Gyvūnų pervežimas Copenhagen, Vežame kiekvieną dieną

Kopenhaga – vienas gražiausių Šiaurės Europos miestų, kuris traukia lietuvius dėl darbo, studijų ar tiesiog geresnio gyvenimo. O kur žmogus – ten ir jo augintinis. Gyvūnų pervežimas į Kopenhagą tapo kasdienybe, bet klausimų visada daugiau nei atsakymų. Kiekvienas klientas atsineša savo istoriją – vienas persikrausto, kitas grįžta iš atostogų, trečias tiesiog nori, kad jo katinas gyventų kartu. Pats suprantu tą jausmą – mano brolis gyvena Frederiksberge ir prašė atgabenti jo šunį iš Kauno. Tai buvo mano pirmoji tokia kelionė, ir nuo tada supratau, kiek daug niuansų turi šis procesas. Šiame straipsnyje dalinuosi tuo, ką išmokau per metus.

Bendrieji – gyvūnų pervežimas į Kopenhagą

1. Kokie gyvūnai gali būti vežami į Kopenhagą?

Paprastai vežame šunis, kates, triušius, šeškus. Tai dažniausiai pasitaikantys augintiniai. Egzotiniai gyvūnai – ropliai, paukščiai, graužikai – gali būti vežami, bet reikia papildomų dokumentų ir leidimų. Paukščiams gali reikėti paukščių gripo tyrimo, ropliams – CITES leidimo, jei tai saugoma rūšis. Kiekvienas atvejis individualus – geriau pasitarti iš anksto. Vienas klientas norėjo vežti iguaną – teko aiškintis, kokius dokumentus reikia. Pasirodė, kad paprastas augintinio pasas negalioja – reikėjo specialaus veterinarinio sertifikato. Užtruko dvi savaites, bet pavyko. Svarbiausia – nebandyti slėpti gyvūno. Pasienyje viskas išaiškėja.

2. Kiek trunka kelionė iš Lietuvos į Kopenhagą?

Priklauso nuo maršruto ir sustojimų. Iš Vilniaus – apie 14-18 valandų. Iš Kauno – 13-17 valandų. Iš Klaipėdos – 16-20 valandų. Tai su sustojimais – kas 3-4 valandas, kad gyvūnai galėtų išeiti, atsigerti. Be to, priklauso nuo to, ar važiuojame keltu arba tiltu. Keltas per Kategato sąsiaurį – papildomos 2-3 valandos, bet patogiau. Tiltas per Oresundą – greičiau, bet brangiau. Kartais renkamės pagal situaciją. Vieną kartą tiltas buvo uždarytas dėl stipraus vėjo – teko grįžti ir plaukti keltu. 4 valandos papildomai. Gyvenimas.

3. Ar galima vežti gyvūną naktį?

Galima, bet nerekomenduoju. Naktinis važiavimas pavojingesnis – vairuotojas pavargsta, matomumas prastas. Be to, gyvūnams naktį sunkiau – jie nemato kas vyksta, gali būti neramesni. Mes paprastai išvykstame anksti ryte, kad pasiektume Kopenhagą vakare. Bet jei klientas prašo naktinio pervežimo – galima, tai individualus pervežimas su papildomu mokesčiu. Vienas klientas prašė išvykti vidurnaktį, nes Kopenhagoje reikėjo būti ryte – suprantama, bet tai pavojinga. Aš asmeniškai atsisakau važiuoti naktį, bet kolega sutinka – jo reikalas. Svarbiausia – saugumas.

4. Ką daryti, jei gyvūnas labai bijo kelionės?

Baimė – normali reakcija. Gyvūnas nežino, kas vyksta, kur jis vežamas. Svarbu paruošti iš anksto – pratinti prie transportavimo dėžės, daryti trumpus pasivažinėjimus. Jei baimė labai stipri – pasitarti su veterinarijos gydytoju. Yra raminamieji preparatai, specialiai pritaikyti gyvūnams. Bet jie nėra stebuklas – kartais padeda, kartais ne. Viena katė gėrė raminamuosius ir vis tiek klykė visą kelią. Kitas šuo, be jokių vaistų, miegojo 16 valandų. Kiekvienas gyvūnas individualus. Svarbiausia – kantrybė ir ramus elgesys. Jei jūs nervinatės, gyvūnas tai jaus.

