Vežu šuniukus į Daniją ir kitus gyvūnus kiekvieną dieną

Vežu šuniukus į Daniją – skamba paprastai, bet iš tiesų tai daugiau nei tik vairavimas. Šuniukai – jautrūs, jiems reikia šilumos, dėmesio, tinkamų sąlygų. Ir ne tik šuniukus – vežu ir suaugusius šunis, kates, triušius, kitus gyvūnus. Kiekvieną dieną. Tai mano darbas, ir aš jį darau ne todėl, kad reikia, o todėl, kad man rūpi. Klientai dažnai skambina su baime balse – „ar mano mažylis ištvers?" Atsakymas paprastas – jei pasiruošta tinkamai, taip. Bet apie viską iš eilės.

Šuniukai – specialūs poreikiai

1. Kiek metų turi būti šuniukas, kad galėtų keliauti?

Pagal ES taisykles, šuniukas turi būti ne jaunesnis kaip 15 savaičių. Kodėl? Nes pasiutligės vakcina skiepijama nuo 12 savaičių, o po skiepo reikia palaukti 21 dieną, kol vakcina pradeda veikti. Tai reiškia, kad 8 savaičių šuniuko vežti negalima – net jei veislininkas sako kitaip. Tai ne mano taisyklė – tai ES reglamentas. Jei kas nors siūlo vežti jaunesnį šuniuką – jis arba nežino, arba meluoja. Rizikuojate, kad šuniukas bus sulaikytas pasienyje.

2. Kaip paruošti šuniuką pirmajai kelionei?

Pirmoji kelionė – didelis dalykas mažam šuniukui. Jis nežino, kas vyksta, kur jis, kodėl viskas juda. Todėl pasiruošimas svarbus. Pratinkite prie narvo – ne staiga, o pamažu. Leiskite ten pažaisti, pagulėti, pavalgyti. Prieš kelionę nešerkite 4–6 valandas. Pasiimkite pledą su mamytės ar namų kvapu – tai ramina. Ir svarbiausia – nebijokite patys. Šuniukas jaučia jūsų emocijas. Jei jūs ramus – jis irgi bus ramesnis.

3. Ką daryti, jei šuniukas serga prieš kelionę?

Nevežti. Paprasta. Šuniuko imuninė sistema silpna, bet kokia liga gali komplikuotis kelionės metu. Jei šuniukas viduriuoja, čiaudo, vemia – atidėkite kelionę. Palaukite, kol pasveiks, ir tik tada keliaukite. Sveikata svarbiau nei bet kokie terminai. Mes galime perkelti pervežimą kitai dienai – jokių problemų. Bet vežti sergantį šuniuką – ne. Tai ne tik rizikinga, bet ir neatsakinga.

4. Kokių skiepų reikia šuniukams?

Pirmiausia – pasiutligės vakcina. Be jos niekur. Be to, rekomenduojama turėti pagrindinius šuniukų skiepus – nuo maro, parvovirusinio enterito, hepatito, leptospirozės. Veterinaras žinos, ką ir kada skiepyti. Svarbu, kad visi skiepai būtų įrašyti į gyvūno pasą su datomis ir veterinaro parašu. Be įrašų – skiepas negalioja. Taip, tai biurokratija, bet be jos niekur.

5. Ar šuniukai keliauja kitaip nei suaugę šunys?

Taip, šiek tiek. Šuniukai dažniau nori į tualetą, todėl reikia dažniau sustoti. Jie greičiau pavargsta, daugiau miega. Bet jie taip pat greičiau išsigąsta – nauji garsai, judesys, nepažįstama aplinka. Todėl šuniukams reikia daugiau dėmesio ir kantrybės. Mes visada skiriame papildomo laiko šuniukams – leidžiame jiems priprasti, nurimti. Tai ne skubus krovinys – tai mažas gyvūnas, kuriam reikia rūpesčio.

