Vežame naminius gyvūnus Roterdamas Lietuva kiekvieną dieną

Prieš ketverius metus gavau pirmą užsakymą vežt šunį iš Roterdamo į Lietuvą. Šeimininkas grįžo namo po trejų metų Olandijoj, ir jo vokiečių aviganis turėjo keliaut kartu. Tada dar nežinojau, kad tai taps mano pagrindiniu darbu. Dabar vežu gyvūnus pirmyn ir atgal – iš Lietuvos į Roterdamą ir iš Roterdamo į Lietuvą. Abu kryptimis, kiekvieną savaitę. Šitas tekstas apie tai, kaip organizuojamas gyvūnų pervežimas šiuo maršrutu, ką reikia žinot ir ko saugotis.

Maršrutas – gyvūnų vežimas Lietuva Roterdamas

1. Kokiu maršrutu važiuojate?

Pagrindinis maršrutas – per Lenkiją ir Vokietiją. Iš Vilniaus važiuojam iki Varšuvos, tada Poznanė, Berlynas, Hanoveris, tada per Olandijos sieną iki Roterdamo. Tai greičiausias kelias – maždaug 18-20 valandų. Yra alternatyvūs maršrutai – per Latviją, Estiją, Suomiją, Švediją, bet tai ilgiau ir brangiau. Kartais naudojam, jei reikia. Kitas variantas – per Čekiją, bet tai aplinkkelis. Paprastai laikomės pagrindinio maršruto, nes jis patikrintas, keliai geri, ir yra pakankamai degalinių bei poilsio vietų. Žiemą gali tekt keist maršrutą dėl sniego ar ledo – tada važiuojam lėčiau, bet saugiau.

2. Ar naudojate keltą?

Kartais, bet retai. Keltu per Klaipėdą arba Rygą – variantas, jei gyvūnas labai blogai toleruoja ilgą važiavimą automobiliu. Bet keltas pats savaime yra stresas gyvūnams – triukšmas, vibracija, svetima aplinka. Be to, kelto laukimas uostuose užtrunka, ir bendra kelionės trukmė ilgėja. Paprastai rekomenduoju važiuot per sausumą – greičiau, paprasčiau, mažiau persėdimų. Bet jei šeimininkas nori keltu – galima. Vieną kartą vežiau katiną, kuris taip bijojo automobilio, kad šeimininkė paprašė keltu – katė ant kelto elgėsi geriau nei automobilyje. Kiekvienas gyvūnas kitoks.

3. Kiek kainuoja kelionė iš Roterdamo į Lietuvą?

Taip pat kaip ir į Roterdamą – 250-450 eurų, priklausomai nuo gyvūno dydžio ir kitų aplinkybių. Grįžtamoji kelionė nekainuoja daugiau. Kartais net pigiau, jei tuo pačiu metu vežu gyvūną į abi puses – pavyzdžiui, katę iš Vilniaus į Roterdamą ir šunį iš Roterdamo į Vilnių. Tada išlaidos pasidalina. Bet tai ne visada įmanoma – reikia, kad datos sutaptų. Geriausia skambint ir klaust, ar yra galimybė suderint. Kainos visada derinamos individualiai – nėra vieno fiksuoto tarifo visiems.

4. Ar vežate gyvūnus iš kitų Olandijos miestų, ne tik iš Roterdamo?

Taip. Amsterdamas, Haga, Utrechtas, Eindhovenas, Rotterdamas – bet kur. Olandija nedidelė, nuo bet kurio miesto iki Roterdamo – maksimum dvi valandos. Papildomas mokestis už papildomus kilometrus, bet jis nedidelis. Dažniausiai paimu gyvūną iš Roterdamo, nes ten mano pagrindinis taškas, bet jei reikia – važiuoju ir kitur. Vieną kartą teko važiuot iki Groningeno – tai šiaurėj, beveik prie Vokietijos sienos. Papildomos trys valandos, bet šeimininkas labai dėkingas buvo, nes niekas kitas nenorėjo tiek toli važiuot.

