Vežame gyvūnus Odense Lietuva kiekvieną dieną

Kai pirmą kartą reikia siųsti savo augintinį iš Danijos į Lietuvą, dauguma žmonių nežino nuo ko pradėti. Aš pats dirbu šioje srityje jau ne vienerius metus ir galiu pasakyti – klausimų visada daugiau nei atsakymų. Vežame gyvūnus iš Odense į Lietuvą reguliariai, kiekvieną dieną, ir per tą laiką mačiau visko: nuo paprastų šunų pervežimų iki sudėtingų situacijų, kai šeimininkas pamiršo dokumentus arba neteisingai supakavo narvą. Šiame straipsnyje atsakysiu į dažniausiai užduodamus klausimus, kad jūs žinotumėte, ko tikėtis ir kaip pasiruošti. Nesvarbu, ar vežate katiną, šunį ar kitą augintinį – svarbiausia yra pasiruošimas ir žinojimas, kas jūsų laukia kelyje.

Pasiruošimas – gyvūnų pervežimas iš Odense į Lietuvą

1. Kokie dokumentai reikalingi vežant gyvūną iš Odense?

Pirmiausia jums reikės gyvūno paso – tai ES augintinio pasas, kurį išduoda veterinaras. Be jo nėra prasmės net pradėti. Pase turi būti pažymėta, kad gyvūnas yra paskiepytas nuo pasiutligės, ir ši vakcinacija turi būti atlikta ne anksčiau kaip prieš 21 dieną iki kelionės. Taip pat reikia mikroschemos numerio, kuris turi būti įvestas pase. Kartais žmonės atvyksta su dokumentais, kuriuose mikroschemos numeris nesutampa su tuo, kas įvesta sistemoje – tada tenka viską tikrinti iš naujo. Dar rekomenduoju turėti veterinarinę pažymą apie gyvūno sveikatos būklę, nors tai ne visada privaloma ES viduje. Geriau turėti per daug dokumentų nei per mažai.

2. Kaip paruošti gyvūną kelionei į Lietuvą?

Pasiruošimas priklauso nuo gyvūno tipo ir jo temperamento. Šunims rekomenduoju keletą dienų prieš kelionę leisti jiems priprasti prie transportavimo narvo – tegul paguli ten, paėda, pamiega. Jei šuo niekada nebuvo narve, kelionė bus stresas jam ir jums. Katėms situacija kiek kitokia – jos dažniausiai nemėgsta narvų, bet su laiku pripranta. Prieš kelionę nešerkite gyvūno likus 4-6 valandoms, kad nebūtų pykinimo. Vandens visada turi būti. Jei jūsų augintinis labai jautrus, pasitarkite su veterinaru dėl raminamųjų priemonių. Bet aš asmeniškai nerekomenduoju stiprių raminamųjų – gyvūnas turi būti sąmoningas ir galėti reguliuoti savo kūno temperatūrą.

3. Koks narvas tinka gyvūnų transportavimui?

Narvas turi atitikti IATA reikalavimus – tai tarptautinis standartas, kurio laikomės. Gyvūnas turi galėti atsistoti, apsisukti ir patogiai atsigulti. Narvo apačioje turi būti sugeriantis kilimėlis arba laikraščiai. Vėdinimo angos privalo būti bent trijose narvo pusėse. Durys turi būti tvirtai užsidarančios – ne kartą mačiau, kai pigūs narvai atsidaro transportavimo metu, ir tada turime problemų. Jei nežinote, kokio dydžio narvo reikia, išmatuokite savo gyvūną ir pridėkite 10-15 centimetrų į kiekvieną pusę. Geriau šiek tiek didesnis nei per mažas. Ir dar – narvas turi būti tvirtas, ne sulankstomas minkštas krepšys, nebent vežate labai mažą gyvūną.

