Kelionė į Lietuvą iš Amsterdamo automobiliu – kas svarbiausia?

Tai, ką dabar parašysiu, gali skambėti kaip paprastas maršruto aprašymas, bet patirtis rodo, kad net ir tokioje kelionėje, kurios atstumas – vos apie 1300 km, galima pridaryti kvailų klaidų. Ypač jei važiuoji pirmą kartą arba pasitiki navigacija be jokio papildomo pasiruošimo. Štai kodėl nusprendžiau surinkti visus klausimus, kuriuos man dažniausiai užduoda klientai ar draugai, ir į juos atsakyti taip, kaip atsakyčiau gyvai – kartais su abejonėmis, kartais su konkrečiais skaičiais, o kartais su tomis smulkmenomis, kurių neįtrauksi į oficialų gidą.

Planavimas - Kelionė į Lietuvą iš Amsterdamo automobiliu

1. Kiek realiai trunka važiavimas nuo Amsterdamo iki, pvz., Vilniaus?

Oficialiai navigacija rodo apie 14-15 valandų, bet tai – visiškai nerealu. Pirmą kartą važiavau taip: išvažiavau iš Amsterdamo apie 6 val. ryto, o Vilniuje buvau kitos dienos 2 val. nakties. Tai yra beveik 20 valandų kelyje. Kodėl? Nes sustojau tris kartus po 30-40 minučių (kava, degalai, tualetas), vieną ilgesnį – pusantros valandos pietums Lenkijoje, ir vieną neplanuotą sustojimą Vokietijos autostradoje, nes staiga pradėjo mirksėti variklio lemputė. Pasirodo, nieko rimto, bet nervų kainavo. Tad jei planuojate dieną, imkitės 18-20 valandų, o geriau – dvi dienas su nakvyne. Dažnai žmonės pervertina savo jėgas.

2. Kokius dokumentus privalu turėti automobiliui?

Techninė apžiūra, draudimas, vairuotojo pažymėjimas. Skamba paprastai, bet yra vienas dažnas nesusipratimas: draudimas. Jei vairuojate ne savo automobilį, turėkite arba įgaliojimą (geriausia notariškai patvirtintą, arba bent su savininko parašu), arba įsitikinkite, kad draudimas galioja kitam vairuotojui. Prieš porą metų draugas važiavo su tėvo mašina, ir pasienyje Lenkijoje su Vokietija klausė, ar jis turi teisę ją vairuoti. Teko skambinti tėvui, siųsti nuotrauką – viskas baigėsi gerai, bet sugaišo valandą. Tai labai nemalonus dalykas kelyje.

Kelių pasirinkimas - Kelionė į Lietuvą iš Amsterdamo maršrutas

3. Ar verta važiuoti per Vokietiją tiesiai, ar apeiti per Belgiją?

Trumpas atsakymas – per Vokietiją. Ilgesnis atsakymas: jei važiuojate iš Amsterdamo, greičiausias kelias veda per Vokietiją (A1, A2, A10, A11). Bet jei norite pamatyti ką nors įdomaus arba vengti mokamų Vokietijos ruožų (nors didžioji dalis nemokama), galima sukti per Belgiją ir Liuksemburgą. Tačiau tai prideda maždaug 2 valandas. Asmeniškai aš renkuosi tiesų kelią, nes Lenkijos atkarpa ir taip ilga. Kartą bandžiau „turistinį“ variantą per Brugę – gražu, bet tada Lenkiją važiavau jau labai pavargęs. Nebepakartosiu.

4. Kokie Vokietijos kelių mokesčiai?

Lengviesiems automobiliams – jokių. Vokietija neturi vinječių ar kelių mokesčių lengviesiems automobiliams (PKW). Mokestį moka tik sunkvežimiai (nuo 7,5 tonos). Tačiau yra „Umweltzone“ – ekologinės zonos didžiuosiuose miestuose (Berlyne, Miunchene, Kelne). Jums reikia „Umweltplakete“ (lipduko ant priekinio stiklo). Jį galima užsisakyti internetu arba nusipirkti degalinėse prie sienos (kainuoja apie 15-30 eurų). Pamiršus jį – bauda 80 eurų. Aš kartą jį nusipirkau internetu ir spausdinau patvirtinimą, kol originalas atkeliavo paštu. Vietiniai policininkai pažiūrėjo į lapą, ir viskas buvo tvarkoje.

