Naminių gyvūnų transportavimas į Amsterdamą – viskas, ką reikia žinoti

Kartais gyvenimas pasisuka taip, kad keturkojis draugas turi keliauti į Nyderlandus. Gal persikraustai į Amsterdamą dėl darbo, gal vaikas studijuoja ir nori pasiimti savo katę, o gal tiesiog radai tobulą šunį olandų veislyne. Naminių gyvūnų transportavimas į Amsterdamą skamba paprastai – juk Europos Sąjunga, laisvas judėjimas, bet realybėje yra daugiau niuansų nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Reikia pasirūpinti dokumentais, suprasti Nyderlandų reikalavimus, paruošti gyvūną ilgai kelionei. Šiame straipsnyje atsakysiu į klausimus, kuriuos girdžiu dažniausiai – taip, kaip atsakyčiau pažįstamam, kuris klausia patarimo.

Reikalavimai – ką reikia žinoti apie Nyderlandus

1. Kokie reikalavimai taikomi gyvūnams, keliaujantiems į Nyderlandus?

Nyderlandai, kaip ir visa ES, reikalauja Europos gyvūno paso su mikročipo numeriu, pasiutligės skiepo įrašu ir gyvūno identifikacija. Be to, šunims taikomi papildomi reikalavimai – kai kurių veislių importas yra ribojamas arba draudžiamas. Amerikiečių pitbulterjeras, bandogas, keli kiti – jų įvežti į Nyderlandus negalima. Tai svarbu žinoti prieš planuojant kelionę. Katėms ir šeškams reikalavimai standartiniai. Taip pat reikia, kad gyvūnas būtų vyresnis nei 15 savaičių – jaunesnių gyvūnų įvežimas ribojamas dėl skiepų amžiaus apribojimų.

2. Ar reikia deklaruoti gyvūną atvykus į Nyderlandus?

Paprastai ne. Jei keliaujate su vienu ar dviem naminiais gyvūnais ir turite visus dokumentus, jokio specialaus deklaravimo nereikia. Tačiau jei vežate daugiau nei penkis gyvūnus arba gyvūną komerciniais tikslais – tada taip, reikia deklaruoti NVWA (Nyderlandų maisto ir vartotojų saugos tarnyba). Tai gana biurokratiškas procesas, reikia užpildyti formas, pateikti dokumentus iš anksto. Bet paprastam naminių gyvūnų transportavimui į Amsterdamą – tiesiog atvykstate, parodote pasą pasienyje (jei yra patikrinimas), ir viskas.

3. Ką daryti, jei gyvūnas neturi mikročipo?

Tada reikia jį įdėti. Mikročipas yra privalomas, be jo gyvūnas negali keliauti ES viduje. Procedūra paprasta – veterinarijos gydytojas suleidžia mikročipą po oda, paprastai tarp menčių. Tai greita, neskausminga (gyvūnas vos sureaguoja), ir kainuoja nedaug. Bet svarbu – mikročipas turi būti įdėtas prieš pasiutligės skiepą, ne po jo. Jei paskiepijote gyvūną prieš čipavimą, skiepas negalios kelionei. Tai viena dažniausių klaidų, kurias matau – žmonės skiepija, tada čipuoja, ir tada sužino, kad reikia skiepyti iš naujo.

4. Ar Nyderlandai turi specialių reikalavimų dėl šunų veislių?

Taip, ir tai svarbu. Nyderlandai draudžia importuoti tam tikras šunų veisles – vadinamąsias „kovo šunis" (vechtschonden). Tai apima pitbulterjerus, bandogus, amerikiečių stafordšyro terjerus (kai kuriais atvejais), ir keletą kitų. Sąrašas gali keistis, todėl prieš planuojant kelionę rekomenduoju pasitikrinti NVWA svetainėje. Jei šuo atitinka tam tikrus fizinius požymius, net jei nėra grynaveislis, gali kilti problemų. Vieną kartą klientas turėjo mišrūną, kuris atrodė kaip pitbulas – teko prašyti veterinaro pažymos apie veislę, kad būtų aišku.

