Vežame šunis į Olandiją kiekvieną dieną

Dirbant su gyvūnų transportu jau penkerius metus, galiu pasakyti vieną – kiekvienas šuo yra skirtingas. Vienas ramiai sėdi narve 16 valandų, kitas cypia nuo pirmos minutės. Vienas valgo bet kur, kitas atsisako maisto, kol nepasiekia galutinio tikslo. Vežame šunis į Olandiją kiekvieną dieną, ir kiekviena diena atneša kažką naujo. Prieš savaitę vežėme jauną borderkolį į Utrechtą – protingas šuo, bet kelionėje taip nervinosi, kad teko daryti papildomų sustojimų. Šeimininkė sakė, kad namie jis ramus kaip katinas. Na, kelyje ne visada taip būna. Štai kodėl nusprendžiau surinkti visus klausimus, kuriuos girdžiu iš klientų, ir atsakyti į juos atvirai. Be gražių frazių, be reklamos. Tiesiog informacija iš praktikos.

Pasiruošimas - vežame šunis į Olandiją su tinkamu pasiruošimu

1. Kada pradėti ruoštis šuns vežimui į Olandiją?

Mažiausiai mėnesį prieš kelionę. Pirmas žingsnis – veterinaras. Patikrinkite mikroschemą, skiepus. Jei skiepas nebegalioja, reikia naujo ir 21 dienos laukimo. Tada dokumentai – pasas, sveikatos pažymėjimas. Pažymėjimas išduodamas ne anksčiau kaip prieš 10 dienų iki kelionės, bet viskas kitas gali būti sutvarkyta anksčiau. Be to, reikia laiko šuniui priprasti prie narvo, jei jis dar nėra keliavęs. Viena šeima paskambino man prieš savaitę iki kelionės – šuo be paso, skiepas negalioja. Teko atidėti išvykimą dviem savaitėms. Nemalonu visiems. Tad pradėkite anksčiau.

2. Ką reikia patikrinti prieš kelionę su šunimi?

Sąrašas ilgas, bet logiškas. Mikroschema – ar veikia, ar numeris įvestas į pasą. Skiepai – ar galioja, ypač pasiutligė. Dokumentai – pasas, sveikatos pažymėjimas, draudimas. Narvas – ar tinkamo dydžio, ar tvirtas, ar vėdinamas. Maistas ir vanduo – pakankamai visai kelionei. Vaistai – jei šuo kažką vartoja. Pirmosios pagalbos rinkinys. Ir pats svarbiausias dalykas – ar šuo pasiruošęs emociškai. Jei jis niekada nebuvo ilgoje kelionėje, galbūt verta pradėti nuo trumpesnių išvykų. Viskas turi būti patikrinta iš anksto, o ne stovint prie sienos su Lenkija.

3. Kaip pasirinkti tinkamą dieną šuns vežimui į Olandiją?

Vasarą venkite karščiausių dienų – automobilyje temperatūra pakyla greitai, net su kondicionieriumi. Žiemą atkreipkite dėmesį į orų prognozę – sniegas, plikledis, rūkas. Geriausia važiuoti anksti ryte arba vėlai vakare, kai vėsiau ir mažiau eismo. Savaitgaliais autostrados užimtesnės, ypač Vokietijoje. Penktadienio popietė – pats blogiausias laikas. Mes paprastai išvykstame sekmadienio vakarą arba pirmadienio rytą – mažiau mašinų, ramiau. Ir šuo, ir vairuotojas mažiau pavargsta. Be to, jei planuojate nakvynę pakeliui, darbo dienomis viešbučiai pigesni.

4. Ar reikia pranešti vežėjui apie šuns sveikatos būklę?

Būtinai. Jei užsakote pervežimą, pasakykite viską – ar šuo serga, ar vartoja vaistus, ar turi alergijų, ar bijo garsų, ar linkęs vemti. Mes turime žinoti, kad galėtume pasiruošti. Vienas klientas nepaminėjo, kad jo šuo alergiškas vištienai. Davėme įprastų skanėstų, ir šuo pradėjo kasytis visą kelią. Nuo to laiko visada klausiu apie alergijas. Kuo daugiau informacijos duosite, tuo geriau pasirūpinsime jūsų augintiniu. Jokių paslapčių – tai ne teismas, tai gyvūno gerovė.