5. Kiek kainuoja gyvūnų pervežimas į Kopenhagą?

Kaina priklauso nuo gyvūno rūšies, dydžio, pervežimo tipo. Šuo – nuo 180 iki 380 eurų. Katė – nuo 150 iki 280 eurų. Triušis, šeškas – panašiai kaip katė. Egzotiniai gyvūnai – kaina derinama individualiai. Grupinis pervežimas pigiau, individualus brangiau. Be to, gali būti papildomų mokesčių – durų paslauga, specialus narvas, dokumentų tvarkymas. Visada prašykite galutinės kainos prieš sutinkant. Vienas klientas gavo kainą 200 eurų, o paskui sumokėjo 350 – pasirodė, kad buvo „papildomų mokesčių", apie kuriuos niekas neinformavo. Nemalonu. Todėl – viską aiškiai susitarkite iš anksto.

Dokumentacija – gyvūnų transportavimas Danijon

6. Kokie dokumentai reikalingi vežant katę į Daniją?

Katėms taikomi tie patys reikalavimai kaip šunims – augintinio pasas, mikroschema, pasiutligės skiepas. Be to, Danija reikalauja echinokokozės gydymo – tai antihelmintinis preparatas, kuris turi būti duotas 1-5 dienas prieš kelionę. Sveikatos pažyma – rekomenduojama, bet ne visada privaloma. Viskas turi būti pažymėta pase su veterinarijos gydytojo parašu ir antspaudu. Mano patirtis su katėmis – jos dažniau turi dokumentų problemų nei šunys. Viena katė buvo paskiepyta, bet pasas nebuvo užpildytas – veterinaras tiesiog pamiršo. Teko grįžti ir taisyti. Smulkmenos, bet jos gali sugadinti kelionę.

7. Ar reikia specialaus leidimo vežant egzotinį gyvūną?

Priklauso nuo gyvūno rūšies. Jei tai CITES saugoma rūšis – taip, reikia specialaus leidimo. CITES – tai tarptautinė konvencija dėl nykstančių rūšių. Pavyzdžiui, tam tikros vėžlių rūšys, papūgos, ropliai. Leidimą išduoda Aplinkos apsaugos agentūra. Procesas gali užtrukti kelias savaites. Jei tai ne CITES rūšis – paprastai pakanka veterinarijos paso. Bet visada patikrinkite – geriau vieną kartą per daug paklausti nei turėti problemų pasienyje. Vienas klientas vežė chameleoną – pasirodė, kad tai CITES rūšis. Leidimo nebuvo, kelionė atšaukta. Nemalonu, bet taisyklės yra taisyklės.

8. Ką daryti, jei gyvūno dokumentai neišduodami laiku?

Jei veterinaras negali išduoti paso ar pažymos laiku – ieškokite kitos klinikos. Kartais klinikos būna užimtos, ypač vasarą, kai visi nori keliauti su augintiniais. Vilniuje yra keletas klinikų, kurios specializuojasi tarptautinių dokumentų išdavime – jos greitesnės. Be to, galima prašyti skubos tvarka – už papildomą mokestį. Vienas klientas skambino trečiadienį, kelionė penktadienį, veterinaras neturėjo laiko iki pirmadienio. Radome kitą kliniką, viską sutvarkėme per dieną. Bet geriau planuoti iš anksto – bent savaitę prieš kelionę. Stresas dėl dokumentų paskutinę dieną nėra vertas to.

9. Ar Danija turi specialių reikalavimų, kurių nėra kitose ES šalyse?

Taip, Danija turi papildomų reikalavimų. Pirmiausia – echinokokozės gydymas. Tai privaloma Danijai, bet ne visoms ES šalims. Antra – Danija draudžia importuoti tam tikrų veislių šunis, kurie laikomi pavojingais. Tai vadinamasis „agresyvių veislių sąrašas" – pitbulterjerai, amerikiečių stafordšyro terjerai, bulterjerai ir kiti. Jei jūsų šuo priklauso šiai grupei – negalima vežti į Daniją. Tai svarbu patikrinti prieš planuojant kelionę. Vienas klientas turėjo pitbulį – nežinojo apie draudimą. Teko ieškoti alternatyvos – galiausiai šuo buvo vežamas į Švediją, o ne į Daniją. Nemalonu, bet geriau žinoti iš anksto.

