Siuntiniai iš Amsterdamo į Lietuvą paštu

Kartais atrodo, kad siųsti siuntinį iš Amsterdamo į Lietuvą turėtų būti paprasta – juk abi šalys Europos Sąjungoje, sienų nėra, muitinės popierizmo minimumas. Bet realybėje viskas kiek kitaip. Ypač kai pirmą kartą bandai suprasti, kuris paštas ką veža, kiek tai kainuoja ir kada tas siuntinys iš tikrųjų pasieks gavėją. Aš pats dirbu su pervežimais jau ne vienerius metus, ir matau, kad žmonės dažnai pasimeta tarp skirtingų paslaugų teikėjų – PostNL, DPD, Lietuvos pašto, privačių kurjerių. Kiekvienas siūlo kažką šiek tiek skirtingo, ir ne visada aišku, kas geriausia konkrečiu atveju. Šiame straipsnyje surinkau dažniausiai užduodamus klausimus apie siuntinių siuntimą iš Amsterdamo į Lietuvą paštu – tiek apie kainas, terminus, draudimą, tiek apie praktinius dalykus, kurių niekas oficialiai nepasako.

Kainos – siuntiniai iš Amsterdamo į Lietuvą paštu

1. Kiek kainuoja išsiųsti siuntinį iš Amsterdamo į Lietuvą per PostNL?

PostNL siūlo kelis tarifus priklausomai nuo svorio ir dydžio. Mažas paketas iki 2 kg kainuoja apie 13–18 eurų, priklausomai nuo to, ar siunčiate su sekimu, ar be jo. Vidutinis siuntinys iki 10 kg jau kainuos 25–35 eurus. Dideli siuntiniai, tarkim 20–30 kg, gali kainuoti ir 50–70 eurų. Bet čia kalbu apie standartinius matmenis – jei dėžė labai didelė ar nestandartinė, kaina gali šoktelti. Kartą klientas siuntė dviračio rėmą ir sumokėjo beveik 90 eurų, nes paketas buvo ilgas ir siauras – PostNL skaičiuoja ne tik svorį, bet ir tūrinį svorį. Verta prieš siunčiant pasitikrinti jų svetainėje, nes kainos keičiasi kasmet.

2. Ar Lietuvos paštas pigiau priima siuntinius iš Nyderlandų?

Lietuvos paštas tiesiogiai nepriima siuntinių iš Amsterdamo – jie yra gavėjo pusė. Kainą nustato siuntėjo šalies paštas, tai yra PostNL arba kitas Nyderlandų kurjeris. Lietuvos paštas tik pristato gavėjui, kai siuntinys jau atvyksta į Lietuvą. Taigi klausimas „kiek kainuoja per Lietuvos paštą" nelabai teisingas – kainą diktuoja olandai. Nors, tiesa, yra privačių pervežimo įmonių, kurios veža siuntinius maršrutu Amsterdamas–Lietuva ir gali pasiūlyti konkurencingesnę kainą nei paštas. Jos surenka siuntinius iš taško A ir pristato į tašką B be tarpininkų.

3. Kodėl kaina skiriasi skirtingose svetainėse?

Todėl kad kiekvienas tarpininkas prideda savo antkainį. Jei einate į PostNL svetainę – mokate bazinę kainą. Jei naudojatės siuntų palyginimo platformomis kaip SendCloud ar ParcelParcel – jie gali pasiūlyti šiek tiek kitokį tarifą, kartais pigiau, kartais brangiau. Ir dar yra vietiniai kurjeriai Amsterdame, kurie dirba su lietuviais – jie dažnai turi fiksuotas kainas ir veža tiesiogiai. Bet čia jau reikia žiūrėti, ar tas kurjeris patikimas. Vienas klientas man pasakojo, kad rado pigiausią variantą per kažkokį skelbimą, sumokėjo iš anksto, o siuntinys dingo. Pigiausia ne visada geriausia.

4. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos ne visi žino?

