Šunų pervežimas į Nyderlandus, vežame kiekvieną dieną: kaip tai veikia praktikoje

Kai prieš keletą metų pradėjau dirbti gyvūnų pervežimo srityje, vienas pirmųjų maršrutų buvo būtent į Nyderlandus. Šunų pervežimas į Nyderlandus, vežame kiekvieną dieną – tai ne tik reklaminis šūkis, bet ir realybė, kurią mes įgyvendiname. Kiekvieną dieną iš Lietuvos į Nyderlandus keliauja dešimtys šunų – vieni su naujais šeimininkais, kiti su grįžtančiais emigrantais, treti – parodoms ar veisimui. Šiame tekste pasidalinsiu, kaip visa tai veikia praktikoje – nuo užsakymo iki pristatymo, nuo dokumentų iki kasdienių iššūkių. Nes tai, ką matote svetainėje, dažnai skiriasi nuo to, kas vyksta realybėje.

Užsakymas – šunų pervežimas į Nyderlandus vežame kiekvieną dieną užsakymo procesas

1. Kaip užsisakyti šunų pervežimą į Nyderlandus?

Užsakymo procesas paprastesnis, nei daugelis galvoja. Pirmiausia – susisiekite su mumis telefonu arba el. paštu. Nurodykite šuns veislę, amžių, svorį, iš kur ir kur reikia pristatyti. Tada mes pateikiame kainą ir preliminarią datos. Jei tinka – sudarome sutartį. Sutartyje nurodoma kaina, datos, atsakomybė, draudimo sąlygos. Po sutarties pasirašymo reikia atsiųsti dokumentų kopijas – paso, skiepų įrašų. Mes patikriname, ar viskas tvarkinga. Jei trūksta dokumentų – pranešame, ką reikia sutvarkyti. Iki kelionės dienos turite paruošti šunį – maistas, vanduo, pledas su pažįstamu kvapu. Mes atvykstame nurodytu adresu, paimame šunį, vežame į Nyderlandus. Pristatome iki durų. Visa tai skamba paprastai, bet kiekviename etape yra niuansų.

2. Kiek iš anksto reikia užsisakyti pervežimą?

Idealiu atveju – bent 3-5 dienas iš anksto. Tai leidžia mums suplanuoti maršrutą, patikrinti dokumentus, pasirūpinti, kad viskas būtų tvarkinga. Tačiau suprantame, kad ne visada galima planuoti iš anksto. Kartais žmonės skambina ryte ir prašo tą pačią dieną – tai įmanoma, bet brangiau. Ypač jei reikia individualaus pervežimo. Dalinis pervežimas – kai šuo vežamas kartu su kitais gyvūnais – reikalauja daugiau planavimo, todėl geriau užsisakyti iš anksto. Be to, vasarą ir prieš Kalėdas – pats sezono įkarštis – vietų gali nebūti, jei užsisakote paskutinę minutę. Todėl rekomenduoju planuoti bent savaitę iš anksto, ypač jei turite konkrečią datą, kurios negalite keisti.

3. Kokia informacija reikalinga užsakymui?

Mums reikia žinoti: šuns vardą, veislę, amžių, svorį. Taip pat – paėmimo ir pristatymo adresus, kontaktinius duomenis (jūsų ir asmens, kuris priims šunį Nyderlanduose, jei ne jūs pats). Dokumentų kopijos – paso pirmas puslapis su mikroschemos numeriu, skiepų įrašai. Jei šuo turi sveikatos problemų – praneškite, kad galėtume pasirūpinti reikiamais vaistais arba priemonėmis. Be to, jei šuo agresyvus, bijo vyrų, turi specifinių poreikių – viską pasakykite iš anksto. Viena iš didžiausių problemų, su kuriomis susiduriame – žmonės pamini, kad šuo „šiek tiek nerimauja", o realybėje jis isteriškai loja visą kelionę. Kuo daugiau informacijos pateiksite, tuo geriau galėsime pasiruošti.

4. Ar galima keisti užsakymo datą ar maršrutą?

Taip, bet priklauso nuo to, kada pranešate. Jei pranešate bent 48 valandas iš anksto – keitimai nemokami. Jei mažiau nei 48 valandos – gali būti taikomas papildomas mokestis, priklausomai nuo to, ar jau pradėjome planuoti maršrutą. Jei jau esame pakeliui – datos keitimas nebeįmanomas, bet galime pristatyti šunį kitu adresu, jei jis pakeliui. Maršruto keitimas – pavyzdžiui, vietoj Amsterdamo pristatyti į Roterdamą – paprastai įmanoma, bet gali kainuoti papildomai, jei tai reikšmingas nukrypimas nuo maršruto. Svarbu – visus keitimus praneškite raštu, kad būtų aiškus įrašas. Telefoniniai pokalbiai kartais būna neaiškūs, o vėliau kyla nesusipratimų.

