Vežu kačiukus į Amsterdamą ir kitus naminius gyvūnus kiekvieną dieną

Kačiukai – jautriausi keleiviai iš visų naminių gyvūnų. Bent jau taip manau po visų tų metų, kai vežioju juos tarp Lietuvos ir Olandijos. Šuo gali loti, bet po poros valandų nusiramina. Katinas – gali tylėti visą kelią, bet viduje drebėti kaip lapelis. Šiame straipsnyje pasidalinsiu savo patirtimi apie kačiukų ir kitų gyvūnų pervežimą į Amsterdamą. Ne teoriškai, o remdamasis realiais atvejais – kartais gražiais, kartais ne. Nes gyvenimas nėra tobulas, o kelionės su gyvūnais – juo labiau.

Pasiruošimas – vežu kačiukus į Amsterdamą

1. Kuo kačiukų pervežimas skiriasi nuo šunų?

Kačiukai yra daug jautresni stresui nei šunys. Jie nepraneša, kad blogai jaučiasi – tiesiog tyliai kenčia. Todėl reikia atidžiau stebėti: ar kvėpuoja normaliai, ar nesmunka į narvo kampą, ar neprarado sąmonės. Šuo gali apsivemti ir toliau važiuoti. Katinui vėmimas gali reikšti dehidrataciją, kuri per kelias valandas gali tapti pavojinga. Be to, katės labiau bijo svetimos aplinkos – nauji kvapai, garsai, vibracijos. Todėl narve visada dedame antklodę iš namų, kad būtų pažįstamas kvapas. Skamba paprastai, bet tai tikrai padeda.

2. Kokio amžiaus kačiuką galima vežti?

Minimalus amžius – 15 savaičių. Iki tol kačiukas negali turėti galiojančio pasiutligės skiepo, o be jo kelionė neįmanoma. Bet praktiškai rekomenduočiau palaukti iki 4-5 mėnesių. Jaunesni kačiukai labiau pažeidžiami, greičiau dehidratuoja, sunkiau pakelia stresą. Yra buvę atvejų, kai savininkai prašė vežti 12 savaičių kačiuką – atsisakiau. Ne dėl taisyklių, o dėl sveiko proto. Mažas kačiukas gali neišgyventi ilgos kelionės, ypač jei dar nėra atjunkytas nuo motinos. Palaukite porą mėnesių – jūsų kačiukas bus stipresnis ir pasiruošęs.

3. Kaip pripratinti kačiuką prie kelionės narvo?

Lėtai ir kantriai. Padėkite narvą kambaryje, palikite atvirą, įdėkite vidun mėgstamą pledą ar žaislą. Leiskite kačiukui pats tyrinėti – neverčiame. Po kelių dienų pradėkite maitinti kačiuką narve – įdėkite maisto lėkštę vidun. Kai kačiukas ramiai ėda narve, uždarykite dureles trumpam – 5 minutes, paskui 10, paskui pusvalandį. Visa tai trunka mažiausiai savaitę. Jei skubate – kačiukas tai pajus ir dar labiau bijos. Mano patirtis rodo, kad geriausiai adaptuojasi tie kačiukai, kurių savininkai pradeda ruoštis likus mėnesiui iki kelionės.

4. Ką dėti į narvą kelionės metu?

Antklodę ar pledą iš namų – tai svarbiausia. Kvapas ramina. Nedėkite maisto – kačiukas gali apsivemti. Vanduo – specialus buteliukas, tvirtinamas prie narvo grotelių. Galite įdėti vieną žaislą, bet ne per daug – erdvė turi likti. Ant dugno – sugeriantį paklotą, jei kačiukas nusišlapintų. Ir dar vienas dalykas, kurio daugelis nežino: uždenkite narvą lengva medžiaga iš trijų pusių. Palikite tik priekį atvirą. Tai sukuria kačiukui jausmą, kad jis urve – saugiau. Aš pats tai išmokau iš vienos katės savininkės, kuri dirbo zoopsichologe. Iš pradžių skeptiškai vertinau, bet rezultatas akivaizdus.

