Šunų vežimas Amsterdamas, Vežame kiekvieną dieną

Kai prieš penkerius metus pradėjome vežti šunis maršrutu Lietuva–Amsterdamas, tokių užklausų buvo vos kelios per savaitę. Dabar – kasdien. Ir tai nestebina: Nyderlanduose gyvena tūkstančiai lietuvių, o šunys dažnai keliauja kartu su šeimininkais arba atskirai. Šunų vežimas Amsterdamas tapo kasdienybe, bet tai nereiškia, kad procesas paprastas. Kiekvienas šuo – individualus, kiekviena kelionė – skirtinga.

Šunų vežimas iš Lietuvos į Amsterdamą – tai ne tik transportas. Tai dokumentų tvarkymas, sveikatos patikrinimai, tinkamo transportavimo būdo pasirinkimas ir, svarbiausia, šuns komforto užtikrinimas. Maršrutas – apie 1600 kilometrų, kelionė trunka 16-18 valandų. Per tą laiką nutinka visko – nuo netikėtų spūsčių iki šuns pykinimo. Bet su tinkamu pasiruošimu viskas įveikiama.

Šiame tekste atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie šunų vežimą šiuo maršrutu. Remiuosi ne tik teorija, bet ir realia patirtimi – tiek savo, tiek kolegų, kurie šią veiklą vykdo jau ne vienerius metus.

Maršrutas – šunų vežimas Amsterdamas

1. Koks yra optimaliausias maršrutas vežant šunį iš Lietuvos į Amsterdamą?

Populiariausias maršrutas eina per Lenkiją ir Vokietiją: Vilnius – Kaunas – Suvalkai – Varšuva – Poznanė – Berlynas – Hanoveris – Osnabriukas – Enschede – Amsterdamas. Tai greičiausias kelias – apie 1600 kilometrų. Alternatyvus maršrutas eina per Čekiją – jis šiek tiek ilgesnis, bet kartais greitesnis, jei Lenkijoje spūstys. Trečias variantas – per Latviją ir Šiaurės Vokietiją – ilgiausias, bet mažiausiai eismo. Asmeniškai aš renkuosi pirmąjį maršrutą – jis geriausiai pažįstamas, degalinės ir poilsiavietės žinomos, o veterinarų kontaktai pasiruošti. Beje, maršrutas gali keistis priklausomai nuo eismo sąlygų – Waze arba Google Maps visada rodo greičiausią kelią.

2. Kiek laiko trunka kelionė vežant šunį į Amsterdamą?

Priklauso nuo daugelio veiksnių: eismo sąlygų, sustojimų skaičiaus, sienos kirtimo laiko ir šuns poreikių. Optimalus laikas – 16-18 valandų. Bet tai tik teorija. Praktikoje kelionė gali trukti ir 20 valandų – ypač jei spūstys prie Varšuvos arba Berlyno, jei ilgai stovima pasienyje, arba jei šuo reikalauja dažnesnių sustojimų. Vieną kartą teko stovėti 4 valandas prie Vokietijos-Lenkijos sienos dėl eilės – šuo nervinosi, bet viskas baigėsi gerai. Tad visada rekomenduoju planuoti su laiko atsarga – geriau atvykti anksčiau nei skubėti.

3. Kokios yra geriausios sustojimų vietos maršrute Lietuva–Amsterdamas?

Lenkijoje rekomenduoju sustoti ties Varšuva (yra didelė degalinė su žaliu plotu), Poznanėje (poilsiavietė su aptverta teritorija šunims) ir pasienyje su Vokietija (Frankfurtas prie Oderio). Vokietijoje – ties Berlynu (yra keletas gerų poilsiaviečių), Hanoveriu (didelė poilsiavietė su šunų aikštele) ir Osnabriuku (paskutinė didelė stotelė prieš Nyderlandus). Nyderlanduose – ties Enschede arba Apeldoornu. Svarbu, kad sustojimų vieta būtų saugi – toliau nuo greitkelio, su galimybe šuniui laisvai judėti. Asmeniškai aš visada turiu sąrašą patikrintų sustojimų vietų – per metus jau išbandžiau daugumą ir žinau, kur geriausia.

