Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Lietuva Nyderlandai su mašina – viskas, ką reikia žinoti prieš kelionę
Kai pirmą kartą reikėjo nuvažiuoti iš Lietuvos į Nyderlandus su mašina, pats nežinojau, ko tikėtis. Atstumas nemažas, kelių taisyklės skiriasi, o dar reikia pasirūpinti, kad automobilis būtų tvarkingas. Per daugiau nei dešimt metų tarptautinių pervežimų srityje mačiau visko – nuo žmonių, kurie pamiršta pasiimti dokumentus, iki tų, kurie neįvertina, kiek laiko užtrunka kelionė. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie važiavimą maršrutu Lietuva Nyderlandai su mašina. Nesistengsiu būti tobulas – tiesiog pasidalinsiu tuo, ką žinau iš patirties. Galbūt kažkas pravers, galbūt ne. Bet bent jau turėsite aiškesnį vaizdą prieš sėdant už vairo.
Pasiruošimas – važiavimas iš Lietuvos į Nyderlandus automobiliu
1. Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Nyderlandus su mašina?
Kelionės trukmė priklauso nuo daugelio dalykų. Jei važiuojate be didelių sustojimų, iš Vilniaus iki Amsterdamo užtruksite maždaug 16-18 valandų. Tai teorinis skaičius. Realybėje viskas kitaip. Pernai vienas klientas skambino ir sakė, kad važiavo 22 valandas, nes Lenkijoje buvo eismo įvykis ir stovėjo vietoje tris valandas. Dar reikia įsivertinti, kad Vokietijoje greitkeliuose dažnai vyksta remonto darbai, ypač vasarą. Asmeniškai rekomenduoju planuoti dvi dienas – su nakvyne kažkur vidury maršruto. Pavargęs vairuotojas yra pavojingas vairuotojas. Be to, taip kelionė tampa malonesnė, o ne tik bėgimas nuo taško A iki taško B. Sustojus Lenkijoje ar Vokietijoje, galima ir pailsėti, ir pamatyti kažką įdomaus.
2. Kokie dokumentai reikalingi važiuojant į Nyderlandus?
Pirmiausia – galiojantis asmens tapatybės dokumentas arba pasas. Lietuvos piliečiams užtenka ID kortelės, bet jei turite pasą – dar geriau. Vairuotojo pažymėjimas privalomas, ir jis turi būti galiojantis. Jei vairuojate ne savo automobilį, reikia įgaliojimo iš savininko – notaro patvirtinto arba bent jau paprasto raštiško sutikimo. Techninės apžiūros dokumentas, draudimas – viskas turi būti tvarkinga. Šengeno erdvėje sienų kontrolės nėra, bet tai nereiškia, kad dokumentų nereikia. Kartais policija stabdo patikrinimui, ypač Vokietijoje. Vienas vairuotojas man pasakojo, kad buvo sustabdytas netoli Hamburgo, ir viskas buvo gerai, bet jei nebūtų turėjęs draudimo dokumento – būtų buvę nemalonumų. Geriau turėti viską, ko gali prireikti, nei vėliau aiškintis.
3. Ar reikia tarptautinio vairuotojo pažymėjimo?
Ne, jei turite ES standarto vairuotojo pažymėjimą. Lietuviškas pažymėjimas galioja visose ES šalyse, Nyderlandus įskaitant. Bet yra niuansas – jei pažymėjimas seno pavyzdžio, be nuotraukos arba su kita forma, gali kilti klausimų. Tada verta pasikeisti į naują prieš kelionę. Tarptautinis pažymėjimas reikalingas tik važiuojant už ES ribų. Nyderlandai yra ES narė, tad problemų neturėtų būti. Nors, tiesą pasakius, kartais policininkai ne visada žino taisykles iki galo. Bet tai reti atvejai. Svarbiausia, kad dokumentas būtų galiojantis ir aiškiai įskaitomas. Jei abejojate – pasikeiskite pažymėjimą prieš išvykstant. Tai užtrunka kelias dienas ir kainuoja nedaug, bet suteikia ramybės.
