Iš Roterdamo į Lietuvą su mašina

Įsigijote automobilį Olandijoje arba tiesiog reikia parvežti savo mašiną atgal į Lietuvą? Maršrutas iš Roterdamo į Lietuvą yra vienas dažniausių, su kuriuo susiduriame kasdien. Daugelis žmonių perka automobilius Nyderlanduose – čia didelė pasirinkimas, geros kainos, ir dažnai mažesnė rida nei Vokietijoje. Bet ne visi žino, kaip teisingai organizuoti pervežimą, kokie dokumentai reikalingi ir kokių klaidų reikia vengti. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus apie mašinų pervežimą iš Roterdamo į Lietuvą, remdamasis savo patirtimi ir realiais atvejais.

Kainos – transportavimas iš Olandijos

1. Kiek kainuoja mašinos pervežimas iš Roterdamo į Lietuvą?

Kaina svyruoja gana stipriai – nuo 500 iki 1300 eurų už lengvąjį automobilį. Tai priklauso nuo to, ar mašina važiuoja, kokio dydžio, kokio svorio. Pavyzdžiui, mažas „Toyota Yaris" kainuos mažiau nei didelis „BMW X5". Be to, svarbu, kur tiksliai Lietuvoje reikia pristatyti. Jei Vilniuje – viena kaina, jei kaime už Alytaus – kita. Dar vienas veiksnys – ar vežėjas jau turi kitų krovinių maršrutu. Jei taip, kaina gali būti mažesnė, nes tralas ir taip važiuoja. Geriausia visada prašyti bent dviejų-trijų pasiūlymų ir palyginti, bet ne tik kainą – ir sąlygas.

2. Ar pigiau vežti mašiną žiemą ar vasarą?

Nėra vienareikšmio atsakymo. Vasarą daugiau užsakymų – žmonės perka automobilius prieš atostogas, persikrausto, ir pan. Tai reiškia, kad vežėjai užimti, ir kainos gali būti aukštesnės. Bet vasarą ir keliai geresni, mažiau vėlavimų. Žiemą mažiau užsakymų, bet keliai sudėtingesni, kartais dėl sniego ar ledo maršrutai ilgesni. Rudenį, ypač spalį-lapkritį, pastebimas aktyvumas – žmonės perka mašinas prieš žiemą. Pavasarį – panašiai. Jei norite sutaupyti, geriausias laikas yra sausis-vasaris, kai mažiausia aktyvumo. Bet tada ir vežėjų mažiau, ir ne visi nori važiuoti žiemą.

3. Ką daryti, jei vežėjas prašo avanso?

Avansas yra normali praktika, ypač ilgų pervežimų atveju. Dažniausiai prašoma 20-30 procentų sumos iš anksto, likusi dalis mokama pristatymo metu. Bet svarbu, kam ir kaip mokate. Jei vežėjas prašo pervesti pinigus į asmeninę sąskaitą be jokios sutarties – tai raudona vėliava. Normalu, kai yra sutartis arba bent jau oficialus užsakymo patvirtinimas su įmonės rekvizitais. Vieną kartą klientas pervedė avansą žmogui, kuris prisistatė kaip vežėjas, o tas žmogus dingo. Pasirodo, tai buvo apgavikas, kuris rinko avansus ir nieko nevežė. Todėl – visada patikrinkite, su kuo turite reikalą.

4. Ar galima derėtis dėl kainos?

Žinoma, ir net rekomenduoju. Bet derėtis reikia protingai. Jei vežėjas siūlo 800 eurų, o jūs sakote „duokit už 400" – tai ne derybos, tai įžeidimas. Bet jei sakote „aš turiu 700, gal galima?" – tai normalu. Kartais vežėjas gali sumažinti kainą, jei galite lanksčiai nusiteikti dėl datos. Arba jei mašina lengvai pakraunama, nereikia specialios įrangos. Dar vienas būdas – surasti kitus žmones, kurie taip pat veža mašinas tuo pačiu maršrutu, ir sudaryti bendrą užsakymą. Tada kaina vienam automobiliui mažėja. Tai nėra paprasta organizuoti, bet įmanoma, ypač jei naudojatės automobilių forumais ar Facebook grupėmis.