5. Ką daryti, jei šuo serga prieš kelionę?

Nuvežkite pas veterinarą ir klauskite, ar saugu keliauti. Jei veterinaras sako ne – nekeliaukite. Sveikata svarbiau nei bet kokie planai. Jei liga lengva – peršalimas, nedidelis viduriavimas – veterinaras gali leisti kelionę su atsargumo priemonėmis. Bet jei rimčiau – karščiavimas, vėmimas, letargija – ne. Vienas šuo turėjo skrandžio infekciją, šeimininkas vis tiek vežė, nes „reikia būti Amsterdame penktadienį". Rezultatas – šuo pradėjo vemti autostradoje, teko ieškoti veterinaro Vokietijoje. Kelionė baigėsi po dviejų dienų, kai šuo pagijo. Planai sugriuvo vis tiek, tik su daugiau streso.

Dokumentacija - vežame šunis į Olandiją su visais reikiamais dokumentais

6. Koks dokumentas svarbiausias vežant šunį į Olandiją?

ES augintinio pasas. Be jo – niekur. Pase turi būti mikroschemos numeris, skiepų įrašai, savininko duomenys. Pasą išduoda licencijuotas veterinaras. Jis galioja visą gyvūno gyvenimą, bet skiepų įrašai turi būti atnaujinami. Be paso, reikia sveikatos pažymėjimo – tai atskiras dokumentas, kurį veterinaras išduoda prieš kelionę. Jame patvirtinama, kad šuo sveikas ir tinkamas keliauti. Pažymėjimas galioja 10 dienų. Jei kelionė trunka ilgiau – reikia naujo. Taip, tai biurokratija, bet be jos niekur. Olandijos pasienyje gali paprašyti abiejų dokumentų.

7. Ar užtenka paso, ar reikia papildomų dokumentų?

Paprastam augintinio vežimui – paso ir sveikatos pažymėjimo užtenka. Bet yra išimčių. Jei šuo priklauso pavojingai veislei – reikia leidimo iš Olandijos savivaldybės. Jei vežate komerciniais tikslais – pardavimui, parodai – reikia veterinarinio sertifikato iš VMVT. Jei šuo jaunesnis nei 4 mėnesiai – negalima vežti, nes pasiutligės skiepas dar negalioja. Ir dar vienas dalykas – jei keliaujate ne tiesiogiai, o per kitas šalis, kiekviena tranzitinė šalis gali turėti savo reikalavimus. Pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė reikalauja papildomo gydymo nuo echinokokozės. Bet jei važiuojate tiesiai per Lenkiją ir Vokietiją – papildomų reikalavimų nėra.

8. Ką daryti, jei dokumentai prarasti kelionės metu?

Blogiausias scenarijus, bet ne pasaulio pabaiga. Pirmiausia – praneškite vežėjui arba, jei vežate patys, sustokite saugioje vietoje. Ieškokite dokumentų – gal palikote viešbutyje, gal nukrito po sėdyne. Jei nerandate – susisiekite su veterinaru Lietuvoje, kuris išdavė pasą. Jis gali išduoti dublikatą arba patvirtintą kopiją. Olandijoje galite kreiptis į vietinį veterinarą, paaiškinti situaciją – kartais jie padeda. Bet tai užtrunka ir kainuoja. Todėl visada darykite dokumentų kopijas – popierines ir skaitmenines. Laikykite telefone, el. pašte, debesyje. Viena kopija pas jus, kita – pas šeimos narį Lietuvoje. Paprasta, bet gelbsti.

9. Ar reikia notariškai patvirtinto įgaliojimo, jei šunį veža ne savininkas?

Formaliai – ne, bet praktiškai rekomenduoju. Jei šunį veža ne savininkas – draugas, giminaitis, vežėjas – gerai turėti raštišką leidimą iš savininko. Jame nurodykite savininko duomenis, šuns duomenis, asmens, kuriam leidžiama vežti, duomenis, kelionės datą ir maršrutą. Notaro patvirtinimas nebūtinas, bet pasirašyti reikia. Kodėl? Nes pasienyje arba policijos patikrinimo metu gali kilti klausimų – ar tikrai šis žmogus turi teisę vežti šį šunį. Su leidimu viskas aišku. Be jo – gali būti nemalonus pokalbis. Ypač jei šuo brangios veislės.