Nakvynė ir sustojimai - Kelionė į Lietuvą iš Amsterdamo patogumai

5. Kur geriausia nakvoti, jei važiuojate dvi dienas?

Populiarus variantas – Poznanė arba Varšuva (Lenkija). Abiejuose yra daug viešbučių tiesiai prie autostrados. Bet jei norite kažko ramesnio, siūlau sustoti mažesniame mieste, pvz., Vroclave (Wrocław). Jis kiek labiau nutolęs nuo pagrindinio kelio (gal 30 minučių nuo A4), bet miestas gražus, o kainos gali būti žemesnės. Vieną kartą rezervavau viešbutį per Booking.com, bet atvykęs radau, kad jis pusiau remontuojamas. Gavau kitą kambarį, bet vaizdas pro langą buvo į statybines atliekas. Tad rekomenduoju skambinti tiesiai viešbučiui prieš rezervuojant, ypač jei keliaujate ne sezone.

Praktiniai patarimai - Kelionė į Lietuvą iš Amsterdamo automobiliu kasdienybė

6. Ką daryti, jei sugenda automobilis Vokietijos ar Lenkijos autostradoje?

Pirmiausia – ramybė. Užsidegkite avarinį signalą, užsidėkite liemenę (jos privalomos visose trijose šalyse), pastatykite trikampį ženklą (50 m atstumu autostradoje, 100 m už miesto). Tada skambinkite pagalbos keliu tarnybai. Vokietijoje tai „ADAC“ (jei jūs narys) arba „ADAC Pannenhilfe“ (bendras numeris). Lenkijoje – „Pomoc Drogowa“. Jei turite draudimą su pagalba kelyje (pvz., ERGO, Lietuvos draudimas), skambinkite jiems. Svarbiausia – nebandykite patys remontuoti autostradoje. Vienas pažįstamas bandė keisti ratą ant juostos krašto, ir vos nenutrenkė pravažiuojantis vilkikas. Tai labai pavojinga.

Išlaidos - Kelionė į Lietuvą iš Amsterdamo automobiliu kaina

7. Kiek kainuoja degalai tokiai kelionei?

Priklauso nuo automobilio ir kuro rūšies. Pavyzdžiui, vidutinio dydžio dyzelinis automobilis (6-7 l/100 km) sudegins apie 80-90 litrų dyzelino. Dyzelino kainos: Nyderlanduose – apie 1,85-1,95 EUR/l, Vokietijoje – 1,70-1,85 EUR/l, Lenkijoje – 1,50-1,65 EUR/l (kainos svyruoja, tad tai tik orientyras). Jei pilate tik Lenkijoje, galite sutaupyti. Visa kelionė degalams gali kainuoti nuo 130 iki 180 eurų. Tačiau nepamirškite, kad važiuojant greitai (140-150 km/h Vokietijoje) kuro sąnaudos išauga dramatiškai – gali būti ir 9-10 l/100 km. Ramus važiavimas (110-120 km/h) ne tik taupo degalus, bet ir mažiau vargina.

Pasienio procedūros - Kelionė į Lietuvą iš Amsterdamo sienos

8. Ar ties Lietuvos siena dar yra patikros?

Ne, Lietuvai ir Lenkijai esant Šengeno zonoje, fizinės sienos kontrolės nėra. Galite važiuoti be sustojimo. Tačiau Lenkijos-Lietuvos pasienyje (ypač ties Kalvarija arba Lazdijais) policija kartais rengia patikros postus. Jie dažniausiai tikrina, ar automobilis yra pavogtas, ar vairuotojas blaivus. Manęs niekada nestabdė, bet draugui sustabdė ir prašė parodyti draudimą. Viskas truko 5 minutes. Daug didesnė problema gali būti eilės, jei važiuojate per „Via Baltica“ (A5) per Lenkiją – ten sunkvežimių spūstys būna milžiniškos, ypač penktadieniais ir pirmadieniais.