Dokumentai – importas iš Nyderlandų

5. Kokie dokumentai reikalingi perkant mašiną Olandijoje?

Pirma – pirkimo-pardavimo sutartis (koopcontract). Joje turi būti aiškiai nurodyta kaina, automobilio duomenys, pardavėjo ir pirkėjo informacija. Antra – registracijos dokumentas (kentekencard). Tai Olandijos transporto priemonės registracijos liudijimas. Trečia – jei automobilis turi techninę apžiūrą (APK), jos pažymėjimas. Ketvirta – eksporto deklaracija, kurią reikia pateikti Olandijos muitinei. Penkta – draudimo polisas arba bent jau laikinas draudimas pervežimui. Tai pagrindiniai dokumentai. Gali prireikti ir kitų, priklausomai nuo situacijos – pavyzdžiui, jei automobilis yra lizingo bendrovės nuosavybė.

6. Kaip atregistruoti Olandijoje pirktą automobilį Lietuvoje?

Procesas nėra sudėtingas, bet reikia žingsnis po žingsnio. Pirma – atlikti techninę apžiūrą Lietuvoje. Antra – sumokėti PVM, jei jis nebuvo sumokėtas Olandijoje (tai priklauso nuo to, ar pirkote iš įmonės ar fizinio asmens). Trečia – apdrausti automobilį Lietuvoje. Ketvirta – užregistruoti „Regitroje". Tam reikės pirkimo-pardavimo sutarties, Olandijos registracijos dokumento, techninės apžiūros pažymėjimo, draudimo ir asmens tapatybės dokumento. Penkta – gauti lietuviškus numerius. Visa tai galima padaryti per vieną dieną, jei turite visus dokumentus. Bet kartais užtrunka ilgiau, ypač jei kažkas trūksta arba reikia papildomų patvirtinimų.

7. Ką daryti, jei pardavėjas nedavė visų dokumentų?

Tai nemaloni situacija, bet ne beviltiška. Pirma – susisiekite su pardavėju ir paprašykite trūkstamų dokumentų. Dažniausiai tai nesusipratimas, o ne apgavystė. Antra – jei pardavėjas neatsako arba atsisakyti duoti, galite kreiptis į Olandijos transporto inspekciją (RDW) ir paprašyti dublikato. Trečia – jei tai rimtesnė problema (pavyzdžiui, pardavėjas pateikė neteisingus duomenis), galite kreiptis į teisininką. Bet prieš tai – pabandykite išsiaiškinti, ar dokumentai tiesiog pamesti, ar yra kažkas rimčiau. Vieną kartą klientas nusipirko mašiną be kentekencard – pasirodė, kad pardavėjas jį buvo praradęs, ir tiesiog užsisakė dublikatą. Užtruko dvi savaites, bet viskas išsisprendė.

8. Ar reikia deklaruoti automobilį Lietuvos muitinėje?

Kadangi Nyderlandai ir Lietuva yra ES, muitinės deklaracijos nereikia. Automobiliai laisvai juda tarp ES šalių be muitinės procedūrų. Bet yra viena išimtis – PVM. Jei perkate automobilį iš Olandijos įmonės, PVM gali būti sumokėtas Olandijoje arba Lietuvoje, priklausomai nuo aplinkybių. Jei perkate iš fizinio asmens – PVM netaikomas. Bet jei esate PVM mokėtojas Lietuvoje – kitaip. Tai sudėtingas klausimas, ir aš nesu mokesčių specialistas. Todėl rekomenduoju pasitarti su buhalteriu arba mokesčių konsultantu, ypač jei perkate brangų automobilį arba perkate ne pirmą kartą.

Maršrutas – kelias iš Roterdamo į Lietuvą

9. Koks geriausias maršrutas iš Roterdamo į Lietuvą?

Yra keletas variantų. Populiariausias eina per Vokietiją, Lenkiją ir pasiekia Lietuvą per Suvalkus arba Augustavą. Tai apie 1600-1700 kilometrų, priklausomai nuo to, kur Lietuvoje reikia atvykti. Kitas variantas – per Daniją ir keltu į Švediją, tada per Baltijos jūrą į Lietuvą. Tai ilgiau, bet kartais patogiau, ypač jei norite išvengti ilgo važiavimo per Lenkiją. Trečias variantas – per Čekiją, Slovakiją, Lenkiją. Tai ilgiausias maršrutas, bet kartais naudojamas, kai reikia pristatyti krovinius pakeliui. Vežėjai paprastai renkasi pirmą variantą – jis greičiausias ir pigiausias.

