Į Vokietiją veža naminius gyvūnus, Vežame kiekvieną dieną

Kai žmogus pirmą kartą susiduria su poreikiu pervežti savo augintinį į Vokietiją, dažniausiai nežino nuo ko pradėti. Ar reikia dokumentų? Kiek tai kainuoja? Ar gyvūnas saugiai keliaus? Šie klausimai sukasi galvoje ir kartais net trukdo imtis veiksmų. Dirbu pervežimų srityje jau ne vienerius metus ir galiu pasakyti – procesas nėra toks sudėtingas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Svarbiausia žinoti pagrindinius reikalavimus ir pasiruošti iš anksto. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie naminių gyvūnų pervežimą į Vokietiją, kad galėtumėte ramiai planuoti savo augintinio kelionę.

Pasiruošimas – naminių gyvūnų pervežimas į Vokietiją

1. Kokie dokumentai reikalingi vežant gyvūną į Vokietiją?

Pirmiausia reikia gyvūno paso – tai privalomas dokumentas visoms ES šalims. Pase turi būti pažymėti skiepai, ypač pasiutligės. Be to, gyvūnas turi būti suženklintas mikroschema. Kartais žmonės pamiršta, kad skiepas turi būti padarytas ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki kelionės. Vienas klientas atvyko su kate, kurios pasiutligės skiepas buvo pasibaigęs prieš dvi dienas – teko atidėti kelionę. Taip pat gali prireikti sveikatos pažymėjimo, kurį išduoda veterinarijos gydytojas likus ne daugiau kaip 10 dienų iki išvykimo. Dokumentus visada patikrinkite du kartus, nes vėliau kelyje gali kilti rimtų problemų.

2. Ar reikia specialaus narvo gyvūnui?

Taip, narvas privalo atitikti IATA reikalavimus. Tai reiškia, kad jis turi būti pakankamai didelis, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Narvo dugnas turi būti nepralaidus skysčiams, o ventiliacija – pakankama iš visų pusių. Mačiau atvejų, kai žmonės bando vežti šunį per mažame narve – gyvūnas patiria stresą, o tai gali sukelti sveikatos problemų. Geriau investuoti į kokybišką transportavimo dėžę. Kai kurie vežėjai netgi siūlo narvų nuomą, jei nenorite pirkti. Svarbu, kad narvas būtų tvirtas ir saugus.

3. Kiek laiko trunka kelionė į Vokietiją?

Priklauso nuo maršruto ir pradinio taško Lietuvoje. Jei vežate iš Vilniaus į Berlyną, tai maždaug 10-12 valandų važiuojant automobiliu. Į Frankfurtą ar Miuncheną – kiek ilgiau. Su lėktuvu viskas vyksta greičiau, bet reikia atsižvelgti į pasiruošimo laiką oro uoste. Vienas klientas skundėsi, kad jo šuo labai jautriai reagavo į ilgą kelionę automobiliu – todėl kai kuriems gyvūnams trumpesnė kelionė lėktuvu geresnė. Bet čia jau priklauso nuo konkretaus augintinio. Kiekvienas gyvūnas skirtingas.

4. Ką daryti, jei gyvūnas serga kelionės metu?

Visada turėkite su savimi veterinarijos gydytojo kontaktus ir žinokite, kur yra artimiausia veterinarijos klinika maršrute. Prieš kelionę pasitarkite su veterinaru dėl raminamųjų priemonių – jos tinka ne visiems gyvūnams. Vienas atvejis, kurį prisimenu: šeimininkas davė šuniui raminamąjį, bet dozė buvo per didelė, ir šuo visą kelią miegojo be sąmonės. Tai buvo baisu. Todėl dozę visada nustato veterinaras, o ne savininkas. Taip pat verta turėti pirmosios pagalbos rinkinį gyvūnui.