Taip, ir jie gali nemaloniai nustebinti. Pirmiausia – jei siuntinys viršija nustatytus matmenis, taikomas „oversized" mokestis. Antra – jei siunčiate kažką, kas reikalauja specialaus tvarkymo (trapūs daiktai, elektronika), gali būti pridėtas handling fee. Trečia – jei gavėjas ne namuose ir siuntinį reikia bandyti pristatyti antrą kartą, kartais tai kainuoja papildomai. Ir dar vienas dalykas, apie kurį mažai kas kalba – jei siuntinys grįžta atgal siuntėjui (gavėjas atsisakė, adresas neteisingas), grąžinimo kainą dažniausiai apmoka siuntėjas. Tai gali būti dar 15–25 eurai ant viršaus.

Terminai – siuntiniai iš Amsterdamo į Lietuvą paštu

5. Per kiek laiko siuntinys pasiekia Lietuvą?

Standartinis PostNL pristatymas trunka 5–8 darbo dienas. Tai oficialus terminas, bet praktiškai būna visko. Kartais siuntinys atvyksta per 4 dienas, kartais užtrunka ir 12. Priklauso nuo to, kada išsiunčiate – jei penktadienį vakare, tai pirmadienį jis dar gali stovėti Amsterdame, nes savaitgaliais niekas neveža. Ir dar vienas momentas – Lietuvos pašto pusė. Kai siuntinys jau Lietuvoje, jis gali užtrukti papildomai 1–3 dienas, kol pasieks gavėją, ypač jei adresas mažesniame mieste ar kaime. Vilnius ir Kaunas gauna greičiau, mažesni miesteliai – lėčiau.

6. Ar galima siųsti skubiai, kad atvyktų per 2–3 dienas?

Galima, bet tai jau nebus standartinis paštas. Reikia rinktis express paslaugą – PostNL turi „Extra@Home" arba galite naudotis DHL Express, UPS, FedEx. Kaina bus gerokai didesnė – mažas paketas gali kainuoti 40–60 eurų, bet siuntinys tikrai atvyks per 2–3 darbo dienas. Yra ir kitas variantas – vietiniai pervežėjai, kurie važiuoja maršrutu Amsterdamas–Lietuva kasdien ar kas antrą dieną. Jie gali pristatyti per 2 dienas, kartais net greičiau, ir kaina dažnai būna tarp express ir standartinio pašto. Tik reikia pasitikrinti, ar jie turi draudimą.

7. Ką daryti, jei siuntinys vėluoja?

Pirmiausia – patikrinti sekimo numerį. Jei siuntinys stringa vienoje vietoje ilgiau nei 3 dienas, verta kreiptis į siuntėjo paštą (PostNL) ir paklausti, kas vyksta. Jie turi klientų aptarnavimą, kuris gali patikrinti detaliau. Jei siuntinys jau Lietuvoje, bet nejuda – skambinkite į Lietuvos paštą, nurodykite sekimo numerį. Kartais tiesiog reikia paspausti, nes sistema gali rodyti vienaip, o realybėje siuntinys jau kitur. Man yra buvę, kad siuntinys „kabojo" sistemoje kaip „išsiųstas iš Amsterdamo" dvi savaites, o iš tikrųjų jau seniai buvo Vilniuje, tiesiog nebuvo nuskenuotas.

8. Ar savaitgaliai ir šventinės dienos įtakoja pristatymo laiką?

Taip, ir labai stipriai. PostNL savaitgaliais neveža, išskyrus tam tikras express paslaugas. Lietuvos paštas taip pat nepristato sekmadieniais. O jei siunčiate prieš Kalėdas, Velykas ar kitas didžiąsias šventes – pridėkite bent 3–5 papildomas dienas. Gruodis yra pats blogiausias metas siųsti, nes srautas milžiniškas. Vienais metais klientas išsiuntė siuntinį gruodžio 10 dieną, o gavėjas gavo tik sausio 8. Tiesiog sistema buvo perkrauta. Jei reikia, kad siuntinys būtų prieš šventes – siųskite bent 2–3 savaites anksčiau.