10. Kiek laiko trunka kelias?

Gryno važiavimo laikas – apie 16-18 valandų. Bet realiai niekas nevažiuoja be sustojimų. Vairuotojai turi privalomus poilsio laikus, ir tai nėra pasirinkimas – tai įstatymas. Todėl realus laikas yra 2-3 dienos. Pirmą dieną vairuotojas gali nuvažiuoti iki Vokietijos vidurio arba Lenkijos vakarų, antrą dieną – iki Lietuvos. Jei reikia keltu – tai prideda papildomą pusdienį ar dieną. Dar vienas veiksnys – eismo sąlygos. Vasarą Vokietijoje dažnai būna kamščiai, ypač aplink Berlyną ir Hamburgą. Žiemą Lenkijoje gali būti slidu. Todėl visada planuokite su atsarga – geriau, kad mašina atvyktų anksčiau nei vėliau.

11. Ar vežėjas važiuoja tiesiai, ar daro sustojimus?

Priklauso nuo vežėjo ir situacijos. Jei veža tik vieną mašiną – gali važiuoti beveik tiesiai, su privalomais poilsio sustojimais. Jei veža kelias mašinas – tada daro sustojimus pakeliui, kad pakrauti/iškrauti kitas. Tai normalu, ir tai neturėtų labai pailginti bendro laiko. Bet būna, kad vežėjas turi užsakymų skirtinguose miestuose, ir tada maršrutas gali būti ilgesnis. Pavyzdžiui, jei vežėjas išvyksta iš Roterdamo, tada važiuoja į Amsterdamą pasiimti kitos mašinos, tada į Hamburgą, tada į Berlyną – jūsų mašina gali keliauti ilgiau nei tikėjotės. Todėl visada klauskite apie preliminarų maršrutą ir sustojimus.

12. Ką daryti, jei mašina sugenda kelyje?

Tai nutinka, ir ne taip retai, kaip norėtųsi. Ypač su naudotais automobiliais iš Olandijos – kartais jie atrodo gerai, o kelyje paaiškėja problemos. Jei taip nutinka, vežėjas turi išsikviesti techninę pagalbą. Jei mašina vežama ant tralo – ji tiesiog lieka ant tralo, ir vežėjas sprendžia problemą. Jei mašina važiuoja savo ratais – sudėtingiau. Gali tekti ją užkelti ant tralo vietoje, o tai kainuoja papildomai. Kas moka? Priklauso nuo sutarties. Jei gedimas atsirado dėl mašinos būklės – greičiausiai pirkėjas. Jei dėl vežėjo kaltės – vežėjas. Todėl svarbu aiškiai sutarti šią sąlygą iš anksto.

Saugumas – draudimas ir atsakomybė

13. Kas atsako už mašiną pervežimo metu?

Pagal CMR konvenciją (tarptautinė krovinių vežimo sutartis), vežėjas atsako už krovinį nuo priėmimo iki pristatymo. Tai reiškia, jei mašina apgadinama, prarandama ar pavagiama pervežimo metu – vežėjas turi atlyginti žalą. Bet yra išimčių – jei žala atsirado dėl force majeure (stichinė nelaimė), dėl kliento kaltės (neteisingai paruošta mašina) arba dėl pačios mašinos defekto. Be to, atsakomybė gali būti ribota – CMR konvencija nustato maksimalią atsakomybės sumą, kuri gali būti mažesnė už realią mašinos vertę. Todėl, jei vežate brangų automobilį, pasidomėkite papildomu draudimu.

14. Ar reikia papildomo draudimo?

Priklauso nuo mašinos vertės ir jūsų tolerancijos rizikai. Standartinis CMR draudimas dažnai padengia tik ribotą sumą – kartais 10-20 tūkstančių eurų. Jei jūsų mašina verta 50 tūkstančių, o draudimas padengia tik 15 – turite 35 tūkstančių eurų riziką. Arba galite papildomai apsidrausti. Tai kainuoja papildomai – paprastai 1-2 procentus nuo mašinos vertės. Bet tai ramybė. Mano nuomone, jei mašina verta daugiau nei 30 tūkstančių eurų, papildomas draudimas yra protingas sprendimas. Jei tai senas automobilis už 3 tūkstančius – gal ir neverta. Bet tai jūsų sprendimas.

