Į Daniją šunų pervežimas, Vežame kiekvieną dieną

Į Daniją šunų pervežimas – paslauga, kurios prireikia dažniau, nei galėtumėte pagalvoti. Žmonės persikelia gyventi, studijuoti, dirbti. Kartais tiesiog nori, kad šuo pabūtų pas senelius Kopenhagoje. Mes vežame kiekvieną dieną, ir tai reiškia, kad jums nereikia laukti savaitėmis, kol susidarys grupė arba atsiras laisva vieta. Skambinate, deriname, vežame. Paprasta. Bet už šio paprastumo slepiasi daug detalių, apie kurias verta žinoti prieš užsakant pervežimą.

Kainos – šunų pervežimas į Daniją kiekvieną dieną

Nuo ko priklauso šunų pervežimo į Daniją kaina?

Keli dalykai. Šuns dydis – pagrindinis faktorius. Mažas šuo užima mažiau vietos, rečiau reikia stoti, mažiau suvalgo. Dideliam šuniui reikia erdvesnio narvo, daugiau vandens, dažniau stoti. Antras dalykas – maršrutas. Vilnius–Kopenhaga trumpiau nei Kaunas–Aarhus. Trečias – papildomos paslaugos. Jei reikia paimti iš namų ir pristatyti iki durų – kaina kitokia nei jei atvežate šunį į mūsų aikštelę. Ketvirtas – sezonas. Vasarą brangiau, nes daugiau užsakymų. Žiemą pigiau, bet šalčiau. Orientacinė kaina – 150-350 eurų, bet tai tik rėmai.

Ar kaina skiriasi vežant vieną šunį ar du?

Taip, bet ne dvigubai. Jei vežate du šunis iš tos pačios vietos į tą pačią vietą – antram šuniui taikome nuolaidą. Paprastai 20-30 procentų. Logika paprasta – vienas važiavimas, du šunys, mažiau papildomų išlaidų. Bet jei šunys turi būti vežami atskirai – tada kaina kaip už du atskirus pervežimus. Vienas klientas vežė tris šunis – du mažus ir vieną didelį. Suskaičiavome individualiai, bet su nuolaida. Visiems apsimokėjo.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Galima paklausti. Mes nesame turgus, bet suprantame, kad ne visi turi neribotą biudžetą. Jei kaina per didelė – pasakykite, pabandysime rasti sprendimą. Galbūt galite atvežti šunį į mūsų aikštelę – tada kaina mažesnė. Galbūt galite lanksčiau žiūrėti į datą – tada galėsime sujungti su kitu užsakymu. Bet nesitikėkite 50 procentų nuolaidos – tai nerealu. Mes irgi turime išlaidas: kuras, vairuotojo alga, draudimas, nusidėvėjimas. Kaina turi būti sąžininga abiem pusėm.

Kada reikia mokėti – prieš ar po pervežimo?

Paprastai prieš. Avansas užsakant – 30-50 procentų, likusi dalis – prieš kelionę. Tai standartinė tvarka. Bet su pastoviais klientais galime tartis kitaip. Vienas žmogus veža šunį kas mėnesį – moka kartą per mėnesį, gavęs sąskaitą. Pasitikėjimas užsidirbamas laiku. Naujiems klientams – avansas būtinas. Ne todėl, kad nepasitikime, bet todėl, kad turime rezervuoti vietą, paruošti automobilį, suplanuoti maršrutą. O jei klientas atšaukia paskutinę minutę – mes patiriame nuostolių.

Dokumentai – į Daniją šunų transportavimas kasdien

Kokie dokumentai būtini vežant šunį į Daniją?

Gyvūno pasas su skiepų įrašais, mikroschemos numeriu, savininko duomenimis. Sveikatos pažymėjimas iš veterinaro, išduotas ne anksčiau kaip prieš 10 dienų. Kirminų gydymo patvirtinimas – ne seniau kaip 120 valandų iki įvažiavimo. Ir šuns asmens tapatybės kortelė – juokauju. Bet rimtai – dokumentų sąrašas gana ilgas, ir kiekvienas turi būti tvarkingai užpildytas. Viena klaida – ir Danijos pusėje gali kilti klausimų. Todėl rekomenduoju neštis dokumentus pas veterinarą prieš kelionę – jis patikrins, ar viskas gerai.

