Į Odense šunų pervežimas, Vežame kiekvieną dieną

Kai reikia pervežti šunį iš Lietuvos į Odense, klausimų kyla daugiau nei atsakymų. Ypač jei tai pirmas kartas ir nežinai, nuo ko pradėti. Šunų pervežimas į Odense yra paslauga, kurios prireikia vis daugiau žmonių – kas dėl emigracijos, kas dėl ilgalaikės komandiruotės, kas tiesiog nori atostogauti su savo keturkoju draugu. Šiame straipsnyje surinkau visus svarbiausius klausimus, kuriuos užduoda žmonės, planuojantys šuns kelionę į Daniją. Atsakymai paremti realia patirtimi, ne teorija.

Dokumentai – šuns pervežimas į Odense

1. Kokių dokumentų reikia šuniui vežti į Odense?

Pirmiausia – gyvūno pasas. Be jo niekur. Pase turi būti įrašai apie pasiutligės skiepą, mikročipo numerį ir antihelmintinį gydymą. Be to, reikia veterinarinės pažymos (sveikatos sertifikato), kurią išduoda valstybinis veterinaras. Ši pažyma turi būti išduota ne anksčiau kaip prieš 10 dienų iki kelionės. Dar reikėtų turėti šuns kilmės dokumentus, jei turite – tai nėra privaloma, bet kartais pareigūnai klausia. Ir dar vienas dalykas – jei šuo yra tam tikros veislės, gali reikėti papildomų leidimų, apie tai pakalbėsime vėliau.

2. Kada reikia skiepyti šunį nuo pasiutligės?

Pasiutligės vakcina turi būti galiojanti – tai svarbiausia. Jei šuo skiepytas pirmą kartą, reikia laukti 21 dieną po skiepo, kol galima keliauti. Jei tai pakartotinis skiepas (revakcinacija) ir jis padarytas galiojant ankstesniam skiepui, laukti nereikia. Bet čia yra vienas niuansas – daugelis žmonių nežino, ar jų šuo skiepytas pirmą kartą, ar revakcinuotas. Patikrinkite pase – ten turi būti aiškiai parašyta. Jei abejojate, skambinkite veterinarui. Geriau išsiaiškinti prieš kelionę, nei stovėti pasienyje su neaiškiais dokumentais.

3. Ar mikročipas privalomas?

Taip, absoliučiai privalomas. Be mikročipo šuns tiesiog neįmanoma legaliai pervežti per sieną. Čipas turi būti įdėtas prieš skiepą nuo pasiutligės – tai svarbu, nes jei paskiepijote šunį be čipo, o paskui čipą įdėjote, skiepas negalioja. Reikia skiepyti iš naujo. Tai dažna klaida, kurią matau – žmonės skuba, daro viską iš eilės, o paskui stebisi, kodėl dokumentai netinka. Todėl seka yra tokia: mikročipas → skiepas → laukimas 21 diena → kelionė.

4. Ką reiškia antihelmintinis gydymas?

Tai gydymas nuo kaspinuočių (echinokokų). Danija reikalauja, kad šuo būtų gydytas ne anksčiau kaip prieš 120 valandų (5 paras) ir ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki įvažiavimo. Gydymą turi atlikti veterinaras ir pažymėti pase su data, laiku ir preparato pavadinimu. Tai griežtas reikalavimas – jei gydymas atliktas per anksti arba per vėlai, šuns neįleis. Aš mačiau žmones, kurie atvažiavo į pasienį su gydymu, padarytu prieš 6 paras – viskas tvarkoje. Bet tas, kuris gydė prieš 3 paras – ne, per anksti. Tikslumas čia labai svarbus.

5. Ar reikia papildomų dokumentų tam tikroms veislėms?

Danija turi sąrašą draudžiamų veislių – tai vadinamasis „hundeloven" (šunų įstatymas). Į šį sąrašą įeina pitbulterjerai, amerikiečių stafordšyro terjerai ir keletas kitų veislių. Jei jūsų šuo priklauso šiai kategorijai, jo įvežimas į Daniją yra draudžiamas. Tačiau yra išimtys – jei šuo yra mišrūnas ir tai galima įrodyti dokumentais, gali būti leista. Bet tai labai sudėtingas klausimas, ir aš rekomenduoju pasitarti su specialistu prieš planuojant kelionę. Geriau žinoti iš anksto, nei sužinoti pasienyje.