10. Kaip ilgai galioja sveikatos pažymėjimas šuns vežimui?

10 dienų nuo išdavimo datos. Tai reiškia, kad per 10 dienų turite kirsti Olandijos sieną. Jei kelionė ilgesnė – pvz., keliaujate po Europą dvi savaites – reikės naujo pažymėjimo kitoje šalyje. Olandijoje veterinaras gali išduoti naują pažymėjimą, bet reikės parodyti pasą ir paaiškinti situaciją. Kaina – apie 50-80 eurų. Todėl planuokite kelionę taip, kad tilptumėte į 10 dienų. Arba, jei ilgesnė kelionė, iš anksto susiraskite veterinarą Olandijoje, kuris galės išduoti naują pažymėjimą. Tai nėra sudėtinga, bet reikia pasiruošimo.

Kelionė - vežame šunis į Olandiją patogiai ir saugiai

11. Koks maršrutas geriausias vežant šunį iš Lietuvos į Olandiją?

Dažniausias maršrutas: Vilnius – Kaunas – Suvalkai – Varšuva – Poznanė – Berlynas – Hanoveris – Osnabriukas – Olandija. Apie 1400-1500 kilometrų. Alternatyva – per Čekiją, bet tai ilgiau. Svarbiausia – geros kokybės keliai ir pakankamai degalinių su poilsio aikštelėmis. Vokietijoje autostrados nemokamos, Lenkijoje – taip pat. Olandijoje – irgi. Vienintelis mokamas ruožas – kai kurie tuneliai ar tiltai, bet jų galima išvengti. Mes paprastai važiuojame per Varšuvą, nes ten galima sustoti nakčiai – yra viešbučių, kurie priima gyvūnus. Ir veterinarijos klinikų, jei ko prireiktų.

12. Kiek sustojimų reikia daryti kelionėje su šunimi?

Minimaliai – kas 3-4 valandas. Bet geriau dažniau, ypač jei šuo neramus. Kiekvieno sustojimo metu – išvesti šunį, leisti pabėgioti, atlikti reikalus, atsigerti. 10-15 minučių užtenka. Ilgesnis sustojimas – kas 6-8 valandas – 30-45 minutės, kad šuo tikrai atsipalaiduotų. Ir vienas ilgas sustojimas nakčiai, jei kelionė ilgesnė nei 12 valandų. Skaičiuojant: 16 valandų kelionės = 4-5 trumpi sustojimai + 1 nakvynė. Arba, jei važiuojate be nakvynės – 5-6 sustojimai. Kiekvienas šuo skirtingas – vienam užtenka, kitam reikia daugiau. Stebėkite savo šunį, ne laikrodį.

13. Ar galima palikti šunį vieną automobilyje?

Trumpai – taip, bet labai atsargiai. Jei sustojote degalinėje ir einate į vidų – palikite langus pravertus, ne ilgiau nei 5-10 minučių. Vasarą – net trumpiau. Automobilyje temperatūra pakyla greičiau, nei manote. 25 laipsniai lauke – automobilyje gali būti 40 per 10 minučių. Šuo gali gauti šilumos smūgį. Olandijoje ir Vokietijoje yra įstatymai, draudžiantys palikti gyvūnus karštuose automobiliuose – gali išdaužti langą ir išgelbėti šunį, o jūs gausite baudą. Geriau imkitės šunį su savimi arba važiuokite su kitu žmogumi, kuris gali likti su šunimi.

14. Kaip elgtis, jei šuo vemja automobilyje?

Pirmiausia – sustokite. Išvalykite, nuplaukite šunį, jei reikia. Duokite vandens. Palaukite, kol nurims. Jei vėmimas kartojasi – gal judesio liga. Yra vaistų nuo judesio ligos šunims – „Cerenia" arba natūralesni variantai su imbieru. Bet juos turi skirti veterinaras. Kitas variantas – keisti šuns padėtį. Kartais šuo vemja, nes sėdi ant galinės sėdynės ir mato pro langą besikeičiantį vaizdą. Uždenkite langą, padėkite šunį taip, kad nematytų išorės. Arba atvirkščiai – leiskite žiūrėti į priekį. Kiekvienas šuo skirtingas. Eksperimentuokite per trumpas keliones, kad žinotumėte, kas veikia.