4. Ar galiu vežti gyvūną be narvo?

Ne, tai nėra saugu ir neleistina. Net jei jūsų šuo labai ramus ir paklusnus, transportavimo metu gali nutikti bet kas – staigus stabdymas, posūkis, kitas gyvūnas. Narvas apsaugo ir gyvūną, ir vairuotoją, ir kitus keleivius. Yra buvę atvejų, kai šeimininkai prašo leisti šuniui sėdėti ant galinės sėdynės su diržu – suprantu norą, bet taisyklės yra taisyklės. Be to, jei kertate sieną, muitinės pareigūnai gali paprašyti parodyti, kaip gyvūnas transportuojamas. Netvarkingas arba ne standartus atitinkantis narvas gali sukelti papildomų klausimų ir vėlavimų. Taigi taip – narvas yra privalomas.

5. Ką daryti, jei gyvūnas serga prieš kelionę?

Jei pastebėjote, kad gyvūnas nesijaučia gerai – viduriuoja, vemia, karščiuoja – atidėkite kelionę. Skamba paprastai, bet žmonės kartais bando "prastumti" sergantį gyvūną, nes jau sumokėjo už pervežimą arba turi svarbių reikalų Lietuvoje. Suprantu spaudimą, bet sergantis gyvūnas kelionės metu gali tik pablogėti. Be to, jei veterinaras Danijoje nustato užkrečiamą ligą, gali tekti laukti karantino laikotarpio. Vieną kartą vežėme katiną, kuris, pasirodo, turėjo skrandžio infekciją – šeimininkė to nežinojo, bet kelionės metu situacija labai pablogėjo. Teko sustoti ir ieškoti veterinaro pakeliui. Todėl – pasitikrinkite prieš kelionę.

Kelionė – gyvūnų pervežimas maršrutu Odense Lietuva

6. Kiek laiko trunka kelionė iš Odense į Lietuvą?

Priklauso nuo to, kur Lietuvoje reikia pristatyti. Iki Vilniaus – maždaug 14-16 valandų, iki Kauno – 13-15 valandų, iki Klaipėdos – kiek trumpiau, apie 12-14 valandų. Tai realus laikas su sustojimais, nes gyvūnams reikia pertraukų – vandens, kartais mažo pasivaikščiojimo jei tai šuo. Per tą laiką kertame Vokietiją, Lenkiją, kartais važiuojame per Švediją keltu, priklausomai nuo maršruto. Eismo sąlygos, oro uostai, sienos – viskas gali pridėti laiko. Žiemą dėl sniego kelionė gali pailgėti pora valandų. Todėl visada sakau klientams – nesuplanuokite nieko svarbaus tą pačią dieną, kai tikimasi gyvūno atvykimo.

7. Kaip dažnai vežate gyvūnus iš Odense?

Kasdien. Tai mūsų pagrindinis maršrutas, ir turime nuolatinį grafiką. Ryte išvykstame iš Odense, vakare arba kitos dienos ryte jau būname Lietuvoje. Kartais būna dienų, kai vežame tik vieną gyvūną, kartais – pilną automobilį. Priklauso nuo sezono ir užsakymų. Vasarą daugiau žmonių grįžta atostogų su augintiniais, žiemą – mažiau. Bet maršrutas niekada nestoja. Jei jums reikia skubiai, visada galime rasti sprendimą, net jei tai reiškia papildomą reisą. Tiesiog reikia susisiekti iš anksto, kad galėtume suplanuoti.

8. Ar gyvūnai vežami atskirai ar su kitais gyvūnais?

Priklauso nuo situacijos. Dažniausiai vežame kelis gyvūnus vienu metu – taip efektyviau ir pigiau klientams. Bet gyvūnai būna atskirti – kiekvienas savo narve, narvai pritvirtinti, kad nejudėtų. Jei jūsų šuo agresyvus kitų gyvūnų atžvilgiu, apie tai reikia informuoti iš anksto – tada galime jį izoliuoti arba vežti atskirai. Katės paprastai geriau jaučiasi, kai nemato šunų, todėl stengiamės jas laikyti atskiroje zonoje. Yra buvę atvejų, kai šeimininkai prašo vežti tik jų gyvūną – tai įmanoma, bet kaina bus kitokia. Viskas aptariama individualiai.

