Vežame gyvūnus į Olandiją, Vežame kiekvieną dieną

Kasdien vežame gyvūnus maršrutu Lietuva–Olandija. Tai ne šūkis, o realybė, kurią gyvenu jau trejus metus. Kiekviena diena – naujas gyvūnas, nauja istorija. Vieną dieną tai katinas, kuris keliauja pas šeimininką į Utrechtą, kitą – šuo, kurį veža pas naują šeimą Roterdame. Būna ir egzotikos – triušiai, šinšilos, netgi papūgos. Kiekvienas gyvūnas turi savo charakterį, savo poreikius, savo baimės. Ir kiekvienas šeimininkas – savo istoriją, kodėl jam reikia nugabenti augintinį į Olandiją. Šiame tekste pasidalinsiu tuo, ką sužinojau per šimtus kelionių.

Rūšys - gyvūnų vežimas į Olandiją

1. Kokius gyvūnus galima vežti į Olandiją?

Ne visus. ES teisės aktai leidžia vežti šunis, kates, šeškus – tai vadinamieji „kompanioniniai gyvūnai". Iki penkių vienetų vienam asmeniui. Daugiau nei penki – jau komercinis vežimas, reikia papildomų leidimų. Graužikai – jūrų kiaulytės, žiurkėnai, šinšilos – paprastai nereikalauja paso, bet veterinaro pažyma rekomenduojama. Paukščiai – sudėtingiau. Dėl paukščių gripo grėsmės gali būti taikomi papildomi reikalavimai. Ropliai, varliagyviai – atskira kategorija, reikia CITES leidimo, jei rūšis saugoma. Vieną kartą manęs paprašė pervežti iguaną. Atsisakiau – per daug rizikos, per mažai patirties.

2. Kaip vežti katę į Olandiją?

Katės vežimas turi savo specifiką. Katės paprastai labiau nei šunys nemėgsta transporto. Jos slepiasi, urzgia, kartais puola. Todėl transportavimo dėžė turi būti uždara – ne tinklinė, o su kietomis sienomis ir mažomis ventiliacijos angomis. Katė turi jaustis saugiai, tamsiai. Dokumentai – tie patys kaip šuniui: pasas, pasiutligės skiepas, mikroschema. Bet katėms dažniau reikia raminamųjų. Veterinarai dažnai skiria „Gabapentiną" – jis ramina, bet ne migdo. Viena katė, kurią vežiau iš Šiaulių, praleido visą kelionę tyloje, susisukusi į kamuoliuką. Tik paskutinę valandą pradėjo kniaukti – matyt, suprato, kad kelionė artėja prie pabaigos.

3. Ar galima vežti triušį ar šinšilą į Olandiją?

Galima, bet su tam tikromis išlygomis. Triušiai ir šinšilos nėra įtraukti į privalomos vakcinacijos sąrašą, todėl paso jiems nereikia. Bet veterinaro pažyma apie sveikatos būklę – rekomenduojama. Ypač jei gyvūnas keliauja lėktuvu arba pervežimo įmonė to reikalauja. Transportavimo dėžė turi būti pakankamai erdvi, su ventiliacija ir šienu. Triušiai stresuoja labiau nei katės – jie gali net mirti nuo streso, jei kelionė per ilga arba per karšta. Todėl vasarą rekomenduoju vežti naktį arba anksti ryte, kai vėsiau. Vienas triušis, kurį vežiau liepą, vos neatlaikė karščio Lenkijoje. Sustojome, atvėsinome, davėme vandens. Išgyveno, bet tai buvo pamoka.