Pasiruošimas – kaip paruošti šunį kelionei

6. Kaip pripratinti šunį prie transportavimo narvo?

Šunys, skirtingai nei katės, dažniau pripranta prie narvų, bet vis tiek reikia laiko. Pradėkite bent dvi savaites prieš kelionę. Padėkite narvą namuose, palikite atvirą, įdėkite ten skanėstų. Leiskite šuniui savarankiškai tyrinėti. Palaipsniui pradėkite uždaryti duris – pirmiausia kelioms minutėms, paskui ilgiau. Jei šuo pradeda stresuoti, neskubinkite proceso. Kartais užtrunka savaitė, kartais mėnuo – priklauso nuo šuns charakterio. Svarbu, kad narvas asocijuotųsi su kažkuo geru, o ne su bausme.

7. Koks narvas tinka šuns pervežimui?

Narvas turi atitikti IATA reikalavimus, jei vežate lėktuvu. Tai reiškia, kad jis turi būti pakankamai didelis, kad šuo galėtų stovėti, apsisukti ir atsigulti. Medžiaga turi būti tvirta, su ventiliacijos angomis iš trijų pusių. Durys turi būti su saugiu užraktu. Jei vežate automobiliu, reikalavimai griežtesni nėra, bet vis tiek rekomenduoju laikytis tų pačių standartų. Ir dar – apačioje patieskite kažką minkšto ir sugeriamo. Šunys kelionės metu kartais... na, nutinka visko.

8. Ką daryti, jei šuo labai jautriai reaguoja į keliones?

Kai kurie šunys tiesiog nekenčia automobilių – jiems pykina, jie drebėja, seilėjasi. Tokiu atveju reikia laipsniško pripratinimo. Pradėkite nuo to, kad šuo sėdi nejudančiame automobilyje. Paskui – trumpi pasivažinėjimai aplink namą. Palaipsniui ilginkite atstumą. Jei pykinimas stiprus, veterinaras gali skirti vaistų. Bet aš asmeniškai nesu didelis raminamųjų šalininkas – jie slopina šunį, bet neišsprendžia problemos. Geriau investuoti laiką į pripratinimą nei į chemiją.

9. Ar reikia nešerti šuns prieš kelionę?

Rekomenduoju nešerti bent 4-6 valandas prieš kelionę. Pilnas skrandis + automobilio vibracija = pykinimas. Tai paprasta matematika. Bet vanduo turi būti visada prieinamas. Jei kelionė ilga (daugiau nei 8 valandos), galite duoti nedidelį kiekį maisto per sustojimą, bet tikrai ne prieš pat važiavimą. Po kelionės taip pat neskubėkite šerti – palaukite bent valandą, kad šuo atsigautų. Skrandžio problemos po ilgų kelionių yra dažnos, ir geriau jų išvengti.

10. Ką pasiimti kartu su šunimi?

Sąrašas gana ilgas: vanduo ir dubenėlis, pavadėlis, antkaklis su identifikacijos žyma, šuns pasas ir visi dokumentai, paklotai narvui, šiukšlių maišeliai, vaistai (jei vartoja), skanėstai, mėgstamas žaislas ar pledukas. Ir dar – nuotrauka šuns. Skamba keistai, bet jei šuo pabėga, nuotrauka telefone yra labai naudinga. Taip pat rekomenduoju turėti veterinaro kontaktą Lietuvoje ir, jei įmanoma, Odense. Pasiruošimas yra pusė sėkmės – kita pusė yra sėkmė.

Kelionė – šuns vežimas į Odense

11. Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos į Odense?

Automobiliu – apie 12-16 valandų, priklausomai nuo maršruto ir eismo. Populiariausias maršrutas veda per Lenkiją, Vokietiją, tada keltu arba per tiltą į Daniją. Yra du pagrindiniai variantai: keltas iš Rostoko arba Sassnitz į Gedser arba Kopenhagą, arba važiavimas per Fyno tiltą. Keltas trunka apie 2 valandas, bet reikia laukti įlaipinimo. Per tiltą greičiau, bet ilgiau vairuoti. Asmeniškai man patinka keltas – šuo gali pailsėti, o jūs galite išeiti iš automobilio.

12. Ar galima vežti šunį keltu?

Taip, dauguma keltų kompanijų leidžia vežti gyvūnus. Paprastai šuo lieka automobilyje krovinių denyje – tai reiškia, kad negalėsite jo išvesti kelionės metu. Bet galite nueiti patikrinti, ar viskas gerai. Kai kurie keltai turi specialias gyvūnų zonas, kur galima išvesti šunį – pasidomėkite prieš užsakydami. DFDS ir Scandlines yra populiariausios keltų kompanijos šiame maršrute. Kainos skiriasi, bet paprastai už automobilį su gyvūnu mokėsite 50-150 eurų.