5. Ar reikia kačiukui raminamųjų vaistų?

Aš nerekomenduoju. Raminamieji vaistai slopina ne tik baimę, bet ir organizmo gebėjimą reguliuoti temperatūrą. Ilgoje kelionėje tai pavojinga. Vietoj vaistų – feromonų purškalas (Feliway), kuris purškiamas ant antklodės 30 minučių prieš kelionę. Jis neslopina, bet ramina natūraliai. Jei veterinaras vis tiek rekomenduoja vaistus – prašykite mažiausios dozės ir būtinai išbandykite namie prieš kelionę. Vieną kartą savininkė davė katinui raminamųjų be bandymo – katinas taip apsvaigo, kad vos kvėpavo. Sustojome, laukėme, kol praeis poveikis. Nuo tada visada klausiu, ar vaistai buvo išbandyti.

Kelionė – naminių gyvūnų pervežimas kiekvieną dieną

6. Kaip dažnai darote stoteles su kačiukais?

Kas 3 valandas, kartais dažniau. Kačiukams reikia patikrinti vandenį, įsitikinti, kad viskas gerai. Bet paties kačiuko neišimu iš narvo – tai per daug stresuotų. Tik patikrinu vizualiai, pakeičiu vandenį jei reikia, pataisau antklodę. Šunims leidžiu išeiti, prasimankštinti. Kačiukams – ne. Vieną kartą klientas paprašė „paleisti katiną pabėgioti" per stotelę. Paaiškinau, kad katinas gali išsigąsti ir pabėgti svetimoje vietoje. Jis supyko, bet sutiko. Gerai, kad sutiko – mes buvome Vokietijos autostrados poilsio aikštelėje, aplink mašinos, sunkvežimiai. Katinas būtų išbėgęs ir galėjo žūti.

7. Ką daryti, jei kačiukas pradeda kniaukti kelyje?

Pirmos 30 minučių – ignoruoti. Kačiukas adaptuojasi, kniaukimas normalus. Po to – patikrinti, ar viskas gerai: vanduo, temperatūra, antklodė. Jei kniaukimas tęsiasi ilgiau nei valandą – galbūt kačiukas serga arba labai išsigandęs. Sustojame, leidžiame ramiai pastovėti, kalbamės su kačiuku ramiai. Keista, bet balsas padeda. Aš nežinau, ar katės supranta žodžius, bet jos reaguoja į toną. Ramus, žemas balsas veikia geriau nei aukštas ir susijaudinęs. Kartą vežiau katiną, kuris kniaukė 4 valandas iš eilės. Pasirodo, jis tiesiog norėjo, kad kas nors kalbėtų. Pradėjau jam pasakoti apie savo dieną – nurimo. Juokinga, bet tiesa.

8. Ar vežate kelis kačiukus vienu metu?

Taip, bet kiekvienas atskirame narve. Net jei jie broliai ir sesės, kelionės metu gali susipykti – stresas keičia elgesį. Atskiri narvai, bet gali stovėti šalia, kad jaustų vienas kito kvapą. Maksimaliai vežame 4-5 kačiukus vienu metu – daugiau nebėra vietos ir dėmesio kiekvienam. Yra buvę, kad vežiau tris kačiukus iš tos pačios vados. Vienas miegojo visą kelią, antras kniaukė, trečias tylėjo bet drebėjo. Visi trys skirtingi charakteriai, nors augo kartu. Po kelionės savininkė sakė, kad visi adaptavosi skirtingai – vienas iš karto, kitas po savaitės, trečias po mėnesio.

9. Kaip palaikote temperatūrą transporto priemonėje?

Turime kondicionierių ir šildytuvą. Vasarą palaikome 20-22 laipsnius, žiemą – 18-20. Svarbu, kad nebūtų skersvėjo – narvai pastatomi taip, kad oras cirkuliuotų, bet nepūstų tiesiai į gyvūną. Turime termometrą, kurį stebime kas valandą. Vasarą ypač pavojinga – automobilyje temperatūra gali pakilti per kelias minutes, jei sustojame ir išjungiame variklį. Todėl stotelėse visada paliekame veikiantį kondicionierių arba atidarame langus. Vieną kartą Vokietijoje, per karščius, kondicionierius sugedo. Sustojome autoservise, taisėme 3 valandas. Kačiukai laukė pavėsyje su atvirais langais. Nemalonu, bet visi išgyveno.

10. Ar vežate kačiukus su kitais gyvūnais?

Taip, bet narvai statomi atskirai, pageidautina toliau vienas nuo kito. Šuo gali loti ant katės, katinas gali išsigąsti. Jei vežame šunį ir katiną kartu, tarp jų dedame pertvarą arba uždangą, kad nematytų vienas kito. Kvapą jaus, bet nematys – tai sumažins stresą. Yra buvę atvejų, kai savininkai prašė vežti šunį, katiną ir triušį vienu metu. Trys skirtingi gyvūnai, trys skirtingi poreikiai. Išsprendėme taip: šuo priekyje, katinas viduryje, triušis gale. Kiekvienas savo erdvėje. Kelionė praėjo be incidentų, bet buvo sudėtinga.