5. Kaip dažnai važiuojate šiuo maršrutu?

Praktiškai kiekvieną savaitę. Pirmadieniais arba antradieniais – iš Lietuvos į Roterdamą. Ketvirtadieniais arba penktadieniais – atgal. Bet grafikas lankstus – jei yra užsakymas, galiu važiuot bet kada. Vasarą dažniau – kartais net du kartus per savaitę. Žiemą – rečiau, bet bent kartą per savaitę. Svarbu suprast, kad aš ne laukiu, kol susikaups penki užsakymai – važiuoju ir su vienu gyvūnu. Tai ne autobusas, kuris laukia pilno keleivių. Jei užsakymas yra – važiuojam.

Dokumentai – gyvūnų pervežimas iš Olandijos į Lietuvą

6. Kokie dokumentai reikalingi vežant gyvūną iš Roterdamo į Lietuvą?

Tas pats, kas vežant į Roterdamą – gyvūno pasas, mikročipas, galiojantis pasiutligės skiepas. Skirtumas tas, kad Olandijos veterinarijos sistema gali turėt kitokius įrašų formatus, bet ES pasas vienodas visoje Sąjungoje. Svarbu, kad visi skiepai būtų galiojantys. Jei gyvūnas gyveno Olandijoj ilgiau nei metus, gali būt, kad pasiutligės skiepas padarytas ten – tai nesvarbu, svarbu kad galioja. Šunims reikia Echinococcus gydymo – tai taikoma ir grįžtant į Lietuvą. Veterinaras Olandijoj tai padaro greitai – nueini, gauni tabletę, jie įrašo į pasą. Kainuoja apie 20-30 eurų.

7. Ar reikia pranešti Lietuvos veterinarinei tarnybai apie gyvūno grįžimą?

Ne, jei tai naminis gyvūnas, grįžtantis su savo šeimininku. Bet jei gyvūną vežu be šeimininko – gali būt, kad VMVT norės patikrint dokumentus. Tai retai, bet pasitaiko. Paprastai užtenka gyvūno paso su visais įrašais. Jei kyla abejonių – skambinkit į VMVT ir pasiklauskite. Jie atsako į klausimus, nors kartais reikia palaukt eilėj. Vieną kartą vežiau šunį be šeimininko, ir VMVT paprašė papildomų dokumentų – pasirodo, reikėjo įgaliojimo. Nuo to karto visada turiu įgaliojimą, net jei niekas neprašo.

8. Ką daryti, jei gyvūno pasas išduotas Olandijoj?

ES pasas galioja visoje Sąjungoje, nesvarbu, kur išduotas. Olandiškas pasas – toks pat kaip lietuviškas, tik galbūt kita kalba. Svarbu, kad būtų visi reikiami įrašai: mikročipo numeris, skiepų datos, veterinaro antspaudai. Vieną kartą vežiau katę su olandišku pasu – Lietuvoj veterinaras pažiūrėjo, nuskaitė čipą, viskas tvarkoj. Jokių problemų. Bet jei pasas ne ES standarto – tada jau reikia papildomų dokumentų. Pavyzdžiui, jei gyvūnas atvyko iš trečiosios šalies ir turi tik vietinį dokumentą – reikia sveikatos sertifikato. Bet tai retas atvejis.

9. Kaip patikrinti, ar visi dokumentai tvarkingi?

Paprasčiausias būdas – nufotografuot visus puslapius ir atsiųst man. Aš peržiūrėsiu ir pasakysiu, ar kažko trūksta. Arba nueikit pas veterinarą ir paprašykit, kad patikrintų – jie žino reikalavimus. Svarbiausi dalykai: mikročipo numeris turi sutapt su paso įrašu, skiepų datos turi būt galiojančios, veterinaro antspaudas turi būt aiškus. Jei kas nors neaišku – geriau paklaust prieš kelionę nei aiškintis pasienyje. Aš visada patikrinu dokumentus prieš išvažiavimą – tai mano darbo dalis.