5. Ar galima vežti gyvūną kartu su kitais daiktais?

Paprastai gyvūnas vežamas atskirai nuo kitų krovinių. Jis negali būti tarp dėžių ar baldų. Gyvūnui reikia atskiros, saugios erdvės su pakankamai oro cirkuliacijos. Jei naudojatės pervežimo paslaugomis, įsitikinkite, kad transporto priemonėje yra specialiai gyvūnams skirta zona. Kartais žmonės bando sutaupyti ir prašo įdėti narvą tarp lagaminų – to daryti negalima. Gyvūno saugumas visada svarbiau nei papildomas bagažas. Be to, kiti daiktai gali judėti ir sužeisti augintinį.

Dokumentai – vežu kačiukus į Vokietiją

6. Ką reiškia gyvūno mikroschema?

Mikroschema – tai mažas lustas, implantuotas po gyvūno oda, paprastai kairėje kaklo pusėje. Jame yra 15 skaitmenų kodas, kuris identifikuoja gyvūną visoje Europoje. Be mikroschemos gyvūno į Vokietiją neįleis – tai privalomas reikalavimas. Schema turi būti įdėta prieš pirmąjį skiepą nuo pasiutligės, kitaip skiepas laikomas negaliojančiu. Daugelis veterinarų Lietuvoje tai žino, bet vis tiek pasitaiko klaidų. Vienas klientas atėjo su dokumentais, kuriuose mikroschemos numeris nesutapo su pasu – pasirodo, veterinaras supainiojo skaičius. Tokios smulkmenos gali sugadinti visą kelionę.

7. Ar reikia karantino Vokietijoje?

Jeigu gyvūnas turi visus reikiamus dokumentus – pasą, mikroschemą, galiojantį skiepą nuo pasiutligės – karantinas netaikomas. Vokietija, kaip ES narė, laikosi bendrų taisyklių. Tačiau jei dokumentuose kažkas trūksta arba yra neatitikimų, gali tekti gyvūną izoliuoti. Tai retai nutinka, bet pasitaiko. Ypač atsargūs turėtų būti tie, kurie veža gyvūnus iš trečiųjų šalių per Lietuvą – ten reikalavimai griežtesni. Geriausia viską sutvarkyti iš anksto ir išvengti nemalonių siurprizų pasienyje.

8. Kiek kainuoja veterinarinis patikrinimas prieš kelionę?

Kainos skiriasi priklausomai nuo klinikos ir gyvūno rūšies. Paprastai sveikatos pažymėjimo išdavimas kainuoja nuo 30 iki 60 eurų. Jei reikia skiepo ar mikroschemos įdėjimo – kaina didėja. Kai kurios klinikos siūlo visą paslaugų paketą kelionei – tada galima sutaupyti. Bet nerekomenduoju rinktis pačios pigiausios klinikos, nes kartais pigiau reiškia prastesnę kokybę. Vienas pažįstamas pasirinko pigiausią variantą, ir veterinaras pamiršo įrašyti skiepą į pasą – teko grįžti ir viską tvarkyti iš naujo. Tai kainavo daugiau laiko ir nervų.

9. Ar galima vežti gyvūną be paso?

Ne, be paso vežti gyvūno į Vokietiją negalima. Tai privalomas dokumentas, kurį išduoda licencijuotas veterinaras. Pase yra visa informacija apie gyvūną – mikroschemos numeris, skiepai, savininko duomenys. Be šio dokumento pasienyje ar muitinėje gali kilti rimtų problemų. Kartais žmonės bando vežti gyvūną su paprastu veterinaro pažymėjimu – to nepakanka. Reikia oficialaus ES gyvūno paso. Jei jo neturite, kreipkitės į veterinarą ir pasidarykite prieš kelionę.

10. Ką daryti, jei pasas pasibaigęs?

Gyvūno pasas negali „pasibaigti" kaip asmens dokumentas, bet skiepai jame gali būti nebegaliojantys. Jei pasiutligės skiepas pasibaigęs, reikia pakartotinai paskiepyti gyvūną ir palaukti 21 dieną prieš kelionę. Tai svarbu – skubėti čia negalima. Vienas klientas bandė vežti šunį praėjus vos savaitei po skiepo – pasienyje jį sustabdė. Taisyklės yra taisyklės, net jei jos kartais atrodo per griežtos. Pasitikrinkite paso galiojimą likus bent mėnesiui iki planuojamos kelionės.