13. Kaip dažnai daryti sustojimus su šunimi?

Kas 2-3 valandas – šunys turi daugiau poreikių nei katės. Per sustojimą išveskite šunį, leiskite jam atlikti reikalus, pavaikščioti. Bet visada su pavadžiu – svetimoje vietoje šuo gali išsigąsti ir pabėgti. Ir dar – ne visose degalinėse leidžiama šunims, todėl planuokite sustojimus iš anksto. Aš naudoju programėlę, kuri rodo gyvūnams draugiškas vietas – tai labai padeda. Vanduo visada turi būti prieinamas, ypač vasarą – šunys greitai perkaista.

14. Ką daryti, jei šuo pradeda loti kelionės metu?

Lojimas yra normalu – šuo komunikuoja. Bet jei lojimas tampa nekontroliuojamu, reikia ieškoti priežasties. Gal per karšta? Gal šuo ištroškęs? Gal jam reikia į tualetą? O gal tiesiog nuobodu. Uždengus narvą lengvu audiniu kartais padeda – tamsa ramina. Bet jei šuo loja be perstojo valandų valandas, tai gali reikšti, kad kažkas negerai. Sustokite, patikrinkite. Ir nesigėdykite – šunys loja, tai jų darbas. Svarbiau, kad jis būtų saugus ir sveikas.

15. Ar reikia šuns draudimo kelionei?

Nėra privalomo, bet labai rekomenduoju. Veterinarinės paslaugos Danijoje yra brangios – paprastas vizitas gali kainuoti 500-800 DKK (70-110 eurų), o jei reikia operacijos ar tyrimų – tūkstančius. Yra draudimo bendrovių, kurios siūlo kelionių draudimą gyvūnams – pasidomėkite. Kainos nėra didelės, o ramybė, kurią gauni, verta. Be to, kai kurie vežėjai reikalauja, kad šuo būtų apdraustas – tai jų sąlyga.

Atvykimas – šuo Odense

16. Ką daryti atvykus į Odense su šunimi?

Pirmiausia – leiskite šuniui atsigauti po kelionės. Ilgas važiavimas yra stresas, ir šuo gali būti pavargęs, išsigandęs arba per daug susijaudinęs. Duokite vandens, išveskite pasivaikščioti ramioje vietoje. Neskubėkite su maistu – palaukite bent valandą. Jei gyvenamoji vieta nauja, leiskite šuniui ją tyrinėti savo tempu. Ir dar – patikrinkite, ar visi langai ir durys uždaryti, nes išsigandęs šuo gali pabėgti. Tai skamba akivaizdžiai, bet aš mačiau, kaip tai nutinka.

17. Kur rasti veterinarą Odense?

Odense yra keletas gerų veterinarijos klinikų. Populiariausios – Odense Dyrehospital, AniCura ir VetGruppen. Jos dirba ir savaitgaliais, o kai kurios turi budinčią tarnybą naktį. Pirmą kartą einant, pasiimkite visus dokumentus – veterinaras norės susipažinti su šuns istorija. Jei nemokate danų kalbos, nepergyvenkite – dauguma veterinarų kalba angliškai. Kainos yra aukštesnės nei Lietuvoje, tai faktas, bet kokybė taip pat gera.

18. Ar reikia registruoti šunį Danijoje?

Taip, Danijoje šunys turi būti registruoti. Tai galima padaryti per Dansk Hunderegister – tai nacionalinė šunų registravimo sistema. Registracija kainuoja apie 200 DKK (apie 27 eurus) ir galioja visą šuns gyvenimą. Be to, šuo turi turėti žymą su registracijos numeriu – tai privaloma. Jei šuo jau turi mikročipą, registracija paprasta – tiesiog pateikiate čipo numerį. Tai svarbu, nes jei šuo pasiklys, registracija padės jį surasti.

19. Kaip padėti šuniui adaptuotis naujoje vietoje?

Adaptacija priklauso nuo šuns amžiaus, charakterio ir patirties. Jauni šunys paprastai prisitaiko greičiau, vyresni – lėčiau. Svarbu išlaikyti rutiną – tą patį šėrimo laiką, tą pačią miego vietą, tuos pačius pasivaikščiojimo maršrutus. Naujoje vietoje šuo gali elgtis kitaip – daugiau loti, mažiau valgyti, slėptis. Tai normalu. Duokite laiko – savaitė ar dvi, ir viskas susitvarkys. Ir dar – susiraskite vietinį šunų parką arba draugų su šunimis – socializacija padeda adaptacijai.

Problemos – ką daryti, jei kas nors negerai

20. Ką daryti, jei šuo susirgo kelionės metu?

Lengvas pykinimas ar viduriavimas po ilgos kelionės yra normalu. Bet jei šuo vemia krauju, viduriuoja be perstojo arba atsisako gerti vandenį – reikia veterinaro. Turėkite telefone kontaktus veterinarijos klinikų pakeliui – Lenkijoje, Vokietijoje, Danijoje. Taip pat galite skambinti savo veterinarui Lietuvoje – jis gali patarti. Svarbiausia – neignoruoti simptomų. Šunys slepia skausmą, todėl jei jau matote, kad kažkas negerai, situacija gali būti rimtesnė nei atrodo.

