Vežame gyvūnus Roterdamas Lietuva kiekvieną dieną

Kas rytą išvažiuojame maršrutu Roterdamas–Lietuva. Kai kam tai skamba banaliai, bet patikėkit – kai gyvūnas laukia uoste ir jūs nežinot, kada jį pasieksit, kasdienis grafikas yra viskas. Vežam kates, šunis, kartais triušius, porąsyk teko net papūgą. Žmonės skambina visokiais laikais, dažniausiai vėlai vakare, kai jau supranta, kad patys nespės. Ir tada mes įsijungiam. Šitas straipsnis apie tai, kaip tas pervežimas iš tikrųjų vyksta, ką reikia žinot ir ko dažniausiai klausia. Be blizgučių, tiesiog iš patirties.

Kainos – gyvūnų pervežimas iš Roterdamo į Lietuvą

1. Kiek kainuoja gyvūno pervežimas iš Roterdamo į Lietuvą?

Kaina priklauso nuo gyvūno dydžio, narvo matmenų ir maršruto eiliškumo. Standartinis šuo, kuris telpa į vidutinį transportavimo narvą, paprastai kainuoja nuo 180 iki 350 eurų. Mažesni gyvūnai – katės, šuniukai – atsieina mažiau, nes užima mažiau vietos ir rečiau reikalauja papildomų stojimų. Dideli veislės, pavyzdžiui, vokiečių aviganiai ar labradorai, kainuoja brangiau dėl svorio ir erdvės poreikio. Kartais žmonės stebisi, kodėl kaina svyruoja – atsakymas paprastas: ne visada vienodai tuščia mašina važiuoja. Jei vieną dieną vežam penkis gyvūnus, kitą – tik vieną, logistika keičiasi. Todėl tikslią kainą visada sakom po to, kai žinom gyvūno parametrus. Tiksliai dabar pasakyt negaliu, bet orientyras toks.

2. Ar yra papildomų mokesčių, apie kuriuos ne visi žino?

Taip, yra. Pavyzdžiui, jei gyvūnui reikia specialaus dėmesio – gal serga, gal reikia vaistų duot kelyje – tada priskaičiuojam simbolinį priedą. Arba jei reikia vykt ne pagrindiniu maršrutu, o sukt į kažkurį miestą specialiai vienam gyvūnui, tada kaina auga. Bet tai ne paslėpti mokesčiai – viską pasakom prieš sutardami. Kartą klientė iš Utrechto skambino, sakė, kad kitur jai už papildomą stojimą paprašė 100 eurų viršaus. Pas mus taip nebūna. Jei sutariam kainą, ji tokia ir lieka. Nebent pats klientas prašo kažką papildomai. Aišku, degalų kainos kinta, bet čia jau mūsų reikalas, ne kliento.

3. Kaip apskaičiuojama kaina – pagal svorį ar pagal narvo dydį?

Dažniausiai pagal narvo dydį, nes tai tiesiogiai lemia, kiek vietos mašinoje užims gyvūnas. Svoris svarbus tik kraštutiniais atvejais – jei gyvūnas labai sunkus ir reikia specialios įrangos pakrovimui. Paprastai prašom kliento atsiųst nuotrauką su gyvūnu prie matavimo juostos arba tiesiog pasakot, koks narvas bus. Vienas vyras iš Hagojės bandė sutaupyt ir paėmė mažesnį narvą, nei reikėjo. Šuo, aišku, netilpo normaliai. Teko vietoj ieškot didesnio. Tai ir laiko kainavo, ir nervų. Todėl sakom – geriau tiksliai pasakyt dydį iš anksto, nei bandyt taupyt ant vietos. Kaina skaičiuojama sąžiningai, bet ji priklauso nuo realių parametrų.

4. Ar galima derėtis dėl kainos?

Gali bandyt, bet ne visada yra kur. Mes nedarom dirbtinų antkainių, kuriuos paskui "nuleidžiam" derybose. Kaina, kurią sakom, jau yra sąžininga. Aišku, jei vežat du ar tris gyvūnus iš tos pačios šeimos, visada randam kompromisą – kainos nesudėjam tiesiog dvigubai. Kartais žmonės klausia, ar galima palaukt, kol bus daugiau gyvūnų maršrute, kad kaina būtų mažesnė. Galima, bet tada reikia derintis prie mūsų grafiko, o ne mes prie jūsų. Yra buvę, kad žmogus laukė savaitę, kol susirinko grupė. Sutaupė 40 eurų. Ar vertėjo – čia jau kiekvienas sprendžia pats.