4. Ar yra specialios poilsiavietės šunims maršrute?

Taip, ypač Vokietijoje. Vokietija turi gerai išvystytą infrastruktūrą gyvūnams – daugelyje poilsiaviečių yra specialios aptvertos teritorijos šunims, su žalia veja, vandens dubenėliais ir kartais net agility kliūtimis. Populiariausios: „Hundewiese“ (šunų pieva) ties Berlynu, poilsiavietė ties Hanoveriu su dideliu šunų parku, ir „Rasthof“ ties Osnabriuku su atskira šunų zona. Lenkijoje tokių specializuotų vietų mažiau, bet didesnėse degalinėse paprastai būna žalių plotų. Nyderlanduose šunų parkų daug, bet jie dažniausiai miestuose, ne prie greitkelio. Tad geriausia sustoti Vokietijoje.

5. Kaip planuoti kelionės laiką vežant šunį?

Rekomenduoju išvykti vakare – apie 18-20 valandą. Taip didžioji dalis kelionės praeina, kol šuo miega. Be to, naktį mažiau eismo – greičiau pravažiuosite Lenkiją ir Vokietiją. Ryte, apie 10-12 valandą, jau būsite Amsterdame. Žinoma, tai priklauso nuo jūsų šuns – jei jis nemėgsta tamsos arba naktį neramus, galbūt geriau išvykti ryte. Tačiau dieną eismas intensyvesnis, karščiau (vasarą), o sustojimų vietose daugiau žmonių ir šunų – tai papildomas stresas. Beje, prieš kelionę leiskite šuniui gerai išsivaikščioti – pavargęs šuo kelionės metu miegos geriau.

Dokumentai – šunų vežimas Amsterdamas

6. Kokie dokumentai reikalingi šuns vežimui į Amsterdamą?

Pagrinde reikia trijų dalykų: Europos gyvūno paso, mikroschemos (čipo) ir galiojančios vakcinacijos nuo pasiutligės. Pasas išduodamas bet kurioje veterinarijos klinikoje, kuri turi tam leidimą. Mikroschemos numeris turi būti įrašytas pase ir atitikti realų čipą. Vakcinacija nuo pasiutligės turi būti atlikta ne mažiau kaip prieš 21 dieną iki kelionės, jei tai pirmas skiepas. Jei šuo skiepytas anksčiau ir turi galiojantį revakcinacijos įrašą – tuomet laukti nereikia. Beje, Nyderlandai reikalauja, kad šuo būtų identifikuotas mikroschema pagal ISO 11784/11785 standartą. Senesni čipai kartais neatitinka šio reikalavimo – pasitikrinkit prieš kelionę.

7. Kiek laiko užtrunka dokumentų paruošimas šuns vežimui?

Jei viskas tvarkinga – savaitė ar dvi. Bet jei reikia skiepyti nuo pasiutligės pirmą kartą – reikia laukti 21 dieną po vakcinacijos. Jei mikroschema neįregistruota – reikia užregistruoti (tai užtrunka kelias dienas). Jei pasas pasenęs – reikia naujo. Tad geriausia pradėti ruoštis bent mėnesį prieš planuojamą kelionę. Vienas mano klientas pradėjo ruoštis prieš savaitę – paaiškėjo, kad šuo nebuvo skiepytas nuo pasiutligės. Teko laukti 21 dieną. Nemalonu, bet nieko nepadarysi – taisyklės yra taisyklės.

8. Ar reikia veterinarinės pažymos šuns vežimui?

Taip, veterinarinė pažyma (sveikatos sertifikatas) reikalinga. Ji turi būti išduota ne anksčiau kaip prieš 10 dienų iki išvykimo, bet ir ne vėliau kaip prieš 24 valandas. Veterinaras patikrina šuns sveikatos būklę, dokumentus ir išduoda pažymą. Ši pažyma turi būti su veterinaro parašu, antspaudu ir klinikos rekvizitais. Be pažymos šuns vežti negalima – net jei visi kiti dokumentai tvarkingi. Tad nepamirškite šio žingsnio. Vienas klientas pamiršo – atvyko pasienyje be pažymos, teko grįžti atgal į Lietuvą. 1600 kilometrų veltui.