15. Ką daryti, jei šuo loja visą kelionę?

Tai viena dažniausių problemų. Priežastys – stresas, nuobodulys, noras dėmesio. Pirmiausia – įsitikinkite, kad šuo patogiai, kad nespaudžia, kad turi vandens. Tada – ignoruokite. Keista, bet kartais šuo loja, norėdamas dėmesio, ir nustoja, kai supranta, kad niekas nereaguoja. Jei loja iš streso – raminantys feromonai, pledas su namų kvapu, tylus muzikos fonas. Jei niekas nepadeda – kreipkitės į veterinarą dėl raminamųjų. Bet jokių savavališkų vaistų. Vienas šuo gavo „žmogišką" raminamąjį ir prarado sąmonę. Laimei, viskas baigėsi gerai, bet tai buvo pamoka.

Sauga - vežame šunis į Olandiją saugiai

16. Kaip saugiai pritvirtinti šunį automobilyje?

Yra keli variantai. Narvas – pats saugiausias. Tvirtinamas bagažinėje arba ant galinės sėdynės. Šuo negali išlėkti staigaus stabdymo metu. Antras variantas – saugos diržas šunims. Specialus hamakas arba diržas, kuris prisegamas prie automobilio saugos diržo sistemos. Trečias – užtvara tarp bagažinės ir salono. Tinka dideliems šunims. Kas blogiausia? Nieko. Šuo be tvirtinimo – tai pavojingas objektas avarijos metu. 30 km/h greičiu 20 kilogramų šuo tampa 600 kilogramų jėga. Skaičiai bauginantys. Investuokite į saugų tvirtinimą – tai ne prabanga, o būtinybė.

17. Ar reikia antsnukio vežant šunį į Olandiją?

Kelionės metu automobilyje – ne. Bet viešose vietose Olandijoje – priklauso nuo veislės. Pavojingoms veislėms antsnukis privalomas visada. Kitoms – ne, nebent šuo agresyvus. Bet aš visada rekomenduoju turėti antsnukį su savimi. Kodėl? Nes niekada nežinote, kada prireiks. Veterinaro vizitas, viešo transporto naudojimas, netikėtas incidentas. Geriau turėti ir nenaudoti, nei ieškoti paskutinę minutę. Antsnukis turi būti tinkamo dydžio – ne per mažas, ne per didelis. Šuo turi galėti atsivėdinti, gerti vandenį. Prieš kelionę leiskite šuniui priprasti prie antsnukio namie.

18. Ką daryti, jei šuo pabėgo kelionės metu?

Blogiausias košmaras. Pirmiausia – ne panikuokite, bet veikite greitai. Užfiksuokite vietą – GPS koordinates, kelio ženklus. Praneškite policijai ir vietinei gyvūnų globos organizacijai. Olandijoje tai „Dierenbescherming" arba „Amivedi" – registras dingusių gyvūnų. Išplatinkite nuotrauką socialiniuose tinkluose – Facebook grupės dingusiems gyvūnams veikia labai greitai. Palikite šuns antkaklį ar pledą paskutinėje žinomoje vietoje – kartais šuo grįžta prie savo kvapo. Ir svarbiausia – mikroschema. Jei šuo turi mikroschemą, bet kas jį radęs gali nuskaityti ir susisiekti su jumis. Be mikroschemos – šuo gali dingti amžiams.

19. Kaip apsaugoti šunį nuo karščio kelionės metu?

Vasarą tai rimta problema. Važiuokite anksti ryte arba vėlai vakare. Kondicionierius automobilyje – būtinybė, bet ne per šaltas – šuo gali peršalti. Vanduo visada po ranka. Šlapias rankšluostis ant narvo – garinimas vėsina. Niekada nepalikite šuns automobilyje be priežiūros, net su pravertais langais. Sustojimuose ieškokite pavėsio. Jei šuo pradeda sunkiai kvėpuoti, seilėtis, vangiai elgtis – tai šilumos smūgio požymiai. Nedelsiant vėsinkite – šlapias rankšluostis, vanduo, pavėsis. Jei reikia – veterinaras. Šilumos smūgis gali būti mirtinas per 15-20 minučių. Nepervertinkite situacijos.