5. Kaip patikrinti, ar mano gyvūnas atitinka visus reikalavimus?

Geriausias būdas – pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju, kuris turi patirties su tarptautiniu gyvūnų transportavimu. Jis patikrins mikročipą, skiepų datą, paso galiojimą. Taip pat galima kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą Lietuvoje – jie turi informacijos apie reikalavimus kiekvienai šaliai. Internetinė informacija kartais būna pasenusi, ypač dėl veislių draudimų – tai keičiasi. Mes patys visada rekomenduojame pasitikrinti bent dvi savaites prieš kelionę, kad būtų laiko ištaisyti trūkumus, jei jų yra.

Transportavimas – praktiniai patarimai

6. Kiek laiko užtrunka kelionė iš Lietuvos į Amsterdamą?

Iš Vilniaus iki Amsterdamo – apie 16–18 valandų važiavimo. Maršrutas paprastai eina per Lenkiją, Vokietiją, tada Nyderlandus. Su sustojimais – parą ar kiek daugiau. Iš Kauno ar Klaipėdos laikas gali skirtis valanda ar dviem. Žiemą, kai Lenkijos keliai būna prasti, kelionė gali užtrukti ilgiau. Vasarą, kai eismas intensyvus aplink Berlyną ar Hageną, taip pat. Mes visada planuojame su laiko atsarga – geriau atvykti anksčiau nei skubėti. Gyvūnui skubėjimas reiškia stresą, o stresas reiškia problemas.

7. Kokiu maršrutu vežate gyvūnus į Amsterdamą?

Įprastas maršrutas: Vilnius–Kaunas–Varšuva–Poznanė–Berlynas–Hanoveris–Osnabriukas–Enschede–Amsterdamas. Tai greičiausias kelias, bet ne vienintelis. Kartais važiuojame per Hageną ir Duisburgą, priklausomai nuo eismo sąlygų. Vieną kartą teko važiuoti per Čekiją dėl to, kad Vokietijos autostradoje buvo didžiulis kamštis – užtrukome papildomą valandą, bet gyvūnas bent jau judėjo, o ne stovėjo vietoje. Maršrutas visada derinamas su klientu – jei reikia sustoti tam tikrame mieste, galima tai suplanuoti.

8. Ar gyvūnas gali keliauti kartu su šeimininku?

Taip, tai netgi geriausias variantas. Gyvūnas mažiau stresuoja, kai šalia yra pažįstamas žmogus. Mes galime pasiūlyti vietą mikroautobuse tiek gyvūnui, tiek šeimininkui. Šeimininkas gali prižiūrėti gyvūną, pagirdyti, nuraminti. Vieną kartą vežėme šeimą su dviem vaikais ir kate – katė buvo narve, vaikai sėdėjo šalia, mama kas valandą tikrino, ar viskas gerai. Tokia kelionė visada sklandesnė. Aišku, jei šeimininkas negali keliauti kartu, gyvūną vežame ir be jo – bet tada reikia daugiau pasitikėjimo iš abiejų pusių.

9. Kaip dažnai reikia maitinti gyvūną kelionės metu?

Prieš kelionę – nešerti 4–6 valandas. Kelionės metu – vanduo turi būti nuolat, bet maisto neduodame, nebent kelionė labai ilga (virš 12 valandų). Tada duodame nedidelį kiekį įprasto maisto per sustojimą. Gyvūno skrandis kelyje dirba kitaip – judėjimas, vibracija, stresas. Per daug maisto gali sukelti vėmimą ar viduriavimą. Katės paprastai nevalgo kelionėje, šunys kartais nori. Svarbiausia – nepriversti. Po kelionės gyvūnas atsigaus ir pavalgys normaliai. Vieną kartą šuo atsisakė vandens kelionės metu – tai buvo neramu, bet vos atvykus jis išgarto visą dubenį.

10. Ar galima vežti gyvūną be narvo?

Ne. Narvas arba transportavimo dėžė yra privalomi. Tai ne mūsų reikalavimas, o saugumo klausimas. Laisvas gyvūnas automobilyje – pavojus tiek jam, tiek vairuotojui. Staigus stabdymas, ir gyvūnas gali išlėkti į priekį. Be to, narvas suteikia gyvūnui saugumo jausmą – jis turi savo erdvę, savo kampą. Mes leidžiame per sustojimus išleisti gyvūną iš narvo, kad prasimankštintų, bet važiuojant – tik narve. Išimčių nėra net mažiems gyvūnams. Mažas šuo ar katė narve – saugus gyvūnas.