Trukmė – kiek laiko užtrunka kelionė

5. Kiek laiko trunka pervežimas iš Roterdamo į Lietuvą?

Paprastai 18–22 valandos, priklausomai nuo maršruto, eismo ir kelių būklės. Važiuojam per Vokietiją, Lenkiją, tada Lietuva. Žiemą, kai Lenkijoj keliai pasidaro slidūs, kelionė pailgėja. Vienąsyk sausio mėnesį užtrukom beveik 24 valandas dėl sniego netoli Poznanės. Gyvūnai tuo metu jau buvo pavargę, bet nieko – stojom, leidom pasivaikščiot, davėm vandens. Pagal ES reglamentą gyvūnai turi būt šeriami kas 24 valandas, bet mes stojam dažniau. Taigi realiai – viena para su viskuo. Kai kurie klientai prašo greičiau, bet čia ne krovinys – gyvūnas negali sėdėt be pertraukos tiek laiko.

6. Ar būna vėlavimų ir ką tada daryti?

Būna. Ne dažnai, bet būna. Pavyzdžiui, vasarą, kai pusė Europos važiuoja atostogaut, autostrados Vokietijoj užsikemša. Arba pasitaiko eismo įvykis ir stovim valandą. Tokiais atvejais visada informuojam klientą – skambinam arba rašom žinutę. Vienas klientas, kuris laukė Vilniuj, nervinosi, kad pavėluosim dvi valandas. Suprantu, bet ką padarysi – kelyje visko būna. Svarbu, kad gyvūnas saugus, o ne kad atvažiuojam minute tiksliau. Kartais žmonės planuoja pasiimt gyvūną prieš darbą, o mes pavėluojam. Tada rekomenduojam susiderint su kaimynu ar draugu, kuris galėtų priimt. Arba tiesiog palaukt. Gyvūnas iškentės tą pusvalandį.

7. Ar galima pasirinkti išvykimo laiką?

Iš dalies. Mes turim pagrindinį grafiką – paprastai išvykstam ryte, apie 7–8 valandą. Bet jei yra poreikis, kartais galim pritaikyt. Pavyzdžiui, jei klientas gali atvežt gyvūną tik vakare, galim išvykt naktį. Tai brangiau, nes vairuotojas dirba neįprastu laiku, bet įmanoma. Yra buvę, kad žmogus skambino penktadienį ir prašė, kad šeštadienį ryte būtų Lietuvoj – jo mama laukė šuns, kurį anūkai parsivežė iš Olandijos. Susitarėm, išvažiavom penktadienio naktį, šeštadienį popiet jau buvo vietoj. Bet čia išimtys, o ne taisyklė. Planuot geriau bent 3–4 dienas į priekį.

Dokumentai – kokie reikalingi gyvūnų pervežimui

8. Kokie dokumentai reikalingi vežant gyvūną iš Roterdamo?

Pirmiausia – gyvūno pasas. Europos augintinių pasas, kurį išduoda veterinaras. Jame turi būti žymos apie skiepus, ypač pasiutligės. Be to, gyvūnas turi būti suženklintas mikroschema – tai privaloma nuo 2004 metų ES. Jei vežat ne pirmą kartą, viskas paprasčiau. Bet jei pirmas kartas – rekomenduoju nueit pas veterinarą likus bent savaitei iki kelionės. Kartą klientė atsiuntė dokumentus, kurie buvo nebegaliojantys – pasiutligės skiepas pasibaigęs prieš du mėnesius. Teko laukt, kol pakartotinai paskiepys ir praeis 21 diena. Tai nemalonu, bet taisyklės yra taisyklės. Veterinarai Olandijoj tai žino, bet kartais klientai pamiršta pasitikrint.