4. Kokia techninė būklė turi būti automobilio?
Automobilis turi būti techniškai tvarkingas – tai savaime suprantama. Bet ką tai reiškia praktiškai? Pirmiausia – stabdžiai. Jie turi veikti idealiai. Padangos – su pakankamu protektoriumi. Nyderlanduose žieminės padangos nėra privalomos, bet jei važiuojate žiemą per Vokietiją – ten reikalavimai griežtesni. Šviesos turi veikti visos. Dar vienas dalykas, kurį dažnai pamiršta – atsarginis ratas arba remonto komplektas. Jei gausite pradūrimą vidury Vokietijos, be atsarginio rato būsite priklausomi nuo pagalbos kelyje, o tai brangu. Aš pats kartą važiavau su per mažu slėgiu padangose – nieko blogo neatsitiko, bet dabar visada patikrinu prieš ilgą kelionę. Smulkmenos, bet jos svarbios.
5. Kiek kainuoja kelionė automobiliu iš Lietuvos į Nyderlandus?
Kainą sudaro keli elementai: degalai, kelių mokesčiai, galbūt nakvynė. Degalų sąnaudos priklauso nuo automobilio. Jei jūsų mašina vidutiniškai sunaudoja 7 litrus šimtui kilometrų, o atstumas yra apie 1600 kilometrų – reikės maždaug 112 litrų degalų. Su dabartinėmis kainomis tai gali būti apie 180-200 eurų. Kelių mokesčiai – Vokietijoje lengviesiems automobiliams nėra, bet Lenkijoje yra mokami ruožai. Nyderlanduose taip pat nėra kelių mokesčio lengviesiems. Nakvynė – jei nuspręsite sustoti – kainuos nuo 30 iki 80 eurų priklausomai nuo vietos. Bendrai, kelionė gali kainuoti 250-350 eurų. Tai ne pigu, bet palyginus su lėktuvo bilietu ir automobilio nuoma vietoje – kartais net apsimoka važiuoti savu.
Maršrutas – geriausi keliai iš Lietuvos į Nyderlandus
6. Koks yra populiariausias maršrutas?
Dauguma vairuotojų renkasi maršrutą per Lenkiją ir Vokietiją. Iš Vilniaus važiuojate link Varšuvos, tada toliau per Poznanę, iki Frankfurto prie Oderio, tada per Berlyną, Hanoverį, Osnabriuką iki Nyderlandų sienos. Tai greičiausias kelias, ir keliai gana geri. Ypač Vokietijoje – greitkeliai puikūs, nors kartais perpildyti. Alternatyva – važiuoti per Čekiją, bet tai ilgiau ir ne visada verta. Dar vienas variantas – per Suvalkus ir Karaliaučiaus kraštą, bet ten reikia vizos, tad daugumai tai netinka. Populiariausias maršrutas yra populiarus ne be reikalo – jis tiesiog veikia. Nors kartais norisi kažko kita, bet laikas yra pinigai, ypač jei vežate kažką svarbaus.
7. Ar yra alternatyvių maršrutų?
Taip, bet jie retai naudojami. Vienas variantas – per Baltarusiją ir Lenkiją, bet tam reikia Baltarusijos vizos, o tai papildomas galvos skausmas. Kitas variantas – keltu iš Klaipėdos į Vokietiją (Kylį arba Karlshamną Švedijoje), o tada toliau automobiliu. Keltas gali būti patogu, jei norite išvarginti ilgo vairavimo. Bet keltai brangūs – gali kainuoti 200-400 eurų vienam automobiliui su keleiviais. Be to, grafikai ne visada patogūs. Dar vienas variantas – per Švediją ir Daniją, bet tai dar ilgiau. Asmeniškai manau, kad tiesioginis maršrutas per Lenkiją ir Vokietiją yra geriausias daugumai atvejų. Nebent turite specifinių priežasčių rinktis kitaip.
8. Kokia būklė Lenkijos kelių?
Lenkijos keliai pastaraisiais metais labai pagerėjo. Autostrados nuo Varšuvos iki Vokietijos sienos yra geros kokybės. Bet ne viskas tobula. Tarp miestų vis dar yra ruožų, kur keliai siauresni, remontuojami arba tiesiog prastesnės kokybės. Ypač atsargiai reikia būti mažesniuose keliuose – duobės kartais pasitaiko. Dar vienas dalykas – Lenkijoje yra mokamų kelių ruožų. Mokėti galima grynais arba kortele. Rekomenduoju turėti grynųjų, nes ne visur kortelės veikia. Vienas kolega pasakojo, kad stovėjo prie mokamo kelio 20 minučių, nes kortelių skaitytuvas neveikė. Smulkmena, bet erzina, kai skubi. Apskritai Lenkijos keliai yra tinkami, bet reikia būti budriam.