Dokumentacija – popierizmas, kurio negalima išvengti

11. Kokie dokumentai reikalingi vežant gyvūną į Amsterdamą?

Europos gyvūno pasas, mikročipo registracijos patvirtinimas, pasiutligės skiepo įrašas. Jei gyvūnas keliauja pirmą kartą arba buvo paskiepytas neseniai – sveikatos pažymėjimas iš veterinarijos gydytojo. Papildomai – jei vežate veislinį gyvūną, gali prireikti kilmės dokumentų. Bet tai ne privaloma, tik jei norite. Mes visada prašome klientų atsiųsti dokumentų kopijas prieš kelionę – kad galėtume patikrinti, ar viskas tvarkoje. Geriau sužinoti apie problemą prieš kelionę, nei pasienyje.

12. Kiek laiko galioja sveikatos pažymėjimas?

Dešimt dienų nuo išdavimo datos. Tai reiškia, kad jei pažymėjimas išduotas sausio 1-ąją, jis galioja iki sausio 10-osios. Jei kelionė suplanuota sausio 12-ąją – pažymėjimas negalioja, reikia naujo. Tai dažnai painioja žmones – jie mano, kad pažymėjimas galioja mėnesį ar ilgiau. Ne, tik dešimt dienų. Todėl rekomenduojame sveikatos pažymėjimą gauti kuo arčiau kelionės datos. Vieną kartą klientas gavo pažymėjimą prieš dvi savaites, nes „taip patogiau" – teko daryti naują. Tai papildomas vizitas pas veterinarą, papildomi pinigai, papildomas stresas.

13. Ar reikia versti dokumentus į olandų kalbą?

Ne. Europos gyvūno pasas yra standartinis visoje ES, jis išduotas keliomis kalbomis, tarp jų ir anglų. Olandų kalbos vertimas nereikalingas. Tačiau jei turite papildomų dokumentų – pavyzdžiui, veterinaro pažymą lietuvių kalba – vertimas į anglų gali praversti. Nėra privaloma, bet naudinga. Mes patys turime pagrindinių veterinarinių terminų žodyną keliomis kalbomis, bet tai daugiau mūsų vidinis reikalas. Klientui svarbiausia – kad pasas būtų tvarkingas.

14. Ką daryti, jei dokumentuose yra klaida?

Taisyti prieš kelionę. Jei mikročipo numeris nesutampa su paso įrašu – kreiptis į veterinarą, kuris išdavė pasą, kad pataisytų. Jei skiepo data neteisinga – taip pat. Dokumentų klaidos pasienyje gali reikšti, kad gyvūnas bus sulaikytas, o tai reiškia karantiną. Karantinas Nyderlanduose gali trukti iki keturių mėnesių – tai košmaras tiek gyvūnui, tiek šeimininkui. Todėl visada, visada tikrinkite dokumentus du kartus. Mes patys tai darome prieš kiekvieną kelionę – kartais randame klaidų, kurias spėjame ištaisyti.

15. Ar skiepų knygelė ir gyvūno pasas yra tas pats?

Ne. Skiepų knygelė yra paprastas dokumentas, kuriame veterinaras žymi atliktus skiepus. Gyvūno pasas yra oficialus ES dokumentas su mikročipo numeriu, gyvūno nuotrauka, savininko duomenimis, skiepų įrašais ir veterinaro antspaudu. Skiepų knygelės nepakanka kelionei – reikia paso. Kai kurie veterinarai Lietuvoje vis dar išduoda tik skiepų knygeles, todėl reikia paprašyti, kad išduotų ir pasą. Tai svarbu. Vieną kartą klientas atėjo su gražia skiepų knygele, bet paso neturėjo – kelionė atidėta savaitei.