5. Ką daryti, jei nežinote tikslo adreso Nyderlanduose?

Tai nutinka dažniau, nei galėtumėte pagalvoti. Žmonės užsisako pervežimą, bet dar nežino, kur apsistos – ieško buto, viešbučio, draugų namų. Tokiu atveju galime pristatyti šunį į bet kurią vietą Nyderlanduose, bet reikia, kad kas nors priimtų šunį. Tai gali būti draugas, pažįstamas, arba netgi viešbučio registratūra (jei viešbutis sutinka). Kitas variantas – pristatyti šunį į mūsų partnerių vietą Nyderlanduose, kur jis lauks, kol nurodysite galutinį adresą. Tai papildomas mokestis už laikiną globą, bet geriau nei vežioti šunį pirmyn atgal. Svarbiausia – turėti bent jau preliminarų planą, kad nebūtume situacijoje, kai nežinome, kur pristatyti gyvūną.

6. Kaip vyksta atsiskaitymas už pervežimą?

Atsiskaitymo būdai: bankinis pavedimas, grynaisiais, kortele. Dauguma klientų renkasi bankinį pavedimą – tai patogu ir saugu. Pavedimas atliekamas prieš kelionę arba jos dieną. Grynaisiais galima atsiskaityti paėmimo metu. Kortele – jei turite kortelių skaitytuvą, bet tai ne visada įmanoma, ypač jei paėmimas vyksta nuošalioje vietoje. Dalinis mokėjimas – avansas prieš kelionę, likutis pristatymo metu – taip pat galimas. Svarbu – visada išduodame sąskaitą faktūrą, nes tai svarbu jūsų apskaitai. Be to, jei pervežimą apmoka įmonė – pavyzdžiui, veislyno – reikalingi įmonės rekvizitai. Kainos fiksuotos sutartyje – jokių papildomų mokesčių, jei nebuvo keitimų. Tai svarbu, nes kai kurios įmonės prideda „netikėtus" mokesčius pristatymo metu.

Maršrutas – šunų pervežimas į Nyderlandus vežame kiekvieną dieną kelionės eiga

7. Koks maršrutas naudojamas vežant šunis į Nyderlandus?

Pagrindinis maršrutas – Vilnius, Kaunas, Marijampolė, Varšuva, Poznanė, Berlynas, Hanoveris, Osnabriukas, Enschede, Utrechtas, Amsterdamas. Tai greičiausias ir patikimiausias maršrutas – apie 1600 km. Kelionė trunka 16-18 valandų su sustojimais. Yra alternatyvus maršrutas per Latviją ir Estiją, bet jis ilgesnis ir ne toks patogus. Kartais naudojame maršrutą per Suvalkus ir Augustavą – jis trumpesnis atstumu, bet lėtesnis dėl prastesnių kelių. Maršrutas parenkamas pagal tai, iš kur reikia paimti šunis ir kur pristatyti. Jei paimame iš Klaipėdos, važiuojame per Kauną. Jei iš Šiaulių – per Rygą. Kiekvienas maršrutas turi savo ypatumų – vienur geresni keliai, kitur mažiau spūsčių.

8. Kiek sustojimų daroma kelionės metu?

Kelionės metu darome mažiausiai 4-5 sustojimus – kas 3-4 valandas. Sustojimų metu šunys išvedami pasivaikščioti, gali atlikti reikalus, atsigerti vandens. Sustojimai trunka 15-30 minučių, priklausomai nuo to, kiek šunų vežame ir kaip jie elgiasi. Vasarą sustojimų darome dažniau – kas 2-3 valandas – dėl karščio. Žiemą – rečiau, bet ilgiau, kad šunys galėtų sušilti. Sustojimai vyksta specialiai tam skirtose vietose – degalinėse su žaliomis zonomis, poilsiavietėse, parkuose. Venkame triukšmingų vietų – greitkelių, pramonės zonų. Svarbu, kad šunys jaustųsi saugiai. Kartais nutinka, kad šuo pabėga sustojimo metu – tai retas atvejis, bet pasitaiko. Todėl visada naudojame pavadėlius ir patikriname, kad antkaklis tvirtai laikytųsi.