9. Ką daryti, jei sugenda automobilis pakeliui?
Pirmiausia – ne panikuoti. Jei automobilis sugenda, stenkitės nukelti jį į saugią vietą – kelio pakraštį, stovėjimo aikštelę. Įjunkite avarinius signalus, pastatykite avarinio sustojimo ženklą. Tada skambinkite pagalbos kelyje. Jei turite draudimą su pagalbos kelyje paslauga – puiku. Jei ne, teks ieškoti vietinio serviso. Vokietijoje ADAC (vairuotojų asociacija) teikia pagalbą net ir nariams ne esantiems. Kaina gali būti nemaža – nuo 100 eurų už paprastą remontą iki kelių šimtų už transportavimą. Prieš kelionę visada rekomenduoju patikrinti automobilį servise. Tai pigiau nei taisyti vidury niekur. Bet kartais gedimai atsitinka netikėtai – taip jau būna.
10. Ar galima sustoti pailsėti pakeliui?
Žinoma, netgi būtina. Ilgas vairavimas be pertraukų pavojingas. Europoje yra daugybė poilsio aikštelių, degalinių, mažų viešbučių palei pagrindinius kelius. Lenkijoje ir Vokietijoje degalinės dažnai turi kavines, tualetus, kartais net dušus. Vokietijoje yra vadinamieji „Autohof" – didelės poilsio stotelės su visomis patogumais. Rekomenduoju daryti pertraukas kas 2-3 valandas. Net jei nejaučiate nuovargio – sustokite, ištiesinkite kojas, išgerkite kavos. Mano patirtis rodo, kad nuovargis ateina staiga. Vieną kartą važiavau be pertraukos penkias valandas ir staiga supratau, kad vos neatsimenu paskutinių 10 kilometrų. Nuo tada visada darau pertraukas. Saugumas svarbiau nei greitis.
Kelių taisyklės – eismo specifika skirtingose šalyse
11. Kokios greičio ribos galioja skirtingose šalyse?
Kiekviena šalis turi savo taisykles. Lietuvoje – 130 km/h greitkeliuose, 90 km/h užmiesčio keliuose, 50 km/h mieste. Lenkijoje panašiai – 140 km/h autostradose, 100 km/h greitkeliuose, 90 užmiesčio keliuose, 50 mieste. Vokietijoje įdomiau – daugelyje greitkelių nėra greičio ribojimo, bet rekomenduojamas greitis yra 130 km/h. Tai nereiškia, kad galite važiuoti bet kiek – jei įvyks avarija, o jūs važiavote greičiau nei 130, gali būti priteista dalinė atsakomybė. Nyderlanduose – 130 km/h greitkeliuose (kai kur 100), 80 užmiesčio keliuose, 50 mieste. Svarbu sekti ženklus – ribojimai dažnai keičiasi. Ypač Vokietijoje, kur dėl remonto darbų greitis gali staiga sumažėti nuo neriboto iki 80 km/h.
12. Kokie reikalavimai dėl šviesų naudojimo?
Lenkijoje artimosios šviesos privalomos visus metus, dieną ir naktį. Vokietijoje ir Nyderlanduose – taip pat rekomenduojama važiuoti su įjungtomis artimosiomis šviesomis, bet nebūtinai privaloma dieną. Naktį – aišku, visur privaloma. Rūko žibintus galima naudoti tik esant prastam matomumui. Avariniai signalai – tik avarinėse situacijose arba stovint. Negalima jų naudoti kaip „ačiū" signalo arba važiuojant eismo spūstyje. Skamba paprastai, bet mačiau žmonių, kurie važiuoja su avariniais signalais spūstyje – nežinau, kodėl. Galbūt taip jie bando parodyti, kad stovi ne savo noru. Bet tai nėra teisingas naudojimas. Šviesos yra saugumo priemonė, ne komunikacijos.
13. Ar Nyderlanduose kitokios eismo taisyklės?
Taip, yra keletas skirtumų. Nyderlanduose dviratininkai turi pirmenybę beveik visur. Jei sukate į dešinę arba į kairę, visada patikrinkite, ar nėra dviratininko. Tai labai svarbu – Nyderlanduose dviračių daugiau nei automobilių kai kuriose vietose. Dar vienas dalykas – apsisukimo vietos ne visada aiškiai pažymėtos. Kartais reikia apsisukti per gyvenamąsias zonas. Greitis miestuose griežtai kontroliuojamas – daug kamerų. Parkavimas brangus, ypač didmiesčiuose. Amsterdamo centre parkavimas gali kainuoti 7-8 eurus už valandą. Ir dar – Nyderlanduose labai daug vienpusių gatvių, tad navigacija būtina. Be jos galite sukti ratus ilgai.
