Vokietija naminiai gyvūnai – viskas, ką reikia žinoti apie augintinius šioje šalyje

Kai pirmą kartą atvežiau šunį į Berlyną, nustebau, kiek daug dėmesio vokiečiai skiria gyvūnams. Parkuose specialios aikštelės, parduotuvėse vandens dubenys prie įėjimo, net kavinėse laukia šunys – tai kitas lygis, palyginti su tuo, prie ko esame įpratę Lietuvoje. Vokietija ir naminiai gyvūnai yra temą, kurią verta ištyrinėti prieš kraustantis arba tiesiog vežant savo augintinį trumpam vizitui. Šiame tekste pasidalinsiu tuo, ką sužinojau per metus veždamas gyvūnus į skirtingus Vokietijos miestus.

Taisyklės – gyvūnai Vokietijoje ir jų laikymo reikalavimai

1. Kokie pagrindiniai įstatymai reglamentuoja gyvūnų laikymą Vokietijoje?

Vokietija turi vienus griežčiausių gyvūnų apsaugos įstatymų Europoje. Tierschutzgesetz – Gyvūnų apsaugos įstatymas – numato, kad gyvūnas turi būti laikomas pagal jo prigimtinius poreikius. Tai reiškia, kad negalima laikyti šuns vieno bute visą dieną be pasivaikščiojimų – kaimynai gali pranešti, ir policija ateis. Skamba griežtai? Taip, bet tai veikia. Vienas mano klientas persikėlė į Hamburgą ir gavo įspėjimą iš kaimyno, nes šuo lojo visą dieną. Teko ieškoti šunų auklės. Vokietijoje gyvūnas yra ne „daiktas“, o būtybė su teisėmis, ir tai jaučiama kasdieniame gyvenime.

2. Ar reikia registruoti gyvūną Vokietijoje?

Taip, šunys privalo būti registruojami vietinėje savivaldybėje (Gemeinde) per pirmąsias gyvenimo savaites šalyje. Registracija susijusi su šunų mokesčiu – Hundesteuer – kuris svyruoja nuo 50 iki 200 eurų per metus, priklausomai nuo miesto. Berlyne tai apie 120 eurų už pirmą šunį, antras šuo brangiau. Katės ir kiti gyvūnai nėra registruojami ir neapmokestinami. Vienas žmogus iš Klaipėdos persikėlė į Frankfurtą ir nežinojo apie šį mokestį – po pusmečio gavo laišką su bauda. Nemalonu, bet teisinga – taisyklės yra taisyklės, ir jos taikomos visiems.

3. Kokių veislių draudimai galioja Vokietijoje?

Vokietijoje nėra vieningo federalinio draudžiamų veislių sąrašo – kiekviena žemė (Bundesland) nusistato savo taisykles. Bavarija, Šiaurės Reinas-Vestfalija, Berlynas – visur skirtingai. Paprastai „kovinės“ veislės – pitbuliai, amerikiečių stafordšyro terjerai, bulterjerai – gali reikalauti leidimo, draudimo ir specialaus egzamino. Kai kuriose žemėse šios veislės tiesiog draudžiamos. Tai labai painu, ir net mes, vežėjai, kartais nežinome naujausių pokyčių. Prieš veždami tokį gyvūną – pasitarkite su vietine savivaldybe. Tai ne pasiūlymas, tai būtinybė, kitaip gyvūnas gali būti konfiskuotas.

Mokesčiai – šunų mokestis Vokietijoje ir kiti įsipareigojimai

4. Kiek kainuoja šunų mokestis skirtinguose miestuose?

Kaip jau minėjau, Hundesteuer svyruoja. Berlyne – apie 120 eurų metams už pirmą šunį, 180 už antrą. Miunchene – panašiai. Hamburge – apie 90 eurų. Mažesniuose miestuose – pigiau, kartais vos 50 eurų. Jei turite „kovinės“ veislės šunį – mokestis gali būti trigubai didesnis. Įdomu tai, kad aklųjų vedliai ar pagalbos šunys yra atleidžiami nuo mokesčio. Registracija paprastai vyksta savivaldybėje, reikia paso ir gyvenamosios vietos dokumento. Vienas klientas pamiršo užregistruoti šunį per tris mėnesius – gavo priminimą su nedidele bauda. Nedaug, bet nemalonu.