Katės – kitokia kelionė

6. Kaip paruošti katę kelionei?

Katės – sudėtingesnės nei šunys. Jos nemėgsta pokyčių, naujų vietų, transporto. Todėl pasiruošimas turi prasidėti anksčiau – bent savaitę prieš kelionę. Pratinkite prie transportavimo dėžės – leiskite ten miegoti, valgyti, žaisti. Kelionės dieną – nešerti, tik vandenį. Daug kačių kelionės metu miega, bet būna ir tokių, kurios visą kelią miaukia. Tai normalu. Svarbu – ne atidaryti dėžės, kad ir kaip gaila būtų. Atidarius dėžę, katė gali iššokti ir pabėgti.

7. Ar katės patiria stresą kelionės metu?

Taip, dauguma kačių patiria stresą. Tai normalu. Nauja aplinka, garsai, judesys – viskas svetima. Bet stresas paprastai praeina, kai kelionė baigiasi ir katė atsiduria naujoje vietoje. Svarbu ne pabloginti situacijos – ne atidarinėti dėžės, ne versti valgyti, ne per daug glostyti. Leiskite katei pačiai nurimti. Kartais padeda uždengti dėžę lengvu audiniu – tamsa ramina. Bet kiekviena katė skirtinga – vienai padeda, kitai – ne.

8. Ką daryti, jei katė atsisako eiti į dėžę?

Tai dažna problema. Katės – užsispyrusios, ir jei jos nenori – neis. Yra keletas būdų. Pirmas – palikti dėžę atvirą kelias dienas prieš kelionę, kad katė priprastų. Antras – įdėti skanėstą ar mėgstamą žaislą į dėžę. Trečias – naudoti feromonų purškalą, kuris ramina. Ketvirtas – jei niekas nepadeda, atsargiai įdėti katę į dėžę, bet be jėgos. Vieną kartą klientas bandė įgrūsti katę į dėžę – katė subraižė ir pabėgo. Užtruko valandą, kol pagavo. Kantrybė – raktas.

9. Ar katėms reikia kraiko kelionės metu?

Ilgesnėms kelionėms – taip. Mes turime nedidelį kraiko dėžutę, kurią galima pastatyti per sustojimą. Bet ne visos katės nori naudoti svetimą tualetą – tai normalu. Jei kelionė trumpesnė nei 10 valandų, katė gali iškęsti. Bet jei ilgesnė – geriau turėti kraiko. Svarbu, kad kraikas būtų pažįstamas – tas pats, kurį katė naudoja namie. Staigus kraiko pakeitimas gali sukelti stresą.

10. Ką daryti, jei katė miaukia visą kelionę?

Kantriai kentėti. Rimtai – tai vienintelis būdas. Katės miaukia, kai jaučia stresą, ir niekas negali to sustabdyti. Galite bandyti kalbėti ramiai, uždengti dėžę audiniu, bet tai ne visada padeda. Svarbu ne atidaryti dėžės ir ne bandyti nuraminti glostant – tai gali pabloginti situaciją. Laikui bėgant, katė pavargs ir nutils. Arba ne. Bet kelionė anksčiau ar vėliau baigsis, ir katė bus laisva.

Kiti gyvūnai – ne tik šunys ir katės

11. Ar vežate triušius?

Taip, vežame. Triušiai – jautrūs gyvūnai, jiems reikia ramaus transportavimo. Narvas turi būti pakankamai didelis, su pakratu, šienu ir vandeniu. Triušiai gali išsigąsti garsų, todėl stengiamės, kad kelionė būtų kuo ramesnė. Temperatūra – svarbu. Triušiai blogai toleruoja karštį, todėl vasarą naudojame kondicionierių. Kelionės metu stebime, ar triušis elgiasi normaliai – ar ėda, geria, ar nėra streso požymių.

12. Ar vežate jūrų kiaulytes?

Taip, vežame. Jūrų kiaulytės – ramūs gyvūnai, jos paprastai gerai keliauja. Svarbu turėti tinkamą narvą su pakratu, šienu ir daržovėmis. Jūrų kiaulytės turi nuolat turėti šieno – tai jų pagrindinis maistas. Be to, joms reikia vandens. Kelionės metu stengiamės nejudinti narvo per daug – jūrų kiaulytės gali išsigąsti. Bet apskritai – tai vienas paprasčiausių gyvūnų transportavimui.

