Ko reikia vežant katę į Amsterdamą? Vežame kasdien

Turbūt niekas nesitikėjo, kad paprastas persikraustymas į Amsterdamą taps tokiu galvos skausmu dėl katės. Na, bent jau man taip nutiko – pradėjau ieškoti informacijos ir pasiklydau tarp reikalavimų, dokumentų ir neaiškių taisyklių. Galiausiai supratau, kad ne aš vienas toks, ir kad yra žmonių, kas tai daro kasdien. Mes pervežame kates iš Lietuvos į Amsterdamą reguliariai – žinome, ką reikia pasiruošti, kokius dokumentus turėti ir kaip padaryti, kad kelionė būtų kuo mažiau stresinė jūsų katei. Šiame straipsnyje atsakome į visus klausimus, kuriuos girdime dažniausiai.

Pasiruošimas – katės vežimas į Amsterdamą

1. Ką pirmiausia reikia padaryti prieš vežant katę?

Pirmas žingsnis – apsilankyti pas veterinarą. Katė turi turėti Europos gyvūnų augintinį pasą su pasiutligės skiepo įrašu ir mikroschema. Be šių dviejų dalykų niekur nevažiuosite. Veterinaras taip pat gali patikrinti bendrą katės sveikatą ir pasakyti, ar ji tinkama kelionei. Yra buvę, kad žmogus atvežė katę be skiepo – teko laukti 21 dieną po skiepo, kol galima keliauti. Nemalonu, bet taisyklės yra taisyklės. Geriau pradėti ruoštis bent mėnesį prieš planuojamą kelionę – taip išvengsite streso.

2. Koks narvas tinkamas katei vežti?

Narvas turi būti pakankamai didelis, kad katė galėtų atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Jis turi būti tvirtas, su ventiliacija iš visų pusių, ir su saugiu užraktu. Minkšti narvai tinka trumpoms kelionėms, bet ilgoms – geriau kietas plastikinis. Mes turime ir savų, bet jei norite naudoti savą – parodykite iš anksto, kad įsitikintume, jog jis tinka. Kartą klientas atnešė narvą, kuris vos laikėsi – teko skolinti mūsų. Geriau pasitikrinti anksčiau nei paskutinę dieną.

3. Ar katė turi būti pripratusi prie narvo prieš kelionę?

Būtų labai gerai. Katės, kurios nematė narvo iki kelionės dienos, dažnai labai stresuoja. Rekomenduojama pradėti pratinti bent prieš kelias savaites – palikti narvą atvirą namuose, įdėti ten skanėstų, kad katė susipažintų su juo teigiamai. Viena moteris pasakojo, kad jos katė tiesiog neįlipo į narvą kelionės dieną – teko gaudyti po visus namus. Po pusvalandžio viskas buvo gerai, bet streso užteko visiems. Treniruokite iš anksto – jūsų katė (ir jūs) būsite dėkingi.

4. Ką dėti į narvą kelionės metu?

Į narvą įdėkite minkštą apklotėlį ar rankšluostį, kuris kvepia namais – tai ramina. Taip pat mažą dubenėlį vandens (jei narvas turi tam skirtą vietą) ir galbūt nedidelį kiekį maisto. Kai kurie veterinarai rekomenduoja feromonų purškalą, kuris sumažina stresą – tai geras dalykas, ypač ilgoms kelionėms. Bet neperkraukite narvo daiktais – katė turi turėti vietos. Vienas vyras buvo pridėjęs tiek žaislų, kad katė vos tilpo – gražu, bet nepraktiška.

5. Ar katei reikia vaistų nuo kelionės streso?

Tai priklauso nuo katės. Kai kurios keliauja ramiai, kitos – labai stresuoja. Veterinaras gali paskirti lengvus raminamuosius, bet tai turi būti aptarta su specialistu – ne visi vaistai tinka katėms, o netinkami gali būti pavojingi. Mes patys neduodame jokių vaistų – tai veterinaro reikalas. Viena katė, kurią vežėme, buvo gavusi raminamųjų – atrodė mieguista, bet ne išgąsdinta. Kita – be vaistų – visą kelionę miaukė. Sunku nuspėti, bet veterinaras gali padėti apsispręsti.