9. Ką daryti, jei šuns dokumentai netvarkingi?

Priklauso nuo to, kas netvarkinga. Jei pasas pasenęs – reikia naujo. Jei vakcinacijos įrašas neteisingas – reikia pataisyti pas veterinarą. Jei mikroschemos numeris nesutampa – reikia patikrinti, ar čipas veikia, ir atnaujinti įrašus. Jei veterinarinė pažyma pasenusi – reikia naujos. Svarbiausia – netvarkyti dokumentų pačiam. Tai gali būti laikoma dokumentų klastojimu, o tai jau baudžiamoji atsakomybė. Geriau kreiptis į veterinarą arba vežėją – jie padės sutvarkyti. Beje, kai kurie vežėjai siūlo dokumentų tvarkymo paslaugą – tai patogu, bet kainuoja papildomai.

10. Ar galima vežti šunį be paso?

Ne. Europos gyvūno pasas yra privalomas dokumentas vežant šunį tarp ES šalių. Be jo šuns neįleis nei į Nyderlandus, nei į Vokietiją, nei į Lenkiją. Pasienyje gali patikrinti – ir jei paso nėra, šuo gali būti konfiskuotas arba grąžintas atgal. Tad nėra jokių išimčių – pasas privalomas. Jei neturite paso – kreipkitės į veterinarijos kliniką. Paso išdavimas užtrunka apie 30 minučių, kainuoja 15-25 eurus. Tai mažiausia, ką galite padaryti savo šuns saugumui.

Sąlygos – šunų vežimas Amsterdamas

11. Kokios sąlygos turi būti mikroautobuse, vežančiame šunis?

Profesionaliame šunų pervežimo mikroautobuse turi būti: ventiliacijos sistema, temperatūros kontrolė (optimaliai 18-22 laipsniai), minkštos ir stabilios transportavimo vietos, vandens tiekimo sistema, atskirtos erdvės skirtingiems šunims (jei vežami keli), ir avarinio atidarymo galimybė. Taip pat mikroautobusas turi būti reguliariai valomas ir dezinfekuojamas. Deja, ne visi vežėjai laikosi šių standartų – mačiau mikroautobusų, kuriuose šunys vežami tiesiog ant pliko grindų, be jokios ventiliacijos. Tokių vežėjų reikia vengti. Patikrinkite, ar įmonė turi licenciją gyvūnų vežimui, ar mikroautobusas atitinka ES reglamento 1/2005 reikalavimus.

12. Kokia temperatūra turi būti transporte vežant šunį?

Optimali temperatūra – 18-22 laipsniai. Per karšta – šuo gali perkaisti, ypač jei jis ilgaplaukis arba brachicefalinės veislės (buldogas, mopsas). Per šalta – gali sušalti, ypač trumpaplaukiai šunys. Mikroautobusuose paprastai būna klimato kontrolės sistema, bet ne visada ji veikia idealiai. Tad rekomenduoju pasiteirauti vežėjo, ar mikroautobuse yra temperatūros kontrolė, ar ji veikia. Vasarą – papildomas pavojus yra saulė – mikroautobusas gali įkaisti, jei stovi saulėje. Tad geriau, kad mikroautobusas stovėtų pavėsyje per sustojimus. Beje, vieną vasarą teko keisti maršrutą, nes mikroautobuso kondicionierius sugedo ties Poznane – gerai, kad turėjome atsarginį planą.