9. Kaip užtikrinamas šunų saugumas kelionės metu?

Saugumas – mūsų prioritetas. Kiekvienas šuo vežamas atskirame narve, pritvirtintame prie transporto priemonės. Narvai atitinka IATA standartus – pakankamai dideli, kad šuo galėtų laisvai judėti, su ventiliacija trijose pusėse. Transporto priemonėje yra klimato kontrolė – temperatūra palaikoma 18-22 laipsnių, nepriklausomai nuo oro lauke. Yra stebėjimo kameros – galime matyti, kaip šunys elgiasi bet kuriuo metu. GPS sekimas – klientas gali matyti, kur yra jo gyvūnas. Vairuotojai turi pirmosios pagalbos rinkinį gyvūnams – tvarsčius, dezinfekantą, vaistus nuo skausmo. Be to, kiekvienas vairuotojas turi veterinarinį pažymėjimą apie pirmosios pagalbos gyvūnams kursus. Tai ne privaloma, bet mes tai darome, nes manome, kad taip turi būti.

10. Ką daryti, jei kelionės metu nutinka avarija?

Tai košmaras, kuriam ruošiamės, bet tikimės, kad niekada neįvyks. Pirmiausia – užtikriname žmonių ir gyvūnų saugumą. Iš karto kviečiame greitąją pagalbą ir policiją. Tada – veterinarą, jei kuris nors šuo sužeistas. Informuojame visų šunų savininkus – skambiname kiekvienam asmeniškai. Transporto priemonėse yra avariniai planai – kiekvienas vairuotojas žino, ką daryti. Šunys perkeliami į atsarginę transporto priemonę – mes turime sutartis su partneriais, kurie gali atvykti per 2-3 valandas. Draudimas apima visus nuostolius – tiek gyvūnų sveikatą, tiek transporto priemonės remontą. Po avarijos atliekame vidinį tyrimą – kas nutiko, kaip to išvengti ateityje. Laimei, per penkerius metus rimtų avarijų nebuvo – tik smulkūs incidentai, kurie baigėsi be sužeidimų.

11. Kaip dažnai atnaujinate maršrutą?

Maršrutus peržiūrime kas ketvirtį. Kelių būklė keičiasi – vienur atidaromi nauji keliai, kitur vyksta remontai. Be to, sezoniniai veiksniai – žiemą kai kurie keliai tampa pavojingi, vasarą – spūstys prie populiarių kurortų. Naudojame realaus laiko navigacijos sistemas, bet jos ne visada rodo optimalų maršrutą gyvūnų vežimui – kartais greitesnis kelias reiškia daugiau posūkių ir staigių manevrų, kas nėra gerai šunims. Todėl vairuotojai turi patirties ir žino, kurie keliai tinkamiausi. Be to, atsižvelgiame į klientų pageidavimus – jei kas nors nori, kad šuo būtų paimtas iš konkrečios vietos, pritaikome maršrutą. Kiekvienas maršrutas yra šiek tiek kitoks – nėra dviejų identiškų kelionių.

12. Ką darote, jei užstrigote spūstyje?

Spūstys – neišvengiama kelionių dalis. Ypač Vokietijoje – ten autostradose spūstys gali trukti valandų valandas. Pirmiausia – informuojame klientą apie vėlavimą. Tada – stebime šunų būklę. Jei spūstis trunka ilgiau nei valandą, ieškome galimybės išvažiuoti iš autostrados ir padaryti sustojimą. Vanduo šunims visada yra – bent 5 litrai vienam gyvūnui. Maistas – pakankamai visai kelionei plius atsargos. Kartais spūstys būna tokios ilgos, kad tenka ieškoti nakvynės – tam turime sąrašą „pet-friendly" viešbučių pakeliui. Tai nemalonu, bet saugiau nei vežti pavargusius šunis toliau. Vieną kartą teko praleisti papildomą naktį Varšuvoje dėl spūsčių Lenkijoje – klientai suprato, nes šunys buvo saugūs ir pailsėję.

Šunų priežiūra – šunų pervežimas į Nyderlandus vežame kiekvieną dieną gyvūnų komfortas

13. Kaip paruošiate šunis kelionei?

Kiekvienas šuo yra skirtingas, todėl nėra vieno universalaus pasiruošimo būdo. Pirmiausia – susipažįstame su šunimi. Jei šuo agresyvus arba labai bailus, skiriame daugiau laiko. Leidžiame jam apuostyti transporto priemonę, narvą, vairuotoją. Palaipsniui – ne viską iš karto. Jei šuo ramus, procesas greitesnis. Maistas – nešeriame 3-4 valandas prieš kelionę, bet vanduo visada prieinamas. Narve dedame pledą su pažįstamu kvapu – tai labai svarbu. Jei šuo vartoja vaistus, duodame pagal grafiką. Jei reikia raminamųjų – tik su veterinaro leidimu. Niekada neduodame vaistų be savininko žinios. Prieš išvykstant – paskutinis pasivaikščiojimas, patikriname, ar viskas tvarkinga.