5. Ar katėms taip pat reikia mokėti mokestį?

Ne, katės Vokietijoje neapmokestinamos. Nėra jokio katės mokesčio, nereikia registruoti. Tai vienas iš tų skirtumų, kuris stebina lietuvius – šuo turi būti registruotas, o katė laisva. Bet tai nereiškia, kad katės gali būti paliktos be priežiūros. Gyvūnų apsaugos įstatymas galioja visiems gyvūnams, ir jei kaimynai praneša, kad katė laikoma netinkamomis sąlygomis – tarnybos reaguos. Viena mano pažįstama, gyvenanti Kelne, gavo skundą, nes jos katė buvo „per daug liesa“. Atėjo veterinaras, apžiūrėjo, viskas buvo gerai, bet procedūra nemaloni.

6. Kokia draudimo situacija su gyvūnais Vokietijoje?

Gyvūnų sveikatos draudimas (Tierkrankenversicherung) Vokietijoje yra populiarus, bet neprivalomas. Kainuoja apie 20-50 eurų per mėnesį, priklausomai nuo gyvūno amžiaus, veislės ir draudimo paketo. Šunų atsakomybės draudimas (Hundehaftpflichtversicherung) kai kuriose žemėse yra privalomas – tai draudimas, kuris padengia žalą, jei jūsų šuo ką nors sužeidžia ar sugadina. Berlyne tai privaloma, Bavarijoje – ne visada. Mano nuomone, tai protingas dalykas net ir ten, kur neprivalomas. Vienas šuo, kurį vežiau, pakeliui įkando kitam šuniui – be draudimo būtų buvusi brangi istorija.

Kasdienybė – gyvūnų priežiūra Vokietijoje

7. Kaip vokiečiai žiūri į gyvūnus viešose vietose?

Vokietijoje gyvūnai yra integruoti į kasdienį gyvenimą daug labiau nei Lietuvoje. Šunys leidžiami daugelyje kavinių ir restoranų, viešajame transporte (su antsnukiu ir bilietu), net kai kuriose parduotuvėse. Bet yra taisyklės – antsnukis traukinyje, pavadėlis parke (ne visur, bet dažnai). Vokiečiai myli gyvūnus, bet mėgsta tvarką. Jei jūsų šuo šokinėja ant praeivių – gausite ne šypseną, o pastabą. Man tai patinka – aiškios taisyklės, jokių neaiškumų. Vienas dalykas, kuris mane nustebino – šunų aikštelės (Hundeplatz) yra visur, ir jos tikrai gerai prižiūrimos.

8. Ar lengva rasti veterinarą Vokietijoje?

Taip, veterinarų Vokietijoje daug, ir kokybė paprastai labai gera. Bet – ir tai svarbu – ne visi kalba angliškai, o lietuviškai tai jau tikrai ne. Jei nemokate vokiečių kalbos, ieškokite klinikų didesniuose miestuose, kur personalas dažnai moka anglų kalbą. Kainos aukštesnės nei Lietuvoje – paprastas vizitas gali kainuoti 30-50 eurų, skiepai – 50-80 eurų. Operacijos – jau šimtai. Vienas mano klientas turėjo vežti šunį į kliniką dėl alergijos – vizitas su vaistais kainavo 180 eurų. Lietuvoje būtų buvę pigiau, bet ką padarysi – kita šalis, kitos kainos.