4. Kaip vežti paukštį į Olandiją?

Paukščių vežimas – viena sudėtingiausių sričių. Papūgos, kanarėlės, amadinai – visiems reikia specialaus narvo, kuris atitiktų IATA reikalavimus, jei vežama lėktuvu. Automobiliu paprasčiau, bet vis tiek reikia užtikrinti, kad paukštis nesužeistų sparnų. Narvas turi būti uždengtas, kad paukštis nematytų judančių vaizdų – tai mažina stresą. Dokumentų prasme – papūgoms paprastai nereikia paso, bet jei paukštis priklauso saugomai rūšiai – pavyzdžiui, afrikinei pilkajai papūgai – reikia CITES dokumentų. Vieną kartą klientas norėjo vežti kakadu. Paaiškėjo, kad paukštis turi mikroschemą ir pasą – ankstesnis savininkas buvo viską sutvarkęs. Laimė, nes kitaip būtų tekę atsisakyti.

Dokumentai - gyvūnų transportavimas į Olandiją

5. Kokie dokumentai reikalingi gyvūnui vežti į Olandiją?

Priklauso nuo gyvūno rūšies. Šunims, katėms, šeškams – ES gyvūno pasas, mikroschema, pasiutligės skiepas, veterinaro sveikatos pažymėjimas. Graužikams – paprastai pakanka veterinaro pažymos. Paukščiams – priklauso nuo rūšies. Ropliams – CITES leidimas, jei rūšis saugoma. Svarbu: visi dokumentai turi būti išduoti licencijuoto veterinaro. Ne bet kokio veterinaro, o tokio, kuris turi teisę išduoti ES gyvūno pasus. Lietuvoje tokių veterinarų nedaug – patikrinkite VMVT (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos) svetainę. Vienas klientas atėjo su paso blanku, kurį nusipirko internete už 5 eurus. Tai ne dokumentas, tai popiergalis.

6. Kada reikia pradėti ruošti dokumentus gyvūno vežimui?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Minimum – trys savaitės prieš kelionę. Pirmiausia – mikroschema. Jei jos nėra, reikia įskiepyti. Tada – pasiutligės skiepas. Po skiepo reikia palaukti 21 dieną, kol vakcina įsigalios. Tik tada veterinaras gali išduoti sveikatos pažymėjimą. Pažymėjimas galioja 10 dienų, todėl jį reikia gauti ne anksčiau kaip prieš 10 dienų iki kelionės. Tai reiškia, kad planavimas turi būti tikslus. Vienas mano klientas pradėjo ruoštis prieš savaitę. Skiepas negaliojo, mikroschemos nebuvo. Teko atidėti kelionę mėnesiui. Jis piktinosi, bet taisyklės yra taisyklės. Olandija jų laikosi griežtai.

7. Ar reikia veterinaro patikrinimo pasienyje?

ES viduje – paprastai ne. Lietuva ir Olandija abi yra ES narės, todėl gyvūnai su galiojančiais dokumentais gali laisvai keliauti. Bet yra išimčių. Jei keliaujate per trečiąją šalį – pavyzdžiui, per Baltarusiją ar Kaliningrado sritį – tada reikia papildomų patikrinimų. Taip pat atsitiktiniai patikrinimai gali būti bet kur – Vokietijos pasienyje, Olandijos muitinėje. Man asmeniškai teko tris kartus sustoti patikrinimui per trejus metus. Kiekvieną kartą dokumentai buvo tvarkingai, bet procedūra užtruko 30-60 minučių. Veterinaras patikrina mikroschemos numerį, paso duomenis, skiepo datą. Jei viskas gerai – leidžia važiuoti toliau.

8. Ką daryti, jei dokumentai prarasti kelionės metu?

Tai nutinka rečiau, bet nutinka. Pirmas dalykas – turėkite visų dokumentų kopijas telefone arba debesyje. Antras – originalus laikykite atskirame, saugiame aplankale. Jei dokumentas prarastas – susisiekite su veterinaru, kuris išdavė pasą. Jis gali išduoti dublikatą. Bet tai užtrunka. Jei esate kelyje – Lenkijoje ar Vokietijoje – situacija sudėtingesnė. Galite kreiptis į vietinį veterinarą su paso kopija, bet jis negali išduoti naujo paso. Geriausiu atveju – pažymą apie gyvūno sveikatą. Vienas mano kolega prarado paso originalą Vokietijoje. Turėjo nuotrauką telefone, veterinaras patvirtino, kad dokumentai tvarkingi, bet Olandijos pusėje vis tiek kilo klausimų. Užtruko papildomą dieną.