13. Kaip dažnai reikia keisti vandenį šuniui kelionės metu?

Vanduo turi būti šviežias ir prieinamas nuolat. Transportavimo dėžėje turi būti pritvirtintas vandens indelis, kuris neišsipila. Vanduo turi būti keičiamas kas 3-4 valandas – arba dažniau, jei šuo daug geria. Per sustojimus visada pasiūlykite šuniui šviežio vandens. Vasarą – dar dažniau. Dehidratacija yra rimta problema, ypač ilgoje kelionėje. Jei šuo atsisako gerti – pabandykite pridėti šiek tiek sultinio (be druskos ir prieskonių) į vandenį. Beje, nerekomenduoju duoti šuniui vandens iš nežinomų šaltinių – degalinėse vanduo ne visada tinkamas gerti. Geriau turėti savo buteliuką.

14. Ar šuo turi būti atskirtas nuo kitų gyvūnų transporte?

Taip, jei šunys nepažįsta vienas kito. Net ir draugiškas šuo gali tapti agresyvus nepažįstamoje aplinkoje, ypač streso metu. Tad kiekvienas šuo turi būti atskiroje dėžėje arba erdvėje. Profesionalūs vežėjai paprastai turi atskiras sekcijas mikroautobuse – tai leidžia vežti kelis šunis vienu metu be kontakto. Jei vežate savo šunį kartu su draugo šunį – įsitikinkite, kad jie sutaria. Prieš kelionę surenkite „susipažinimą“ neutralioje teritorijoje – parke arba lauke. Jei šunys konfliktuoja – geriau vežti atskirai.

15. Ką daryti, jei šuo bijo transporto priemonės?

Baimė transporto – dažna problema, ypač jei šuo anksčiau turėjo neigiamos patirties (pvz., važiavo pas veterinarą ir gavo skiepą). Pirmiausia – įpratinti šunį prie automobilio ar mikroautobuso palaipsniui. Pradėkite nuo to, kad šuo tiesiog sėdi neįjungtoje transporto priemonėje. Paskui – trumpi pasivažinėjimai aplink namą. Paskui – ilgesnės kelionės. Svarbu, kad šuo asocijuotų transportą su kažkuo teigiamu – skanėstais, pagyrimais, maloniais potyriais. Jei baimė labai stipri – veterinaras gali paskirti raminamuosius. Bet geriau išspręsti problemą prieš kelionę, o ne jos metu.

Saugumas – šunų vežimas Amsterdamas

16. Kaip užtikrinti šuns saugumą kelionės metu?

Saugumas prasideda nuo tinkamos transportavimo dėžės. Dėžė turi būti stabili, su saugiu užraktu ir pakankama ventiliacija. Jei vežate automobiliu – dėžę reikia pritvirtinti diržais arba specialiais laikikliais, kad ji neslidinėtų. Mikroautobusuose paprastai būna specialios tvirtinimo sistemos. Be to, svarbu, kad šuo būtų identifikuotas – mikroschema ir antkaklis su kontaktine informacija. Jei šuo pabėgtų (o taip nutinka), be identifikacijos jį surasti beveik neįmanoma. Dar vienas svarbus dalykas – pirmosios pagalbos rinkinys šunims. Jį galima nusipirkti bet kurioje veterinarijos klinikoje arba gyvūnų prekių parduotuvėje.

17. Ką daryti, jei šuo susirgo kelionės metu?

Pirmiausia – nepanikuoti. Dažniausios problemos kelionės metu yra streso sukeltas vėmimas, viduriavimas arba per didelis seilėtekis. Tai nemalonu, bet paprastai ne pavojinga. Sustokite, leiskite šuniui atsigauti, pasiūlykite vandens. Jei simptomai sunkesni – karščiavimas, traukuliai, kraujavimas – reikia ieškoti artimiausios veterinarijos klinikos. Vokietijoje ir Nyderlanduose veterinarijos klinikų daug, bet ne visos dirba visą parą. Tad prieš kelionę verta pasižymėti kelių klinikų kontaktus maršrute. Aš asmeniškai visada turiu sąrašą veterinarijos klinikų kelyje nuo Vilniaus iki Amsterdamo – jau du kartus teko juo pasinaudoti.