14. Ką darote, jei šuo atsisako įlipti į transporto priemonę?

Tai nutinka, ypač su bailiais šunimis arba tais, kurie turėjo blogą patirtį transportavimo metu. Pirmiausia – neverčiame. Stresas tik pablogins situaciją. Leidžiame šuniui laiko – sėdime šalia, kalbame ramiai, duodame skanėstų. Kartais padeda, jei savininkas palydi šunį iki transporto priemonės ir įdeda jį į narvą pats. Kitais atvejais – naudojame viliojimą: dedame skanėstus į narvą, leidžiame šuniui pačiam įeiti. Jei niekas nepadeda – galime atidėti kelionę. Geriau prarasti dieną, nei sukelti šuniui traumą. Vienas atvejis, kurį prisimenu – vokiečių aviganis, kuris buvo muštas ankstesnio šeimininko. Jis bijojo visko – narvo, vyrų, staigių judesių. Užtruko valandą, kol jis įlipo pats. Bet įlipo – ir tai buvo pergalė.

15. Kaip maitinate šunis kelionės metu?

Kelionės metu šunys paprastai nemaitinami – tai sumažina pykinimo riziką. Vanduo visada prieinamas – specialūs indeliai, pritvirtinti prie narvų, kad neišsilietų. Jei kelionė trunka ilgiau nei 12 valandų, duodame nedidelę porciją maisto – sauso pašaro, kurį savininkas pateikė. Niekada nekeičiame maisto – jei šuo ėda vieną prekės ženklą, neduodame kito. Tai gali sukelti virškinimo problemų. Po kelionės – leidžiame šuniui atsigerti, pailsėti, o tada duodame maistą. Jei šuo atsisako gerti vandenį – tai nerimą keliantis ženklas. Galbūt jis serga, galbūt labai išsigandęs. Tokiu atveju stebime atidžiau, o jei situacija negerėja – kreipiamės į veterinarą.

16. Ką darote su šunimis nakties metu?

Naktį šunys paliekami transporto priemonėje – ji yra apšviesta, šildoma (arba vėsinama), saugi. Vairuotojas ilsisi, bet transporto priemonė yra užrakinta, su signalizacija. Šunys paprastai miega – po ilgos dienos jie pavargę. Jei šuo loja arba nerimauja naktį, vairuotojas atsikelia ir patikrina – ar viskas gerai, ar nereikia vandens, ar narvas tvarkingas. Kartais padeda, jei uždengiame narvą antklode – tai sukuria jaukesnę aplinką. Yra atvejų, kai šuo naktį susirgo – tada ieškome artimiausios 24 valandų veterinarijos klinikos. Tai retai, bet pasitaiko. Svarbiausia – kad šunys būtų saugūs ir jiems nieko netrūktų.

17. Kaip elgiatės su agresyviais šunimis?

Agresyvūs šunys – tai iššūkis, bet su kuriuo susitvarkome. Pirmiausia – prašome savininko informuoti apie agresiją iš anksto. Tada – imamės papildomų atsargumo priemonių: antsnukis, specialus narvas su papildomu užraktu, atskirtas nuo kitų šunų. Vairuotojas turi specialius mokymus – kaip elgtis su agresyviais gyvūnais, kaip juos valdyti, ką daryti, jei šuo puola. Niekada nenaudojame fizinės jėgos – tai ne tik neetiška, bet ir pavojinga. Vietoj to – ramus balsas, lėti judesiai, kantrybė. Yra buvę atvejų, kai agresyvus šuo kelionės pabaigoje tapo draugiškas – tiesiog reikėjo laiko ir pasitikėjimo. Bet yra ir tokių, kurie išlieka agresyvūs visą kelionę – tuomet tiesiog laikomės atstumo ir užtikriname saugumą.

18. Ką darote, jei šuo suserga kelionės metu?

Pirmiausia – sustojame ir įvertiname situaciją. Jei šuo vemia, viduriuoja arba atrodo vangus, skambiname veterinarui. Turime partnerių tinklą – veterinarijos klinikos Lenkijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, kurios gali priimti mūsų šunis bet kuriuo paros metu. Jei situacija nėra rimta – pavyzdžiui, paprastas pykinimas – duodame laiko atsigauti, vandens, ir tęsiame kelionę. Jei rimta – vežame šunį pas veterinarą. Savininkas informuojamas iš karto. Veterinarinės išlaidos padengiamos iš draudimo – mes turime bendrą draudimą visiems vežamiems gyvūnams. Po veterinaro – sprendžiame, ar tęsti kelionę, ar grįžti. Sprendimas priimamas kartu su savininku. Svarbiausia – gyvūno sveikata, ne datos ar pinigai.