13. Ar vežate šeškus?

Taip, vežame. Šeškai – aktyvūs gyvūnai, jiems reikia erdvės ir pramogų. Transportavimo narvas turi būti pakankamai didelis, su žaislais ir miegojimo vieta. Šeškai gali būti gana triukšmingi – jie „krykštauja", kai jaudinasi. Tai normalu. Svarbu, kad narvas būtų saugus – šeškai yra pabėgimo meistrai. Vieną kartą šeškas atidarė narvo duris ir išlindo – laimei, automobilyje, ne lauke. Nuo to laiki naudojame papildomus užraktus.

14. Ar vežate paukščius?

Kartais vežame, bet tai priklauso nuo paukščio rūšies. Maži paukščiai – papūgos, kanarėlės – galima. Dideli paukščiai – papūgos arai, kakadu – reikia specialaus narvo. Paukščiai jautrūs stresui ir temperatūros pokyčiams, todėl reikia būti atsargiems. Be to, kai kurios paukščių rūšys yra saugomos, ir jų transportavimui reikia specialių leidimų. Todėl prieš užsakydami – pasakykite, kokį paukštį reikia vežti, kad galėtume įvertinti situaciją.

15. Ar vežate roplius arba varliagyvius?

Retai, bet pasitaiko. Ropliams ir varliagyviams reikia specialių sąlygų – temperatūros, drėgmės, apšvietimo. Mes ne visada galime tai pasiūlyti. Jei kalba eina apie mažą driežą ar gyvatę – galbūt. Bet dideli ropliai – ne. Geriausia pasitarti prieš užsakant. Mes sąžiningai pasakysime, ar galime, ar ne. Geriau nežadėti, nei pažadėti ir nesugebėti.

Sąlygos – transportavimo kokybė

16. Kokiomis sąlygomis vežami gyvūnai?

Gyvūnai vežami specialiuose narvuose, pritvirtintuose transporto priemonėje. Temperatūra palaikoma tinkama – ne per karšta, ne per šalta. Ventiliacija veikia. Gyvūnai turi vandens, o ilgesnėse kelionėse – ir maisto. Sustojimai kas 3–4 valandas. Gyvūnai niekada nepaliekami be priežiūros. Transporto priemonė valoma ir dezinfekuojama po kiekvienos kelionės. Mes ne taupome gyvūnų sąskaita – tai ne tas dalykas, ant kurio galima taupyti.

17. Kokie narvai naudojami?

Naudojame IATA standartus atitinkančius narvus. Tai reiškia, kad narvas yra pakankamai didelis, kad gyvūnas galėtų atsistoti, apsisukti, atsigulti. Narvas turi tvirtas duris su saugiu užraktu, ventiliacijos angas ir nepralaidų dugną. Mažiems gyvūnams – mažesni narvai, dideliems – didesni. Mes turime įvairių dydžių, todėl galime parinkti tinkamą kiekvienam gyvūnui. Jei klientas turi savo narvą – galime naudoti jį, jei jis tinkamas.

18. Ar gyvūnai keliauja kartu ar atskirai?

Priklauso nuo situacijos. Paprastai gyvūnai keliauja atskiruose narvuose, bet greta vienas kito. Jei gyvūnai iš tos pačios šeimos ir gerai sutaria – galima laikyti arčiau. Jei svetimi – atskiriau. Svarbu, kad gyvūnai netrukdytų vienas kitam. Mes visada klausiame šeimininkų apie gyvūno charakterį, kad galėtume tinkamai išdėstyti narvus.

