Naminių gyvūnų pervežimas iš Frankfurto į Lietuvą – Vežame kiekvieną dieną

Naminių gyvūnų pervežimas iš Frankfurto į Lietuvą – tai paslauga, kurios prireikia žmonėms, grįžtantiems namo, persikraustantiems arba tiesiog parsivežantiems augintinį iš giminių. Mes vežame kiekvieną dieną, abiem kryptimis, nes žinome, kad gyvūnams nesvarbu, kuria kryptimi važiuoja automobilis – jiems svarbu būti ten, kur jų žmogus. Grįžtamoji kryptis turi savo ypatumų: kitokie dokumentų tikrinimai, kitokie klientų lūkesčiai, kartais ir kitokios problemos. Šiame straipsnyje atsakysime į visus klausimus, kuriuos girdime iš žmonių, vežančių gyvūnus iš Vokietijos atgal į Lietuvą.

Pasiruošimas – gyvūnų pervežimas iš Vokietijos

1. Kuo skiriasi pasiruošimas vežant iš Frankfurto į Lietuvą?

Iš esmės – niekuo. Dokumentai tie patys: ES augintinio pasas, galiojantis pasiutligės skiepas, mikroschema. Vienintelis skirtumas – jei gyvūnas buvo Vokietijoje ilgiau nei 4 mėnesius, reikia patikrinti, ar pasas vis dar galioja ir ar nereikia papildomų skiepų. Vokietijoje veterinarijos klinikos veikia puikiai, tad jei reikia atnaujinti dokumentus – galima padaryti vietoje. Bet geriau tai padaryti likus savaitei iki kelionės, ne paskutinę dieną. Vienas klientas Frankfurte bandė gauti pasą per vieną dieną – veterinaras pasakė, kad reikia palaukti tris dienas. Teko keisti kelionės datą.

2. Ar Vokietijos veterinarai gali išduoti ES augintinio pasą?

Taip, gali. ES augintinio pasas vienodas visose ES šalyse, tad Vokietijos veterinaras gali išduoti tą patį pasą kaip Lietuvos. Svarbu, kad veterinaras būtų autorizuotas – ne kiekvienas klinikoje dirbantis gydytojas turi teisę išduoti pasus. Paprašykite, kad parodytų licenciją. Kaina Vokietijoje – brangiau nei Lietuvoje, bet tai normalu. Vienas pasas gali kainuoti 50–80 eurų, priklausomai nuo klinikos. Lietuvoje – 20–40 eurų. Bet jei reikia – reikia. Svarbiau nei kaina – dokumentų tvarkingumas.

3. Ką daryti, jei gyvūno pasas pasibaigęs?

Reikia naujo. Pasibaigęs pasas negalioja, ir jo negalima pratęsti – reikia išduoti naują. Tai galima padaryti Vokietijoje pas autorizuotą veterinarą. Procesas trunka 1–3 dienas, priklausomai nuo klinikos užimtumo. Jei skubate – pasakykite veterinarui, kad reikia greičiau. Kartais galima tą pačią dieną, bet ne visada. Senas pasas lieka pas jus – jo išmesti nereikia, jis gali būti naudingas kaip istorija. Svarbu, kad naujame pase būtų teisingi duomenys – čipo numeris, skiepų datos. Patikrinkite prieš išeidami iš klinikos.

4. Ar reikia papildomų dokumentų vežant iš Vokietijos?

Ne, jei gyvūnas turi ES augintinio pasą ir viskas galioja. Papildomų dokumentų reikia tik tada, jei gyvūnas nėra jūsų – tada reikia įgaliojimo arba pardavimo sutarties. Arba jei gyvūnas yra specialios veislės, kuriai reikia leidimų – bet tai labai reti atvejai. Mes prašome paso nuotraukos prieš kelionę, kad galėtume patikrinti. Vienas klientas iš Frankfurto siuntė paso nuotrauką – viskas tvarkoje, išskyrus tai, kad paso nuotrauka buvo ne jo katės, o šuns. Pasirodė, kad nusiuntė ne tą failą. Juokinga, bet tokie dalykai nutinka.