10. Ką daryti, jei pasas prarandamas kelionės metu?

Jei pasas prarandamas – situacija komplikuota. Be paso gyvūnas negali kirsti sienos. Pirmiausia – praneškite vežėjui. Antra – bandykite atsiminti, kur paskutinį kartą matėte pasą. Kartais jis tiesiog nukrito tarp dokumentų. Jei tikrai prarastas – reikia naujo paso. Tai galima padaryti Lietuvoje pas veterinarą, bet reikia mikroschemos numerio. Jei mikroschema registruota – veterinaras gali išduoti naują pasą remdamasis duomenų bazės informacija. Bet tai užtrunka – kelias dienas. Jei pasas prarandamas kelionės metu užsienyje – situacija dar sudėtingesnė. Todėl – saugokite pasą kaip savo asmens dokumentą. Padarykite kopiją telefone – tai gali padėti.

Saugumas – gyvūnų pervežimas kasdien

11. Kaip transportuojami gyvūnai?

Kiekvienas gyvūnas keliauja savo individualioje transportavimo dėžėje ar narve. Dėžė parenkama pagal gyvūno dydį – pakankamai didelė, kad galėtų atsistoti, apsisukti, atsigulti. Dėžės tvirtinamos prie automobilio, kad nesislinktų. Temperatūra palaikoma komfortiška – apie 18-22 laipsniai. Ventiliacija užtikrinta – dėžės turi angas orui. Automobilis valomas ir dezinfekuojamas po kiekvienos kelionės. Švaros standartai aukšti – ne tik dėl estetikos, bet ir dėl sveikatos. Gyvūnai gali pernešti ligas, todėl higiena svarbu. Vienas klientas paklausė, ar jo katė gali vaikščioti laisvai automobilyje – atsakiau ne. Saugumas pirmiausia.

12. Kas nutinka, jei gyvūnas susižeidžia kelionės metu?

Gyvūno sužeidimas kelionės metu – retas atvejis, bet tam ruošiamės. Pirmosios pagalbos rinkinys gyvūnams visada automobilyje – pleistrai, dezinfekantas, marlės, termometras. Jei sužeidimas rimtas – ieškome artimiausios veterinarijos klinikos. Maršruto žemėlapyje pažymėtos klinikos Lenkijoje, Vokietijoje, Danijoje. Klientas informuojamas iškart. Vienas atvejis – katė bandė prasibrauti pro narvo grotas ir susižeidė letenėlę. Nedidelis pjūvis, bet reikėjo dezinfekuoti. Sustojome, sutvarkėme, pranešėme savininkei. Ji labai išsigando, bet viskas gerai – katė greitai užsigijo. Dabar visada patikriname, kad narvas neturi aštrių briaunų.

13. Kaip užtikrinama, kad gyvūnai nesusižeistų vienas kito?

Kiekvienas gyvūnas turi atskirą narvą. Narvai atskirti taip, kad gyvūnai negalėtų pasiekti vienas kito. Net jei vienas šuo iškiša leteną, kitas jo nepasieks. Be to, prieš kelionę klausiu apie gyvūnų charakterį – ar draugiški, ar agresyvūs. Jei vienas gyvūnas agresyvus kitų atžvilgiu – dedame jį atskiriau arba siūlome individualų pervežimą. Vienas rotveileris taip urzgė ant kito šuns, kad net per atskyrimą girdėjosi. Teko pertvarkyti narvų išdėstymą – padėjome juos kuo toliau vienas nuo kito. Po to ramiau. Bet tai ne standartinė situacija – dauguma gyvūnų ramiai keliauja šalia kitų.