Transportas - gyvūnų gabenimas į Olandiją

9. Kokiu transportu geriausia vežti gyvūnus į Olandiją?

Automobiliu – patogiausia ir saugiausia. Galite kontroliuoti temperatūrą, daryti sustojimus, stebėti gyvūno būklę. Lėktuvu – greičiau, bet stresingesnė gyvūnui. Gyvūnas keliauja krovinių skyriuje, kur triukšmas, temperatūros svyravimai, tamsa. Yra oro linijų, kurios leidžia vežti mažus gyvūnus salone – „KLM", „Lufthansa" – bet tik labai mažus, narve, telpančiame po sėdyne. Traukiniu – galima, bet sudėtinga. „Eurostar" gyvūnų neveža, vietiniai traukiniai Olandijoje leidžia šunis su antsnukiu, bet ne visus gyvūnus. Autobusu – panašiai. Asmeniškai rekomenduoju automobilį arba specializuotą pervežimo paslaugą.

10. Kiek laiko trunka gyvūno pervežimas iš Lietuvos į Olandiją?

Priklauso nuo maršruto ir sustojimų. Tiesioginis maršrutas – 14-16 valandų gryno važiavimo. Su sustojimais – 18-20 valandų. Jei nakvojate pakeliui – dvi dienos. Mes paprastai vežame per vieną dieną su keliais ilgesniais sustojimais. Išvykstame anksti ryte – 5-6 valandą – kad pasiektume Olandiją iki vidurnakčio. Bet tai priklauso nuo gyvūno. Jauni gyvūnai, seni gyvūnai, gyvūnai su sveikatos problemomis – jiems reikia daugiau poilsio. Vieną kartą vežiau 14 metų šunį su širdies problemomis. Sustojome kas valandą, kelionė truko 26 valandas. Bet šuo saugiai pasiekė Utrechtą.

11. Kaip užtikrinti saugumą gyvūnui kelionės metu?

Pirmas dalykas – tinkamas transportavimo konteineris. Jis turi būti pritvirtintas automobilyje, kad neslidinėtų. Antras – temperatūra. Vasarą – oro kondicionierius, žiemą – šildymas. Optimali temperatūra – 18-22 laipsniai. Trečias – vanduo. Nuolat prieinamas, bet ne toks, kad išsilietų. Ketvirtas – pirmosios pagalbos rinkinys. Pleistrai, dezinfekantas, termometras, raminamieji (jei veterinaras paskyrė). Penktas – GPS sekimas. Jei gyvūnas pabėga (o taip nutinka), GPS antkaklis padeda jį rasti. Ir dar – draudimas. Yra draudimo bendrovių, kurios draudžia gyvūnus kelionės metu. Kainuoja 20-50 eurų, bet ramybė verta daugiau.

12. Ką daryti, jei automobilis sugenda su gyvūnu viduje?

Pirmas dalykas – išjungti variklį, įjungti avarinius žibintus. Antras – išimti gyvūną iš automobilio saugioje vietoje. Ne kelyje, o ant kelkraščio, toliau nuo transporto srauto. Trečias – skambinti pagalbos tarnybai. Europoje veikia bendras pagalbos numeris 112. Ketvirtas – jei laukiate ilgai, ieškokite pavėsio (vasarą) arba šiltos vietos (žiemą). Penktas – turėkite pakankamai vandens gyvūnui. Man asmeniškai sugedo automobilis Lenkijoje, netoli Poznanės. Su dviem šunimis viduje. Laimei, buvau netoli degalinės. Išvedžiau šunis, paskambinau pagalbai, po dviejų valandų buvome kelyje. Šunys net nesuprato, kas įvyko.