18. Ar saugu vežti šunį žiemos metu?

Taip, bet reikia papildomų atsargumo priemonių. Žiemą pagrindinis pavojus yra šaltis – ypač per sustojimus arba jei mikroautobuse sugestų šildymo sistema. Šunys, ypač trumpaplaukiai, greitai sušąla. Transportavimo dėžėje reikia pakloti šiltą pledą, o per sustojimus šunį reikia laikyti kuo trumpiau lauke. Be to, žiemą keliai gali būti slidūs – tai ilgina kelionės laiką ir didina avarijų riziką. Vieną žiemą teko stovėti 6 valandas sniego pusnyje prie Magdeburgo – mikroautobuse buvo šilta, bet klientai labai jaudinosi dėl savo šuns. Viskas baigėsi gerai, bet tokios situacijos parodo, kad žiemos kelionėms reikia papildomo pasiruošimo.

19. Kaip elgtis, jei šuo labai išsigandęs transportavimo metu?

Baimė – normali reakcija, ypač jei šuo pirmą kartą keliauja. Svarbiausia – ramybė. Šunys jaučia šeimininko emocijas, tad jei jūs nervinatės – jis nervinsis dar labiau. Kalbėkitės ramiai, glostykite (jei įmanoma), venkite staigių judesių ir garsių garsų. Transportavimo dėžę galima uždengti lengvu audiniu – tai sumažina vizualinius dirgiklius. Kai kurie veterinarai rekomenduoja raminamuosius preparatus, bet aš asmeniškai esu atsargus su jais – raminamieji gali sukelti kraujospūdžio kritimą, ypač ilgoje kelionėje. Geriau naudoti natūralius raminamuosius – feromonų purškiklius arba specialius antkaklius su raminančiomis medžiagomis.

20. Ar reikia drausti šunį pervežimo metu?

Nėra privaloma, bet rekomenduoju. Šunų transportavimo draudimas apima nelaimingus atsitikimus, ligas, o kartais ir šuns dingimą. Kaina priklauso nuo šuns vertės ir kelionės atstumo – paprastai 30-80 eurų už vieną kelionę. Skamba kaip papildomas išlaidos, bet jei kas nors nutiktų – draudimas padengtų veterinarines išlaidas arba kompensaciją. Ypač verta apsidrausti, jei vežate brangų šunį – veislinį su kilmės dokumentais. Beje, kai kurios pervežimo įmonės jau įtraukia draudimą į savo kainą – pasiteiraukit prieš užsakydami paslaugą.

Kaina – šunų vežimas Amsterdamas

21. Kiek kainuoja šuns vežimas iš Lietuvos į Amsterdamą?

Kainos labai skiriasi priklausomai nuo vežėjo, šuns dydžio ir paslaugos lygio. Orientacinės kainos: mažas šuo (iki 10 kg) – 150-250 eurų, vidutinis (10-25 kg) – 200-350 eurų, didelis (virš 25 kg) – 300-500 eurų. Tai individualaus pervežimo kainos – jei vežate kartu su kitais gyvūnais, gali būti pigiau. Asmeninis pervežimas (tik jūsų šuo) kainuoja brangiau – 400-700 eurų, bet šuo patiria mažiau streso. Lėktuvu vežti paprastai pigiau – apie 100-200 eurų, bet su papildomais mokesčiais už narvą, veterinarinę patikrą ir pan. galutinė suma gali būti panaši. Beje, kainos gali keistis priklausomai nuo sezono – vasarą ir prieš Kalėdas brangiau.

22. Kas įeina į šuns vežimo kainą?

Paprastai į kainą įeina: transportas, degalai, vairuotojo darbas, sustojimai, vanduo šuniui, transportavimo dėžė (jei neturite savo), dokumentų patikra. Kartais į kainą įeina ir draudimas. Tačiau ne visada – kai kurie vežėjai už draudimą, papildomus sustojimus arba specialius pageidavimus (pvz., vežti šunį atskirai nuo kitų) ima papildomą mokestį. Tad prieš užsakydami paslaugą visada klauskite, kas įeina į kainą ir kas ne. Vienas nemalonus atsitikimas: klientas užsisakė pervežimą už 200 eurų, o paskui gavo sąskaitą už 350 – pasirodo, už kiekvieną sustojimą buvo papildomas mokestis, apie kurį nebuvo informuotas iš anksto.