9. Kur Vokietijoje galima vedžioti šunis be pavadėlio?

Yra specialios Hundeauslaufgebiete – šunų išbėgimo zonos – kur šunys gali lakstyti be pavadėlio. Dideliuose miestuose jų yra kelios, mažesniuose – viena ar dvi. Paprastuose parkuose taisyklės skiriasi – vienur leidžiama be pavadėlio, kitur ne. Ženklai visada nurodo. Jei nežinote – laikykite šunį ant pavadėlio. Vokietai rimtai žiūri į tai, ir baudos už taisyklių pažeidimą gali siekti kelis šimtus eurų. Mano paties šuo mėgsta bėgioti laisvai, bet Vokietijoje aš visada ieškau specialių aikštelių – saugiau ir ramiau visiems.

Transportas – gyvūnai viešajame transporte Vokietijoje

10. Ar galima vežti gyvūną traukiniu?

Taip, Deutsche Bahn leidžia vežti gyvūnus traukiniais. Dideli šunys turi turėti bilietą (pusė kainos nuo suaugusio bilieto), maži gyvūnai, kurie telpa į nešioklę, keliauja nemokamai. Antsnukis ir pavadėlis privalomi dideliems šunims. Traukinyje negalima leisti šuniui sėdėti ant sėdynės – tai dažnas pažeidimas, už kurį konduktorius gali skirti baudą. Vieną kartą važiavau traukiniu iš Berlyno į Hamburgą su šunimis – viskas sklandžiai, bet konduktorius patikrino bilietus ir antsnukį. Vokietijoje viskas pagal taisykles, net smulkmenos.

11. Kaip vežti gyvūną autobusu ar tramvajumi?

Viešajame transporte (autobusuose, tramvajuose, metro) taisyklės panašios – maži gyvūnai nemokamai, dideliems reikia bilieto. Antsnukis privalomas šunims. Katės ir kiti maži gyvūnai turi būti nešioklėje. Ryto ir vakaro piko metu kai kurie miestai riboja didelių šunų įleidimą – per daug žmonių, per mažai vietos. Berlyne tai retai taikoma, bet mažesniuose miestuose – galite susidurti. Planuokite keliones ne piko metu, jei vežate didelį šunį. Ir dar – vandens buteliukas visada pravartu, nes traukiniuose būna karšta vasarą.

12. Ar galima vežti gyvūną lėktuvu į Vokietiją?

Galima, bet tai atskira istorija. Dauguma oro linijų leidžia mažus gyvūnus kabinoje (nešioklėje po sėdyne), dideli gyvūnai keliauja krovinių skyriuje. IATA reikalavimai narvams griežti, ir ne kiekvienas narvas tinka. Kainos svyruoja nuo 50 iki 300 eurų, priklausomai nuo oro linijos ir maršruto. Lietuvoje tiesioginių skrydžių į Vokietiją yra – Ryanair, Lufthansa, airBaltic. Bet aš asmeniškai rekomenduoju sausumos transportą ilgoms kelionėms su gyvūnais – mažiau streso, daugiau kontrolės. Lėktuvas tinka, jei skubate, bet gyvūnui tai sunkiau.

Gyvenimas – naminiai gyvūnai Vokietijoje kasdien

13. Kaip rasti būstą Vokietijoje su gyvūnu?

Tai vienas sunkiausių dalykų. Vokietijos nuomos rinka yra įtempta, o su gyvūnu – dar sunkiau. Daugelis nuomotojų draudžia gyvūnus arba leidžia tik mažus (kates, mažus šunis). Dideli šunys – beveik misija neįmanoma kai kuriose vietose. Rekomenduoju ieškoti būsto su aiškia „Haustiere erlaubt“ (gyvūnai leidžiami) žyma. Kartais galima susitarti su nuomotoju individualiai – siūlykite depozitą už galimą žalą. Vienas mano klientas ieškojo buto Berlyne su dviem šunimis – užtruko tris mėnesius, kol rado. Sunku, bet įmanoma, ypač jei esate kantrūs ir pasiruošę mokėti daugiau.