Draudimas – siuntiniai iš Amsterdamo į Lietuvą paštu

9. Ar siuntiniai automatiškai apdrausti?

PostNL standartinis siuntimas turi minimalų draudimą – iki 50 eurų. Tai reiškia, kad jei siuntinys dingsta arba sugadinamas, jūs galite gauti kompensaciją iki 50 eurų. Bet jei siunčiate kažką vertingesnio – telefoną, kompiuterį, brangius drabužius – to neužtenka. Galima papildomai apsidrausti iki 5000 eurų, bet tai kainuoja papildomai – apie 5–10 eurų už kiekvieną tūkstantį eurų vertės. Aš visada rekomenduoju drausti, net jei siuntinys atrodo ne toks jau vertingas. Nes kai dingsta, tada prasideda nervai ir biurokratija.

10. Kaip veikia draudimo išmoka, jei siuntinys dingsta?

Pirmiausia reikia užregistruoti pretenziją pas siuntėjo paštą. PostNL turi online formą, kur nurodote siuntos duomenis, vertę, pridedate pirkimo čekius ar nuotraukas. Tada jie tiria – tai gali užtrukti nuo 2 savaičių iki 2 mėnesių. Jei pripažįsta, kad siuntinys dingęs – išmoka kompensaciją. Bet čia yra vienas niuansas – jie ne visada pripažįsta. Ypač jei negalite įrodyti, kas buvo dėžėje. Todėl visada fotografuokite siuntinį prieš išsiunčiant, išsaugokite pirkimo kvitus. Vienas mano pažįstamas siuntė meno kūrinį be dokumentų – dingus siuntiniui negalėjo nieko įrodyti ir negavo nė cento.

11. Ar verta drausti siuntinį, jei jo vertė maža?

Priklauso nuo to, ką reiškia „maža". Jei siunčiate senus drabužius ar knygas, kurių vertė simbolinė – gal ir neverta. Bet jei siunčiate dovaną, kuri jums brangi emociškai ar kainavo 80–100 eurų – taip, verta. Papildomas draudimas kainuoja kelis eurus, o ramybė, kad kažkas atsitikus gausite kompensaciją – verta daugiau. Be to, drausti siuntiniai dažnai tvarkomi atsargiau – tai ne oficiali taisyklė, bet praktiškai taip būna. Pašto darbuotojai mato, kad siuntinys pažymėtas kaip vertingas, ir elgiasi kiek atidžiau.

Pakavimas – siuntiniai iš Amsterdamo į Lietuvą paštu

12. Kaip teisingai supakuoti siuntinį, kad jis nenukentėtų?

Pirmas dalykas – stipri dėžė. Ne ta, kuri jau buvo naudota tris kartus ir sulūžusi kampuose. Nauja kartoninė dėžė, tinkamo dydžio, kad viduje nebūtų per daug tuščios vietos. Tarpai užpildomi burbuline plėvele, laikraščiais ar specialiomis putomis. Trapūs daiktai – kiekvienas atskirai suvyniotas. Ir dar vienas dalykas, kurį daugelis pamiršta – išorė. Dėžė turi būti užklijuota stipria lipnia juosta, ne paprastu klijais. Ir jokių kyšančių kampų ar atvirų kraštų. Mačiau siuntinių, kurie atvykdavo suplyšę vien todėl, kad siuntėjas tingėjo gerai užklijuoti.

13. Ar galima siųsti daiktus be dėžės, tik maiše?

Techniškai galima – PostNL priima ir maišus, ypač jei tai drabužiai ar minkšti daiktai. Bet aš to nerekomenduočiau. Maišas lengvai plyšta, jį sunku tvarkingai sukrauti su kitais siuntiniais, ir gavėjas gauna suspaustą, glamžytą siuntinį. Jei siunčiate drabužius – sudėkite į maišą, o tada maišą į dėžę. Arba bent jau naudokite storą plastikinį maišą su užtrauktuku, ne paprastą šiukšlių maišą. Viena moteris siuntė vaikiškus rūbus paprastame maiše – atvyko permirkę, nes pervežimo metu kažkur prakiuro ir ant jų užvarvėjo.