Ar užtenka paso, ar reikia ir kitų dokumentų?

Pasas yra pagrindinis dokumentas, bet vien jo neužtenka. Reikia sveikatos pažymėjimo, kirminų gydymo įrašo, kartais – skiepų knygelės. Viskas turi būti suderinta. Pavyzdžiui, pase gali būti įrašas apie pasiutligės skiepą, bet jei sveikatos pažymėjime nurodyta kita data – kyla klausimų. Arba mikroschemos numeris pase nesutampa su tuo, kuris įrašytas veterinaro sistemoje. Tai dažniau nutinka, nei galvojate. Todėl – patikrinti viską prieš kelionę.

Ką daryti, jei dokumentuose yra klaida?

Taisyti. Kuo greičiau. Jei klaida pase – veterinaras gali išduoti naują. Jei klaida sveikatos pažymėjime – taip pat. Bet tai užtrunka – vieną ar dvi dienas. Todėl nerekomenduoju palikti dokumentų tvarkymo paskutinei dienai. Vienas klientas atėjo pas mus su pasu, kuriame buvo neteisingas mikroschemos numeris – viena skaičių seka sumaišyta. Veterinaras padarė klaidą. Teko važiuoti atgal pas veterinarą, taisyti, tada važiuoti pas mus. Užtruko pusę dienos. Galima buvo išvengti, jei būtų patikrinęs iš anksto.

Ar reikia dokumentų, jei šuo tik „lanko" Danijoje, o ne persikelia gyventi?

Taip. Nesvarbu, ar šuo lieka Danijoje savaitę, mėnesį ar visam laikui – dokumentai tie patys. ES taisyklės neskiria „trumpalaikio" ir „ilgalaikio" vizito gyvūnams. Pasas, skiepai, mikroschema, sveikatos pažymėjimas – viskas privaloma. Vienas žmogus norėjo vežti šunį savaitei pas draugus – manė, kad trumpam nereikia dokumentų. Reikia. Visada.

Maršrutas – vežame šunis į Daniją kiekvieną dieną

Koks greičiausias maršrutas iš Lietuvos į Daniją?

Per Lenkiją, Vokietiją, tada tiltu arba keltu į Daniją. Tai maždaug 1200-1400 kilometrų, priklausomai nuo starto ir finišo taškų. Be sustojimų – 12-14 valandų. Bet su šunimi – 15-18 valandų, nes reikia stoti. Yra ir kitų maršrutų – per Švediją, per Olandiją – bet jie ilgesni. Mes renkamės patikrintą kelią, kuriame žinome geras vietas sustoti, veterinarijos klinikas, jei prireiktų, ir kur keliai geros būklės.

Ar važiuojate per naktį?

Kartais. Priklauso nuo grafiko. Jei paimame šunį ryte, važiuojame dieną ir dalį nakties. Jei paimame vakare – važiuojame naktį ir ryte pristatome. Naktinis važiavimas turi pranašumų – mažiau eismo, vėsiau (vasarą), šunys dažniau miega. Bet yra ir minusų – vairuotojas pavargsta greičiau, mažiau vietų sustoti. Todėl naktį važiuojame lėčiau, dažniau keičiamės vairuotojus (jei du), ir stojame dažniau nei dieną.

Ar galima pasirinkti maršrutą?

Galima iš dalies. Jei norite, kad važiuotume per konkrečią vietą – pasakykite, pabandysime. Bet negalime žadėti, kad važiuosime būtent taip, kaip norite. Maršrutą lemia daug veiksnių – eismas, orai, kelių būklė, kiti užsakymai. Vienas klientas prašė važiuoti per Berlyną, nes ten jo draugas – sutikome, nors tai buvo 100 kilometrų ilgiau. Kitas prašė važiuoti per mažus keliukus, ne autostradas – atsisakėme, nes tai būtų užtrukę dvigubai ilgiau. Lankstumas ribotas, bet yra.