14. Ar Vokietijoje yra gyvūnų draudimas nuomos butuose?

Tai ne atskiras draudimas, bet nuomos sutartyje gali būti speciali sąlyga dėl gyvūnų. Kartais nuomotojas reikalauja papildomo depozito (ne vieno, o dviejų mėnesių nuomos), kartais – gyvūnų atsakomybės draudimo. Skaitykite sutartį atidžiai. Viena šeima pasirašė sutartį neskaitę smulkaus šrifto – paaiškėjo, kad gyvūnai draudžiami, ir po mėnesio gavo įspėjimą. Teko kraustytis. Nemalonu, bet tai pamoka – Vokietijoje sutartys yra šventas dalykas, ir niekas nežiūri pro pirštus.

15. Kur Vokietijoje galima apsipirkti gyvūnams?

Didžiausi tinklai – Fressnapf ir Zoo & Co. – yra kiekviename didesniame mieste. Jie siūlo viską nuo maisto iki žaislų, narvų ir priežiūros priemonių. Kainos panašios kaip Lietuvoje, kartais brangiau, ypač premium produktai. Internetinės parduotuvės – Zooplus.de yra populiariausia, siunčia ir į Lietuvą. Veterinarinės vaistinės taip pat yra, bet vaistus dažnai galima gauti tik per veterinarą. Vienas dalykas, kuris mane nustebino – Vokietijoje yra specializuotų parduotuvių tik katėms arba tik šunims. Pasirinkimas didžiulis, ir tai malonu.

Sveikata – gyvūnų veterinarinė priežiūra Vokietijoje

16. Kokie skiepai privalomi Vokietijoje?

Vokietijoje pasiutligės skiepas yra vienintelis privalomas skiepas šunims. Bet veterinarai rekomenduoja ir kitus – DHPP (šunims), FVRCP (katėms), ir kasmetinę revakcinaciją. Tai ne privaloma, bet protinga. Be to, Vokietijoje yra erkių ir uodų platinamų ligų – babeziozė, erlichiozė – todėl profilaktika nuo parazitų yra labai svarbi. Vienas šuo, kurį vežiau į Bavariją, gavo erkę per pirmą savaitę – laimei, šeimininkas pastebėjo laiku. Erkės Vokietijoje yra reali problema, ypač pietuose, ir tai ne išgalvotas pavojus.

17. Ar brangu gydyti gyvūną Vokietijoje?

Taip, brangiau nei Lietuvoje. Paprastas veterinaro vizitas – 30-60 eurų. Skiepai – 50-100 eurų. Dantų valymas – 150-300 eurų. Operacijos – nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų. Todėl daugelis gyvūnų savininkų Vokietijoje turi sveikatos draudimą. Be draudimo, viena rimtesnė operacija gali kainuoti tiek, kiek mėnesio nuoma. Mano paties patirtis – vežiau šunį pas veterinarą Berlyne dėl alergijos, vizitas su vaistais – 120 eurų. Lietuvoje būtų 40-50. Bet ką padarysi – kokybė gera, ir tai svarbu.

18. Kaip rasti lietuviškai kalbantį veterinarą Vokietijoje?

Sunku, bet ne neįmanoma. Dideliuose miestuose – Berlyne, Hamburge, Frankfurte – yra lietuvių bendruomenės, ir jos dažnai rekomenduoja veterinarus. Facebook grupės „Lietuviai Vokietijoje“ yra geras šaltinis. Kitas variantas – ieškoti veterinarų, kurie kalba angliškai, ir naudotis vertėjo programėle. Skamba keistai, bet veikia. Vienas mano klientas rado veterinarą Berlyne, kuris mokėjo rusų kalbą – tai buvo kompromisas, bet susikalbėjo. Svarbiausia – veterinaras turi suprasti problemą, o kalba yra tik įrankis.