Stresas - gyvūnų kelionės į Olandiją

13. Kaip sumažinti stresą gyvūnui kelionės metu?

Stresas – didžiausias priešas. Gyvūnas nežino, kur vyksta, kodėl, kiek laiko truks kelionė. Todėl svarbu sukurti kuo daugiau pažįstamų dalykų. Pasiimkite mėgstamą pledą, žaislą, šeimininko drabužį su kvapu. Kalbėkite su gyvūnu ramiai. Nemaitinkite prieš kelionę – pilnas skrandžius didina pykinimą. Venkite staigių judesių, garsių garsų. Radiją laikykite tyliai arba išjungtą. Vienas šuo, kurį vežiau, ramiai miegojo visą kelią, kol šeimininkė nepradėjo klausytis metalo muzikos. Šuo pašoko, pradėjo loti, ir ramybė baigėsi. Muzika – tik rami, jei iš viso.

14. Ar galima naudoti raminamuosius gyvūnams kelionėje?

Galima, bet tik veterinaro paskirtus. Jokių žmogiškų vaistų – „Valerijono", „Afobazolo", „Xanax". Gyvūnų metabolizmas kitoks, dozės kitokios, ir tai gali būti mirtina. Veterinariniai raminamieji – „Zylkene" (natūralus), „Sileo" (šunims), „Gabapentinas" (katėms). Dozę parenka veterinaras pagal svorį ir sveikatos būklę. Svarbu: raminamuosius reikia išbandyti prieš kelionę. Duokite mažą dozę namie ir stebėkite reakciją. Vienas katinas, kuriam veterinaras paskyrė „Gabapentiną", pirmą kartą gavo dozę kelionės dieną. Rezultatas – per stiprus poveikis, katinas miegojo 18 valandų, šeimininkė išsigando. Reikėjo išbandyti iš anksto.

15. Kaip elgtis, jei gyvūnas vemja kelionės metu?

Sustokite. Išvalykite. Duokite vandens. Palaukite 20-30 minučių. Jei vėmimas kartojasi – ieškokite veterinaro. Dažniausia priežastis – judesio liga. Tai labiau būdinga katėms ir mažiems šunims. Prevencija – nešerti 4-5 valandas prieš kelionę, važiuoti tolygiai, be staigių stabdymų. Yra vaistų nuo judesio ligos gyvūnams – „Cerenia" (maropitantas) – bet juos turi paskirti veterinaras. Vienas šuo, kurį vežiau, vėmė kas valandą pirmas tris valandas. Šeimininkė sakė, kad jis visada taip. Po trijų valandų nustojo – matyt, skrandis ištuštėjo. Bet tai buvo nemalonu visiems – ir šuniui, ir man.

16. Ką daryti, jei gyvūnas atsisako gerti vandenį?

Tai dažna problema. Stresas, neįprasta aplinka, judantis automobilis – gyvūnas gali atsisakyti vandens. Pirmas būdas – pasiūlyti vandenį iš pažįstamo indo. Antras – sudrėkinti snukutį arba lūpas. Trečias – pasiūlyti šlapią maistą, kuriame yra vandens. Ketvirtas – jei gyvūnas negeria ilgiau nei 6 valandas, reikia veterinaro. Dehidratacija ypač pavojinga mažiems gyvūnams ir seniems. Viena katė, kurią vežiau, negėrė 10 valandų. Veterinaras Lenkijoje davė lašelinę. Pasirodė, katė tiesiog bijojo gerti iš svetimo indo. Kai šeimininkė atsiuntė savo indą iš namų, katė iškart atsigėrė. Kartais sprendimas būna paprastesnis, nei atrodo.

Įstatymai - gyvūnų vežimo taisyklės į Olandiją

17. Kokie įstatymai reglamentuoja gyvūnų vežimą į Olandiją?

Pagrindinis dokumentas – ES Reglamentas 576/2013 dėl nekomercinio gyvūnų judėjimo. Jis nustato pagrindines taisykles: mikroschema, pasiutligės skiepas, gyvūno pasas. Be to, kiekviena ES šalis gali taikyti papildomus reikalavimus. Olandija turi savo Gyvūnų gerovės įstatymą, kuris draudžia tam tikras veisles ir nustato transportavimo sąlygas. Taip pat – IATA taisyklės, jei gyvūnas keliauja lėktuvu. Ir nacionaliniai kelių eismo taisyklės – gyvūnas automobilyje turi būti saugiai pritvirtintas. Vokietijoje už nepritvirtintą gyvūną gali skirti baudą iki 75 eurų. Olandijoje – panašiai.

