tiek seno (su kvapu). Ir dar – patikrinkite, ar nėra sveikatos problemų. Kartais katė atsisako dėlės dėžės ne dėl streso, o dėl šlapimo takų infekcijos. Jei problema išlieka ilgiau nei kelias dienas – parodykite veterinarui.

25. Ar reikia parodyti katę veterinarui Vokietijoje?

Neprivaloma, bet rekomenduojama, ypač jei katė ilgai keliavo arba elgiasi keistai. Vokietijos veterinarijos klinikų daug, ir jos gerai įrengtos. Veterinaras gali patikrinti katės būklę po kelionės, atnaujinti skiepus, patikrinti, ar nėra parazitų. Be to, jei planuojate gyventi Vokietijoje ilgai – pravartu užmegzti ryšį su vietiniu veterinaru. Jis turės katės istoriją ir galės geriau prižiūrėti. Pirmas vizitas paprastai kainuoja 30-50 eurų – ne didelė suma už ramybę.

26. Kada katė pradeda jaustis kaip namie?

Priklauso nuo katės. Jaunos, socialios katės adaptuojasi greičiau – per savaitę ar dvi. Senos, bailios katės gali užtrukti mėnesį ar ilgiau. Svarbiausia – neskubinti. Leiskite katei daryti viską savo tempu. Nedarykite triukšmingų vakarėlių pirmą savaitę. Nekeiskite maisto iš karto. Laikykitės rutinos – tos pačios valandos maistui, tas pats kraiko valymo grafikas. Katės mėgsta pastovumą, ir kuo daugiau pastovumo suteiksite, tuo greičiau katė adaptuosis. Viena katė iš Kauno, kurią vežėme į Diuseldorfą, po mėnesio jau miegojo ant šeimininkės pagalvės – ženklas, kad jaučiasi kaip namie.

Išvada

Vežti katę į Vokietiją nėra taip sudėtinga, kaip gali atrodyti. Svarbiausia – tinkamas pasiruošimas: dokumentai, narvas, feromonų purškalas ir kantrybė. Katės yra individualistės, ir kiekviena reaguoja į kelionę skirtingai. Mes vežame kates kasdien, tad patirties turime. Jei planuojate vežti savo katę – skambinkite, pasitarsime, patarsime. Jūsų katinas nusipelno saugios ir ramaus kelionės.