Bendruomenė – gyvūnų mylėtojai Vokietijoje

19. Ar lengva susirasti draugų su gyvūnais Vokietijoje?

Taip, labai lengva. Šunų parkai yra puiki vieta susipažinti, ir vokiečiai, nors atrodo uždari, yra draugiški kalbant apie gyvūnus. Yra daugybė grupių ir klubų – šunų dresūros klubai, kačių parodos, gyvūnų gerovės organizacijos. Meetup.com ir Facebook turi grupes kiekvienam miestui. Vienas mano klientas, persikėlęs į Miuncheną, susipažino su kaimynais per šunų parką – dabar jie geriausi draugai. Gyvūnai suartina žmones, ir Vokietijoje tai ypač pastebima. Net jei nemokate vokiečių kalbos, šuo yra universali kalba.

20. Kokios gyvūnų gerovės organizacijos veikia Vokietijoje?

Didžiausia – Tierschutzbund – yra nacionalinė organizacija, turinti skyrius kiekviename mieste. Jie rūpinasi beglobiais gyvūnais, vykdo inspekcijas, organizuoja renginius. Taip pat yra daugybė privačių prieglaudų (Tierheim), kur galite įsivaikinti gyvūną arba savanoriauti. Vokietijoje beglobių gyvūnų problema mažesnė nei daugelyje šalių, bet vis dar yra. Vienas dalykas, kuris mane sužavėjo – prieglaudos yra švarios, gerai finansuojamos, ir gyvūnai jose laukia ne mėnesiais, o savaitėmis. Kultūra kitokia, ir tai jaučiama.

Maistas – gyvūnų maitinimas Vokietijoje

21. Koks gyvūnų maistas populiariausias Vokietijoje?

Vokietijoje populiariausi prekiniai ženklai yra Bosch, Animonda, ir josera. Taip pat daug žmonių maitina šunis ir kates BARF dieta – žaliu mėsu, kaulais, daržovėmis. Tai labiau paplitę nei Lietuvoje. Supermarketuose galima rasti pagrindinį maistą, bet specializuotose parduotuvėse pasirinkimas daug didesnis. Kainos – vidutinio maišo sauso maisto (12-15 kg) – 40-70 eurų, priklausomai nuo kokybės. Brangu, bet gyvūnų sveikata prasideda nuo mitybos, ir vokiečiai tai supranta. Vienas mano pažįstamas maitina savo šunį tik ekologišku maistu – kainuoja, bet šuo atrodo puikiai.

22. Ar galima duoti gyvūnui maisto iš Lietuvos?

Taip, žinoma. Maistas gyvūnams nėra draudžiamas importuoti ES viduje. Bet jei vežate didelį kiekį – gali kilti klausimų pasienyje. Asmeniniam vartojimui – jokių problemų. Daugelis lietuvių, gyvenančių Vokietijoje, užsisako maistą iš Lietuvos internetu, nes pigiau. Tai teisėta ir paprasta. Vienas dalykas – jei vežate žalią mėsą (BARF), laikykite ją šaltai, kitaip pasienyje gali būti klausimų dėl higienos. Bet tai labiau teorinė problema – praktiškai niekas netikrina vieno maišo šunų maisto.

Apibendrinimas – Vokietija ir naminiai gyvūnai

Vokietija yra viena draugiškiausių šalių gyvūnams Europoje. Griežti, bet teisingi įstatymai, puiki infrastruktūra, aukšta veterinarinė priežiūra. Taip, yra biurokratijos – registracija, mokesčiai, draudimai – bet visa tai tam, kad gyvūnams būtų geriau. Jei kraustotės į Vokietiją su augintiniu – pasiruoškite iš anksto, išmokite pagrindines taisykles, ir viskas bus gerai. O jei tiesiog vežate gyvūną trumpam vizitui – mėgaukitės, nes Vokietija yra rojus gyvūnams. Bent jau palyginus su daugeliu kitų vietų.