Gyvūnų tipai – vežame skirtingus gyvūnus

10. Ar vežate tik šunis ir kates?

Ne, bet tai 90% mano darbo. Taip pat vežu triušius, šeškus, jūrų kiaulytes, žiurkėnus, dekoratyvines žiurkes. Paukščius – retai, nes jiems reikia specialių sąlygų. Egzotinius gyvūnus – priklauso nuo rūšies. Vieną kartą vežiau dvi jūrų kiaulytes iš Roterdamo – jos keliavo mažoj dėžėj, visą kelią čiauškėjo. Šeimininkė sakė, kad jos „labai komunikatyvios". Nežinau, ar tai komplimentas gyvūnams, bet jos atrodė laimingos. Didelių gyvūnų – ne. Maži ir vidutiniai – taip.

11. Kaip skiriasi skirtingų gyvūnų vežimas?

Šunys – reikia daugiausia dėmesio. Dažni sustojimai, pasivaikščiojimai, vanduo. Jie aktyvūs, jiems reikia judėjimo. Katės – priešingai, jos nori ramybės. Mažiau sustojimų, tamsesnė aplinka, mažiau triukšmo. Triušiai – jautrūs temperatūrai, negali būt per karšta ar per šalta. Šeškai – smalsūs, bet gali pabėgt pro bet kurią skylę, todėl dėžė turi būt sandari. Kiekvienas gyvūnas turi savo poreikius, ir aš tai žinau. Tai ne tik vairavimas – tai gyvūnų priežiūra kelyje.

12. Ar vežate agresyvius gyvūnus?

Taip, bet su sąlygomis. Šeimininkas turi iš anksto pasakyt, kad gyvūnas gali būt agresyvus. Tada naudoju papildomas atsargumo priemones – antsnukį šunims, pirštines, atskirą erdvę. Negaliu vežt gyvūno, kuris kelia grėsmę man ar kitiems gyvūnams be tinkamų priemonių. Vieną kartą šeimininkas pasakė, kad šuo „šiek tiek urzgia ant nepažįstamų" – pasirodo, tai buvo rimtas agresyvumas. Šuo bandė įkąst, kai bandžiau įdėt jį į dėžę. Nuo to karto visada prašau detalaus aprašymo. Jei gyvūnas pavojingas – galiu atsisakyt vežt. Saugumas pirmiausia.

13. Ką daryti, jei gyvūnas yra labai didelis?

Dideliems šunims reikia didesnės dėžės ir daugiau vietos automobilyje. Mano automobilis talpina dideles dėžes, bet yra riba. Jei šuo sveria 50+ kilogramų – reikia aptart iš anksto, ar tilps. Dogai, mastifai, bernardai – tai jau iššūkis. Vieną kartą vežiau anglų mastifą – 70 kilogramų. Dėžė užėmė pusę automobilio. Bet tilpo, ir šuo keliavo ramiai. Svarbu, kad dėžė būtų pakankamai didelė – gyvūnas turi galėt atsistot, apsisukt, atsigult. Jei dėžė per maža – nevežu. Tai ne tik taisyklė, tai mano principas.

Sezoniškumas – gyvūnų pervežimas ištisus metus

14. Ar vežate gyvūnus žiemą?

Taip, bet žiema – sudėtingiausias metų laikas. Slidūs keliai, tamsa, šaltis. Automobilyje turi būt šilta – naudoju šildytuvą, bet tai papildomos išlaidos. Važiuojam lėčiau, atsargiau. Sustojam dažniau, nes reikia tikrint, ar gyvūnams šilta. Vieną kartą sausį užstrigom sniege Lenkijoj – laukėm tris valandas, kol atvažiavo traktorius ištempt. Gyvūnai buvo šiltai, bet žmonės (aš ir keleivė) – mažiau. Po to visada turiu sniego grandines automobilyje. Žiema reikalauja daugiau pasiruošimo, bet vežam.