9. Ką vežtis draudžiama per sieną?

Paprastiems piliečiams, ne gabenti prekeiviams, svarbiausia – ne daugiau kaip 800 vienetų cigarečių, 10 litrų stipriųjų gėrimų, 90 litrų vyno (iš to ne daugiau nei 60 litrų putojančio vyno) ir 110 litrų alaus. Bet tai – visos ES normos asmeniniam naudojimui. Tačiau jei vežatės, tarkime, dešimt litrų lietuviškos degtinės draugams Vokietijoje, jokių problemų. Jei vežatės 20 litrų – jau gali kilti klausimų. Vienas klientas pasakojo, kad vežė 50 litrų alaus (dovanų), ir lenkų muitininkai, pamatę, kad alus ne lietuviškas, o belgiškas, nusprendė, kad tai ne „akivaizdžiai asmeniniam naudojimui“, ir uždavė daug klausimų. Galiausiai praleido, bet sugaišo laiko. Taisyklė: jei keliaujate su didesniu kiekiu, turėkite pirkimo čekį.

Saugumas - Kelionė į Lietuvą iš Amsterdamo automobiliu rizikos

10. Kurios Lenkijos autostrados dalys yra pavojingos?

Ne tiek pavojingos, kiek sudėtingos. Pirmiausia, „Via Baltica“ (A1, A2, S8) – tai pagrindinis sunkvežimių maršrutas, tad spūstys, lėtas važiavimas, pavargę vilkikų vairuotojai. Antra, senesnės „krašto kelio“ atkarpos (ne autostrados), pvz., tarp Varšuvos ir Bialystoko – ten kelias siauras, daug posūkių, prastas apšvietimas. Trečia, prie didžiųjų miestų (Varšuvos, Poznanės) išvažiavimai penktadienį po darbo – chaosas. Asmeniškai labiausiai nepatinka atkarpos, kur autostrada susiaurėja iki dviejų juostų, ir viena iš jų skirta lėtam eismui. Čia dažnai nutinka klastiškų situacijų, kai sunkvežimis pradeda lenkti kitą sunkvežimį, užblokuodamas visą kelią.

11. Ar reikia papildomo draudimo kelionei?

Paprastai jūsų įprastas „Kasko“ ar „Autocasco“ draudimas galioja visoje ES. Tačiau patikrinkite, ar jame numatyta pagalba kelyje užsienyje. Jei ne, verta įsigyti papildomą „Travel“ draudimą su automobilio pagalba. Kainuoja apie 20-40 eurų kelionei. Aš visada turiu. Kartą Lenkijos autostradoje pradūriau du ratus vienu metu (pataikiau į duobę). Turėjau tik vieną atsarginį. Pagalba atvažiavo per 1,5 valandos, bet jie viską sutvarkė, nuvežė iki artimiausio serviso ir netgi apmokėjo taksi iki viešbučio, kol keitė ratus. Be draudimo būčiau mokėjęs virš 500 eurų.

Alternatyvos - Kelionė į Lietuvą iš Amsterdamo be automobilio

12. Ką daryti, jei pavargote vairuoti, bet automobilį reikia parvežti?

Turite dvi pagrindines galimybes. Pirma – pasamdyti vairuotoją, kuris nuvairuotų jūsų automobilį. Tai gana brangu (gali kainuoti 400-600 eurų + kelionės išlaidos). Antra – automobilių gabenimo paslauga. Už 300-500 eurų jūsų automobilį užkraus ant autovežio ir nuveš iki Lietuvos. Tai lėčiau (gali užtrukti 3-5 dienas), bet patogiau. Trečia galimybė, kurią mažai kas žino: kai kurios pervežimo įmonės siūlo „dvivietį“ pervežimą – jūs vairuojate iki tam tikro taško (pvz., Berlyno), o vėliau perduodate automobilį kitam vairuotojui, kuris jį nuvairuoja iki Lietuvos. Tai kainuoja pigiau nei samdyti vieną vairuotoją visam keliui.