5. Kaip rasti veterinarą Frankfurte dokumentams sutvarkyti?

Google paieška „Tierarzt Frankfurt“ – rasite dešimtis variantų. Bet geriau – paklausti mūsų. Turime keletą patikimų kontaktų Frankfurte, kur veterinarai kalba angliškai (ir kartais lietuviškai) ir žino, ko reikia gyvūnų pervežimui. Mes galime rekomenduoti, bet negalime užsirašyti vizitui už jus – tai jūsų reikalas. Kaina priklauso nuo klinikos – centre brangiau, priemiestyje pigiau. Svarbu, kad veterinaras būtų autorizuotas ES augintinių pasams išduoti. Jei abejojate – paprašykite parodyti sertifikatą.

Kelionė – pervežimas iš Frankfurto į Lietuvą

6. Kiek laiko trunka kelionė iš Frankfurto į Lietuvą?

16–18 valandų iki Vilniaus, 15–17 valandų iki Kauno. Maršrutas – per Berlyną, Poznanę, Varšuvą, ir tada į Lietuvą. Kartais važiuojame per Čekiją, bet tai rečiau. Kelionė atgal panaši į kelionę į priekį, bet gali skirtis dėl eismo – iš Frankfurto ryte daugiau eismo nei vakare. Todėl kartais išvykstame vėliau, kad išvengtume spūsčių. Vienas klientas klausė, ar galime nuvažiuoti per 12 valandų – ne, negalime. Ne todėl, kad nenorime, bet todėl, kad tai nesaugu. Gyvūnams reikia sustojimų, o vairuotojams – poilsio.

7. Kada išvykstate iš Frankfurto?

Priklauso nuo to, kada surenkame visus gyvūnus. Paprastai išvykstame ryte – tarp 6 ir 9 valandos. Bet jei vienas klientas gali tik po pietų – laukiame. Mes nevažiuojame, kol visi gyvūnai nesurinkti. Tai reiškia, kad kartais išvykstame ir 12 valandą, ir 14 valandą. Svarbu – pranešti iš anksto, kada galite atiduoti gyvūną. Vienas klientas sakė „bet kada“, o paskui pasirodė tik 16 valandą – teko važiuoti naktį. Naktį važiuojame, bet lėčiau ir atsargiau. Geriau aiškus laikas iš anksto.

8. Ar sustojate pakeliui iš Frankfurto?

Taip, kas 3–4 valandas. Sustojimai – degalinėse, poilsiavietėse, kartais mažuose miesteliuose. Per sustojimą – gyvūnai gali atsigerti, paklotas pakeičiamas, jei reikia. Šunims – pasivaikščiojimas. Katėms – tiesiog patikrinimas, ar viskas gerai. Ilgiausias sustojimas – maistas vairuotojams, apie 20–30 minučių. Per tą laiką gyvūnai lieka automobilyje su ventiliacija. Žiemą – šildymas veikia, vasarą – kondicionierius. Mes nestovime ilgiau nei reikia, bet ir neskubame ten, kur nereikia skubėti.

9. Kaip dažnai informuojate apie kelionę iš Frankfurto?

Pranešame, kai išvykstame iš Frankfurto, kai pasiekiame Lenkiją, kai esame prie Lietuvos sienos, ir kai atvykstame. Tai keturi pranešimai. Jei kas nors neplanuoto – papildomi pranešimai. Nuotraukos – pagal pageidavimą. Vienas klientas prašė pranešti kas dvi valandas – pranešėme. Kita sakė „tik kai atvyksite“ – irgi gerai. Mes nemėgstame per daug rašyti, bet suprantame, kad žmogus nerimauja. Ypač jei vežame pirmą kartą. Antrą kartą – jau ramiau. Trečią kartą – jau draugai.

10. Ar vežate kelis gyvūnus vienu metu iš Frankfurto?

Taip, jei yra paklausa. Paprastai vežame 2–4 gyvūnus vienu metu. Kiekvienas – atskirame narve, su atstumu tarp jų. Jei gyvūnai nesutaria – dedame toliau vienas nuo kito. Vieną kartą vežėme katiną ir šunį, kurie namie gyvena kartu – katė visą kelią urzgė ant šuns. Pasirodo, kelionėje jie draugais nebėra. Po to klientas sakė, kad namie vėl draugauja. Kelionė keičia elgesį – tai faktas. Todėl atskiri narvai – būtina, net jei namie visi draugiški.