Kaip dažnai keičiasi maršrutas dėl eismo ar oro?

Dažniau, nei norėtume. Vasarą – dėl remontų, žiemą – dėl sniego. Rudenį – dėl rūko. Pavasarį – dėl potvynių. Vairuotojas turi GPS ir navigaciją, kuri rodo eismo sąlygas realiu laiku. Jei mato, kad autostradoje avarija – ieško alternatyvaus kelio. Kartais tai reiškia papildomą valandą, kartais – tik 20 minučių. Svarbiausia – saugiai pristatyti, ne greitai.

Sąlygos – šunų gabenimas į Daniją profesionaliai

Kokia temperatūra palaikoma automobilyje?

18-22 laipsniai – tai optimali temperatūra daugumai šunų. Vasarą naudojame kondicionierių, žiemą – šildymą. Temperatūra reguliuojama automatiškai, bet vairuotojas gali keisti rankiniu būdu, jei mato, kad šuniui per karšta ar per šalta. Turime termometrą, kuris rodo temperatūrą gyvūnų skyriuje – jį tikriname reguliariai. Vieną kartą sugedo kondicionierius vidury vasaros – sustojome, pataisėme, tęsėme kelionę. Užtruko valandą, bet šuo nenukentėjo.

Ar šuo gali laisvai judėti kelionės metu?

Ne, jis turi būti narve. Tai saugumo reikalavimas. Laisvas šuo automobilyje – pavojus ir jam, ir vairuotojui. Staigus stabdymas, posūkis – šuo gali susižeisti. Narvas apsaugo. Bet narvas turi būti pakankamai didelis, kad šuo galėtų pajudėti – atsistoti, apsisukti, atsigulti. Mes naudojame narvus, kurie atitinka IATA reikalavimus – tarptautinės oro transporto asociacijos standartus. Net jei vežame automobiliu, ne lėktuvu – standartai tie patys.

Kaip elgtis, jei šuo serga kelionės metu?

Sustojame, vertiname, sprendžiame. Jei lengvas negalavimas – pailsėti, duoti vandens, stebėti. Jei rimčiau – skambiname veterinarui. Turime kontaktus veterinarijos klinikų visuose pagrindiniuose maršruto miestuose. Jei reikia – vežame šunį pas veterinarą. Šeimininkui pranešame iš karto. Svarbiausia – neslėpti problemos. Jei šuo vemė – pasakome. Jei viduriavo – pasakome. Šeimininkas turi žinoti, kas vyksta su jo gyvūnu.

Ar automobilis turi ventiliaciją gyvūnų skyriuje?

Taip, atskirą ventiliacijos sistemą. Oras cirkuliuoja, bet nėra skersvėjo. Šuo gauna gryno oro, bet nejaučia vėjo. Tai svarbu, ypač ilgose kelionėse. Be ventiliacijos – tvanku, karšta, šuo stresuoja. Su ventiliacija – komfortiška. Be to, ventiliacija padeda išvengti kvapų susikaupimo – jei šuo atlieka reikalus narve, oras vis tiek išlieka šviežias.

Skiepai – į Daniją šunų pervežimas reguliariai

Kokie skiepai privalomi?

Pasiutligė – vienintelis privalomas skiepas. Be jo neįmanoma įvažiuoti į Daniją. Skiepas turi būti galiojantis – padarytas ne per seniai, su teisinga data pase. Be pasiutligės, rekomenduojama turėti skiepus nuo maro, parvoviruso, hepatito, leptospirozės. Jie neprivalomi, bet protinga turėti. Danijoje šunų sveikatos kontrolė griežta, ir geriau turėti daugiau žymių nei mažiau. Veterinaras patars, kokie skiepai reikalingi jūsų šuniui.

Kada reikia paskutinį kartą paskiepyti šunį prieš kelionę?