18. Ar Olandija draudžia tam tikras gyvūnų veisles?

Taip. Olandija draudžia importuoti ir laikyti tam tikras „kovo šunų" veisles. Nuo 2008 metų galioja draudimas pitbulterjerams, amerikiečių stafordšyro terjerams, bulterjerams ir jų mišrūnams. Bet yra išimčių – jei šuo jau gyvena Olandijoje ir yra užregistruotas, jis gali likti. Nauji importai – draudžiami. Tai reiškia, kad jei bandysite atvežti pitbulterjerą iš Lietuvos, muitinėje gali kilti problemų. Vienas mano klientas turėjo stafordšyrą, kuris atrodė kaip pitbulas. Veterinaras pasienyje ilgai tyrinėjo dokumentus, kol galiausiai praleido – pasas nurodė kitą veislę. Bet tai buvo rizikinga situacija.

19. Kokių baudų galima sulaukti už taisyklių pažeidimą?

Baudos priklauso nuo pažeidimo sunkumo. Už dokumentų trūkumą – nuo 300 iki 1500 eurų. Už neteisingą gyvūno transportavimą – nuo 150 iki 500 eurų. Už draudžiamos veislės importą – iki 10 000 eurų ir gyvūno konfiskavimas. Už gyvūno kankinimą – baudžiamoji atsakomybė. Olandijoje gyvūnų gerovė vertinama labai rimtai. Yra atvejų, kai žmonės buvo nuteisti už tai, kad vežė gyvūną netinkamomis sąlygomis. Vienas atvejis – šuo vežamas bagažinėje be ventiliacijos vasarą. Šeimininkas gavo 2000 eurų baudą ir teistumą. Nekartokite to.

20. Ar reikia deklaruoti gyvūną atvykus į Olandiją?

Ne, jei turite visus reikiamus dokumentus. Gyvūnas su ES gyvūno pasu gali laisvai keliauti po ES. Bet yra vienas niuansas – jei ketinate gyventi Olandijoje ilgiau nei 4 mėnesius, turite užregistruoti gyvūną vietinėje savivaldybėje. Registracija nemokama, bet privaloma. Be to, kai kurios savivaldybės reikalauja papildomų dokumentų – pavyzdžiui, draudimo nuo gyvūno padarytos žalos. Amsterdame ir Roterdame – griežčiau, mažesniuose miestuose – paprasčiau. Vienas mano klientas persikraustė į Haga ir nežinojo apie registraciją. Po pusės metų gavo laišką su priminimu ir 50 eurų bauda. Nedidelė suma, bet nemalonu.

Kaina - gyvūnų vežimo į Olandiją kaina

21. Kiek kainuoja gyvūno vežimas į Olandiją?

Kainos labai skiriasi. Mažas gyvūnas (katė, mažas šuo) – 250-400 eurų. Didelis šuo – 400-600 eurų. Egzotiniai gyvūnai – individualiai. Į kainą įeina transportas, degalai, kelių mokesčiai, sustojimai. Kas neįeina – dokumentai, veterinaro paslaugos, draudimas. Jei vežate patys – suskaičiuokite: degalai apie 200 eurų, kelių mokesčiai apie 30 eurų, nakvynė (jei reikia) 50-80 eurų, maistas sau ir gyvūnui 20-30 eurų. Išeina apie 300-400 eurų. Bet jūsų laikas irgi kainuoja. Pervežimo paslauga – brangiau, bet patogiau. Yra ir pigesnių variantų – daliniai pervežimai, kai gyvūnas keliauja kartu su kitais. Kaina – 200-300 eurų.