9. Kas nutinka, jei gyvūnas susirgo kelionės metu?

Turime veiksmų planą tokiems atvejams. Vairuotojai yra apmokyti atpažinti pagrindinius negalavimo požymius – per didelis seilėtekis, vėmimas, apatija, sunkus kvėpavimas. Jei kas nors atsitinka, pirmiausia sustojame ir įvertiname situaciją. Turime kontaktus veterinarų visuose pagrindiniuose maršruto miestuose – Berlyne, Varšuvoje, Poznanėje. Jei reikia, vežame gyvūną pas veterinarą. Šeimininkas visada informuojamas nedelsiant. Vieną kartą šuo pradėjo dusti dėl karščio – pasirodo, narvas buvo per arti šildymo. Perdėliojome, atvėsinome patalpą, viskas baigėsi gerai. Bet tai buvo pamoka – dabar visada tikriname temperatūrą transporto priemonėje.

10. Ar galima sekti gyvūno kelionę realiu laiku?

Taip, turime GPS sekimo sistemą ir reguliariai siunčiame atnaujinimus šeimininkams. Kas kelias valandas gaunate žinutę su nuotrauka arba trumpu aprašymu – kaip gyvūnas jaučiasi, kur esame, kada planuojame atvykti. Kai kurie šeimininkai prašo nuotraukų kas valandą – tai šiek tiek per daug, bet suprantu nerimą. Ypač kai vežate pirmą kartą. Stengiamės būti kiek įmanoma skaidresni. Be to, galite bet kada paskambinti vairuotojui tiesiogiai – jis atsakys, jei tuo metu nesėdi už vairo. Komunikacija yra svarbiausia, ypač kai kalbama apie jūsų šeimos narį – nes gyvūnas juk yra šeimos narys.

Dokumentai – gyvūnų pervežimas iš Odense reikalavimai

11. Ką daryti, jei neturiu augintinio paso?

Be paso gyvūno vežti negalima – tai ES reglamentas, ne mūsų taisyklė. Jei augintinio pasas dar neišduotas, kreipkitės į veterinarą Danijoje. Jis patikrins mikroschemą, vakcinaciją ir išduos pasą. Procesas paprastai trunka vieną vizitą, bet jei reikia skiepyti nuo pasiutligės – tada reikia laukti 21 dieną po skiepo. Tai dažniausiai užkliūva žmonėms, kurie skubiai nori vežti gyvūną – jie nežino apie tą 21 dienos laukimo periodą. Vieną kartą šeimininkas atvyko su visais dokumentais, bet pasirodo, kad pasiutligės skiepas buvo padarytas prieš 19 dienų – teko laukti dvi dienas. Nemalonu, bet kitaip neįmanoma.

12. Ar reikia sveikatos pažymos atskirai nuo paso?

ES viduje paprastai pakanka augintinio paso su visais reikiamais įrašais. Bet jei gyvūnas turi sveikatos problemų arba jei keliaujate į šalį, kuri turi papildomus reikalavimus, veterinarinė pažyma gali būti reikalinga. Rekomenduoju pasitikrinti konkrečios šalies reikalavimus – Lietuva kaip ES narė laikosi standartinių taisyklių, bet kartais būna išimčių. Pavyzdžiui, jei vežate gyvūną, skirtą pardavimui arba parodai, gali reikėti papildomų dokumentų. Asmeniškai aš visada siūlau turėti veterinarinę pažymą, net jei ji neprivaloma – ji parodo, kad gyvūnas buvo patikrintas prieš kelionę, ir tai suteikia papildomą saugumo jausmą.