13. Ar verta važiuoti traukiniu su automobiliu?

Tai vadinama „AutoZug“ arba „Motorail“. Deja, tiesioginio traukinio su automobiliu iš Nyderlandų ar Vokietijos į Lietuvą nėra. Galite gabenti automobilį traukiniu iki, tarkime, Berlyno ar Varšuvos, o tada jau patys važiuoti likusį kelią. Bet tai sudėtinga logistiškai ir ne visada pigiau. Pavyzdžiui, automobilio gabenimas iki Berlyno traukiniu gali kainuoti 200-300 eurų, o tada jums patiems reikės nuvykti iki Berlyno traukiniu ar lėktuvu, pasiimti automobilį ir važiuoti likusius 800 km. Laiko ir pinigų prasme retai kada apsimoka. Lengviau jau tiesiog samdyti autovežį arba vairuotoją.

Praktiniai dalykai - Kelionė į Lietuvą iš Amsterdamo kasdienės smulkmenos

14. Kokių tinklų degalinės yra pigiausios?

Nyderlanduose skirtumas tarp tinklų mažas, bet pigiausia dažnai būna „Tango“ arba „Shell“ savitarnose. Vokietijoje – „Aral“ ir „Shell“ dažnai brangesni, o „Star“ (Lukoil) arba „Jet“ gali būti pigesni. Lenkijoje – „Orlen“ ir „Lotos“ yra lyderiai, bet „Shell“ ir „BP“ dažnai siūlo geresnę kavą. Mano patarimas: naudokitės programėle „ADAC Spritpreise“ (Vokietijai) arba „Fuelio“ (bendra). Tačiau svarbiausia taisyklė: jei degalų likutis pasiekė ketvirtį bako, pildykite iš karto, ypač Lenkijos atkarpoje tarp miestų, kur degalinių gali nebūti 50-70 km. Pasitikėjau navigacija, kuri rodė degalinę už 30 km, bet ji pasirodė uždaryta remontui. Važiavau „ant garų“ iki kitos – nerekomenduoju to daryti.

15. Ką daryti, jei pametėte dokumentus kelyje?

Pirma – ne panikuokite. Jei praradote vairuotojo pažymėjimą, galite važiuoti toliau (ES piliečiams), bet turėkite asmens tapatybės kortelę ar pasą. Jei praradote automobilio dokumentus – sudėtingiau. Galite kreiptis į policiją dėl praradimo pažymos. Tačiau geriausia yra turėti visų dokumentų skaitmenines kopijos telefone ar debesyje. Aš visada nufotografuoju techninę apžiūrą, draudimą ir vairuotojo pažymėjimą, ir išsaugau atskirame aplanke „Kelionei“. Kartą Lenkijos policininkui parodžiau telefono nuotrauką, kai originalas buvo bagažinėje. Jis patikrino duomenis bazėje ir paleido. Tačiau tai ne visada veikia – geriau turėti ir popierinę kopiją.

Specialios situacijos - Kelionė į Lietuvą iš Amsterdamo neplanuoti atvejai

16. Ką daryti, jei automobilis yra elektrinis?

Tai visiškai kitokia kelionė. Jums reikia kruopščiai planuoti įkrovimo stotelių maršrutą. Nyderlanduose ir Vokietijoje tinklas tankus – „Ionity“, „Tesla Supercharger“, „EnBW“. Lenkijoje situacija prastesnė, ypač už didžiųjų miestų. Įkrovimas gali užtrukti nuo 30 minučių (greitasis) iki 8-10 valandų (lėtasis). Realiai, kelionė elektriniu automobiliu iš Amsterdamo į Vilnių gali užtrukti 2-3 dienas su dažnais sustojimais. Kaina – maždaug 60-80 eurų už elektrą, bet svarbiausia – laikas. Vienas mano pažįstamas bandė tai padaryti per vieną dieną su Tesla Model 3. Jam nepavyko – ties Poznane baigėsi energija, o artimiausia stotelė užimta. Laukė 2 valandas. Jis sakė, kad daugiau taip nekeliaus.