22. Ar yra paslėptų mokesčių vežant gyvūnus?

Yra, ir jų nedaugelis žino. Pirmas – veterinaro patikrinimas pasienyje, jei to prireikia. 30-50 eurų. Antras – papildomi mokesčiai viešbučiuose už gyvūną. 10-25 eurai už naktį. Trečias – jei gyvūnas sugadina automobilį, valymas kainuoja 50-150 eurų. Ketvirtas – jei reikia skubios veterinaro pagalbos kelyje, tai gali kainuoti 100-300 eurų. Penktas – baudos už taisyklių pažeidimus. Ir dar vienas – jei gyvūnas turi būti karantine (nors tai retai nutinka ES viduje), karantinas kainuoja 15-30 eurų už dieną. Vienas mano klientas nežinojo apie viešbučio mokestį už gyvūną. Atvykęs rado sąskaitą su 20 eurų papildomu mokesčiu. Nedaug, bet nemalonu.

23. Kaip sumažinti gyvūno vežimo išlaidas?

Pirmas būdas – planuoti iš anksto. Paskutinės minutės užsakymai visada brangesni. Antras – ieškoti grupinių pervežimų. Jei keli gyvūnai keliauja vienu metu, kaina vienam mažesnė. Trečias – tvarkyti dokumentus patiems, o ne per tarpininkus. Ketvirtas – naudotis nebrangiais viešbučiais. Penktas – pasiimti maisto, vandens, paklotų iš namų. Olandijoje viskas brangiau. Ir dar – pasitikrinti, ar jūsų draudimas apima gyvūnus. Kartais draudimas kompensuoja dalį išlaidų. Vienas mano klientas turėjo kelionių draudimą, kuris apėmė ir gyvūną. Gavo atgal 150 eurų iš 400 išleistų.

Praktika - kasdienis gyvūnų vežimas į Olandiją

24. Kaip dažnai vežate gyvūnus į Olandiją?

Kasdien. Tai ne metafora. Kiekvieną dieną bent vienas gyvūnas keliauja maršrutu Lietuva–Olandija. Kartais du, kartais trys. Savaitgaliais – mažiau, darbo dienomis – daugiau. Sezoniškumas yra – vasarą ir prieš Kalėdas užsakymų dvigubai daugiau. Per metus pervežame apie 600-700 gyvūnų. Daugiausia šunys ir katės, bet pasitaiko ir egzotikos. Vieną savaitę vežiau du šunis, vieną katę ir jūrų kiaulytę. Visi skirtingi maršrutai, skirtingi šeimininkai, skirtingos istorijos. Tai darbas, kuris niekada nebūna nuobodus.

25. Kokios dažniausios problemos kyla vežant gyvūnus?

Dokumentai – numeris vienas. Netvarkingi, pasibaigę, neteisingi. Antra – šeimininkai nežino, ko reikia. Trečia – gyvūnai, kurie nėra pratę prie transporto. Ketvirta – oras. Per karšta, per šalta, per drėgna. Penkta – eismo įvykiai, spūstys, kelių darbai. Šešta – gyvūnų tarpusavio konfliktai, jei vežami keli gyvūnai. Septinta – veterinaro poreikis kelyje. Aštunta – šeimininkai, kurie neatvyksta laiku pasiimti gyvūno. Devinta – gyvūnai, kurie atsisako valgyti ar gerti. Dešimta – nuovargis. Ilgos kelionės vargina ne tik gyvūnus, bet ir žmones. Bet visos šios problemos turi sprendimus. Svarbiausia – pasiruošimas ir kantrybė.

Gyvūnų vežimas į Olandiją – tai kasdienis darbas, kuris reikalauja ne tik logistikos žinių, bet ir supratimo apie gyvūnus. Kiekvienas gyvūnas – individualus, kiekviena kelionė – unikali. Svarbiausia – saugumas, dokumentai ir rūpestis. Jei tai turite, kelionė praeis sklandžiai. O jei kas nors nutiks – mes čia, kad padėtume. Vežame kasdien, ir kiekviena diena moko kažko naujo.