13. Ką daryti su dokumentais, jei gyvūnas turi specialių poreikių?

Specialių poreikių gyvūnams – tiems, kurie serga lėtinėmis ligomis, vartoja vaistus arba turi fizinę negalią – reikia papildomos dokumentacijos. Veterinaras turi pateikti išsamią informaciją apie gyvūno būklę, vartojamus vaistus ir bet kokius specialius reikalavimus kelionės metu. Pavyzdžiui, jei šuo turi diabetą ir jam reikia leisti insuliną tam tikru laiku – apie tai reikia informuoti iš anksto. Turime vežti insuliną šaltkrepšyje ir žinoti, kaip jį suleisti. Skamba sudėtingai, bet mes su tuo susiduriame reguliariai. Svarbiausia – atvirumas ir išankstinis pasiruošimas. Niekada neslėpkite informacijos apie gyvūno sveikatą – tai gali sukelti rimtų problemų kelyje.

14. Ar reikia muitinės deklaracijos vežant gyvūną?

ES viduje muitinės deklaracijos gyvūnams paprastai nereikia – laisvas judėjimas tarp ES šalių galioja ir augintiniams. Bet yra niuansų. Jei vežate gyvūną, kurio vertė labai didelė – veislinis šuo su dokumentais, parodų čempionas – gali tekti deklaruoti kaip vertingą daiktą. Taip pat jei vežate ne savo gyvūną, o kažkieno kito, gali kilti klausimų dėl nuosavybės. Muitinėje kartais klausia, ar gyvūnas yra jūsų, ar vežate jį komerciniais tikslais. Turėkite su savimi pirkimo-pardavimo sutartį arba kitą dokumentą, patvirtinantį nuosavybę. Tai nėra dažna situacija, bet pasitaiko.

15. Kaip elgtis, jei dokumentai parašyti ne lietuvių kalba?

ES augintinio pasas paprastai būna daugiakalbis – jame yra informacija keliomis kalbomis, įskaitant lietuvių. Bet jei turite papildomų dokumentų danų kalba – veterinarines pažymas, skiepų įrašus – jų vertimas gali būti rekomenduojamas. Nėra griežto reikalavimo versti, bet Lietuvoje veterinarai arba valdžios institucijos gali prašyti suprantamo dokumento. Mūsų patirtis rodo, kad su ES pasu problemų nekyla, bet papildomi dokumentai – priklauso nuo situacijos. Jei norite būti ramūs, pasidarykite notariškai patvirtintą vertimą. Tai kainuoja nedaug, bet sutaupo nervų.

Kaina – gyvūnų pervežimas iš Odense į Lietuvą

16. Kiek kainuoja gyvūno pervežimas iš Odense?

Kaina priklauso nuo kelių dalykų: gyvūno dydžio, maršruto, sezono ir papildomų paslaugų. Mažas gyvūnas – katinas arba mažas šuo – kainuoja mažiau nei didelis šuo, nes užima mažiau vietos. Standartinis pervežimas iš Odense į Vilnių ar Kauną svyruoja nuo tam tikros sumos iki kitos – tiksliai pasakyti galiu tik sužinojęs konkrečią situaciją. Yra papildomų mokesčių už skubų pervežimą, už specialų dėmesį gyvūnui, už papildomus sustojimus. Bet stengiamės būti sąžiningi – kaina visada aiški prieš kelionę, jokių paslėptų mokesčių. Gavote kainą – ji tokia ir bus.

17. Ar yra nuolaidų vežant kelis gyvūnus?

Taip, jei vežate du ar daugiau gyvūnų iš to paties adreso, taikome nuolaidą. Logika paprasta – vienas sustojimas, vienas pakrovimas, mažiau laiko. Nuolaidos dydis priklauso nuo gyvūnų skaičiaus ir dydžio. Pavyzdžiui, du maži katinai kainuos mažiau nei du dideli šunys, nes užima mažiau vietos. Kartais šeimos veža tris ar keturis augintinius vienu metu – tada deriname individualiai. Svarbu informuoti iš anksto, kad galėtume suplanuoti vietą transporto priemonėje. Ir dar – jei jūsų gyvūnai tarpusavyje nesutaria, apie tai reikia pasakyti, kad galėtume juos atskirti.