Gyvūno sveikata – kas svarbu prieš ir po kelionės

16. Ar reikia atlikti sveikatos patikrą prieš kelionę?

Rekomenduojama, bet ne visada privaloma. Jei gyvūnas sveikas, aktyvus, gerai valgo – greičiausiai viskas gerai. Bet jei pastebite ką nors neįprasto – apatiją, apetito praradimą, kosulį, viduriavimą – būtinai parodykite veterinarui prieš kelionę. Kelionė gali pabloginti esamas sveikatos problemas. Ypač vyresniems gyvūnams – jiems kelionė yra didesnis stresas. Mes visada klausiame apie gyvūno sveikatos būklę prieš priimdami užsakymą. Ne todėl, kad nenorime vežti, bet todėl, kad norime pasirūpinti.

17. Ką daryti, jei gyvūnas turi alergiją ar specifinę mitybą?

Praneškite mums iš anksto. Jei gyvūnas alergiškas tam tikriems maisto produktams arba turi specialią dietą – mes turime tai žinoti. Paprastai šeimininkas pats atsiunčia maistą kartu su gyvūnu, bet mes turime žinoti, kad negalima duoti nieko kito. Vieną kartą vežėme šunį su alergija vištienai – šeimininkas davė maišelį su specialiu maistu ir aiškias instrukcijas. Kitą kartą katė turėjo inkstų problemų ir gėrė specialų skystį – tai irgi reikėjo žinoti. Svarbiausia – komunikacija.

18. Ar gyvūnas gali susirgti kelionės metu?

Gali, bet tai retai. Dažniausiai pasitaikanti problema – judesio liga (pykinimas dėl važiavimo). Tai labiau būdinga jauniems gyvūnams ir tiems, kurie retai keliauja. Simptomai – seilėtekis, vėmimas, neramumas. Paprastai po kelių valandų gyvūnas pripranta ir pykinimas praeja. Bet jei gyvūnas vemia nuolat – sustojame, leidžiame pailsėti, kartais reikia veterinaro pagalbos. Kitos problemos – viduriavimas dėl streso, šlapinimasis iš baimės. Tai nemalonu, bet ne pavojinga. Svarbiausia – turėti pakankamai rankšluosčių ir kantrybės.

19. Kaip padėti gyvūnui adaptuotis po ilgos kelionės?

Pirmosios valandos po kelionės yra svarbiausios. Gyvūnas turi būti ramioje vietoje, be triukšmo, be svetimų žmonių ar gyvūnų. Duokite vandens, bet ne iš karto daug maisto – skrandis turi atsigauti. Leiskite gyvūnui pačiam tyrinėti naują aplinką, neverčiame. Katės dažnai slepiasi pirmą dieną – tai normalu. Šunys gali būti neramūs, vaikščioti iš kampo į kampą. Po paros-dviejų gyvūnas pripranta. Vieną kartą šuo po kelionės tris dienas nenorėjo eiti pasivaikščioti – tiesiog buvo pavargęs. Ketvirtą dieną jau lakstė kaip pamišęs.

20. Ar galima vežti nėščią gyvūną?

Nerekomenduojame. Nėščiai gyvūnei kelionė yra papildomas stresas, kuris gali sukelti komplikacijų – priešlaikinį gimdymą, persileidimą. Jei būtina vežti – reikia veterinaro leidimo ir ypatingos priežiūros. Mes esame vežę nėščią katę, bet tik todėl, kad šeimininkė persikraustė ir nebuvo kitos išeities. Važiavome lėtai, dažnai sustojome, katė buvo dideliame narve su minkšta paklode. Viskas praėjo gerai, bet tai buvo išimtis, ne taisyklė. Geriausia planuoti kelionę prieš arba po nėštumo.

Praktiniai klausimai – smulkmenos, kurios svarbu

21. Ką daryti, jei kelionė atšaukiama dėl blogo oro ar kitų priežasčių?

Taip nutinka. Žiemą – pūga, slidūs keliai, uždarytos autostrados. Vasarą – audros, potvyniai. Mes visada stebime orų prognozes ir, jei matome, kad kelionė bus nesaugi, siūlome perkelti datą. Tai nemalonu, bet saugiau. Klientams, kurie jau sumokėjo avansą, pinigai nepradingsta – perkeliame į kitą datą arba grąžiname. Vieną kartą teko atšaukti kelionę dėl to, kad Lenkijoje buvo uždaryta autostrada dėl avarijos – pranešėme klientui iš anksto, perkėlėme kitai dienai. Geriau viena diena vėliau nei pavojus kelyje.