Dokumentai – kačiukų gabenimas į Amsterdamą

11. Kokie dokumentai reikalingi kačiukui?

Tas pats kaip ir suaugusiai katei: pasas, mikroschema, pasiutligės skiepas. Bet kačiukams dažnai trūksta skiepų – jie tiesiog per jauni. Todėl prieš vežant reikia įsitikinti, kad viskas atlikta. Jei kačiukas neskiepytas – skiepyti ir laukti 21 dieną. Jei mikroschemos nėra – implantuoti. Visa tai užtrunka, tad planuokite iš anksto. Mano patirtis rodo, kad pusė kačiukų, kuriuos vežu, turi kažkokių dokumentų trūkumų. Savininkai dažnai nežino, kad reikia paso ar mikroschemos. Tada prasideda skubus tvarkymas, stresas, papildomos išlaidos. Paprasčiau pasitikrinti prieš mėnesį.

12. Ar Olandija turi specialius reikalavimus kačiukams?

Olandija laikosi ES standartų, tad papildomų reikalavimų nėra. Bet yra vienas niuansas – jei kačiukas jaunesnis nei 15 savaičių, jo negalima skiepyti nuo pasiutligės, o be skiepo negalima keliauti. Tai užburtas ratas. Tiesa, yra išimtis – jei kačiukas keliauja su motina, kurios skiepai galioja, ir jei kačiukas gimė po motinos paskiepijimo, gali būti leidžiama. Bet tai labai specifinis atvejis ir reikia veterinaro pažymos. Paprasčiau palaukti, kol kačiukas sulauks reikiamo amžiaus. Kantrybė šiuo atveju – geriausias draugas.

13. Ką daryti, jei kačiukas neturi paso?

Eiti pas veterinarą ir gauti. Paprasta. Pasas išduodamas tą pačią dieną, kainuoja apie 15-25 eurus. Reikia atsinešti kačiuką su mikroschemos numeriu. Jei mikroschemos nėra – pirmiausia implantuoti, tada gauti pasą. Viskas gali būti padaryta per vieną vizitą pas veterinarą. Bet yra problema – jei veterinaras neturi ES paso blankų, gali tekti ieškoti kitos klinikos. Mažesniuose miestuose tai kartais nutinka. Skambinkite iš anksto ir patikrinkite. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – jokių problemų. Mažesniuose miestuose – gali tekti važiuoti į didesnį.

14. Ar reikia kačiukui sveikatos patikros prieš kelionę?

Privaloma – ne. Rekomenduojama – taip. Veterinaras gali patikrinti, ar kačiukas sveikas pakankamai kelionei. Ypač svarbu, jei kačiukas neseniai sirgo arba jei yra abejonių dėl sveikatos. Mes visada prašome savininkų parodyti veterinaro pažymą, kad gyvūnas tinkamas transportavimui. Tai ne privaloma, bet apsaugo ir mus, ir savininką. Vieną kartą vežiau katiną, kuris atrodė sveikas, bet pusiaukelėje pradėjo viduriuoti. Pasirodo, jis turėjo parazitų, apie kuriuos savininkas nežinojo. Po to visada rekomenduoju atlikti išmatų tyrimą prieš kelionę.

15. Kaip tvarkomi dokumentai, jei kačiukas dar neturi vardo?

Pase turi būti vardas. Jei kačiukas dar nepavadintas – sugalvokite laikiną. Tai gali būti bet kas – „Mažylis", „Rainiukas", „Pūkis". Svarbu, kad vardas sutaptų pase ir kituose dokumentuose. Vėliau, jei norėsite pakeisti, galėsite tai padaryti pas veterinarą. Keista situacija, bet nutinka – ypač kai kačiukas keliauja iš prieglaudos arba kai savininkas dar neapsisprendė dėl vardo. Man asmeniškai juokingiausias atvejis buvo, kai pase buvo įrašyta „Bevardis Nr. 3". Veterinaras turėjo humoro jausmą.