18. Kada reikia mokėti – prieš ar po pervežimo?

Paprastai prašome avanso – dalį sumos prieš kelionę, likusią – pristatymo metu arba iškart po jo. Tai standartinė praktika, kuri apsaugo abi puses. Avansas garantuoja, kad rezervuojame vietą jūsų gyvūnui, o likusi suma sumokama, kai viskas baigta sėkmingai. Mokėjimo būdai – pavedimas, grynaisiais, kartais per mokėjimo platformas. Jei kas nors prašo visos sumos iš anksto be jokių garantijų – būkite atsargūs. Mes dirbame skaidriai ir sąžiningai. Ir dar – jei dėl kokių nors priežasčių kelionė atšaukiama, avansas grąžinamas, atskaičius administracines išlaidas.

19. Ar kaina skiriasi vasarą ir žiemą?

Šiek tiek taip. Vasarą paklausa didesnė – daugiau žmonių grįžta atostogų, daugiau persikraustymų – todėl kainos gali būti šiek tiek aukštesnės. Žiemą mažiau užsakymų, bet kelionės sudėtingesnės – sniegas, ledas, trumpesnės dienos – tai irgi turi įtakos. Bet skirtumas nėra drastiškas. Daugiau įtakos kainai turi skubumas – jei reikia vežti rytoj, kaina bus kitokia nei jei planuojate po savaitės. Taip pat gyvūno dydis ir specialūs reikalavimai. Geriausia susisiekti ir gauti konkrečią kainą savo situacijai – tada žinosite tiksliai, ko tikėtis.

20. Kas nutinka, jei atšaukiu pervežimą paskutinę minutę?

Priklauso nuo to, kada atšaukiate. Jei likus kelioms dienoms – paprastai avansas grąžinamas, atskaičius nedidelį mokestį už administravimą. Jei atšaukiate tą pačią dieną arba jau esame pakeliui – situacija kitokia. Mes jau suplanavome maršrutą, rezervavome vietą, galbūt atsisakėme kito užsakymo. Tokiu atveju avansas negrąžinamas. Skamba griežtai, bet tai verslas – mes taip pat turime išlaidas. Geriausia, ką galite padaryti – informuoti kuo anksčiau. Ir dar – jei atšaukiate dėl force majeure, pavyzdžiui, gyvūnas susirgo – visada galime rasti kompromisą. Svarbu bendrauti.

Specialūs atvejai – gyvūnų pervežimas iš Odense

21. Ar vežate egzotinius gyvūnus – roplius, paukščius, triušius?

Taip, bet su tam tikromis išlygomis. Egzotiniams gyvūnams reikia specialių transportavimo sąlygų – temperatūros kontrolės, specialių narvų, kartais leidimų. Ropliams reikia šilumos, paukščiams – ramybės, triušiams – erdvės ir vėdinimo. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai. Turime patirties su įvairiais gyvūnais – nuo papūgų iki iguanų. Bet jei jūsų gyvūnas yra labai retas arba saugomas rūšis – gali reikėti papildomų leidimų iš aplinkosaugos institucijų. Prieš užsakydami, pasitarkite su mumis – pasakysime, kas įmanoma, o kas ne. Geriau išsiaiškinti iš anksto nei susidurti su problemomis kelyje.

22. Kaip vežate agresyvius arba bailius gyvūnus?

Agresyvūs gyvūnai – tai atskira kategorija. Pirmiausia prašome šeimininko sąžiningai įvertinti savo gyvūno elgesį. Jei šuo puola kitus gyvūnus arba žmones – apie tai reikia informuoti. Turime specialius narvus su sustiprintomis sienomis ir užraktais. Agresyvūs gyvūnai vežami atskirai, kad nekeltų pavojaus kitiems. Baimingi gyvūnai – kita istorija. Jie dažniausiai tiesiog susisuka kamputyje ir laukia, kol viskas baigsis. Jiems padeda raminanti aplinka – tylus garsas, uždengtas narvas, kartais feromonų purškalas. Bet kuriuo atveju – svarbiausia yra informacija. Kuo daugiau žinome apie jūsų gyvūną, tuo geriau galime pasirūpinti.