Pasiutligės skiepas – ne vėliau kaip prieš 21 dieną, jei tai pirmas skiepas. Jei pakartotinis – galioja iš karto. Kiti skiepai – priklauso nuo veterinaro rekomendacijų. Paprastai rekomenduoju skiepyti bent mėnesį prieš kelionę – kad šuo spėtų atsigauti po skiepo. Skiepas yra stresas organizmui, ir iš karto po jo vežti šunį 15 valandų – ne pats geriausias sprendimas. Vienas klientas paskiepijo šunį dieną prieš kelionę – šuo karščiavo, vangiai elgėsi. Nemalonu.

Ar reikia pasiutligės antikūnų tyrimo?

Paprastai ne. Jei šuo paskiepytas pagal tvarką, antikūnų tyrimas nereikalingas. Bet jei skiepas padarytas pirmą kartą ir praėjo mažiau nei 21 diena – gali prireikti. Arba jei kyla abejonių dėl skiepo galiojimo. Tada veterinaras paima kraujo mėginį, siunčia į laboratoriją, ir per kelias savaites gauna atsakymą. Tai užtrunka, todėl geriau skiepyti iš anksto ir išvengti šio žingsnio.

Ką daryti, jei šuns skiepų istorija nežinoma?

Skiepyti iš naujo. Ir laukti. Jei nežinote, ar šuo paskiepytas – elkitės taip, lyg nebūtų. Veterinaras paskiepys, įrašys į pasą, ir tada lauksite 21 dieną. Tai nemalonu, jei skubate, bet kitaip neįmanoma. Vienas žmogus paėmė šunį iš prieglaudos – nebuvo jokių duomenų apie skiepus. Teko skiepyti nuo nulio ir laukti. Užtruko mėnesį, bet šuo gavo visus reikiamus skiepus ir galėjo keliauti legaliai.

Specialūs atvejai – vežame šunis į Daniją kiekvieną dieną

Ar vežate nėščias kalytes?

Labai nenoriai. Nėštumas – ne liga, bet kelionė gali sukelti stresą, o stresas gali paskatinti priešlaikinį gimdymą. Jei kalytė ankstyvoje stadijoje ir veterinaras sako, kad galima – vežame. Bet jei vėlyva stadija – atsisakome. Per daug rizikos. Vienas klientas norėjo vežti kalytę, kuri turėjo gimdyti po dviejų savaičių – atsisakėme. Supyko. Bet po savaitės paskambino ir padėkojo – kalytė pagimdė namie, viskas gerai. Kartais „ne" yra teisingas atsakymas.

Ar vežate šunis su negalia?

Taip, bet reikia pasiruošti. Šuo be kojos, aklas šuo, kurčias šuo – visi gali keliauti, bet reikia pritaikyti sąlygas. Pavyzdžiui, aklam šuniui reikia daugiau garso kontaktų – kalbėti ramiai, kad žinotų, jog kažkas yra šalia. Šuniui be kojos – minkštesnį pagrindą narve. Kurčiam šuniui – vizualinį kontaktą, kai tik įmanoma. Turime patirties su tokiais atvejais, ir nors tai papildomas iššūkis, mes jo nebijome.

Ar vežate agresyvius šunis?

Bandome, bet su sąlygomis. Jei šuo agresyvus – prašome apie tai pranešti iš anksto. Tada galime pasiruošti – specialūs narvai, papildomos atsargumo priemonės, vairuotojas, kuris turi patirties su agresyviais gyvūnais. Bet jei šuo pavojingas – gali tekti atsisakyti. Saugumas pirmiausia. Vienas klientas nenurodė, kad šuo puola žmones – vairuotojas bandė atidaryti narvą, šuo puolė. Laimei, nesužeidė. Nuo to laiko prašome visada pranešti apie agresiją.

Ar vežate šunis, kurie turi sveikatos problemų?