Atvykimas – vežu kačiukus ir kitus gyvūnus į Amsterdamą

16. Kaip pristatote kačiuką naujam savininkui?

Atsargiai. Narvą nešame uždarytą, į patalpą, kur ramu. Tik tada atidarome. Leidžiame kačiukui pačiam išeiti – neverčiame. Jei kačiukas bijo, paliekame narvą atvirą ir laukiame. Kartais tai trunka minutes, kartais valandas. Svarbu neskubinti. Naujam savininkui visada paaiškinu: pirmą dieną neimkite kačiuko ant rankų, nekvieskite svečių, neleiskite vaikams gaudyti. Leiskite jam pabūti vienam, apsiprasti. Tie, kurie klauso, turi mažiau problemų. Tie, kurie neklauso – skambina po dviejų dienų ir klausia, kodėl katinas slepiasi po lova.

17. Ką daryti, jei kačiukas atsisako išeiti iš narvo?

Palikti narvą atvirą ir išeiti iš kambario. Kačiukas išeis, kai pasijus saugiai. Tai gali užtrukti nuo kelių minučių iki kelių valandų. Negalima traukti kačiuko jėga – tai tik padidins stresą. Galite įdėti skanėstą prie narvo durų, kad vilioptų. Bet svarbiausia – kantrybė. Vieną kartą Amsterdame kačiukas neišėjo iš narvo 6 valandas. Savininkė jaudinosi, skambino kas pusvalandį. Aš raminau, sakiau – palaukite. Galiausiai, apie vidurnaktį, katinas pats išlindo, suvalgė maisto ir užmigo ant sofos. Ryte savininkė parašė žinutę: „Viskas gerai, jis dabar karaliauja ant mano pagalvės."

18. Ar padedate, jei kačiukas suserga po kelionės?

Ne veterariškai – aš ne veterinaras. Bet galiu rekomenduoti patikimą kliniką Amsterdame, paaiškinti, ką pasakyti veterinarui, padėti susisiekti. Jei kačiukas suserga per 24 valandas po pristatymo, visada prašome pranešti – galbūt tai susiję su kelionės stresu, ir tai svarbu žinoti. Bet atsakomybė už gyvūno sveikatą po pristatymo tenka savininkui. Mes atsakingi už transportavimą, ne už sveikatą. Skamba griežtai, bet kitaip negalima – kitaip kiekvienas peršalimas taptų mūsų problema.

19. Kaip elgtis, jei kačiukas pabėgo Amsterdame?

Iš karto pranešti vietinei gyvūnų prieglaudai (Dierenasiel), policijai, kaimynams. Amsterdamas turi gerą gyvūnų paieškos sistemą – mikroschema padės, jei kas nors randa. Bet geriau išvengti tokios situacijos. Kačiuką visada perduodame uždaroje patalpoje, ne lauke. Jei savininkas prašo pristatyti į parką ar gatvę – atsisakome. Saugumas svarbiau nei patogumas. Yra buvę atvejų, kai savininkai prašė pristatyti prie kavinės, nes jie „pietauja". Atsakau: „Baigsite pietauti, tada susitiksime saugioje vietoje." Skamba griežtai, bet kačiukas nėra pica, kurios galima laukti prie stalo.

20. Ar vežate kačiukus atgal į Lietuvą?

Taip, abiem kryptimis. Principas tas pats – pasas, skiepai, narvas, saugi kelionė. Dažnai vežame kačiukus, kurie buvo Amsterdame laikinai – savininkas dirbo, dabar grįžta. Arba kačiukus, kurie buvo dovanoti Olandijoje, bet naujas savininkas negali jų laikyti. Tokių atvejų daugiau, nei galėtumėte pagalvoti. Gyvenimas keičiasi – žmonės išsiskiria, kraustosi, praranda darbą. Kačiukas lieka be namų. Mes vežame atgal, pas naują šeimininką Lietuvoje. Liūdna kartais, bet tai geriau nei gatvė.

Kainos – kačiukų transportavimas į Amsterdamą

21. Kiek kainuoja kačiuko pervežimas?

Maždaug 250-350 eurų, priklausomai nuo maršruto ir papildomų paslaugų. Tai pigiau nei didelio šuns, nes mažesnis narvas, mažiau vietos, mažiau rūpesčių. Bet jei reikia skubiai – kaina gali kilti. Jei reikia papildomų veterinarinių paslaugų – taip pat. Visada duodame tikslią kainą prieš kelionę. Ir dar – jei vežate du kačiukus, antram taikome nuolaidą. Nes logika paprasta: vienas kačiukas užima pusę vietos, du kačiukai – visą. Bet kuro sąnaudos tos pačios, tad dalį sutaupome ir dalį perduodame jums.