Dokumentai – gyvūnų pervežimas ES viduje

11. Ar tikrina dokumentus išvykstant iš Vokietijos?

Kartais. Vokietija – ES vidus, tad formaliai pasienio patikros nėra. Bet yra atsitiktiniai patikrinimai, ypač jei policija sustoja dėl kitos priežasties. Be to, Lenkijos pasienyje kartais tikrina – ne visada, bet pasitaiko. Todėl dokumentai visada turi būti tvarkingi. Mes niekada nevažiuojame be dokumentų, net jei žinome, kad greičiausiai netikrins. Vienas vairuotojas pamiršo paso kopiją – policija Lenkijoje sustojo dėl greičio, paprašė dokumentų, ir tada dar ir gyvūnų pasų. Laimei, originalai buvo automobilyje. Nuo tada – viskas dvigubai patikrinama.

12. Ką daryti, jei pasas prarastas kelionės metu?

Tai blogai, bet ne pasaulio pabaiga. Pirmiausia – ieškoti. Kartais pasas tiesiog nukrenta tarp sėdynių. Jei nerandame – sustojame ir skambiname veterinarui artimiausiame mieste. Jis gali išduoti laikiną dokumentą arba patvirtinti, kad gyvūnas turi galiojančius skiepus. Tai užtrunka, bet geriau nei važiuoti be dokumentų. Vienas klientas prarado pasą kelionės metu – radome jį po sėdynės, užkritusį tarp paklodžių. Bet iki tol jau buvome susisiekę su veterinaru Varšuvoje. Pasiruošimas blogiausiam – mūsų darbo dalis.

13. Ar reikia deklaruoti gyvūną atvykus į Lietuvą?

Ne, ES viduje nereikia. Gyvūnas nėra prekė, kurios judėjimą reikia deklaruoti. Tiesiog atvažiuojate ir tiek. Bet jei gyvūnas atvyksta iš trečiosios šalies per Vokietiją – situacija gali būti kita. Mes tokių atvejų imamės retai, bet pasitaiko. Svarbu – atskirti ES vidinį judėjimą nuo importo iš trečiųjų šalių. Jei gyvūnas jau buvo ES viduje – jokių deklaracijų. Paprasta. Bet žmonės kartais per daug galvoja – vienas klientas klausė, ar reikia mokėti muito mokestį už savo katę. Ne, nereikia.

14. Kaip patikrinti, ar visi dokumentai tvarkingi prieš kelionę?

Atsiųskite mums nuotraukas – patikrinsime. Paprastai prašome: paso pirmo puslapio su gyvūno duomenimis, skiepų puslapio, mikroschemos numerio. Peržiūrime per kelias valandas ir pasakome, ar viskas gerai, ar ko trūksta. Tai nemokama paslauga – mes tiesiog norime išvengti problemų kelyje. Geriau pastebėti klaidą Frankfurte, nei pasienyje. Vienas klientas atsiuntė paso nuotrauką – pastebėjome, kad skiepo data pasibaigusi prieš dvi dienas. Jis nuėjo pas veterinarą, pasiskiepijo, ir kitą dieną išvykome. Be mūsų patikros – būtų problemų.

15. Ar skiriasi dokumentų reikalavimai skirtingoms gyvūnų rūšims?

Taip, nors pagrindas tas pats. Šunims ir katėms – pasas, čipas, pasiutligė. Triušiams – pasas neprivalomas, bet rekomenduojamas. Paukščiams – priklauso nuo rūšies, kai kurie turi būti registruoti. Ropliams – CITES dokumentai, jei saugoma rūšis. Žiurkėms, jūrų kiaulytėms – sveikatos pažyma paprastai pakanka. Mes vežame įvairius gyvūnus, bet ne visus. Egzotiniai gyvūnai – tik po išankstinio susitarimo ir su visais reikiamais dokumentais. Vienas klientas norėjo vežti iguaną – pasirodė, kad reikia CITES leidimo. Užtruko dvi savaites, bet gavo.