14. Ar gyvūnai gali užsikrėsti ligomis kelionės metu?

Rizika minimali, jei laikomasi higienos standartų. Kiekvienas gyvūnas turi savo narvą, savo vandens indą, savo paklotą. Automobilis valomas ir dezinfekuojamas po kiekvienos kelionės. Be to, prašome, kad gyvūnai būtų paskiepyti ir sveiki. Jei gyvūnas serga – nevežame. Taip apsaugome ir kitus gyvūnus. Bet yra rizika, kurios negalime visiškai pašalinti – pavyzdžiui, jei gyvūnas turi inkubacinį laikotarpį ir dar neparodo simptomų. Tai labai retai, bet įmanoma. Todėl rekomenduoju stebėti gyvūną kelias dienas po kelionės – jei kas nors ne taip, kreiptis į veterinarą.

15. Ką daryti, jei gyvūnas pabėga sustojimo metu?

Pabėgimas – blogiausias košmaras. Todėl imamės visų atsargumo priemonių. Prieš atidarant automobilio duris – patikriname, kad visi narvai užrakinti. Gyvūnai išleidžiami tik su pavadėliu arba aptvertoje teritorijoje. Jei gyvūnas pabėga – ne bėgame paskui, o kviečiame ramiai. Bėgimas paskui gyvūną tik pablogina situaciją – jis gali išsigąsti ir bėgti dar toliau. Vienas atvejis – katė iššoko iš narvo ir užlipo ant medžio. Pusę valandos laukėme, kol nulipo pati. Kita katė pabėgo degalinėje – ieškojome valandą, radome už konteinerio. Nuo tada – dar atsargiau. Gyvūnai yra nenuspėjami.

Procedūros – vežame gyvūnus kiekvieną dieną

16. Kaip užregistruoti gyvūną pervežimui?

Registracija paprasta – skambutis arba žinutė. Nurodote gyvūno rūšį, dydį, svorį, iš kur ir kur reikia vežti, pageidaujamą datą. Mes patikriname, ar turime laisvų vietų, ir atsakome su kaina bei sąlygomis. Jei tinka – mokate avansą ir vieta rezervuota. Visa tai galima padaryti per vieną skambutį. Bet geriau skambinti bent savaitę prieš – ypač vasarą, kai vietos greitai užsipildo. Vienas klientas skambino dieną prieš – laisvų vietų nebebuvo. Teko ieškoti kitos dienos. Nemalonu, bet taip nutinka. Planavimas svarbu.

17. Kada reikia pristatyti gyvūną į surinkimo punktą?

Jei pasirenkate atvežti patys – reikia būti surinkimo punkte sutartu laiku, paprastai 30-60 minučių prieš išvykimą. Tai leidžia ramiai sutvarkyti dokumentus, patikrinti narvą, pasiruošti kelionei. Jei vėluojate – gali tekti palaukti kitos dienos. Surinkimo punktai paprastai yra patogiose vietose – šalia autostrados, degalinėse. Vilniuje – prie „Akropolio", Kaune – prie „Mega", Klaipėdoje – prie „Akropolio". Bet vietos gali keistis – visada pranešame tikslią adresą prieš kelionę. Vienas klientas atvyko ne į tą vietą – painiojo su kitu prekybos centru. Teko laukti, kol suras.

18. Kaip vyksta gyvūno perdavimas Kopenhagoje?

Perdavimas Kopenhagoje paprastai vyksta gavėjo namuose arba sutartoje vietoje. Mes atvežame gyvūną, dokumentus, maistą (jei liko). Gavėjas apžiūri gyvūną, pasirašo perdavimo aktą. Visa procedūra trunka 10-15 minučių. Svarbu, kad gavėjas būtų pasiruošęs – narvas arba transportavimo dėžė, jei reikia toliau vežti. Kartais gavėjas prašo atvežti į kitą vietą nei sutarta – tai galima, bet gali būti papildomas mokestis. Vienas klientas prašė atvežti šunį į restoraną, kuriame dirbo – keista vieta, bet kodėl ne. Šuo laimingas, klientas laimingas, mes laimingi.