Saugumas – naminių gyvūnų gabenimas iš Vokietijos

11. Kaip paruošti gyvūną ilgai kelionei?

Pradėkite nuo to, kad gyvūnas priprastų prie narvo. Padėkite narvą namuose, įdėkite ten skanėstą ar žaislą, leiskite augintiniui laisvai įeiti ir išeiti. Jei gyvūnas narvą sieja tik su nemaloniais dalykais, kelionė bus labai stresinė. Taip pat svarbu nešerti gyvūno likus 4-6 valandoms iki kelionės, kad išvengtumėte pykinimo. Vanduo visada turi būti prieinamas. Vienas šeimininkas pasakojo, kad jo katinas pirmą kartą keliavo be pasiruošimo – visą kelią miaukė ir bandė ištrūkti. Antrą kartą, kai katinas jau buvo pripratęs prie narvo, kelionė praėjo sklandžiai.

12. Ar saugu vežti gyvūną žiemą?

Žiema turi savo iššūkių. Transporto priemonėje turi būti pakankamai šilta – gyvūnai, ypač maži, gali sušalti. Tačiau per didelis karštis taip pat pavojingas. Svarbu palaikyti stabilią temperatūrą. Jei vežate automobiliu, nelaikykite gyvūno bagažinėje – ten temperatūra gali labai svyruoti. Vienas atvejis, kurį girdėjau: žmogus vežė triušį žiemą ir pamiršo, kad narvas stovi prie pat durų, kur traukia šaltis. Triušis peršalo. Tokių dalykų galima išvengti paprasčiausiai pagalvojus apie detales.

13. Ką daryti, jei gyvūnas pabėga kelionės metu?

Tai vienas baisiausių scenarijų. Pirmiausia – nepanikuokite. Sustokite saugioje vietoje, uždarykite duris ir langus. Jei gyvūnas mašinoje, jis greičiausiai pasislėps po sėdyne ar tarp daiktų. Nereikia staigiai griebti – tai gali išgąsdinti dar labiau. Kalminkite balsu, pasiūlykite skanėstą. Jei gyvūnas pabėgo lauke – situacija sudėtingesnė. Turėkite pavadėlį ir skanėstus visada po ranka. Vienas vairuotojas pasakojo, kaip jo keleivio šuo iššoko iš automobilio degalinėje – pagauti užtruko pusvalandį. Nuo to laiko jis visada dvigubai tikrina, ar durys užrakintos.

14. Ar galima vežti kelis gyvūnus vienu metu?

Taip, galima, bet kiekvienas gyvūnas turi turėti atskirą narvą ir atskirus dokumentus. Negalima sukišti dviejų kačių į vieną dėžę, net jei jos gerai sutaria namuose. Kelionė – stresinė situacija, ir net geriausi draugai gali susipykti. Be to, jei vienas gyvūnas serga, kitas gali užsikrėsti. Vienas vežėjas pasakojo, kad vežė tris kates vienoje didelėje dėžėje – viena pradėjo pulti kitas, ir kelionė tapo košmaru. Atskiri narvai – būtinas reikalavimas.

15. Ką daryti su gyvūnu, jei reikia sustoti nakčiai?

Ieškokite gyvūnams draugiškų viešbučių – Vokietijoje jų nemažai. Daugelis viešbučių priima gyvūnus už papildomą mokestį. Svarbu rezervuoti iš anksto ir pranešti, kad keliaujate su augintiniu. Nakvoti automobilyje su gyvūnu nerekomenduoju – nei jums, nei jam patogu. Vienas klientas bandė taupyti ir miegojo mašinoje su savo šunimi – ryte abu atrodė išvargę. Viešbutis su lova ir dušu vertas tų papildomų 30-40 eurų. Jūsų augintinis taip pat nusipelnė patogios nakvynės.