Kaina – gyvūnų pervežimo kainos iš Frankfurto

16. Kiek kainuoja gyvūno pervežimas iš Frankfurto į Lietuvą?

Panašiai kaip ir į kitą pusę – 150–350 eurų, priklausomai nuo gyvūno dydžio ir to, ar vežate tik gyvūną, ar kartu vykstate. Mažas gyvūnas – pigiau, didelis – brangiau. Sezonas turi įtakos – vasarą ir prieš Kalėdas brangiau. Jei vežate kelis gyvūnus – nuolaida. Kaina visada derinama iš anksto, jokių paslėptų mokesčių. Vienas klientas sakė, kad kitas vežėjas pasiūlė pigiau – mes pasiūlėme pažiūrėti, kas įskaičiuota. Pasirodė, kad pas kitą neįskaičiuotas nei vanduo, nei sustojimai. Pigiau nebūtinai geriau.

17. Ar kaina keičiasi priklausomai nuo sezono?

Taip. Vasarą (birželis–rugpjūtis) ir prieš šventes (lapkritis–gruodis) – brangiau. Tai susiję su paklausa ir degalų kainomis. Žiemą (sausis–vasaris) – pigiau, bet kelionė gali būti ilgesnė dėl oro sąlygų. Pavasarį ir rudenį – vidutinės kainos. Bet tai ne taisyklė – jei užsisakote iš anksto, galima susitarti dėl fiksuotos kainos, nepriklausomai nuo sezono. Mes mėgstame lojalius klientus, ir jiems visada randame gerą kainą. Naujiems klientams – standartinė kaina, bet be jokių paslėptų mokesčių.

18. Kas neįskaičiuota į pervežimo kainą?

Veterinaro paslaugos (jei prireiktų kelyje), specialus maistas (jei gyvūnas maitinasi specifiškai), papildomi dokumentai (jei trūksta). Narvas – jūsų, mes nenuomojame. Jei reikia papildomų sustojimų dėl gyvūno sveikatos – tai įskaičiuota. Jei reikia papildomų sustojimų dėl jūsų pageidavimų – gali būti papildomas mokestis. Vienas klientas prašė sustoti tris kartus, nes norėjo nusifotografuoti su šunimis prie ženklų – sutikome, bet tai buvo išimtis. Paprastai sustojame ten, kur reikia gyvūnui, ne ten, kur nori šeimininkas.

19. Kaip vyksta apmokėjimas už pervežimą iš Frankfurto?

Tas pats principas kaip ir vežant į Frankfurtą – avansas (30–50 procentų) prieš kelionę, likusi dalis – prieš pat išvykstant arba atvykus. Grynais arba pavedimu. Jei mokate iš Vokietijos – pavedimas eurais, jokių problemų. Jei mokate iš Lietuvos – taip pat. Mes nepriimame mokėjimų kortelėmis – tik pavedimas arba grynai. Vienas klientas norėjo mokėti PayPal – neturime. Kitas norėjo Bitcoin – juokinga, bet ne. Paprastas pavedimas arba grynai – paprasčiausia ir patikimiausia.

20. Ar taikote nuolaidas grįžtantiems klientams?

Taip. Jei vežėte gyvūną į Frankfurtą su mumis, o dabar vežate atgal – nuolaida. Jei vežate reguliariai – dar didesnė nuolaida. Rekomendacijos – taip pat vertinamos. Nuolaidos derinamos individualiai, nėra fiksuoto procento. Bet paprastai – 10–20 procentų. Svarbiau nei nuolaida – pasitikėjimas. Jei žmogus grįžta pas mus, vadinasi, pirmą kartą viskas buvo gerai. Tai mums svarbiau nei bet kokia nuolaida. Bet nuolaidą duodame – tai tiesiog būdas pasakyti ačiū.

Ypatumai – pervežimas atgal į Lietuvą

21. Kuo skiriasi gyvūno elgesys grįžtant atgal?

Kartais – niekuo. Kartais – labai. Gyvūnas, kuris pirmą kartą keliavo, grįždamas jau žino, kas jo laukia. Vieni ramiau – jau priprato. Kiti nervinasi labiau – prisimena pirmą kelionę. Yra ir tokių, kurie grįždami visai kitokie – vienas šuo į Frankfurtą miegojo visą kelią, o grįždamas lojo kiekvieną valandą. Šeimininkas sakė, kad Vokietijoje jis priprato prie kitokio ritmo. Kiekvienas gyvūnas skirtingai reaguoja į pokyčius. Mes tiesiog stebime ir prisitaikome.