21. Ką daryti, jei šuo pabėgo svetimoje šalyje?

Pirma – nepraraskite galvos. Šunys paprastai nenukeliauja toli, ypač jei išsigandę. Ieškokite artimiausioje aplinkoje, šaukite vardu. Skelbkite vietinėse Facebook grupėse, praneškite gyvūnų prieglaudoms ir policijai. Jei šuo turi mikročipą ir yra registruotas, yra didelė tikimybė, kad kas nors jį suras. Palikite kažką su savo kvapu toje vietoje, kur šuo pabėgo – kartais jie grįžta. Ir turėkite šuns nuotrauką telefone – tai pagreitina paiešką.

22. Ką daryti, jei pasienyje atsisakė priimti dokumentus?

Tai nutinka, ir tai labai nemalonu. Dažniausios priežastys – pasibaigusi vakcina, netinkamas antihelmintinio gydymo laikas, neveikiantis mikročipas arba trūkstami įrašai. Tokiu atveju reikia grįžti ir sutvarkyti dokumentus. Tai reiškia papildomą laiką, pinigus ir stresą. Todėl dar kartą – patikrinkite viską prieš išvykdami. Jei abejojate, eikite pas veterinarą ir paprašykite, kad peržiūrėtų dokumentus. Tai kainuos keliasdešimt eurų, bet gali sutaupyti kelis šimtus.

23. Ar gali būti atsisakyta įvežti šunį dėl veislės?

Taip, jei šuo priklauso draudžiamų veislių sąrašui. Danija draudžia įvežti tam tikras veisles, ir tai yra griežta taisyklė. Jei jūsų šuo yra mišrūnas, bet panašus į draudžiamą veislę, gali kilti problemų. Veterinaras pasienyje gali nuspręsti, kad šuo neatitinka reikalavimų. Tokiu atveju šuo gali būti konfiskuotas arba grąžintas. Todėl, jei turite abejonių dėl veislės, pasitarkite su specialistu prieš kelionę. Tai ne tas dalykas, kurį galima „prastumti".

Kaina – kiek kainuoja šuns pervežimas į Odense

24. Kokia yra vidutinė šuns pervežimo kaina?

Kainos priklauso nuo daugelio dalykų – šuns dydžio, vežėjo, sezono, paslaugų apimties. Mažo šuns pervežimas gali kainuoti 200-350 eurų, didelio – 300-500 eurų. Tai individualaus pervežimo kainos. Jei vežėjas veža kelis gyvūnus vienu metu, gali būti pigiau. Bet pigiau ne visada geriau – klauskite, kas įeina į kainą. Ar yra draudimas? Ar daromi sustojimai? Ar šuo vežamas atskirai nuo kitų gyvūnų? Šie klausimai svarbūs.

25. Ar yra papildomų mokesčių?

Gali būti. Kai kurie vežėjai ima papildomą mokestį už didelius šunis, už dokumentų tvarkymą, už durų pristatymą. Taip pat gali būti mokestis už laukimą – jei vėluojate atsiimti šunį. Visada prašykite galutinės kainos prieš sutikdami. Ir dar – kai kurie vežėjai prašo avansą, kas yra normalu, bet niekada nemokėkite visos sumos iš anksto. Tai taisyklė, kuri galioja ne tik gyvūnų pervežimui.

26. Kaip rasti patikimą vežėją?

Geriausias būdas – rekomendacijos. Klauskitės draugų, pažįstamų, vietinių lietuvių bendruomenių Danijoje. Taip pat galite ieškoti internete, bet atsargiai – ne visi vežėjai yra patikimi. Skaitykite atsiliepimus, klauskite apie patirtį, prašykite nuotraukų iš ankstesnių pervežimų. Patikimas vežėjas nebus pigiausias, bet jūsų šuo bus saugus. Ir dar – susitikite su vežėju prieš sutikdami – asmeninis įspūdis daug pasako.

Išvada

Šuns pervežimas į Odense yra procesas, kuris reikalauja pasiruošimo, bet nėra neįmanomas. Svarbiausia – dokumentai, sveikata ir patikimas vežėjas. Jei viską padarysite teisingai, jūsų šuo saugiai pasieks Odense. Nepamirškite, kad kiekvienas šuo yra skirtingas – kas tinka vienam, gali netikti kitam. Būkite kantrūs, būkite pasiruošę, ir viskas bus gerai. Sėkmės jums ir jūsų keturkojui draugui.