15. Kaip užfiksuoti mašinos būklę prieš pervežimą?

Fotografuokite. Kuo daugiau, tuo geriau. Iš visų pusių, iš arti ir iš toli. Ypač vietas, kur jau yra įbrėžimų ar kitų pažeidimų. Ir ne tik išorę – ir vidų, jei svarbu. Padarykite nuotraukas su data (dauguma telefonų tai automatiškai įrašo). Be to, surašykite esamus defektus pervežimo dokumente. Pavyzdžiui, „įbrėžimas ant dešiniojo sparno", „įlenkimas ant bamperio". Kuo detaliau, tuo geriau. Vieną kartą klientas nepažymėjo įbrėžimo ant durelių, o pristatymo metu pastebėjo, kad įbrėžimas didesnis. Bet kadangi pradžioje nebuvo užfiksuota – sunku įrodyti, kad jis padidėjo pervežimo metu. Fotografuokite – tai užtrunka 10 minučių, bet gali sutaupyti tūkstančius.

16. Ką daryti, jei mašina atvyksta apgadinta?

Pirma – nepasirašyti priėmimo akto be pastabų. Jei matote žalą – užfiksuokite ją dokumente. Antra – fotografuoti. Trečia – pranešti vežėjui raštu (el. paštu arba SMS). Ketvirta – prašyti atlyginti žalą. Jei vežėjas sutinka – gerai, susitarkite dėl sumos ir termino. Jei nesutinka – galite kreiptis į draudimo bendrovę (jei yra draudimas) arba į teismą. Bet prieš tai – surinkite visus įrodymus: nuotraukas, dokumentus, komunikaciją. Ir dar vienas svarbus dalykas – nenuimkite mašinos nuo tralo, kol viskas neužfiksuota. Kartais vežėjas nori greitai iškrauti ir važiuoti toliau, bet jūs turite teisę reikalauti, kad viskas būtų tinkamai užfiksuota.

Automobilio būklė – ko tikėtis

17. Ar galiu vežti nevažiuojančią mašiną iš Olandijos?

Taip, bet tai kainuoja daugiau ir reikalauja daugiau pasiruošimo. Nevažiuojanti mašina turi būti užkelta ant tralo specialiais būdais – kartais reikia gerves, kartais specialių ratukų, kartais keltuvo. Visa tai vežėjas turi turėti, bet jis turi žinoti iš anksto, ko reikia. Todėl labai svarbu tiksliai aprašyti mašinos būklę – ar ratai sukasi, ar yra rakteliai, ar durys atsidaro. Vieną kartą klientas pasakė, kad mašina „neužsiveda". Atvažiavome, o pasirodo – ratai užblokuoti, durys užstrigusios, ir mašina stovi rūsyje su 1,8 metro aukščio lubomis. Tralas negalėjo patekti. Teko ieškoti kitų sprendimų – mažesnės priekabos, specialaus keltuvo. Užtruko dvi dienas ilgiau nei planuota.

18. Kokia mašinos būklė turi būti, kad ją būtų galima vežti?

Minimalūs reikalavimai: mašina turi būti stabili, kad nenukristų nuo tralo. Tai reiškia, kad ratai turi būti tvirti, važiuoklė nesulūžusi. Jei mašina turi rimtų struktūrinių pažeidimų – pavyzdžiui, sulankstytą rėmą – vežėjas gali atsisakyti ją imti. Be to, mašina neturi kelti pavojaus aplinkai – neturi bėgti kuras ar alyva. Jei bėga – reikia tai sutvarkyti prieš pervežimą. Ir dar – mašina neturi būti per sunki tralui. Standartinis tralas gali vežti iki 2-3 tonų. Jei jūsų mašina sveria daugiau – reikia sunkesnės įrangos. Visa tai reikia aptarti su vežėju prieš užsakant.

19. Ar galima vežti automobilį be techninės apžiūros?

Pervežimui – taip. Techninė apžiūra reikalinga registracijai ir važiavimui keliais, ne transportavimui. Vežėjui nesvarbu, ar mašina turi galiojančią techninę apžiūrą, ar ne. Svarbu, kad ji būtų saugi transportuoti. Bet yra vienas niuansas – jei mašina be techninės apžiūros, negalite jos vairuoti. Tai reiškia, kad negalite patys nuvežti iki vežėjo sandėlio arba pasiimti iš jo. Turite užsisakyti pervežimą „nuo durų iki durų". Tai kainuoja daugiau, bet kitaip neįmanoma. Be to, kai mašina atvyks į Lietuvą, pirmas dalykas, kurį reikės padaryti – techninė apžiūra. Be jos negalėsite jos registruoti.