22. Ar galima keisti kelionės datą ar maršrutą jau užsakius?

Taip, bet kuo anksčiau pranešate, tuo geriau. Jei keičiate datą prieš savaitę – jokių problemų. Jei prieš dieną – gali būti sunkiau, ypač jei turime kitų užsakymų. Maršruto keitimas – priklauso nuo to, kiek jis skiriasi nuo originalaus. Nedidelis nukrypimas – paprastai nekainuoja papildomai. Didelis – gali reikėti perskaičiuoti kainą. Svarbiausia – komunikuoti. Mes nesame robotai, suprantame, kad gyvenimas keičiasi. Bet ir mes turime grafiką, kurio laikomės.

23. Kaip susisiekti kelionės metu, jei kyla klausimų?

Telefonu arba žinutėmis. Vairuotojas turi telefoną ir atsako į skambučius bei žinutes (kai nestovi prie vairo, žinoma). Mes taip pat siunčiame atnaujinimus – kada išvykome, kur esame, kada planuojame atvykti. Kai kurie klientai prašo nuotraukų – kartais nusiunčiame, kaip gyvūnas atrodo per sustojimą. Vieną kartą mama kas valandą skambino klausti, ar jos katė gerai – suprantame, nerimas natūralus. Bet geriausia pasitikėti ir leisti vairuotojui dirbti savo darbą.

24. Ką daryti atvykus į Amsterdamą – kur kreiptis, jei reikia veterinaro?

Amsterdamoje yra daugybė veterinaro klinikų, dirbančių ir savaitgaliais, ir naktimis. Didžiausia – Dierenkliniek Amsterdam, bet yra ir mažesnių, jaukių klinikų. Jei gyvūnui reikia skubios pagalbos – yra 24 valandų veterinarijos ligoninės. Mes visada rekomenduojame turėti artimiausios klinikos adresą ir telefono numerį prieš atvykstant. Taip pat – Nyderlanduose veikia gyvūnų draudimo sistema, kuri gali padengti veterinaro išlaidas. Verta pasidomėti, jei planuojate ilgiau gyventi.

25. Ar galima vežti gyvūną su visais jo daiktais – guoliu, žaislais, dubenėliais?

Taip, ir net rekomenduojame. Pažįstami daiktai padeda gyvūnui jaustis saugiau. Guolis su namų kvapu, mėgstamas žaislas, įprastas dubenėlis – visa tai mažina stresą. Bet nereikia vežti viso gyvūno inventoriaus – pakanka kelių svarbiausių dalykų. Mes turime vietos ribotumą, todėl prašome rinktis protingai. Vieną kartą šeimininkė atvežė penkis maišus su gyvūno daiktais – nuo lovos iki drabužių. Teko tartis, kad paliktų dalį namuose.

26. Ką daryti, jei gyvūnas neatpažįsta šeimininko po kelionės?

Tai retas atvejis, bet pasitaiko, ypač jei kelionė buvo labai ilga arba stresinė. Gyvūnas gali būti sutrikęs, išsigandęs, ir gali neatpažinti šeimininko iš karto. Svarbu nesijaudinti ir duoti laiko. Kalbėkite ramiai, naudokite pažįstamus žodžius, pasiūlykite skanėstą. Po kelių valandų ar dienos gyvūnas atgaus orientaciją. Vieną kartą šuo po ilgos kelionės pusdienį slėpėsi po stalu – šeimininkas buvo sunerimęs, bet vakare jau gulėjo šalia jo ant sofos. Gyvūnams reikia laiko, ir tai normalu.

Naminių gyvūnų transportavimas į Amsterdamą reikalauja pasiruošimo, bet tai nėra neįveikiama užduotis. Svarbiausia – dokumentai, tinkamas narvas, veterinaro patikra ir kantrybė. Mes vežame reguliariai, tad galime patarti dėl kiekvieno žingsnio. Gyvūnas yra šeimos dalis, ir jo saugumas bei komfortas mums rūpi tiek pat, kiek jums. Jei turite klausimų – klauskite. Geriau paklausti per daug nei per mažai.