22. Ar gyvūnai atpažįsta maršrutą grįžtant?

Sunku pasakyti. Šunys – galbūt, jie turi gerą uoslę ir orientaciją. Katės – mažiau tikėtina. Triušiai – turbūt ne. Bet yra buvę situacijų, kurios verčia susimąstyti. Vienas šuo pradėjo vizginti uodegą, kai privažiavome Lietuvos sieną – atsitiktinumas ar ne? Kita katė pradėjo miaukti, kai privažiavome Kauną – gal jautė, kad arti namai. Mokslininkai sako, kad gyvūnai jaučia geografinius pokyčius – kvapai, temperatūra, reljefas. Galbūt. Mes tiesiog vežame, o jie jaučia.

23. Ką daryti, jei gyvūnas atvykęs į Lietuvą elgiasi keistai?

Duoti laiko. Po ilgos kelionės gyvūnui reikia laiko adaptuotis. Keistas elgesys pirmą dieną – normalu. Jei tęsiasi ilgiau nei kelias dienas – kreiptis į veterinarą. Kartais keistas elgesys susijęs su stresu, kartais – su sveikata. Mes visada rekomenduojame apsilankyti pas veterinarą po ilgos kelionės, net jei viskas atrodo gerai. Vienas katinas po kelionės tris dienas slėpėsi po lova – ketvirtą dieną išlipo ir viskas grįžo į normalias vėžes. Šeimininkė jau norėjo vežti pas veterinarą, bet spėjo nurimti.

24. Ar galima vežti gyvūną atgal iš karto, be poilsio?

Techniškai – taip. Bet rekomenduojame palaukti bent kelias dienas. Gyvūnui reikia laiko adaptuotis prie naujos vietos prieš kitą ilgą kelionę. Jei skubate – galima ir iš karto, bet tai papildomas stresas. Vienas klientas vežė šunį į Frankfurtą ir kitą dieną prašė grąžinti atgal – pasikeitė planai. Mes sutikome, bet šuo buvo matomai pavargęs. Geriau palaukti 2–3 dienas, leisti gyvūnui pailsėti, ir tada keliauti. Bet jei reikia – vežame. Gyvūnai atsparesni, nei mes manome.

Problemos – iššūkiai grįžtant

25. Ką daryti, jei gyvūnas susirgo Vokietijoje prieš kelionę?

Gydyti Vokietijoje ir vežti tik pasveikus. Veterinarai Frankfurte geri, bet brangūs – tai faktas. Jei gyvūnas serga – kelionė tik pablogins būklę. Geriau išleisti daugiau pinigų gydymui Vokietijoje, nei rizikuoti kelionėje. Vienas šuo susirgo dieną prieš planuotą kelionę – veterinaras pasakė, kad reikia antibiotikų kursą. Teko laukti savaitę. Klientas nervinosi dėl papildomų išlaidų viešbutyje, bet suprato, kad sveikata svarbiau. Po savaitės šuo pasveiko, ir viskas pavyko.

26. Kaip elgtis, jei pasienyje kyla problemų grįžtant?

Ramiai. Pasienyje dirba žmonės, kurie tiesiog daro savo darbą. Jei kažkas negerai su dokumentais – klauskite, ką reikia padaryti. Dažniausia problema – pasibaigęs skiepas arba neįskaitomas čipas. Abi problemas galima išspręsti – vieną pas veterinarą, kitą su papildomu patikrinimu. Svarbiausia – nekonfliktuoti. Vienas klientas pradėjo ginčytis su pareigūnu dėl dokumentų – situacija tik pablogėjo. Mes visada bendradarbiaujame, net jei manome, kad pareigūnas neteisus. Vėliau galima skųstis, bet pasienyje – mandagumas ir kantrybė.

Išvada

Naminių gyvūnų pervežimas iš Frankfurto į Lietuvą – tai kelionė namo. Gyvūnui, kuris buvo svetimoje aplinkoje, tai grįžimas prie pažįstamų kvapų ir ritmų. Mes suprantame, ką tai reiškia – tiek gyvūnui, tiek jo žmogui. Vežame kiekvieną dieną, abiem kryptimis, nes žinome, kad namai yra ten, kur tavo gyvūnas. Jei planuojate grįžti – susisiekite. Pasirūpinsime, kad kelionė būtų saugi, patogi ir kuo mažiau stresinė. Laukiame jūsų Frankfurte.