9. Ar reikia sveikatos pažymėjimo kiekvienai kelionei?

Taip, sveikatos pažymėjimą (sertifikatą) išduoda oficialus veterinaras ne anksčiau kaip prieš 48 valandas iki kelionės. Jį reikia ir vežant iš Nyderlandų į Lietuvą. Skamba sudėtingai, bet iš tiesų tai procedūra trunkanti 15–20 minučių. Veterinaras apžiūri gyvūną, patikrina dokumentus ir išduoda popierių. Olandijoj yra nemažai veterinarijos klinikų, kurios tai daro – tiesiog reikia susirast artimiausią. Vienas klientas bandė sutaupyt ir ėjo pas neoficialų veterinarą, kuris "viską sutvarkys". Rezultatas – dokumentai netinkami, teko važiuot kitą dieną pas tinkamą. Sutaupė gal 20 eurų, prarado pusę dienos. Neverta taip rizikuot.

10. Ką daryti, jei dokumentai netvarkingi?

Tada negalim vežt. Paprasta. Muitinėj gali sustabdyt, patikrint dokumentus, ir jei kažkas ne taip – ne tik kad nepraleis, bet dar ir baudą gali duot. Gyvūnas gali būt laikinai izoliuotas, o tai stresas ir jam, ir savininkui. Todėl visada prašom atsiųst dokumentų kopijas prieš kelionę. Mes patikrinam, pasakom, jei kažko trūksta. Yra buvę, kad žmogus atsiuntė pasą, kuriame netinkamai įrašytas mikroschemos numeris. Teko kreiptis į veterinarą, kuris išdavė pasą, kad pataisyt. Užtruko dvi dienas, bet geriau taip, nei stovėt pasieny ir aiškintis. Mes ne advokatai, bet patirtis leidžia atpažint problemas iš anksto.

Sąlygos – ką reikia žinoti prieš vežant

11. Kokiomis sąlygomis vežami gyvūnai?

Kiekvienas gyvūnas vežamas individualiame narve, pritaikytame jo dydžiui. Mašinoje palaikoma stabili temperatūra – vasarą ne per karšta, žiemą ne per šalta. Turim ventiliaciją, nes be jos gyvūnai iškart pradeda nervintis. Stojam kas 4–5 valandas, leidžiam pasivaikščiot (jei tai šuo), duodam vandens. Katės paprastai nenori išeit iš narvo, tai jų neverčiam. Vienas katinas, vardu Bricius, visą kelią iš Roterdamo praleido narve ir tik prie Vilniaus pradėjo murkt. Šeimininkė sakė, kad jis toks – kelionėse ramus, bet namie velnias. Kiekvienas gyvūnas individualus, bet sąlygos visada vienodos – saugios ir patogios.

12. Ar galima vežti gyvūną be narvo?

Ne, tai draudžiama. Ir ne tik pagal taisykles – tai tiesiog pavojinga. Laisvas gyvūnas mašinoje gali išgąst vairuotoją, gali susižeist staigiai stabdant, gali pabėgt, kai atidarom duris. Vienas žmogus prašė, kad jo mažas jorkšyras važiuot ant sėdynės, nes "jis taip įpratęs". Suprantu, bet rizika per didelė. Mažas šuo gali nukrist, susitrenkt arba tiesiog įlįst po pedalais. Mes turim tinkamų narvų net mažiausiems gyvūnams. Ir patikėkit – gyvūnas narve jaučiasi saugiau nei laisvas svetimoj mašinoj. Yra tyrimų, kurie tai patvirtina. Narvas nėra bausmė – tai saugumo garantas.

13. Kaip elgtis, jei gyvūnas bijo kelionių?

Yra keli būdai. Pirmiausia – pratinti prie narvo likus bent savaitei iki kelionės. Padėt narvą namie, įdėt mėgstamą pledą ar žaislą, leist gyvūnui ten užeit savanoriškai. Veterinarai kartais skiria raminamųjų, bet mes prieš stiprius medikamentus – gyvūnas gali būt per daug apsnūdęs ir sunkiai atsigaut. Geriau natūralūs preparatai, feromonų purškikliai arba paprasčiausias pratimas. Viena moteris iš Roterdamo turėjo šunį, kuris kaskart vemdavo mašinoj. Pratino jį palaipsniui – pirmiausia sėdėdavo mašinoj nejuda, paskui trumpi pasivažinėjimai. Po dviejų savaičių šuo važiavo pas mus be problemų. Reikia kantrybės, bet veikia.