14. Ką daryti, jei gaunate baudą užsienyje?
Jei gaunate baudą – pavyzdžiui, už greičio viršijimą – ji paprastai atsiunčiama paštu į jūsų registracijos adresą. ES šalyse informacija dalinasi, tad bauda pasieks jus net jei esate iš Lietuvos. Svarbu baudą sumokėti laiku. Vėlavimas gali padidinti sumą. Jei nesutinkate su bauda – galite skųstis, bet procesas sudėtingas, kai esi kitoje šalyje. Asmeniškai rekomenduoju tiesiog sumokėti, jei suma nedidelė. Vienas draugas gavo 30 eurų baudą Nyderlanduose už stovėjimą netinkamoje vietoje. Jis bandė skųstis, bet procesas užtruko kelis mėnesius ir nieko nepasiekė. Kartais geriau tiesiog sumokėti ir pamiršti. Bet aišku, geriausia – ne gauti baudą iš viso.
15. Kaip elgtis su policija kelyje?
Ramiai ir mandagiai. Jei policija stabdo – sustokite saugioje vietoje, išjunkite variklį, laukite. Nebūtina išlipti iš automobilio, nebent paprašo. Turėkite dokumentus pasiekiamoje vietoje – vairuotojo pažymėjimą, automobilio dokumentus, draudimą. Jei nemokate vietinės kalbos – dauguma policininkų kalba angliškai, ypač Nyderlanduose. Vokietijoje gali būti sunkiau su anglų kalba mažesniuose miestuose. Svarbu – nebandyti duoti kyšio. Tai baudžiamas veiksmas visose ES šalyse. Jei jaučiate, kad elgiamasi neteisingai – užsirašykite pareigūno duomenis ir skųskitės vėliau. Bet realybėje, jei elgiatės ramiai ir mandagiai, problemų beveik niekada nebūna.
Nyderlandai – praktiniai patarimai atvykus
16. Kur geriausia parkuoti automobilį Nyderlanduose?
Didmiesčiuose parkavimas brangus ir sudėtingas. Amsterdamo centre geriau naudoti viešąjį transportą ir automobilį palikti toliau. Yra P+R (Park and Ride) aikštelių prie miesto ribų – ten parkavimas kainuoja 1-8 eurus visai dienai, o viešasis transportas į centrą įskaičiuotas. Roterdame ir Hagoje situacija geresnė, bet vis tiek brangu. Mažesniuose miestuose parkavimas pigesnis arba nemokamas. Jei atvykstate ilgesniam laikui – ieškokite ilgalaikio parkavimo pasiūlymų. Kartais viešbučiai siūlo parkavimą už papildomą mokestį. Asmeniškai aš visada naudoju programas parkavimui rasti – jos rodo laisvas vietas ir kainas. Tai sutaupo laiko ir nervų, ypač pirmą kartą atvykus.
17. Ar reikia specialaus leidimo važinėti Nyderlanduose?
Paprastam turistui ar verslo kelionei – ne. Bet jei planuojate ilgiau gyventi arba dirbti, gali prireikti registruoti automobilį Nyderlanduose. Taisyklės tokios: jei gyvenate Nyderlanduose ilgiau nei 185 dienas per metus, turite registruoti automobilį ten. Tai reiškia Nyderlandiškus numerius, Nyderlandišką draudimą, techninę apžiūrą. Procesas nėra sudėtingas, bet užtrunka. Dar vienas dalykas – ekologinės zonos. Kai kuriuose Nyderlandų miestuose draudžiama įvažiuoti senesniems dyzeliniams automobiliams. Prieš važiuojant patikrinkite, ar jūsų automobilis atitinka reikalavimus. Baudos už pažeidimą gali būti nemažos. Informaciją galite rasti savivaldybių interneto svetainėse.
18. Kaip rasti degalinę ir kiek kainuoja degalai?
Degalinių Nyderlanduose daug, ypač palei greitkelius. Bet kainos skiriasi. Degalinės prie greitkelių brangesnės – kartais 10-15 centų už litrą daugiau nei mieste. Jei turite laiko, ieškokite degalinių toliau nuo pagrindinių kelių. Benzinas Nyderlanduose vadinamas „Euro 95" arba „Super 98", dyzelinas – „Diesel". Dujos (LPG) taip pat prieinamos, bet ne visose degalinėse. Kainos svyruoja, bet paprastai benzinas kainuoja apie 1,90-2,10 euro už litrą, dyzelinas – apie 1,70-1,90 euro. Tai brangiau nei Lietuvoje ar Lenkijoje, tad jei galite – užsipilkite degalų prieš įvažiuojant į Nyderlandus. Mažas patarimas – kai kurios degalinės priima tik korteles, grynųjų nepriima. Turėkite tai omenyje.