22. Ar kaina priklauso nuo kačiukų skaičiaus?

Taip, bet ne linijiniu būdu. Vienas kačiukas – bazinė kaina. Du – bazinė plius 60-70 procentų. Trys – bazinė plius 120 procentų. Daugiau nei trys – derinama individualiai. Logika paprasta: kuo daugiau kačiukų, tuo daugiau darbo, bet mašina ta pati. Todėl didesnis kiekis vienu metu visada pigiau nei atskiros kelionės. Bet yra riba – jei kačiukų penki ar daugiau, reikia specialaus leidimo vežti gyvūnus komerciniais tikslais. Tai Olandijos reikalavimas, ne mūsų.

23. Ar yra nuolaidų dažniems klientams?

Taip. Jei vežate gyvūną ne pirmą kartą, taikome 10 procentų nuolaidą. Jei rekomenduojate mus savo draugams ir jie užsisako – dar 5 procentai kitai kelionei. Nuolaidos nesumuojamos daugiau nei 15 procentų. Bet svarbiau nei nuolaida – pasitikėjimas. Dažnas klientas žino, ko tikėtis, mes žinome jo gyvūną. Tai palengvina viską. Viena šeima veža pas mus savo katiną jau ketvirtą kartą – kasmet vasarą į Amsterdamą, rudenį atgal. Katinas mus jau pažįsta, ramiai sėda į narvą. Tokiais atvejais darbas tampa malonumu.

24. Ką daryti, jei negaliu sumokėti visos sumos iš karto?

Galima mokėti dalimis. Pusė avansu, pusė prieš kelionę. Arba trečdalis avansu, trečdalis prieš išvykimą, trečdalis pristatymo metu. Svarbu, kad viskas būtų sumokėta iki gyvūno pristatymo. Išsimokėtinai nesiūlome – tai per daug administracinio darbo. Bet lankstumo turime. Suprantame, kad gyvūno pervežimas nėra pigus, ypač jei dar reikia mokėti už veterinarą, pasą, narvą. Jei situacija sunki – pasikalbėkime, gal rasime sprendimą. Svarbiausia – ne dingti likus dienai iki kelionės.

Kiti gyvūnai – vežame ne tik kačiukus

25. Ar vežate triušius, žiurkėnus ir kitus smulkius gyvūnus?

Taip, vežame. Triušiai, žiurkėnai, jūrų kiaulytės, šinšilos – visi gali keliauti. Reikalavimai panašūs kaip katėms: pasas, mikroschema, skiepai. Bet smulkiems gyvūnams dažnai nėra skiepų, tad veterinaras tiesiog patvirtina, kad gyvūnas sveikas. Narvas turi būti tinkamo dydžio, su ventiliacija. Triušiams reikia daugiau erdvės nei žiurkėnams. Šinšilos – labai jautrios temperatūros pokyčiams, tad reikia papildomos priežiūros. Vieną kartą vežiau šinšilą, kurios savininkė davė man puslapio instrukciją apie temperatūrą, drėgmę, maitinimą. Iš pradžių pagalvojau – per daug. Bet kai pamačiau, kaip šinšila reaguoja į menkiausią temperatūros pokytį, supratau – ji teisi.

26. Ko negalima vežti?

Egzotinių gyvūnų be specialaus leidimo – gyvačių, driežų, vorų. Laukinių gyvūnų – jokių būdu. Gyvūnų, kurie serga užkrečiamomis ligomis. Ir dar – gyvūnų be dokumentų. Tai skamba akivaizdžiai, bet kartais žmonės bando. „Čia tik žiurkėnas, kam jam pasas?" – klausia. Atsakau: „ES reglamentas neskirsto gyvūnų pagal dydį." Žiurkėnui reikia tiek pat dokumentų, kiek ir vokiečių aviganiui. Biurokratija, bet tokia realybė. Geriau susitvarkyti dokumentus nei rizikuoti gyvūno konfiskavimu pasienyje.

Išvada

Kačiukų ir kitų gyvūnų pervežimas į Amsterdamą – tai daugiau nei tiesiog transportavimas. Tai rūpestis, atsakomybė ir kartais kantrybės išbandymas. Kiekvienas gyvūnas nusipelno saugios kelionės, o kiekvienas savininkas – ramybės, kad jo augintinis gerose rankose. Jei turite klausimų – klauskite. Atsakysiu taip, kaip suprantu, be gražių žodžių. Nes jūsų kačiukui nereikia gražių žodžių – jam reikia saugios kelionės.