23. Ar galima vežti nėščią gyvūną?

Tai priklauso nuo nėštumo stadijos ir gyvūno būklės. Pirmą ir antrą nėštumo pusę paprastai galima vežti, bet trečią – nerekomenduojama. Kelionės stresas gali sukelti priešlaikinį gimdymą, o tai pavojinga tiek motinai, tiek palikuonims. Veterinaras turi patvirtinti, kad gyvūnas tinkamas kelionei. Jei jūsų kalė ar katė laukiasi ir jums reikia grįžti į Lietuvą – geriau palaukti, kol gimdys, ir vežti jau su naujagimiais. Naujagimiai – kita istorija, jie gali keliauti, bet reikia ypatingos priežiūros. Konsultuokitės su veterinaru – jis geriausiai žino jūsų situaciją.

24. Ką daryti, jei gyvūnas pabėgo kelionės metu?

Tai vienas blogiausių scenarijų, bet jis nutinka. Prieš kelionę visada patikriname, ar narvas tvirtai uždarytas, ar nėra plyšių. Bet gyvūnai kartais randa būdų – ypač katės, kurios gali išsispausti pro mažiausią tarpą. Jei taip nutiktų, pirmiausia sustojame ir pradedame paiešką. Turime patirties su tokiomis situacijomis – žinome, kur gyvūnai paprastai slepiasi. Šeimininkas informuojamas iškart. Vieną kartą katinas ištrūko degalinėje Lenkijoje – valandą jo ieškojome po automobilių stovėjimo aikštelę. Radome po furgonu, išsigandusį, bet sveiką. Nuo tada dar atidžiau tikriname narvus. Bet pripažįstu – tai rizika, kurios negalima visiškai pašalinti.

25. Ar vežate gyvūnus, kuriems reikia specialios mitybos?

Taip, ir prašome šeimininkus pateikti visą reikalingą maistą kartu su gyvūnu. Jei jūsų šuo alergiškas tam tikriems ingredientams arba vartoja veterinarinę dietą – mes to nežinome ir negalime nuspėti. Todėl maistas visada keliauja kartu su augintiniu. Taip pat vaistai, papildai, specialūs skanėstai. Vieną kartą šeimininkė pamiršo įdėti maistą – teko pirkti pakeliui, bet tai ne tas pats, ir šuo atsisakė valgyti. Nuo tada visada primename – patikrinkite, ar viskas sudėta. Ir dar – jei jūsų gyvūnas turi valgyti tam tikru laiku, informuokite mus – laikysimės grafiko.

26. Kaip elgtis, jei gyvūnas labai išsigandęs po kelionės?

Normalu, kad gyvūnas po ilgos kelionės būna išsigandęs arba sutrikęs. Nauja aplinka, nauji kvapai, ilgas laikas narve – tai stresas. Pirmomis dienomis leiskite gyvūnui adaptuotis – neverskite jo bendrauti su nepažįstamais žmonėmis ar gyvūnais. Duokite laiko ir erdvės. Dauguma gyvūnų per 2-3 dienas grįžta į normalią būseną. Jei po savaitės gyvūnas vis dar elgiasi keistai – nevalgo, slepiasi, agresyvus – kreipkitės į veterinarą. Kartais kelionė suaktyvina latentines sveikatos problemas. Bet dažniausiai – tai tiesiog adaptacijos laikotarpis. Būkite kantrūs ir supratingi.

Gyvūno pervežimas iš Odense į Lietuvą nėra sudėtingas procesas, jei tinkamai pasiruošiate. Svarbiausia – dokumentai, tinkamas narvas ir atviras bendravimas su vežėju. Mes vežame kiekvieną dieną, turime patirties su įvairiausiomis situacijomis ir visada stengiamės, kad jūsų augintinis kelionę išgyventų kuo patogiau. Jei turite klausimų – kreipkitės, atsakysime. Nes jūsų gyvūnas nėra tik krovinys – jis yra šeimos narys, ir mes tai suprantame.