19. Ką daryti, jei praduriate padangą Nyderlanduose?
Pirmiausia – saugiai sustokite. Nyderlanduose greitkelių pakraščiai siauri, tad stenkitės nuvažiuoti iki artimiausios avarinės sustojimo vietos. Įjunkite avarinius signalus, užsidėkite liemenę su atšvaitais – Nyderlanduose tai privaloma. Jei turite atsarginį ratą – pasikeiskite patys. Jei ne – skambinkite pagalbos kelyje. ANWB (Nyderlandų vairuotojų asociacija) teikia pagalbą, bet kaina gali būti 100-200 eurų, jei nesate narys. Kartais pigiau išsikviesti vietinį meistrą. Dar vienas variantas – naudotis draudimo pagalbos paslauga, jei turite. Po įvykio būtinai patikrinkite, ar atsarginis ratas tinkamo slėgio. Kartais žmonės pasikeičia ratą, bet tas ratas irgi pripūstas per mažai – ir problema kartojasi.
20. Ar galima naudotis Lietuvoje išduotu draudimu Nyderlanduose?
Taip, jei turite „Žaliąją kortelę" – tarptautinį draudimo sertifikatą. Jis galioja visose Europos šalyse. Be žaliosios kortelės taip pat galite važiuoti, nes ES draudimo bendrovės pripažįstama, bet geriau turėti fizinį dokumentą. Jei įvyksta avarija – žalioji kortelė palengvina procesą. Beje, jei draudimas baigiasi galioti kelionės metu – tai problema. Visada patikrinkite datą prieš išvykstant. Vienas atvejis – klientas važiavo į Nyderlandus, o draudimas baigėsi kitą dieną po atvykimo. Jis to nežinojo. Laimei, nieko neatsitiko, bet jei būtų įvykusi avarija – būtų tekę mokėti iš savo kišenės. Smulkmenos, bet jos gali kainuoti brangiai.
Problemos ir sprendimai – kas gali nutikti kelyje
21. Ką daryti, jei pasiklydote?
Pasiklysti šiais laikais sunku, bet ne neįmanoma. Navigacija kartais nustoja veikti – prastas signalas, pasenusi žemėlapio versija, arba tiesiog telefonas išsikrovė. Pirmas patarimas – visada turėkite atsarginį variantą. Atsisiųskite žemėlapius neprisijungus prieš kelionę. Antras patarimas – jei pasiklydote, sustokite saugioje vietoje ir susiorientuokite. Ženklai Europoje gana aiškūs – sekite kryptį link didžiųjų miestų. Vokietijoje ženklai rodo atstumus iki kitų miestų, tad galite sekti maršrutą net be navigacijos. Nyderlanduose ženklai taip pat geri, bet kelių tinklas tankus ir painus. Jei visai nežinote, kur esate – paprašykite pagalbos degalinėje. Žmonės paprastai padeda, net jei nemokate kalbos.
22. Kaip elgtis eismo spūstyje?
Eismo spūstys – neišvengiamas dalykas, ypač Vokietijoje ir aplink didžiuosius Nyderlandų miestus. Pirmas dalykas – kantrybė. Nervintis nepadeda. Antras – laikykitės saugaus atstumo. Spūstyse dažnai įvyksta smulkios avarijos, kai vairuotojai per arti vienas kito. Trečias – jei spūstis ilga, išjunkite variklį. Taip taupote degalus ir mažiau teršiate. Vokietijoje yra „Rettungsgasse" taisyklė – kai spūstis, vairuotojai turi pravažiuoti į kraštus, kad greitosios pagalbos automobiliai galėtų pravažiuoti. Tai privaloma. Nesilaikantys šios taisyklės gali gauti baudą. Nyderlanduose panaši taisyklė. Spūstys erzina, bet jos yra kelionės dalis. Planuokite maršrutą taip, kad išvengtumėte piko valandų, jei įmanoma.