14. Ar galima vežti sergantį gyvūną?

Priklauso nuo ligos. Jei tai lėtinė būklė, kuri kontroliuojama vaistais – galima, bet reikia aiškiai informuot mus ir turėt veterinaro pažymą. Jei ūmi liga, karščiavimas, viduriavimas – tada ne. Ne tik dėl taisyklių, bet ir dėl paties gyvūno sveikatos. Kelionė sergančiam gyvūnui – papildomas stresas, kuris gali pablogint būklę. Yra buvę, kad žmogus bandė nuslėpt, jog jo šuo viduriuoja. Mašinoj pradėjo dvokt, teko stot, valyt, o šuo dar labiau nusilpo. Galiausiai sustojom Lenkijoj ir iškvietėm veterinarą. Dvi valandos prarastos, gyvūnas nukentėjo. Geriau atvirai pasakyt – mes suprasim ir padėsim priimt sprendimą.

Paruošimas – kaip paruošti gyvūną kelionei

15. Ką dėti į narvą kartu su gyvūnu?

Mėgstamą pledą arba skudurėlį su namų kvapu. Žaislą, bet ne per didelį, kad neužimt vietos. Vandens buteliuką ar specialų gertuvę, pritvirtinamą prie narvo. Maisto – nebūtinai, nes dauguma gyvūnų kelionėje neėda, bet jei ilgesnė kelionė – įdėkit. Vienas šeimininkas įdėjo visą kilogramą sauso maisto, tai pusė išbyrėjo po mašiną. Užtenka nedidelio kiekio. Svarbu – jokių kaulų ar skanėstų, kurie gali užspringt. Ir dar – nepamirškit įdėt popierinį rankšluostį arba sugeriančio kilimėlio, nes kartais nutinka "nelaimė". Geriau būt pasiruošus, nei po to valyt sėdynes.

16. Kaip paruošti gyvūną dieną prieš kelionę?

Paprastai. Neperšert, bet ir nepalikt alkano. Šuniui duokit pavalgyt likus 3–4 valandom iki kelionės. Katinui – panašiai. Prieš pat kelionę išveskit pasivaikščiot, kad galėtų atlikt reikalus. Jei gyvūnas ilgai nebuvo mašinoj, galit padaryt trumpą pasivažinėjimą vakare, kad priprastų prie judesio. Viena moteris iš Amsterdamo padarė klaidą – visą dieną prieš kelionę neleido katei išeit iš namų, nes "bijau, kad pabėgs". Rezultatas – katė visą kelionę spiegė, nes buvo prisikaupus energijos. Leiskit gyvūnui normaliai judėt prieš kelionę, tai sumažins stresą. Paprastas dalykas, bet dažnai pamirštamas.

17. Ar reikia gyvūną ženklinti papildomai prieš kelionę?

Ne, mikroschema užtenka. Bet rekomenduoju patikrint, ar ji veikia. Nueikit pas veterinarą, paprašykit nuskaityt – užtrunka minutę. Kartais mikroschema pasislenka arba sugenda. Yra buvę pasieny, kai muitininkas nuskaitė ir numeris nesutapo su dokumentais. Pasirodo, veterinaras klaidingai įrašė vieną skaičių. Užtruko pusvalandį aiškintis, bet viskas gerai baigėsi. Jei būtume patikrinę iš anksto – būtume išvengę streso. Be to, galit užsidėt antkaklį su telefono numeriu – tai neprivaloma, bet praktiška. Jei kas nors nutinka, žmogus gali iškart paskambint. Papildomas saugumas, kuris nieko nekainuoja.