23. Ar galima derėtis dėl šuns vežimo kainos?

Galima, bet ne visada verta. Mažos įmonės dažniau linkusios derėtis, ypač jei vežate kelis šunis arba esate lojalus klientas. Didelės įmonės turi fiksuotas kainas ir retai nusileidžia. Tačiau yra kitų būdų sutaupyti: galite vežti šunį ne individualiai, o kartu su kitais – tai vadinama „konsoliduotu pervežimu“ ir kainuoja mažiau. Taip pat galite ieškoti vežėjų, kurie važiuoja tuo maršrutu reguliariai – jie dažnai turi geresnes kainas. Beje, labai pigios kainos turėtų kelti įtarimą – jei kažkas siūlo vežti šunį už 80 eurų, greičiausiai kažkas negerai su paslaugos kokybe.

24. Kada reikia mokėti už šuns vežimą?

Paprastai mokama iš anksto – pavedimu arba grynaisiais prieš kelionę. Kai kurie vežėjai prašo avansą (30-50 proc.) užsakant, likutį – prieš išvykimą. Kiti prašia visą sumą iš anksto. Retai pasitaiko, kad mokama tik pristatžius šunį – tokie vežėjai rizikuoja, tad jie dažniausiai dirba tik su patikimais klientais. Svarbu: visada prašykite sąskaitos arba kvito. Jei vežėjas atsisako išduoti dokumentą – tai blogas ženklas. Beje, kai kurios įmonės siūlo mokėjimą dalimis – tai patogu, jei suma didelė.

Praktika – šunų vežimas Amsterdamas

25. Ką daryti, jei šuo pabėgo kelionės metu?

Tai vienas baisiausių scenarijų, bet jis nutinka. Pirmiausia – nepraraskite ramybės. Šuo greičiausiai yra išsigandęs ir pasislėpė netoliese. Nešaukite, nebėkite paskui – tai tik išgąsdins jį dar labiau. Vietoj to, atsistokite ramiai, pakvieskite šunį ramiai, naudokite pažįstamą komandą arba skanėstą. Jei šuo turi mikroschemą – praneškite vietinei gyvūnų registracijos tarnybai. Nyderlanduose tai „Stichting Nederlandse Databank Gezelschapsdieren“ (NDG). Taip pat praneškite policijai ir vietinėms gyvūnų prieglaudoms. Beje, antkaklis su kontaktine informacija labai padeda – jei kas nors randa šunį, gali iš karto susisiekti su jumis. Tad visada įsitikinkite, kad antkaklis yra vietoje ir informacija aktuali.

26. Kaip pasirinkti patikimą vežėją šuns vežimui?

Pirmiausia – patikrinkite, ar vežėjas turi licenciją gyvūnų vežimui. Antra – paskaitykite atsiliepimus internete, bet ne tik teigiamus – ieškokite ir neigiamų, kad suprastumėte, kokios problemos gali kilti. Trečia – paklauskite, kokios sąlygos mikroautobuse: ventiliacija, temperatūros kontrolė, atskiros erdvės šunims. Ketvirta – paprašykite nuotraukų arba video iš mikroautobuso vidaus. Penkta – pasiteiraukite, ar vežėjas turi draudimą. Šešta – susitarkite dėl komunikacijos kelionės metu – ar gausite nuotraukas, ar galėsite skambinti. Septinta – klauskite, kiek šunų vežama vienu metu. Per daug šunų viename transporte – blogas ženklas.

Išvada

Šunų vežimas iš Lietuvos į Amsterdamą – tai procesas, kuris reikalauja pasiruošimo, bet nėra toks sudėtingas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Svarbiausia – dokumentai, tinkama transportavimo dėžė ir patikimas vežėjas. Jei šiuos tris dalykus sutvarkysite – pusė darbo padaryta. O likusi pusė – tai kantrybė ir ramybė. Šunys jaučia mūsų emocijas, tad kuo ramesni būsite jūs, tuo lengviau bus jūsų augintiniui. Sėkmės kelionėje.