Olandija - vežame šunis į Olandiją ir ką žinoti atvykus

20. Kokie šunų vedžiojimo taisyklės Olandijoje?

Olandijoje šunys turi būti vedžiojami su pavadėliu viešose vietose. Yra specialios šunų vedžiojimo aikštelės (hondenlosloopgebied), kur galima paleisti šunį be pavadėlio. Jos pažymėtos ženklais. Miestų parkuose dažnai yra atskiros zonos šunims. Šunų ekskrementus privalu surinkti – kitaip bauda iki 140 eurų. Amsterdame yra net specialūs šunų tualetai gatvėse. Skamba juokingai, bet veikia. Be to, kai kurie paplūdimiai draudžia šunis vasaros sezono metu, o kiti leidžia tik su pavadėliu. Prieš eidami į paplūdimį – patikrinkite ženklus.

21. Kur Olandijoje galima apsistoti su šunimi?

Dauguma viešbučių priima šunis – ypač tinklai kaip „Van der Valk", „Bastion Hotels", „NH Hotels". Bet visada praneškite iš anksto, kad atvykstate su augintiniu. Papildomas mokestis – nuo 10 iki 25 eurų už naktį. Yra ir šunims draugiški Airbnb butai – ieškokite su filtru „pets allowed". Kempingai – puikus variantas vasarą. Dauguma Olandijos kempingų priima šunis, dažnai be papildomo mokesčio. Vienas mano klientas su šunimi apsistojo kempinge prie jūros – šuo lakstė po paplūdimį, šeimininkas ilsėjosi. Tobulas atostogų variantas.

22. Ar Olandijoje brangu laikyti šunį?

Brangiau nei Lietuvoje, bet ne kosmiškai. Šunų mokestis – 100-200 eurų per metus, priklausomai nuo savivaldybės. Veterinaras – vizitas nuo 50 eurų, skiepai apie 30-50 eurų. Maistas – panašiai kaip Lietuvoje, gal 10-20% brangiau. Draudimas – nuo 10 eurų per mėnesį. Šunų kirpykla – 40-80 eurų. Bet yra ir pliusų – Olandijoje labai išvystyta šunų infrastruktūra. Šunų parkai, viešbučiai, restoranai, kur leidžiama su šunimis, net šunų kavinės. Šuo Olandijoje gyvena geriau nei kai kurie žmonės. Skamba kaip pokštas, bet pažiūrėkite patys.

23. Kaip Olandijoje žiūri į šunis?

Olandai myli šunis. Tai viena draugiškiausių šunims tautų Europoje. Šunys leidžiami daugumoje kavinių, restoranų, parduotuvių. Viešajame transporte – taip pat, bet su bilietu (apie 3 eurai dienai). Biuruose dažnai galima atsivesti šunį. Yra net įmonių, kurios turi „šunų dienas". Olandai rimtai žiūri į šunų gerovę – gyvūnų kankinimas baudžiamas griežtai. Jei matote, kad kažkas negerai elgiasi su šunimi – galite pranešti policijai arba „Dierenpolitie" (gyvūnų policijai). Taip, Olandijoje yra atskira gyvūnų policija. Tai sako daug.

24. Ką veikti su šunimi Olandijoje?

Labai daug. Šunų paplūdimiai – Scheveningene, Zandvoorte, Texel saloje. Šunų parkai – kiekviename mieste. Pėsčiųjų takai – Olandija plokščia, puikiai tinka ilgiems pasivaikščiojimams. Dviračių takai – galite važiuoti dviračiu, šuo bėga šalia. Šunų mokyklos – jei norite dresuoti. Šunų parodos – jei jūsų šuo veislinis. Net šunų festivaliai – „Hondenzwemmen" (šunų maudynės) kasmet rugsėjį. Ir svarbiausia – olandai nežiūri kreivai, kai vedžiojate šunį. Priešingai – dažnai sustoja, pakalbina, paglosto. Šuo Olandijoje – ne našta, o draugas.

Išvada

Vežame šunis į Olandiją kiekvieną dieną ir matome, kad tinkamas pasiruošimas daro stebuklus. Dokumentai, sveikata, patogumas – trys banginiai, ant kurių laikosi sėkminga kelionė. Jei turite klausimų – klauskite. Mes čia tam, kad padėtume.