Procesas – kaip vyksta gyvūnų pervežimas

18. Kaip vyksta gyvūno paėmimas Roterdame?

Susitariam vietą ir laiką. Paprastai paimam tiesiai iš namų arba iš sutartos vietos – kartais žmogus dirba ir negali laukt, tai sutariam prie kokio prekybos centro. Atvykstam, apžiūrim dokumentus, patikrinam gyvūno būklę, įkraunam narvą į mašiną. Viskas trunka 15–20 minučių. Vienas vyras iš Roterdamo centro prašė, kad paimtume 6 valandą ryto, nes jis turi į darbą. Nebuvo problema – atvažiavom, paėmėm, jis išėjo ramus. Bet būna ir kitaip – kartą moteris pavėlavo 40 minučių, nes "šuo pabėgo iš vonios". Laukėm, nes ką darysi. Gyvūnai turi savo planus, kurie ne visada sutampa su mūsų.

19. Ką daryti, jei gyvūnas susirgo kelyje?

Turim pirmosios pagalbos rinkinį gyvūnams ir kontaktus veterinarijos klinikų kelyje. Jei kas nors nutinka – sustojam, įvertinam situaciją. Jei reikia – vežam pas veterinarą. Lenkijoj turim pažįstamą veterinarą netoli Lodzės, kuris priima ir naktį. Yra buvę, kad šuniui pakilo temperatūra. Sustojom, iškvietėm, veterinaras davė vaistų, šuo atsigavo, važiavom toliau. Šeimininkė iš Vilniaus iškart skambino, kai pasakėm kas vyksta. Ji norėjo, kad grįžtam atgal. Bet veterinaras sakė, kad gyvūnui pavojingo nėra. Po trijų valandų šuo jau miegojo narve kaip niekur nieko. Svarbiausia – reaguot greitai ir neignoruot simptomų.

20. Kaip gyvūnas perduodamas atvykus į Lietuvą?

Susitariam su gavėju vietą. Paprastai tai būna namai, bet kartais ir degalinė ar prekybos centro aikštelė. Vienas senjoras iš Kauno prašė, kad atvežtume tiesiai į kiemą, nes sunkiai vaikščiojo. Nuvažiavom, atidavėm šunį, žmogus vos nesusigraudino. Šuo taip pat – iškart į glėbį. Tokie momentai primena, kodėl tai darom. Žinoma, visada prašom parodyt asmens dokumentą – reikia įsitikint, kad gyvūnas atiduotas tam, kam priklauso. Kartais atvažiuoja kitas žmogus, nei kuris užsakė – tada skambinam savininkui ir patvirtinam. Saugumas visada pirmoj vietoj. Perdavimas trunka 5–10 minučių, pasirašom dokumentus ir viskas.

Draudimas – kas nutinka, jei kas nors nutinka

21. Ar gyvūnas yra draudžiamas pervežimo metu?

Taip, visi gyvūnai yra draudžiami. Turim transporto draudimą, kuris apima ir gyvus krovinius. Bet nuoširdžiai pasakius – per daug metų neturėjom rimtų incidentų. Vienintelis atvejis buvo, kai katė subraižė vairuotoją per narvą. Bet tai ne draudimo atvejis, o tiesiog darbo rizika. Draudimas svarbus, jei nutiktų kas nors rimto – avarija, liga, praradimas. Bet mes taip atsargiai dirbam, kad tokie scenarijai teoriniai. Klientai kartais klausia, ar galima papildomai apsidraust. Galima, bet mūsų praktika rodo, kad nereikia. Viskas, ką reikia, jau padengta. Nebent jūs vežat kažką labai ypatingo – tada aptarsim individualiai.

22. Ką daryti, jei gyvūnas pabėgo pervežimo metu?

Tai vienas tų košmarų, kuris beveik niekada neįvyksta, bet visi apie jį galvoja. Realybėj – narvai užsidaro saugiai, durys rakinamos, ir gyvūnas fiziškai negali išeit. Bet jei taip nutiktų – turim planą. Pirmiausia – sustot, uždaryt mašinos duris, kad gyvūnas nepatektų į kelią. Tada ieškot ramiai, be panikos. Šuo ar katė dažniausiai netoli pabėga – slepiasi po mašina arba krūmuose. Turim tinklus ir pavadėlius, bet dar niekad nereikėjo jų panaudot rimtai. Vienintelis atvejis – katinas iššoko, kai atidarėm duris stovėjimo aikštelėj. Bet jis tik atsisėdo po mašina ir laukė. Paėmėm per penkias minutes. Nebuvo baisu, bet adrenalino užteko.