Dokumentai – katės gabenimas į Olandiją

6. Kokie dokumentai privalomi vežant katę į Amsterdamą?

Europos gyvūnų augintinio paso – būtinas. Jame turi būti mikroschemos numeris, pasiutligės skiepo įrašas su data ir veterinaro parašas. Be to, rekomenduojamas veterinarinis sveikatos pažymėjimas, išduotas ne anksčiau kaip prieš 10 dienų. Olandija griežtai laikosi ES taisyklių, tad be paso nepraleis. Vienas klientas pamiršo pasą namie – teko grįžti iki Kauno jo pasiimti. Kelionė nusikėlė dviem dienom. Niekam to nelinkiu – pasitikrinkite, ar turite viską prieš išvažiuodami.

7. Ar skiepas nuo pasiutligės pakanka?

Pasiutligės skiepas yra privalomas, bet vien jo gali nepakakti. Rekomenduojama, kad katė būtų paskiepyta ir nuo kitų kačių ligų – panleukopenija, rinotracheitas, kalicivirusas. Nors tai ne visada reikalaujama, bet Olandijos veterinarai gali paprašyti. Be to, sveikesnė katė – ramesnė kelionė. Mes vieną kartą vežėme katę, kurios savininkas sakė, kad ji „niekada nesirgo" – pasirodo, ji nebuvo skiepyta nuo nieko, išskyrus pasiutligę. Techniškai galima, bet rizikinga.

8. Kaip sužinoti, ar mikroschema atitinka reikalavimus?

ES reikalauja 15 skaitmenų ISO 11784/11785 mikroschemos. Jei katė turi kitokio tipo mikroschemą, gali kilti problemų. Veterinaras gali patikrinti, ar mikroschema tinkama, ir perskaityti jos numerį. Svarbu, kad numeris būtų įrašytas į pasą teisingai – be klaidų. Vieną kartą vienas skaitmuo buvo neteisingai įrašytas – dėl to muitinėje kilo klausimų. Išsprendėme, bet užtruko. Dabar visada patariame klientams patikrinti paso įrašus prieš kelionę – gerai, kad taip padarėme, nes kitaip būtų buvę problemų.

9. Ar reikia kirminų gydymo prieš kelionę?

Olandija ne visada reikalauja kirminų gydymo katėms, bet kai kurios šalys pakeliui gali. Mes patariame profilaktiškai – tai paprasta ir pigu. Veterinaras duoda tabletę ar lašiuką, ir viskas. Vienas atvejis – katė vežama per Lenkiją, kur taisyklės gali skirtis. Sprendimas buvo padaryti kirminų gydymą – užtruko 10 minučių pas veterinarą, bet išvengėme galimų nemalonumų. Geriau pasiruošti per daug nei per mažai, ypač kai kalbama apie gyvūnų sveikatą.

10. Ką daryti, jei katė neturi paso?

Reikia kreiptis į veterinarą, kad išduotų naują. Tai reiškia mikroschemos įdėjimą (jei dar nėra), skiepus ir paso užpildymą. Visa tai užima laiko – nuo kelių dienų iki mėnesio, priklausomai nuo situacijos. Jei katė nebuvo skiepyta – teks laukti 21 dieną po pasiutligės skiepo. Todėl neverta laukti paskutinės minutės. Turėjome klientę, kuri paskambino ir sakė, kad nori vežti katę rytoj – bet katė be paso, be skiepų. Teko atidėti. Nemalonu, bet kitaip negalima.

Kelionė – katės transportavimas į Amsterdamą

11. Kaip katė vežama kelionės metu?

Katė vežama savo narve, kuris yra saugiai pritvirtintas transporto priemonėje. Temperatūra reguliuojama, kad nebūtų per karšta ar per šalta. Ventiliacija veikia nuolat. Katės negali laisvai vaikščioti po mašiną – tai būtų nesaugu ir joms, ir vairuotojui. Mes naudojame specialius transportus, kuriuose kiekvienas narvas turi savo vietą. Viena katė, kurią vežėme, visą laiką sėdėjo narvo kamputyje ir stebėjo pro langą – atrodė, kad jai net patiko. Bet tai išimtis – dauguma kačių tiesiog miega arba būna susisukusios.

12. Kiek laiko trunka kelionė su kate?

Tiesioginis maršrutas iš Vilniaus į Amsterdamą trunka apie 16–18 valandų. Su sustojimais – apie 19–21 valandą. Stojame kas kelias valandas, kad katė galėtų atsigerti vandens ir, jei reikia, pavalgyti. Ilgesnėse kelionėse darome ilgesnius sustojimus. Svarbiausia – nestresuoti katės per daug. Vieną kartą katinas atsisakė vandens iki pat paskutinio sustojimo – išgėrė tik likus porai valandų iki Amsterdamo. Stresas daro savo, bet vanduo turi būti prieinamas visada.