15. Ar vežate gyvūnus vasarą?

Taip, ir vasara turi savo iššūkių. Karštis – pagrindinis priešas. Automobilyje veikia kondicionierius, bet jei jis sugenda – katastrofa. Todėl visada turiu atsarginį planą: papildomas ventiliatorius, vanduo, šlapios servetėlės. Stengiuos važiuot anksti ryte arba vakare, kad išvengčiau didžiausio karščio. Pietų metu – ilgesnis sustojimas pavėsyje. Vieną kartą liepą sustojom Vokietijoj, nes temperatūra automobilyje pakilo iki 30 laipsnių – laukėm, kol atvės. Gyvūnams daviau vandens ir leidau pabūt pavėsyje. Vasara – populiarus metas persikraustymams, todėl užsakymų daugiau, bet ir rizika didesnė.

16. Koks geriausias metų laikas vežt gyvūną?

Pavasaris ir ruduo. Ne per karšta, ne per šalta, keliai paprastai sausi, dienos ilgos. Balandis-gegužė ir rugsėjis-spalis – optimaliausias laikas. Bet tai nereiškia, kad kitu metu negalima – galima, tiesiog reikia daugiau pasiruošimo. Žiemą – šilčiau aprenkit gyvūną (jei jis leidžia), vasarą – daugiau vandens. Svarbiausia – ne atidėliot, jei reikia vežt. Geriau vežt žiemą su tinkamu pasiruošimu nei laukt pavasario ir kankint gyvūną ilgą laiką be šeimininko.

17. Ar švenčių dienomis vežate?

Kartais, bet brangiau. Kalėdos, Naujieji metai, Velykos – tai laikas, kai aš taip noriu pailsėt. Bet jei yra skubus užsakymas – galiu važiuot. Kaina didesnė, nes tai mano asmeninis laikas. Vieną kartą vežiau šunį Kūčių vakarą – šeimininkė persikraustė į Roterdamą gruodį, ir šuo turėjo būt ten prieš Kalėdas. Važiavom per tuščius kelius, sniegas, ramybė. Net gražu buvo. Bet tai išimtis. Paprastai švenčių dienomis nevažiuoju, nebent labai reikia.

Saugumas – gyvūnų transportavimas į užsienį

18. Kaip užtikrinat gyvūnų saugumą?

Dėžės pritvirtintos, kad nejudėtų. Automobilis techniškai tvarkingas – reguliariai tikrinu. Važiuoju atsargiai, neviršiju greičio. Stojau reguliariai. Turiu draudimą – tiek automobilio, tiek atsakomybės draudimą. Viskas dokumentuota – perdavimo aktai, nuotraukos, kontaktai. Jei kas nors nutiktų – viskas užfiksuota. Bet stengiuos, kad niekas nenutiktų. Saugumas – tai ne vienas dalykas, tai visuma mažų dalykų: patikrinti ratai prieš kelionę, pakankamai kuro, atsarginis ratas, pirmosios pagalbos rinkinys. Visuma.

19. Ar turite draudimą?

Taip. Privalomasis civilinės atsakomybės draudimas – tai privaloma. Papildomas draudimas gyvūnams kelionės metu – taip pat. Tai reiškia, jei kas nors nutiktų gyvūnui dėl mano kaltės – draudimas padengtų veterinaro išlaidas. Bet tai kraštutinė situacija – per penkerius metus neturėjau nė vieno rimto incidento. Nedidelių dalykų buvo – vėmimas, nedideli įbrėžimai – bet nieko rimto. Draudimas yra tam, kad būtum pasiruošęs blogiausiam, nors tikiesi geriausio.

20. Ką daryti, jei gyvūnas susižeidė kelionės metu?

Pirmiausia – įvertint situaciją. Jei tai nedidelis įbrėžimas – sutvarkau pats, turiu pirmosios pagalbos rinkinį. Jei rimčiau – ieškau artimiausios veterinarijos klinikos. Turiu kontaktų sąrašą palei visą maršrutą. Šeimininkui pranešu iš karto. Veterinaro išlaidas padengia draudimas, jei tai susiję su kelione. Vieną kartą šuo susitrenkė galvą, kai staigiai stabdėm – nieko rimto, bet veterinaras patikrino, viskas gerai. Svarbu – neignoruot. Jei gyvūnas elgiasi neįprastai – sustot, patikrint, prireikus – ieškot pagalbos.