14. Ką daryti, jei siunčiami skirtingi daiktai – kieti ir minkšti?

Atskirti. Kieti daiktai – knygos, elektronika, indai – turi būti suvynioti atskirai ir sudėti taip, kad nesiliestų vienas su kitu. Minkšti daiktai – drabužiai, pledai – gali būti naudojami kaip papildoma apsauga tarp kietų daiktų. Bet neužtenka tiesiog viską sumesti į dėžę ir tikėtis geriausio. Kiekvienas daiktas turi savo „erdvę". Jei siunčiate plokščią daiktą – paveikslą ar monitorių – reikia papildomos plokštės iš abiejų pusių. Ir visada pažymėkite dėžę išorėje – „Fragile" arba „Trapu". Tai nėra garantija, bet bent jau perspėja.

Draudžiami daiktai – siuntiniai iš Amsterdamo į Lietuvą paštu

15. Ko negalima siųsti paštu iš Nyderlandų į Lietuvą?

Sąrašas gana ilgas. Negalima siųsti: ginklų ir jų dalių, narkotikų ir psichotropinių medžiagų, gyvų gyvūnų (be specialaus leidimo), greit gendančių maisto produktų be tinkamos pakuotės, pavojingų medžiagų – degių, sprogių, radioaktyvių. Taip pat ribojami kai kurie vaistai – jei siunčiate receptinius vaistus, gali reikėti gydytojo pažymos. Alkoholis ir tabakas – tik su atitinkamais leidimais ir mokesčiais. Ir dar vienas dalykas – pinigai. Negalima siųsti grynųjų pinigų paštu. Tai skamba akivaizdžiai, bet žmonės bando – ir tada stebisi, kodėl siuntinys konfiskuotas.

16. Ar galima siųsti maisto produktus – sūrį, šokoladą, saldainius?

Taip, bet su sąlygomis. Sausi, supakuoti produktai – šokoladas, saldainiai, sausainiai, kava – siunčiami be problemų. Sūris – priklauso nuo rūšies. Kietieji sūriai kaip Gouda siunčiami gerai, ypač jei vakuume supakuoti. Minkšti sūriai – rizikingiau, nes gali pradėti tekėti, ypač vasarą. Švieži maisto produktai – mėsa, žuvis, pienas – negalima siųsti be specialios šaldymo įrangos. Ir dar – jei siunčiate maistą, visada nurodykite deklaracijoje, kas tai yra. Jei muitinė atidarys siuntinį ir ras nedeklaruotą maistą, gali būti problemų. Nors Lietuva ir Nyderlandai ES, bet kontrolė vis tiek vyksta.

17. Ką daryti, jei netyčia išsiunčiau draudžiamą daiktą?

Priklauso nuo to, kada supratote. Jei siuntinys dar neiškeliavo – skambinkite į PostNL ir prašykite grąžinti. Jei jau pakeliui – gali būti per vėlu. Dažniausiai draudžiami daiktai tiesiog konfiskuojami, o siuntinys (likusi dalis) gali būti pristatytas gavėjui su pranešimu, kad kažkas pašalinta. Blogiausiu atveju – visas siuntinys grąžinamas siuntėjui arba sunaikinamas. Ir gali būti taikoma bauda. Todėl prieš siunčiant visada patikrinkite PostNL svetainėje draudžiamų daiktų sąrašą. Jis aiškus ir išsamus. Geriau skirti 5 minutes patikrinimui nei vėliau spręsti problemas.