Kainos – naminių gyvūnų pervežimas į Vokietiją

16. Kiek kainuoja gyvūno pervežimas į Vokietiją?

Kainos labai skiriasi priklausomai nuo paslaugos teikėjo, gyvūno dydžio ir maršruto. Paprastai mažo gyvūno pervežimas automobiliu kainuoja nuo 150 iki 350 eurų. Dideliems šunims kaina gali siekti 400-600 eurų. Lėktuvu brangiau – nuo 300 iki 800 eurų, priklausomai nuo oro linijų. Yra ir pigesnių variantų, bet nerekomenduoju rinktis pačio pigiausio – kartais tai reiškia prastesnes sąlygas gyvūnui. Vienas žmogus pasirinko pigiausią vežėją, ir jo šuo kelionės metu buvo laikomas nešildomoje patalpoje. Taupyti reikia protingai.

17. Ar yra papildomų mokesčių?

Gali būti. Kai kurie vežėjai ima papildomą mokestį už didelius narvus, už sustojimus pakeliui, už dokumentų tvarkymą. Visada klauskite iš anksto, kas įeina į kainą, o kas ne. Vienas klientas skundėsi, kad jam pabaigoje priskaičiavo 50 eurų daugiau nei buvo sutarta – pasirodo, tai buvo „administracinis mokestis", apie kurį niekas nekalbėjo pradžioje. Sąžiningi vežėjai visada nurodo galutinę kainą iš anksto. Jei kas nors vengia atsakyti į klausimus apie kainą – ieškokite kito.

18. Ar galima mokėti grynais?

Dauguma vežėjų priima ir grynus, ir banko pavedimus. Bet rekomenduoju mokėti pavedimu – taip turėsite įrodymą, kad sumokėjote. Grynaisiais atsiskaitant kartais kyla nesusipratimų. Vienas atvejis: klientas sumokėjo grynais, bet vežėjas vėliau teigė, kad negavo pinigų. Be kvito ar pavedimo patvirtinimo nieko neįrodysi. Mažos detalės, bet jos svarbios. Be to, pavedimu patogiau, jei reikia grąžinti pinigus dėl atšauktos kelionės.

19. Kada reikia mokėti – prieš ar po kelionės?

Priklauso nuo vežėjo. Kai kurie prašo avanso – paprastai 30-50 procentų sumos – likusi dalis mokama pristačius gyvūną. Kiti prašo visos sumos iš anksto. Abiem atvejais normalu, bet visada gaukite sutartį ar bent jau raštišką susitarimą. Be dokumentų rizikuojate. Vienas žmogus sumokėjo viską iš anksto, o vežėjas dingo su pinigais – tokių atvejų pasitaiko, nors ir retai. Būkite atsargūs, ypač jei vežėją randate internete ir niekas jo nerekomendavo.

20. Ar kaina skiriasi priklausomai nuo gyvūno rūšies?

Taip, skiriasi. Šunys ir katės – standartiniai gyvūnai, kainos daugmaž aiškios. Egzotiniai gyvūnai – papūgos, ropliai, šinšilos – gali kainuoti daugiau, nes jiems reikia specialių sąlygų. Dideli gyvūnai, pavyzdžiui, didelių veislių šunys, taip pat brangiau dėl vietos poreikio. Maži gyvūnai – žiurkėnai, triušiai – paprastai pigiausi. Bet visada geriau pasitikslinti konkrečiai, nes kainos gali skirtis net tarp to paties miesto vežėjų.

Specialūs atvejai – vežame kiekvieną dieną

21. Ar galima vežti nėščią gyvūną?

Nerekomenduojama. Kelionė – didelis stresas, o nėščiai gyvūnei tai gali būti pavojinga. Be to, jei gimdymas prasideda kelyje, situacija tampa labai sudėtinga. Veterinarai paprastai pataria atidėti kelionę, kol gyvūnas atsiveda palikuonis ir atsigauna. Vienas klientas vis tiek vežė nėščią katę – viskas baigėsi gerai, bet tai buvo rizikinga. Jei nėra kito pasirinkimo, būtinai pasitarkite su veterinaru ir turėkite planą, ką daryti, jei kas nors nutiktų.