21. Kaip saugot gyvūnus nuo karščio vasarą?

Kondicionierius veikia nuolat. Temperatūra automobilyje – ne aukštesnė nei 24 laipsniai. Vanduo visada prieinamas. Stojam pavėsyje, ne saulėje. Ilgesni sustojimai – tik su šešėliu. Jei karščiai labai dideli – 35+ laipsniai – stengiuos važiuot anksti ryte arba vakare. Vieną kartą rugpjūtį teko važiuot per visą Vokietiją 37 laipsnių karštyje – kondicionierius veikė pilnu pajėgumu, bet vis tiek buvo karšta. Sustojom keturis kartus vietoj įprastų dviejų. Gyvūnai ištvėrė, bet tai buvo įtempta diena. Vasaros karščiai – rimtas dalykas, ne juokas.

Klientų patirtis – gyvūnų vežimas Roterdamas Lietuva

22. Kaip dažnai žmonės veža gyvūnus atgal į Lietuvą?

Dažniau, nei galėtum pagalvot. Žmonės išvyksta dirbt į Olandiją, pasiima gyvūną, o po metų-dviejų grįžta. Arba gyvūnas paseno, susirgo, ir šeimininkas nori, kad jis gyventų Lietuvoj, kur veterinaro paslaugos pigesnės. Arba šeimininkas mirė, ir giminėms reikia parvežt gyvūną. Tokių istorijų girdėjau daug. Vieną kartą vežiau šunį, kurio šeimininkas mirė Roterdame – sesuo iš Lietuvos paprašė parvežt. Tai buvo liūdna kelionė. Šuo suprato, kad kažkas negerai, bet nežinojo kas. Atidaviau jį seseriai Vilniuj, ir ji pradėjo verkt. Tada ir aš beveik.

23. Ar žmonės dažnai veža gyvūnus pirmyn ir atgal?

Taip, ypač jei gyvena tarp dviejų šalių. Pavyzdžiui, dirba Roterdame, bet vasarą grįžta į Lietuvą – veža gyvūną kartu. Rudenį – atgal. Tai gali kartotis kelis kartus per metus. Tokie klientai tampa nuolatiniai – jie žino, ko tikėtis, aš žinau jų gyvūną. Vienas šuo pas mane keliavo jau šešis kartus – jis mane pažįsta, ramiai eina į dėžę, net uodega vizgina. Tai malonu. Klientų lojalumas – geriausias įvertinimas.

24. Ką klientai dažniausiai klysta?

Dažniausia klaida – per vėlai pradeda ruoštis. Skambina prieš tris dienas, o paaiškėja, kad skiepas pasibaigęs. Antra klaida – neinformuoja apie sveikatos problemas. Trečia – per maža dėžė. Ketvirta – duoda maisto prieš kelionę. Penkta – per daug emocijų atsisveikinimo metu. Šešta – pamiršta vandenį ar paklotus. Septinta – neatsako į mano klausimus apie gyvūno elgesį. Visos šitos klaidos išvengiamos, jei pradedi ruoštis bent dvi savaites prieš ir bendrauji su vežėju. Aš neklausinėju be reikalo – kiekvienas klausimas turi tikslą.

25. Kaip pasirinkt patikimą vežėją?

Klauskite rekomendacijų. Domėkitės patirtimi – kiek laiko veža gyvūnus, kiek pervežimų atliko. Prašykit nuotraukų iš ankstesnių kelionių. Klauskit, ką daro ekstremaliomis situacijomis. Tikras vežėjas atsakys į visus klausimus kantriai. Jei kas nors piktinasi, kad klausot per daug – tai blogas ženklas. Ir dar – kaina. Jei kaina per maža, kažkas negerai. Gyvūnų pervežimas kainuoja – kuras, laikas, priežiūra. Jei kas nors siūlo vežt už 100 eurų – klauskite, iš kur toks skaičius. Pigus vežimas dažnai reiškia prastas sąlygas.

26. Ar galima susitikt su vežėju prieš kelionę?

Žinoma.