17. Ar galima važiuoti su priekaba ar kemperiu?

Galima, bet tai gerokai sulėtina ir apsunkina kelionę. Greitis autostradoje – ne daugiau kaip 80-100 km/h (priklausomai nuo šalies ir priekabos svorio). Stabdymo kelias ilgesnis, manevringumas prastesnis. Be to, yra papildomų mokesčių: Vokietijoje kemperiai iki 3,5 t nemokamai, bet virš 3,5 t jau moka kaip sunkvežimiai. Lenkijoje priekaboms taikomas papildomas „e-TOLL“ mokestis (kelių rinkliava). Be to, nakvynė kemperyje Lenkijos autostrados poilsiavietėje yra rizikinga – saugumo neužtikrina. Aš asmeniškai niekada nevažiuočiau su kemperiu vienas per visą Lenkiją naktį. Geriau sustoti oficialioje kempingo vietoje.

18. Ką vežtis automobilio pirmos pagalbos rinkinyje?

Be standartinių dalykų (pleistrų, tvarsčių, žirklių), įsidėkite: papildomus automobilio saugiklius, žibintuvėlį su baterijomis, universalų įrankių rinkinį, izoliacinę juostą, litrą distiliuoto vandens (varikliui), papildomą telefono įkroviklį (su ilgu laidu), šiltą antklodę (net vasarą – naktį Lenkijoje gali būti šalta), ir mažą grynųjų pinigų atsargą (100-200 eurų) – ne visos mažos degalinės ar servisai priima korteles. Kartą ties Augustavu (Lenkija) sugedo kondicionierius. Servise norėjo tik grynais. Aš turėjau tik 50 eurų, meistras sutiko imti tiek, bet paslauga kainavo 70. Teko važiuoti iki bankomato, o tai užtruko valandą.

Įdomūs faktai - Kelionė į Lietuvą iš Amsterdamo netikėti dalykai

19. Kur yra gražiausios vietos sustoti pakeliui?

Asmeniškai rekomenduočiau: 1) Vokietijoje – sustoti prie „Waldbühne“ (miško amfiteatro) netoli Berlyno, jei važiuojate senąja A11. 2) Lenkijoje – netoli Poznanės yra „Rogalin“ dvaras su tūkstantmečiais ąžuolais. 3) Prie pat Lietuvos sienos – „Augustav“ kanalas, kur galima pasivaikščioti ar išgerti kavos prie vandens. Tačiau atsiminkite: kuo daugiau sustojimų, tuo ilgiau trunka kelionė. Vienas bičiulis sustojo kiekvienoje „išskirtinėje“ vietoje, kurią rado internete. Kelionė jam užtruko keturias dienas. Jis sakė, kad verta, bet aš abejoju, ar taip atsipalaidavęs vairuotojas yra saugus kelyje.

20. Kokių keistų įstatymų yra šiose šalyse?

Vokietijoje draudžiama neturėti degalų bakelyje – jei sustojate dėl tuščio bako, tai gali būti bauda. Lenkijoje draudžiama naudotis mobiliuoju telefonu net ir su laisvų rankų įranga, jei jis laikomas rankoje (tik garsiakalbis arba ausinės). Nyderlanduose draudžiama važiuoti be įjungtų žibintų net dieną. O Lietuvoje – draudžiama vežti vaikus iki 3 metų priekinėje sėdynėje, net su kėdute. Vienas mano klientas nežinojo apie šį lietuvių įstatymą ir vežė anūką priekyje. Pasienyje pasieniečiai pamatė, perspėjo, bet galėjo bausti. Tai tikrai keistas ir, mano manymu, nelabai logiškas draudimas, bet įstatymas yra įstatymas.

Išvada - Kelionė į Lietuvą iš Amsterdamo automobiliu

Apibendrinant, kelionė automobiliu iš Amsterdamo į Lietuvą yra visiškai įveikiamas iššūkis, reikalaujantis tik protingo planavimo ir realistinių lūkesčių. Svarbiausia – nepervertinti savo jėgų, pasirūpinti dokumentais ir būti pasiruošusiam netikėtumams, kurie, kaip rodo patirtis, visada nutinka. Galiausiai, tai ne tik nuvažiuoti nuo taško A iki taško B, bet ir pati kelionė su visomis jos smulkmenomis – nuo pigiausios degalinės pasirinkimo iki keistų kelių įstatymų. Saugaus kelio.