22. Kaip vežti agresyvų gyvūną?

Agresyvūs gyvūnai reikalauja papildomų atsargumo priemonių. Narvas turi būti ypač tvirtas, su patikimais užraktais. Praneškite vežėjui iš anksto apie gyvūno elgesį – jie turi būti pasiruošę. Kartais veterinaras gali rekomenduoti raminamąjį, bet tai sprendžiama individualiai. Vienas vežėjas pasakojo, kad vežė vokiečių aviganį, kuris puolė visus, kas priartėjo prie narvo – teko imtis papildomų saugumo priemonių. Svarbiausia – ne meluoti apie gyvūno charakterį. Tai gali sukelti pavojų tiek žmonėms, tiek pačiam gyvūnui.

23. Ar galima vežti sergantį gyvūną?

Priklauso nuo ligos. Jei gyvūnas turi užkrečiamą ligą – vežti negalima. Tai pavojinga ir pačiam gyvūnui, ir kitiems. Jei lėtinė liga, pavyzdžiui, diabetas ar sąnarių problemos – galima, bet reikia pasiruošti. Turėkite vaistus, veterinaro pažymą, žinokite, ką daryti priepuolio atveju. Vienas šeimininkas vežė savo seną šunį, kuriam reikėjo insulino kas 12 valandų – jis suplanavo sustojimus pagal vaistų grafiką. Toks pasiruošimas rodo tikrą rūpestį savo augintiniu.

24. Ką daryti, jei gyvūnas atsisako ėsti kelionės metu?

Tai normalu – stresas slopina apetitą. Nereikia versti gyvūno ėsti. Svarbu, kad vanduo visada būtų prieinamas. Po kelionės, kai gyvūnas nurims, apetitas grįš. Jei gyvūnas neėda ilgiau nei parą po kelionės – kreipkitės į veterinarą. Vienas klientas labai jaudinosi, kad jo katinas neėdė visą kelionę ir dar pusdienį po jos – bet veterinaras nuramino, kad tai normali reakcija. Kiekvienas gyvūnas skirtingai reaguoja į stresą.

25. Ar skiriasi reikalavimai skirtingoms gyvūnų rūšims?

Taip, skiriasi. Šunims ir katėms taisyklės vienodos – pasas, mikroschema, skiepas. Paukščiams reikalavimai griežtesni dėl paukščių gripo pavojaus. Ropliams ir graužikams taisyklės paprastesnės, bet vis tiek reikia sveikatos pažymėjimo. Egzotiniams gyvūnams gali reikėti papildomų leidimų, ypač jei jie įrašyti į nykstančių rūšių sąrašą. Prieš kelionę visada pasitikrinkite konkrečius reikalavimus savo gyvūno rūšiai. Vienas žmogus bandė vežti iguaną be jokių dokumentų – muitinėje kilo didelių problemų.

26. Kaip rasti patikimą vežėją?

Geriausias būdas – rekomendacijos. Paklauskite draugų, pažįstamų, veterinarų. Skaitykite atsiliepimus internete, bet atsirinkite – ne visi atsiliepimai tikri. Patikrinkite, ar vežėjas turi licenciją, ar siūlo sutartį, ar atsako į klausimus. Jei vežėjas vengia atsakyti arba skuba pasirašyti sutartį – tai blogas ženklas. Vienas mano pažįstamas rado vežėją skelbimų portale, sumokėjo avansą, ir daugiau to žmogaus nematė. Deja, sukčių yra visur. Būkite budrūs.

Išvada

Naminių gyvūnų pervežimas į Vokietiją nėra raketų mokslas, bet reikalauja pasiruošimo. Dokumentai, narvas, saugumas, patikimas vežėjas – tai pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia apgalvoti. Jei viską sutvarkote iš anksto, kelionė praeina sklandžiai. Svarbiausia – rūpintis savo augintinio gerove, o ne tik spėti į terminus. Jūsų gyvūnas pasitiki jumis, todėl padarykite viską, kad kelionė būtų kuo mažiau stresinė. Sėkmės kelyje.