13. Ar katei reikia dėklo kelionės metu?

Ilgoms kelionėms – taip. Mes naudojame specialius vienkartinius padėklus arba mažus dėklus, kuriuos galima įdėti į narvą. Ne visos katės juos naudoja kelionės metu – stresas gali sustabdyti natūralius poreikius. Bet turėti būtina. Viena katė, kurią vežėme, panaudojo dėklą tik kartą per visą kelionę – kitą kartą iš karto po atvykimo. Normalu. Svarbiausia, kad dėklas būtų švarus ir sausas, kad katė patirtų kuo mažiau diskomforto.

14. Kas nutinka, jei katė pradeda labai miaukti?

Tai dažna problema. Kai kurios kates miaukia pirmą valandą, paskui nusiramina. Kitos – visą kelionę. Mes bandome raminti – kalbėti tyliai, patikrinti, ar viskas gerai su narvu. Kartais padeda uždengti narvą lengvu audiniu – tamsa ramina. Bet jei katė miaukia labai ilgai ir intensyviai, gali reikšti, kad kažkas negera – sustojame ir patikriname. Vienas atvejis – katė įstrigusi tarp narvo strypų bandė išeiti. Ne pavojingai, bet reikėjo ištiesinti. Po to nurimo.

15. Ar galiu skambinti ir klausti, kaip mano katė?

Žinoma. Mes suprantame, kad tai jūsų augintinis ir jums rūpi. Galite skambinti, rašyti – atsakysime, papasakosime, kaip katė elgiasi. Kartais net nusiunčiame nuotrauką, kad savininkas matytų, jog viskas gerai. Viena moteris skambino kas dvi valandas – suprantama, pirmą kartą vežė katę. Po trečio skambučio jau juokavome, kad galėsime atidaryti karštąją liniją. Bet rimtai – skambinkite, jei nerimaujate. Geriau paklausti nei sėdėti nežinioje.

16. Kaip katė reaguoja po atvykimo į Amsterdamą?

Kiekviena katė skirtingai. Vienos iš karto eina tyrinėti naują vietą, kitos slepiasi po lova kelias dienas. Abu variantai normalūs. Svarbu, kad naujoje vietoje būtų ramu, vanduo ir maistas pasiekiami, o katė turėtų savo kampą. Mes atiduodame katę savininkui ir paaiškiname, ko tikėtis. Vienas vyras susirūpino, kad jo katė nieko neėda pirmas 12 valandų – tai normalu po stresinės kelionės. Po paros pradėjo ėsti. Kantrybės reikia.

Specialūs atvejai – vežant katę į Amsterdamą

17. Ar galima vežti nėščią katę?

Techniškai galima, bet mes to nerekomenduojame. Kelionės stresas gali pakenkti tiek katei, tiek būsimiems kačiukams. Jei situacija skubi – pasitarkite su veterinaru, ar tai saugu. Mes vieną kartą vežėme katiną, apie kurios nėštumą nežinojome – savininkas nesakė, o mes nepastebėjome. Laimei, viskas gerai baigėsi, bet dabar visada klausiame. Jei veterinaras leidžia – galime vežti, bet turėkite omenyje, kad rizika yra, ir mes negalime jos visiškai pašalinti.

18. Ką daryti, jei katė serga lėtine liga?

Tai turi būti aptarta iš anksto. Reikia veterinaro pažymos apie būklę, vaistus, kuriuos katė vartoja, ir specialių nurodymų. Mes galime vežti sergančias kates, bet turime žinoti, ko tikėtis. Viena katė su diabetu reikalavo insulino injekcijos kas 12 valandų – savininkas davė išsamias instrukcijas, ir mes jų laikėmės. Bet tai ne standartinė situacija – jei jūsų katė serga, pasakykite mums viską, ką žinote. Kuo daugiau informacijos, tuo geriau galime pasirūpinti.

19. Ar vežate kates su negalia?

Taip, esame vežę ir aklas kates, ir kates be vienos kojos. Svarbu, kad narvas būtų pritaikytas – kad katė galėtų patogiai gulėti, kad nebūtų aukštų slenksčių, per kuriuos sunku perlipti. Tokioms katėms kelionė gali būti dar stresingesnė, todėl stengiamės būti ypatingai atidūs. Viena aklą katę vežėme – ji buvo ramesnė nei dauguma sveikų kačių, nes pasikliovė uosle ir klausa. Įdomu, kiek mes nežinome apie gyvūnų suvokimą.