Priklauso nuo problemos. Diabetas, alergijos, chroniškos ligos – galima, jei šuo stabilus ir turi vaistus. Bet jei ūmi liga – geriau nevežti. Kelionė gali pabloginti būklę. Be to, sergantis šuo gali užkrėsti kitus, nors mes juos ir vežame atskirai. Visada prašome veterinaro pažymos, kad šuo gali keliauti. Jei veterinaras sako „galima" – vežame. Jei sako „geriau ne" – klausome.

Laikas – šunų transportavimas į Daniją kasdien

Kiek iš anksto reikia užsisakyti pervežimą?

3-5 dienas – optimalu. Tada galime planuoti, paruošti, suderinti. Jei skambinate prieš dieną – bandysime padėti, bet negalime garantuoti. Ypač vasarą – tada vietos greitai užsipildo. Vienas žmogus skambino pirmadienį ir prašė vežti antradienį – spėjome, bet tik todėl, kad atšaukė kitas užsakymas. Tai ne taisyklė, o sėkmė. Planuoti iš anksto visada geriau.

Ar galima užsisakyti pervežimą savaitgaliui?

Taip, vežame kiekvieną dieną – ir savaitgaliais. Savaitgaliais netgi gali būti lengviau gauti vietą, nes mažiau komercinių užsakymų. Vienintelis minusas – veterinarai savaitgaliais ne visada dirba, todėl jei prireiktų pagalbos kelyje, gali būti sunkiau. Bet turime kontaktus budinčių klinikų – problema išsprendžiama.

Ką daryti, jei reikia atšaukti pervežimą?

Pranešti kuo anksčiau. Jei atšaukiate prieš 3 dienas – jokių problemų, grąžiname avansą. Jei prieš dieną – galime negrąžinti avanso, nes jau suplanavome maršrutą. Jei tą pačią dieną – avansas negrąžinamas. Tai griežta, bet reikalinga – mes patiriame išlaidas net ir atšaukus užsakymą. Bet stengiamės būti lankstūs – jei priežastis rimta (liga, mirtis šeimoje), visada randame sprendimą.

Ar galima keisti pristatymo vietą jau pakeliui?

Sudėtinga, bet kartais įmanoma. Jei paskambinate ir prašote pakeisti adresą Kopenhagoje – pabandysime. Bet jei prašote vežti ne į Kopenhagą, o į Aarhus – tai jau kitas maršrutas, ir gali nepavykti. Priklauso nuo to, kur tuo metu esame. Vienas klientas paskambino vidury Vokietijos ir paprašė vežti ne į Kopenhagą, o į Hamburgą – spėjome, nes Hamburgas buvo pakeliui. Bet tai sėkmė, ne taisyklė.

Saugumas – į Daniją šunų pervežimas profesionaliai

Kaip užtikrinamas šuns saugumas?

Narvai tvirtinami prie automobilio, temperatūra reguliuojama, vairuotojas turi patirties, turime draudimą, GPS sekimą, kameras. Bet svarbiausia – dėmesys. Vairuotojas stebi šunis, klausosi garsų, reaguoja į bet kokius pakitimus. Jei šuo pradeda loti – sustoja, patikrina. Jei tylu per ilgai – taip pat patikrina. Tai ne tik darbas – tai atsakomybė.

Ar turite avarinį planą, jei kas nors nutiktų kelyje?

Taip. Jei avarija – pirmiausia saugumas žmonių, tada gyvūnų. Turime pirmosios pagalbos rinkinį ir gyvūnams, ir žmonėms. Skambiname pagalbos tarnyboms, pranešame šeimininkams. Jei automobilis sugenda – turime pagalbinį automobilį, kuris gali atvažiuoti ir perimti gyvūnus. Tai nutiko du kartus per penkerius metus – abu kartus sėkmingai išsprendėme. Svarbiausia – ne panikuoti.

Ar šuo gali pabėgti kelionės metu?

Ne, jei viskas padaryta teisingai. Narvas užrakintas, automobilio durys užrakintos, vairuotojas atsargus. Bet pripažįstu – vieną kartą beveik nutiko. Šuo atidarė narvo sklendę (ji buvo blogai užfiksuota) ir išlipo. Vairuotojas pastebėjo, kai sustojo degalinėje. Šuo ramiai sėdėjo automobilyje ir laukė. Nuo to laiko dvigubai tikriname kiekvieną sklendę.