Specialūs atvejai – ne viskas paprasta

23. Ar vežate gyvūnus su specialiais poreikiais?

Vežam. Buvę, kad reikėjo vežt šunį su neįgaliojo vežimėliu – keturkojis, kuris prarado užpakalines kojas. Šeimininkė turėjo specialų vežimėlį, mes pritaikėm narvą. Užtruko ilgiau pasiruošt, bet viskas pavyko. Taip pat vežėm aklą šunį – jis buvo labiausiai ramus iš visų, kuriuos teko vežt. Gal todėl, kad nežinojo, kas aplinkui. Svarbu – informuot mus iš anksto. Jei gyvūnui reikia vaistų tam tikru laiku, pasakykit. Jei negalima tam tikrų dalykų daryt – taip pat. Mes ne gydytojai, bet esam dirbę su įvairiais atvejais ir žinom, kaip elgtis. Kiekvienas gyvūnas nusipelno patogios kelionės, nepriklausomai nuo jo sveikatos būklės.

24. Ar galima vežti daugiau nei vieną gyvūną vienu metu?

Galima, ir tai net dažnas atvejis. Šeimos, kurios persikelia iš Olandijos, dažnai turi du ar tris gyvūnus. Mes vežam visus vienu kartu, bet kiekvienas savo narve. Net jei namie jie draugiški – kelionėj geriau atskirai. Stresas daro savo, ir draugiškas katinas gali tapt agresyvus prie svetimų. Yra išimčių – jei du maži kačiukai iš tos pačios vados, galim įdėt į vieną didesnį narvą. Bet tai derinam individualiai. Vienas klientas turėjo penkis katinus. Visus penkis vežėm atskirai, užėmė pusę mašinos. Šeimininkė sakė, kad jie "nemėgsta vienas kito", tai net nereikėjo aiškint, kad reiks atskirt.

25. Ar vežate egzotinius gyvūnus – roplius, paukščius?

Retais atvejais. Šunys ir katės – mūsų kasdienybė. Paukščiai – sudėtingiau, nes jiems reikia specifinių sąlygų. Vieną syk vežėm papūgą – šeimininkas davė didelį narvą su uždangalu, kad mažiau stresuotų. Viskas praėjo gerai, bet papūga visą kelią tylėjo, o paskui, kai atidavėm, pradėjo rėkt kaip pašėlus. Šeimininkas sakė, kad ji "pyksta, kai ją veža". Roplių nevežėm, bet teoriškai galėtume – jei tinkamas terariumas ir temperatūra. Prieš vežant egzotinį gyvūną, būtinai reikia pasitart. Ne viskas, kas telpa į narvą, yra saugu vežt. Ir ne viskas, ką leidžia taisyklės, yra praktiška.

26. Ką daryti, jei gyvūnas agresyviai elgiasi kelionės metu?

Pirmiausia – nebandyt patiems ramint per prievartą. Agresyvus gyvūnas gali įkąst ar subraižyt. Mes turim patirties – dažniausiai agresija kyla iš baimės, ne iš piktybiškumo. Stojam, leidžiam gyvūnui nurimt, kartais uždenčiam narvą, kad mažiau matytų aplinką. Jei situacija rimta – skambinam savininkui, klauso patarimo. Vienas rotveileris kelionės pradžioj urzgė ant visko, kas judėjo. Po trijų valandų jau miegojo. Pasirodo, jis tiesiog nebuvo įpratęs prie svetimų žmonių. Po to, kai "susipažinom", viskas buvo gerai. Agresyvūs gyvūnai reikalauja daugiau dėmesio, bet ne priežasties atsisakyti vežt. Tik reikia žinot, kaip elgtis.

Gyvūnų pervežimas iš Roterdamo į Lietuvą – tai ne tik logistika. Tai atsakomybė už keturkojį, kuris negali pats pasirūpint savimi kelyje. Mes važiuojam kiekvieną dieną, nes žinom, kad kažkas kažkur laukia. Jei turit klausimų – skambinkit. Atsakysim, kaip visada.