19. Kokia temperatūra palaikoma transporto priemonėje?

Oro temperatūra palaikoma tarp 18–22 laipsnių. Tai patogu daugumai gyvūnų. Vasarą naudojame kondicionierių, žiemą – šildymą. Svarbu, kad nebūtų skersvėjo ar tiesioginių saulės spindulių ant narvų. Mes stebime temperatūrą visos kelionės metu. Jei karšta – sustojame vėsesnėje vietoje. Jei šalta – patikriname, ar šildymas veikia tinkamai.

20. Kaip dažnai gyvūnai gauna vandens?

Vanduo prieinamas visą kelionę. Narvuose yra gertuvės arba dubenėliai su vandeniu. Mes tikriname reguliariai – kas kelias valandas. Jei vanduo ištuštėja – papildome. Per sustojimus siūlome gyvūnams atsigerti iš dubenėlio – kai kurie geriau geria taip nei iš gertuvės. Svarbu, kad gyvūnas nebūtų ištroškęs, ypač vasarą. Dehidratacija – rimtas dalykas.

Praktiniai patarimai

21. Ką pasiimti kelionei?

Pasiimkite: gyvūno pasą, veterinarinę pažymą, pakankamai maisto visai kelionei, vandenį, mėgstamą žaislą ar pledą, pavadėlį (šunims), kraiką (katėms), vaistus (jei vartoja), maišiukus ekskrementams. Ir dar – gerą nuotaiką. Gyvūnas jaučia jūsų emocijas, todėl jei jūs nervinatės – jis irgi nervinsis. Būkite ramūs, pasitikėkite vežėju, ir viskas bus gerai.

22. Ką daryti, jei pamiršau dokumentus?

Tada kelionė neįvyks. Dokumentai – privalomi. Be paso ir veterinarinės pažymos gyvūnas nebus įleistas į Daniją. Jei pamiršote – grįžkite namo ir pasiimkite. Arba, jei dokumentai dar nesutvarkyti – tvarkykite. Tai užtruks, bet kitaip niekaip. Mes negalime vežti gyvūno be dokumentų – tai nelegalu ir rizikinga. Todėl – pasitikrinkite viską prieš išeidami iš namų.

23. Ką daryti, jei gyvūnas bijo vairuotojo?

Tai pasitaiko. Kai kurie gyvūnai bijo nepažįstamų žmonių, ypač jei anksčiau turėjo blogos patirties. Mes tai suprantame ir elgiamės atsargiai – neskubiname, neimame jėga, leidžiame gyvūnui priprasti. Kartais padeda, jei šeimininkas pats įdeda gyvūną į narvą. Arba jei duodame gyvūnui skanėstą. Laikui bėgant, dauguma gyvūnų pripranta prie vairuotojo. Bet jei gyvūnas labai bijo – gali prireikti daugiau laiko ir kantrybės.

24. Ar galima atšaukti užsakymą?

Galima, bet priklauso nuo to, kiek liko iki kelionės. Jei atšaukiate bent 48 valandas prieš – jokių problemų. Jei vėliau – gali būti taikomas mokestis. Suprantame, kad planai keičiasi – liga, nenumatytos aplinkybės. Bet mes taip pat planuojame savo laiką, todėl prašome informuoti kuo anksčiau. Sąžiningumas abiejose pusėse – raktas į gerus santykius.

25. Ką daryti, jei turiu daugiau klausimų?

Klauskite. Rimtai – skambinkite arba rašykite. Mes atsakysime į visus klausimus, net ir tuos, kurie jums gali atrodyti nereikšmingi. Geriau paklausti per daug nei per mažai. Mes dirbame su gyvūnais, nes mums tai rūpi, ir norime, kad jūs jaustumėtės ramiai patikėdami savo augintinį mums. Jokių klausimų nėra per daug.

Išvada

Vežu šuniukus, kates ir kitus gyvūnus į Daniją kiekvieną dieną – tai mano darbas ir mano aistra. Kiekvienas gyvūnas nusipelno saugios ir patogios kelionės, ir aš stengiuosi tai užtikrinti. Jei planuojate vežti augintinį – susisiekime. Pasirūpinsime viskuo – nuo dokumentų iki pristatymo. Jūsų gyvūnas – mano rūpestis.