20. Ką daryti su Olandijos numeriais?

Priklauso nuo situacijos. Jei mašina bus registruojama Lietuvoje – Olandijos numeriai turi būti grąžinti RDW (Olandijos transporto inspekcijai) arba sunaikinti. Jūs negalite jų laikyti kaip suvenyrą – jie yra oficialūs dokumentai. Jei mašina vežama ant tralo – numeriai gali likti, kol ji bus registruota Lietuvoje. Bet jei mašina važiuoja savo ratais – jai reikia galiojančių numerių ir draudimo. Olandijoje galima gauti laikinus numerius (transit plates) pervežimui. Tai kainuoja apie 100-200 eurų ir galioja kelias dienas. Arba galima naudoti tralo numerius, jei mašina vežama ne savo ratais. Šią detalę dažnai pamiršta, o paskui stebisi, kodėl negali važiuoti.

Laikas – planavimas ir terminai

21. Kada geriausia užsisakyti pervežimą?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Idealu – prieš savaitę ar dvi. Taip turėsite laiko pasirinkti vežėją, sutarti sąlygas, paruošti dokumentus. Bet suprantu, kad ne visada taip išeina. Kartais mašiną nusiperkate staiga, ir reikia vežti greitai. Tada ieškokite vežėjo, kuris gali išvykti per 1-2 dienas. Tai įmanoma, bet kaina gali būti didesnė, ypač jei vežėjas turi keisti savo planus. Dar vienas momentas – savaitgaliai ir šventės. Jei nusiperkate mašiną penktadienį, o vežėjas išvyksta tik pirmadienį – prarandate dvi dienas. Todėl, jei galite planuoti, pirkite mašiną darbo dienos pradžioje, kad būtų laiko viską sutvarkyti.

22. Ar galiu sekti mašinos kelią?

Kaip jau minėjau ankstesniame straipsnyje – tai priklauso nuo vežėjo. Kai kurie turi GPS sekimą, kiti tiesiog praneša telefonu. Mano nuomone, svarbiausia ne tai, ar galite matyti mašiną realiu laiku, o tai, ar vežėjas komunikuoja. Jei vežėjas atsako į skambučius, praneša apie pokyčius – tai daug geriau nei sudėtinga sekimo sistema, kurios niekas nežiūri. Bet jei jums tai svarbu – klauskite prieš užsakant. Ir dar vienas patarimas – nepersekitekite. Skambinti kas valandą ir klausti „kur mašina?" – tai erzina vairuotoją ir nepadeda procesui. Vienas skambutis per dieną – pakankamai.

23. Ką daryti, jei negaliu priimti mašinos sutartu laiku?

Tai nutinka dažniau, nei galėtumėte pagalvoti. Žmonės susitaria dėl laiko, o paskui paaiškėja, kad jie užsiėmę darbe, ligoninėje arba tiesiog pamiršo. Normaliai – praneškite vežėjui kuo anksčiau. Dažniausiai galima rasti kitą laiką tą pačią dieną arba kitą dieną. Bet jei vėlavote ilgai, ir vežėjas laukė – gali būti papildomas mokestis už laukimą. Tai normalu – vairuotojas turi savo grafiką, ir jei jis laukia jūsų, jis negali dirbti kitų užsakymų. Todėl, jei žinote, kad negalėsite – praneškite iš anksto. Ir jei įmanoma – paskirkite kitą asmenį, kuris priims mašiną už jus.

24. Kiek laiko turiu pasiimti mašiną po pristatymo?

Paprastai mašina pristatoma tiesiogiai jums – vežėjas atvažiuoja į sutartą vietą ir iškrauna. Bet kartais mašina paliekama vežėjo sandėlyje arba logistikos centre, jei negalite jos priimti. Tada paprastai turite 2-3 dienas ją pasiimti nemokamai. Po to gali būti taikomas saugojimo mokestis – 10-20 eurų per dieną. Bet tai priklauso nuo vežėjo – vieni suteikia daugiau laiko, kiti mažiau. Todėl pasitarkite iš anksto. Jei žinote, kad negalėsite pasiimti iš karto – paprašykite ilgesnio nemokamo saugojimo laiko. Dažniausiai vežėjai sutinka, ypač jei apie tai pranešate iš anksto.

Išvada

Pervežimas iš Roterdamo į Lietuvą yra kasdieninis procesas, kurį galima organizuoti sklandžiai, jei žinote pagrindinius dalykus. Svarbiausia – pasirinkti patikimą vežėją, sutvarkyti dokumentus prieš išvykstant ir aiškiai susitarti dėl sąlygų. Nepamirškite apie draudimą, fotografuokite mašiną prieš pervežimą ir būkite pasiruošę netikėtumams. Jei turite papildomų klausimų – klauskite. Geriau pasitarti prieš nei spręsti problemas po to.