19. Ar galima siųsti gyvūną be palydos?

Taip, tai pagrindinis mūsų paslaugos – gyvūnas keliauja be palydos. Mes pasiimame iš jūsų, pervežame, perduodame gavėjui Kopenhagoje. Jums nereikia niekur važiuoti. Tai patogu, ypač jei patys negalite lydėti dėl darbo ar kitų priežasčių. Bet jei norite lydėti – galima, tai bendras pervežimas. Vienas klientas bijojo siųsti savo katę vieną – mes supratome, jis važiavo kartu. Kita klientė neturėjo pasirinkimo – ji skrido lėktuvu, katė važiavo pas mus. Katė atvyko sveika ir laiminga. Klientė pasakė, kad kitą kartą drąsiai siųs vieną.

20. Ką daryti, jei reikia atšaukti pervežimą?

Atšaukimas galimas, bet priklauso nuo to, kada pranešate. Savaitė prieš – be mokesčio. 48-24 valandos – dalinis mokestis. Tą pačią dieną – gali būti visa suma. Bet visada stengiamės būti lankstūs. Jei priežastis rimta – liga, mirtis šeimoje – netaikome baudų. Svarbu – pranešti kuo greičiau. Vienas klientas atšaukė kelionę likus 2 valandoms, nes jo mama pateko į ligoninę. Aišku, kad nemokėsime baudos. Žmogiškumas pirmiausia. Bet jei kas nors atšaukia trečią kartą iš eilės be rimtos priežasties – tada jau kita kalba.

Specialūs atvejai – gyvūnų pervežimas iš/į Kopenhagą

21. Ar vežate nėščius gyvūnus?

Nerekomenduojame. Nėščia gyvūnė kelionės metu gali pradėti gimdyti – tai pavojinga tiek jai, tiek jaunikliams. Be to, stresas gali neigiamai paveikti nėštumą. Jei gyvūnė laukiasi – geriau palaukti, kol atsives, ir tik tada vežti. Bet gyvenimas nenuspėjamas – viena katė atsivedė kačiukus prieš kelionę, o savininkė jau buvo Kopenhagoje. Teko ieškoti laikinų namų kačiukams Lietuvoje, kol jie paaugs. Po 8 savaičių vežėme visus kartu. Sėkmingai. Bet tai buvo išimtis, ne taisyklė.

22. Kaip elgtis su labai senais gyvūnais?

Seni gyvūnai reikalauja ypatingo dėmesio. Jie gali turėti sveikatos problemų – sąnarių, širdies, regėjimo. Kelionė jiems gali būti sunkesnė. Rekomenduoju veterinarijos gydytojo pažymą, kad transportavimas saugus. Be to, seniems gyvūnams reikia dažniau sustoti, minkštesnio paklooto, šiltesnės aplinkos. Vienas 14 metų šuo važiavo pas mus – jis beveik aklas, bet ramus. Sustojome kas 2 valandas, kad galėtų išeiti. Kelionė užtruko ilgiau, bet šuo saugiai pasiekė Kopenhagą. Savininkas buvo labai dėkingas – sakė, kad kitas vežėjas atsisakė vežti dėl amžiaus. Mes neatsisakome – tik ruošiamės geriau.

23. Ar galima vežti gyvūną, kuris nebuvo anksčiau transportuotas?

Galima, bet reikia pasiruošimo. Gyvūnas, kuris niekada nebuvo automobilyje ar narve, gali labai išsigąsti. Rekomenduoju pradėti ruošti bent savaitę prieš – leisti užeiti į narvą namuose, daryti trumpus pasivažinėjimus aplink miestą. Palaipsniui ilginti laiką. Jei nėra laiko pasiruošimui – praneškite vežėjui, jis skirs daugiau dėmesio jūsų gyvūnui. Vienas triušis niekada nebuvo narve – pirmosios kelios valandos buvo košmaras, jis daužėsi į narvo sieneles. Bet po to nusiramino ir likusią kelionės dalį praleido ramiai. Adaptacija užtrunka, bet ji įvyksta.

24. Ką daryti, jei gyvūnas turi specialių poreikių?

Specialūs poreikiai – ne problema, jei pranešate iš anksto. Diabetas – reikia vaistų ir instrukcijų. Alergija – specialus maistas. Judėjimo problemos – minkštesnis paklotas, dažnesni sustojimai. Mes prisitaikome. Svarbu – aiškios instrukcijos. Vienas šuo vartojo insuliną kas 12 valandų – savininkas davė švirkštus, vaistus, instrukcijas su laikais.