23. Ką daryti, jei dingsta mobilus ryšys?
Tai retai atsitinka, bet pasitaiko. Ypač Lenkijos kaimo vietovėse arba Vokietijos miškingose teritorijose. Pirmas patarimas – turėkite atsarginį telefoną arba SIM kortelę iš kito operatoriaus. Antras – atsisiųskite žemėlapius neprisijungus. Trečias – jei reikia skambinti, o ryšio nėra – pabandykite pakilti į aukštesnę vietą. Kartais užtenka užvažiuoti ant kalvos. ES šalyse galite skambinti pagalbos numeriu 112 net be SIM kortelės – tai veikia visada. Beje, jei naudojatės navigacija per telefoną, o telefonas įkaista – tai gali sutrikdyti GPS signalą. Vasarą laikykite telefoną pavėsyje arba naudokite laikiklį su ventiliacija. Skamba kaip smulkmena, bet patikėkit – kai navigacija nustoja veikti vidury Vokietijos, tai nėra smagu.
24. Ar verta drausti papildomą draudimą kelionei?
Priklauso nuo situacijos. Jei jūsų automobilis naujas ir turite pilną draudimą – galbūt nereikia. Bet jei automobilis senesnis arba neturite pagalbos kelyje paslaugos – verta pagalvoti. Papildomas draudimas gali kainuoti 50-100 eurų kelionei, bet jis padengia transportavimą, laikiną remontą, netgi nakvynę, jei automobilis sugenda toli nuo namų. Vienas mano pažįstamas važiavo į Nyderlandus su 15 metų senumo automobiliu. Jis nusipirko papildomą draudimą, ir geras dalykas, kad nusipirko – pusiaukelėje sugedo starteris. Draudimas padengė transportavimą iki serviso ir netgi viešbutį vienai nakčiai. Be draudimo tai būtų kainavę kelis šimtus eurų. Kartais investicija į draudimą atsiperka.
25. Kaip pasiruošti ilgai kelionei su vaikais?
Kelionė su vaikais – kitokia istorija. Vaikams nuobodu, jie nori valgyti, eiti į tualetą, klausinėti „ar jau atvažiavom?" kas 10 minučių. Pasiruošimas svarbus. Pirmiausia – pramogos. Planšetė su filmais, žaidimai, knygos. Antra – užkandžių ir gėrimų atsargos. Trečia – dažnesni sustojimai. Kas 2 valandas bent 15 minučių pertrauka. Ketvirta – patogi temperatūra automobilyje. Vaikai greičiau pavargsta nuo karščio ar šalčio. Penkta – jei vaikai maži, planuokite kelionę taip, kad didžioji dalis vyktų naktį arba miego metu. Asmeniškai mano šeima važiavo į Nyderlandus su dviem vaikais – vienas 5 metų, kitas 8. Išvykome 4 ryto, vaikai miegojo pirmas 6 valandas. Tai labai padėjo. Bet kiekviena šeima skirtinga – raskite, kas tinka jums.
26. Ką daryti grįžtant atgal – ar kelionė kitokia?
Grįžtant atgal paprastai lengviau – jau žinote maršrutą, žinote, ko tikėtis. Bet yra ir kitų dalykų. Pirmiausia – nuovargis. Jei pirmyn važiavote dvi dienas, grįžtant gali atrodyti, kad viena diena užteks. Dažnai tai klaida. Nuovargis kaupiasi. Antra – emocijos. Po kelionės arba poilsio norisi greičiau grįžti namoi, ir tai gali paskubinti per daug. Trečia – automobilis. Po ilgos kelionės patikrinkite padangų slėgį, skysčių lygį. Vienas vairuotojas grįždamas iš Nyderlandų pastebėjo, kad variklio alyvos lygis nukritęs. Laimei, sustojo ir papildė. Jei būtų važiavęs toliau – galėjo sugadinti variklį. Grįžimas atrodo paprastesnis, bet reikalauja tiek pat dėmesio kaip ir kelionė pirmyn.
Išvada
Kelionė automobiliu iš Lietuvos į Nyderlandus – tai ne tik atstumo įveikimas. Tai pasiruošimas, maršruto planavimas, dokumentų tvarkymas, ir galiausiai – pati vairavimo patirtis. Per daug metų mačiau, kad dauguma problemų kyla ne dėl technikos, o dėl to, kad žmonės nepasiruošia. Skirkite laiko pasiruošimui, patikrinkite automobilį, susidėliokite maršrutą, ir kelionė bus daug sklandesnė. O jei kažkas nutinka – ne panikuokite, spręskite problemą. Kelyje visko būna, bet su tinkamu požiūriu viskas išsprendžiama. Sėkmingos kelionės.