Sekimas – siuntiniai iš Amsterdamo į Lietuvą paštu

18. Kaip sekti siuntinį iš Amsterdamo į Lietuvą?

Kai išsiunčiate per PostNL, gaunate sekimo numerį – tracking code. Jį įvedate PostNL svetainėje arba programėlėje, ir matote, kur siuntinys yra. Kai siuntinys kerta sieną ir patenka į Lietuvą, sekimas persijungia į Lietuvos pašto sistemą – tada galite sekti per post.lt su tuo pačiu numeriu. Bet čia yra vienas erzinantis dalykas – kartais tarp sistemų būna „aklas" tarpas. Siuntinys išvyksta iš Nyderlandų, bet Lietuvoje dar neužregistruotas, ir kelias dienas niekas nežino, kur jis yra. Tai normalu, nors nervina. Paprastai po 2–3 dienų atsiranda ir Lietuvos sistemoje.

19. Ką reiškia skirtingi statusai sekimo sistemoje?

„Received by PostNL" – siuntinys gautas Amsterdame. „In transit" – pakeliui. „Arrived at destination country" – atvyko į Lietuvą. „Out for delivery" – išvežiotas pristatymui. „Delivered" – pristatytas. Bet būna ir kitokių statusų – „Held by customs" reiškia, kad muitinė sustabdė patikrinimui (retai ES viduje, bet pasitaiko). „Attempted delivery" – bandyta pristatyti, bet gavėjo nebuvo namuose. „Returned to sender" – grąžinama siuntėjui. Ir dar vienas – „Information received", kuris reiškia, kad siuntėjas sukūrė siuntos etiketę, bet fiziškai dar neperdavė paštui. Tai dažnai klaidina – žmogus mato statusą, galvoja, kad siuntinys jau kelyje, o iš tikrųjų jis dar ant stalo.

20. Ar sekimas veikia visada?

Ne visada. Maži siuntiniai be sekimo – „untracked" – išvis neturi sekimo numerio. Jūs tiesiog išsiunčiate ir tikitės geriausio. Pigiau, bet rizikingiau. Ir net su sekimu būna, kad sistema stringa – statusas neatsinaujina kelias dienas, nors siuntinys jau juda. Tai dažniausiai techninė problema, ne dingęs siuntinys. Bet žmogus nervinasi, ir suprantama. Mano patarimas – jei siuntinys svarbus, visada rinkitės variantą su sekimu, net jei kainuoja 3–5 eurais brangiau. Ramybė verta tų pinigų.

Adresai – siuntiniai iš Amsterdamo į Lietuvą paštu

21. Kaip teisingai užrašyti gavėjo adresą Lietuvoje?

Lietuviškas adresas rašomas tokia tvarka: gavėjo vardas pavardė, gatvė ir namo numeris, buto numeris (jei yra), pašto kodas, miestas. Pašto kodas labai svarbus – be jo siuntinys gali klaidžioti. Lietuvoje pašto kodai penkiaženkliai, prasideda nuo miesto kodo – Vilnius LT-0xxxx, Kaunas LT-4xxxx. Ir dar – rašykite aiškiai, didžiosiomis raidėmis, jei ranka. Jei spausdinate etiketę – įsitikinkite, kad adresas teisingas. Vienas klientas parašė „Vilniaus g." vietoj „Vilniaus gatvė" – ir siuntinys atsidūrė kitame mieste, nes sistema supainiojo.

22. Ar reikia rašyti adresą lietuviškai ar angliškai?

Geriausia lietuviškai, bet su lotyniškomis raidėmis. Jei rašote ranka – aiškiai, kad būtų suprantama. Jei spausdinate – naudokite standartinį šriftą. Miesto pavadinimą galima rašyti ir angliškai – „Vilnius, Lithuania" – tai supras ir olandai, ir lietuviai. Bet gatvės pavadinimą geriau originalo kalba, nes kitaip gavėjo paštininkas gali nesuprasti, kur tiksliai eiti. Ir visada nurodykite šalį – „Lithuania" arba „Lietuva". Tai atrodo akivaizdu, bet pasitaiko, kad žmonės pamiršta, ir siuntinys klaidžioja po Europą.