Ar vežant šunį yra rizika užsikrėsti ligomis?

Minimali, jei šuo sveikas ir paskiepytas. Mes dezinfekuojame narvus po kiekvieno pervežimo, todėl ligos perdavimo rizika maža. Bet jei šuo serga – tada taip, yra rizika. Todėl prašome veterinaro pažymos, kad šuo sveikas. Jei paaiškėja, kad šuo serga kelionės metu – izoliuojame jį kiek įmanoma ir pranešame šeimininkui.

Pasiruošimas – vežame šunis į Daniją profesionaliai

Kaip paruošti šunį kelionei?

Nešerti 4-6 valandas prieš. Pavarginti pasivaikščiojimu. Pripratinti prie narvo. Paruošti dokumentus, vandenį, maistą, vaistus. Ir – nusiraminti patiems. Šuo jaučia jūsų emocijas. Jei jūs nervinatės – jis nervinsis dvigubai. Elkitės ramiai, kalbėkite ramiai, elkitės kaip įprastą dieną. Šuo nežino, kad keliaus 15 valandų – jam tai tiesiog kita diena.

Ką dėti į šuns „lagaminą"?

Vandenį, dubenėlį, maistą, vaistus, pavadėlį, antkaklį su kontaktais, veterinaro paso kopiją, pledą ar žaislą, maišiukų išmatoms. Ir lapelį su šuns vardu, šeimininko kontaktais, veterinaro numeriu. Viskas. Ne per daug – per daug daiktų užima vietą ir trukdo šuniui.

Ar reikia kaip nors pažymėti narvą?

Pageidautina. Šuns vardas, šeimininko telefonas, kryptis. Mes irgi klijuojame lipdukus, bet papildomas žymėjimas nepakenks. Ypač jei vežate ne vieną gyvūną – tada lengviau atskirti.

Kaip atsisveikinti su šunimi prieš kelionę?

Trumpai. Paglostyti, pasakyti ramų žodį, įdėti į narvą ir išeiti. Ilgi atsisveikinimai šunį nervina. Jis jaučia, kad kažkas ne taip. Geriau elgtis kaip įprastai. Jūs gausite nuotraukas ir žinutes – mes informuojame kelionės metu.

Pristatymas – šunų gabenimas į Daniją kasdien

Kaip vyksta pristatymas Danijoje?

Vairuotojas atvyksta į sutartą vietą, paskambina, perduoda šunį. Patikrinama būklė, perduodami dokumentai. Paprastai trunka 10-15 minučių. Jei gavėjas vėluoja – laukiame iki 30 minučių. Po to turime važiuoti toliau.

Ar galima atsiimti šunį ne iš namų?

Taip. Degalinė, aikštelė, stotis – viskas tinka. Svarbu, kad vieta būtų aiški. Vienas klientas prašė atvežti prie Kopenhagos universiteto – jo sūnus ten studijuoja. Sutikome.

Ką daryti, jei gavėjas neatvyksta?

Skambiname kelis kartus. Jei neatsiliepia – bandome kitą kontaktą. Po 30-40 minučių turime važiuoti. Šuo lieka pas mus, kol susisiekiame. Tai nemalonu visiems.

Ar galima sekti šunį kelionės metu?

Taip, siunčiame nuotraukas 3-4 kartus. Jei prašote dažniau – siunčiame dažniau. Turime GPS – galime pasidalinti nuoroda realiu laiku.

Išvada

Į Daniją šunų pervežimas – tai paslauga, kuria pasitiki vis daugiau žmonių. Mes vežame kiekvieną dieną, turime patirties, žinome, kas gali nutikti, ir esame pasiruošę. Jūsų šuo mums svarbus – ne kaip krovinys, o kaip gyvas padaras, kuris nusipelno saugios ir patogios kelionės. Skambinkite, klauskite, derinkite. Laukiame.