Dokumentai – šunų pervežimas į Nyderlandus vežame kiekvieną dieną dokumentų patikra

19. Ar patikrinate dokumentus prieš kelionę?

Taip, tai privaloma. Prieš kiekvieną kelionę patikriname: paso galiojimą, mikroschemos numerį, skiepų datą, savininko duomenis. Jei kažkas netvarkinga – pranešame savininkui ir prašome sutvarkyti prieš kelionę. Be dokumentų nevežame – tai griežta taisyklė, kurios nesilaikome. Kartais žmonės bando įtikinti, kad „tai nesvarbu" arba „kiti veža be dokumentų". Mes ne kiti. Vienas atvejis – klientas atvežė šunį be paso, sakė, kad „pamiršome namie". Pasakėme, kad be paso nevešime. Jis supyko, bet grįžo su pasu po valandos. Geriau prarasti valandą nei rizikuoti gyvūno konfiskacija pasienyje. Be to, mes prisiimame atsakomybę – jei vežame gyvūną be dokumentų ir kas nors nutinka, atsakome mes.

20. Ką darote, jei dokumentai netvarkingi pasienyje?

Jei pasienyje paaiškėja, kad dokumentai netvarkingi – pavyzdžiui, pasibaigęs skiepas arba neteisingas mikroschemos numeris – pirmiausia bandome išspręsti problemą vietoje. Kartais pakanka skambučio veterinarui, kuris išdavė pasą, kad patvirtintų duomenis. Jei problema rimtesnė – pavyzdžiui, skiepas pasibaigęs – gali tekti grįžti. Tai labai retas atvejis, nes mes patikriname dokumentus prieš kelionę, bet pasitaiko. Kartais pasienio pareigūnai pastebi dalykus, kurių mes nematėme – pavyzdžiui, paso puslapis išplėštas arba antspaudas neaiškus. Tokiu atveju – bendradarbiaujame, pateikiame papildomus dokumentus, paaiškiname situaciją. Svarbu – nekonfrontuoti su pareigūnais. Jie daro savo darbą, mes – savo.

21. Kaip tvarkote komercinio vežimo dokumentus?

Komercinis vežimas – kai vežame daugiau nei penkis šunus – reikalauja papildomų dokumentų. Veterinarinis sertifikatas, išduotas ne vėliau kaip 48 valandos prieš kelionę. Išankstinis pranešimas paskirties šalies veterinarijos tarnybai – Nyderlanduose tai NVWA. Transporto priemonės registracija kaip gyvūnų vežimo priemonė. Vairuotojo pažymėjimas gyvūnų vežimui. Visa tai tvarkome mes – klientui nereikia rūpintis. Bet klientas turi pateikti savo šuns dokumentus – pasą, skiepų įrašus. Be to, jei vežame šunis skirtingų savininkų, kiekvieno savininko dokumentai turi būti atskirai. Tai daug popierizmo, bet būtina. Viena klaida – ir visas krovinys gali būti sulaikytas pasienyje.

22. Ar padedate sutvarkyti dokumentus, jei jų trūksta?

Taip, galime padėti – bet negalime sutvarkyti už jus. Pavyzdžiui, jei trūksta skiepo – nurodome, pas kurį veterinarą kreiptis Lietuvoje. Jei pasas negalioja – paaiškiname, kaip gauti naują. Jei mikroschemos numeris nesutinka – padedame susisiekti su veterinaru. Bet patys dokumentų netvarkome – tai veterinaro ir savininko atsakomybė. Kartais žmonės prašo „sutvarkyti" dokumentus – tai reiškia, kad nori, jog mes padarytume kažką nelegalaus. Atsakome vienareikšmiškai – ne. Mes vežame tik su tvarkingais dokumentais. Tačiau galime rekomenduoti veterinarus, kurie greitai ir kokybiškai sutvarko dokumentus – tai vertinga informacija klientams, kurie skuba.

23. Ką daryti, jei pasas pamestas kelionės metu?

Tai labai retas atvejis, bet pasitaiko. Pirmiausia – ieškome. Apžiūrime transporto priemonę, narvą, aplinką. Jei nerandame – skambiname savininkui ir prašome atsiųsti paso kopiją el. paštu. Kopija nėra originalas, bet gali padėti pasienyje.