23. Ką daryti, jei gavėjo adresas pasikeitė po išsiuntimo?

Sudėtinga. Jei siuntinys dar Amsterdame – galite pakeisti adresą per PostNL, bet tai kainuoja papildomai (apie 5–10 eurų). Jei jau pakeliui – dažniausiai nebegalima pakeisti. Siuntinys bus pristatytas į seną adresą, ir tada priklauso nuo to, kas ten gyvena. Jei niekas – grįš atgal. Jei kažkas priims – jūsų siuntinys pas kitą žmogų. Todėl visada patikrinkite adresą prieš išsiunčiant. Ir jei žinote, kad gavėjas kraustosi – geriau palaukti, kol jis įsikurs naujoje vietoje, nei siųsti į seną adresą ir tikėtis stebuklo.

Problemos – siuntiniai iš Amsterdamo į Lietuvą paštu

24. Ką daryti, jei siuntinys dingsta?

Pirmiausia – palaukti. Kartais siuntinys atsiranda po savaitės ar dviejų, tiesiog kažkur užstrigo. Jei praėjo daugiau nei 3 savaitės ir sekimo sistema nieko nerodo – pradėkite pretenzijos procesą. Kreipkitės į PostNL su sekimo numeriu, siuntos data, turinio aprašymu. Jie pradeda tyrimą, kuris gali užtrukti iki 60 dienų. Jei siuntinys nerandamas – išmoka kompensaciją pagal draudimo sumą. Bet tai ilgas procesas, ir ne visada sėkmingas. Todėl, kaip jau minėjau – drauskite vertingus siuntinius ir visada fotografuokite turinį prieš pakavimą.

25. Ar gavėjas gali atsisakyti priimti siuntinį?

Taip, gavėjas turi teisę atsisakyti. Tada siuntinys grąžinamas siuntėjui, ir grąžinimo kainą paprastai apmoka siuntėjas. Tai nemalonu, bet pasitaiko – ypač kai siunčiama be išankstinio perspėjimo. Kartą žmogus išsiuntė dovaną senai pažįstamai, o ši persikraustė ir naujas gyventojas atsisakė priimti. Siuntinys grįžo po trijų savaičių, ir dar reikėjo sumokėti už grąžinimą. Todėl visada praneškite gavėjui, kad siunčiate, ir patvirtinkite adresą.

26. Ką daryti, jei siuntinys atvyko sugadintas?

Nedelsiant fotografuoti – ir pakuotę, ir turinį. Tada registruoti pretenziją pas gavėjo paštą (Lietuvos paštą) arba tiesiogiai pas siuntėjo paštą (PostNL). Svarbu tai padaryti kuo greičiau – idealiai tą pačią dieną, kai gavote. Kuo ilgiau laukiate, tuo sunkiau įrodyti, kad žala atsirado pervežimo metu, o ne jau gavus. Ir dar – jei matote, kad pakuotė pažeista, turite teisę atsisakyti priimti siuntinį arba priimti su pastaba. Paštininkas turi užfiksuoti, kad pakuotė buvo pažeista. Be šio fakto vėliau sunku ką nors įrodyti.

Išvada

Siuntinių siuntimas iš Amsterdamo į Lietuvą paštu nėra raketų mokslas, bet reikia žinoti keletą dalykų, kad viskas vyktų sklandžiai. Pasirinkite tinkamą paslaugą pagal siuntinio vertę ir skubumą, gerai supakuokite, aiškiai užrašykite adresą ir, jei reikia, apsidrauskite. Sekimo numeris – jūsų geriausias draugas, o komunikacija su gavėju padeda išvengti nesusipratimų. Jei kyla abejonių – skambinkite į paštą arba kreipkitės į pervežimo įmonę, kuri dirba šiuo maršrutu. Geriau paklausti nei vėliau taisyti klaidas.