perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Daniją:
Gyvūnų pervežimas.
Lietuva → Danija kaina nuo 120€
Danija → Lietuva kaina nuo 120€
Keleivius vežame į Daniją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Danija kaina nuo 120€
Danija → Lietuva kaina nuo 120€
Siuntas vežame į Daniją
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Daniją
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Turbūt pats jaudinantis momentas, kai nusprendžiate vežti mažą šuniuką į Denmark – ar tai būtų persikraustymas, ar dovana draugams, ar tiesiog naujas gyvenimo etapas. Aš pats ne kartą vežiau šuniukus į skirtingas šalis, ir galiu pasakyti, kad pasiruošimas čia yra viskas. Ne transportas, ne maršrutas, o būtent dokumentai, skiepai ir laikas. Šuniukas nėra siunta – jis jaučia stresą, jam reikia vandens, poilsio, kartais net paguodos. Šiame straipsnyje pasidalinsiu tuo, ką sužinojau per metus dirbdamas su gyvūnų pervežimais, kad jūsų mažas draugas kelionę į Denmark išgyventų kuo ramiau.
Pirmiausia – Europos gyvūno augintinio pasas. Be jo niekur. Jame turi būti pažymėti visi skiepai, mikroschemos numeris ir gydytojo antspaudai. Be to, šuniukas turi būti paženklintas mikroschema pagal ISO 11784/11785 standartą – tai privaloma. Jei šuniukas jaunesnis nei 3 mėnesiai, situacija komplikuojasi, nes pasiutligės skiepas gali būti atliktas tik nuo 12 savaičių amžiaus. Tada reikia laukti dar 21 dieną po skiepo. Vienas klientas man skambino supanikavęs, nes pamiršo tą 21 dienos taisyklę – teko atidėti kelionę dviem savaitėms. Taip pat gali prireikti sveikatos pažymos, kurią išduoda veterinarijos gydytojas likus ne daugiau nei 48 valandoms iki kelionės. Viską tikrinkite iš anksto, nes paskutinės minutės dokumentų tvarkymas – tai kelias į stresą tiek jums, tiek šuniukui.
Taip, ir ne bet kaip. Pasiutligės skiepas yra privalomas – be jo į Denmark neįvažiuosite. Šuniukas turi būti paskiepytas ne anksčiau kaip nuo 12 savaičių amžiaus, o po skiepo reikia palaukti 21 dieną, kol imunitetas susiformuos oficialiai. Be pasiutligės, rekomenduoju paskiepyti ir nuo kitų ligų – maro, parvoviruso, hepatito. Nors tai nėra griežtai reikalaujama, sveikas šuniukas yra ramesnis šuniukas. Kartą vežiau šuniuką, kuris buvo paskiepytas per anksti – veterinarijos gydytojas Danijoje pastebėjo ir teko vietoje skiepyti iš naujo. Nemalonu, brangu, ir šuniukas patyrė papildomą stresą. Todėl visada sakau – skiepykitės pagal taisykles, ne anksčiau, ne vėliau.
Jeigu pradedate nuo nulio – mikroschema, skiepai, pasas – tai minimum 4-5 savaitės. Pasiutligės skiepas + 21 diena laukimo, tada sveikatos patikra prieš kelionę. Jei dokumentai jau sutvarkyti, užtenka savaitės pasiruošimui – transporto dėžės pratinimas, maršruto planavimas, veterinarijos vizitas. Bet aš mačiau ir tokių atvejų, kai žmonės skambina pirmadienį ir nori vežti ketvirtadienį. Ne taip veikia sistema. Ypač jei šuniukas pirmą kartą keliauja – jam reikia laiko priprasti prie transportavimo dėžės. Rekomenduoju pradėti pratinti bent savaitę prieš kelionę, po truputį, ne per prievartą. Įdėkite ten skanėstą, minkštą apklotėlį, leiskite užeiti savarankiškai. Tai skamba paprastai, bet mačiau šuniukus, kurie dėžėje išbūna vos kelias minutes – ir tai gerai, nes per kelionę jie jau bus kiek pripratę.
Oficialiai – nuo 15 savaičių, jei skiepas padarytas 12 savaitę ir praėjo 21 diena. Anksčiau vežti galima tik labai retais atvejais, su specialiu leidimu, ir net tada kiekviena šalis turi savo taisykles. Denmark nėra išimtis. Aš asmeniškai rekomenduočiau palaukti, kol šuniukui sueis bent 4 mėnesiai – jis bus stipresnis, geriau iškęs kelionę. Yra buvę atvejų, kai labai jauni šuniukai kelionės metu dehidratuodavo arba patirdavo didžiulį stresą. Vienas veisėjas iš Kauno bandė vežti 10 savaičių šuniuką be tinkamo pasiruošimo – kelionė baigėsi veterinarijos klinika pasienyje. Ne dėl taisyklių pažeidimo, o dėl to, kad mažylis tiesiog neatlaikė kelionės. Tad kantrybė čia yra geriausias draugas.
Dėžė turi būti IATA sertifikuota – tai tarptautinis standartas, kurio reikalauja ir vežėjai, ir kontrolės postai. Šuniukas joje turi atsistoti, atsisukti ir atsigulti patogiai. Ne per didelė, ne per maža. Dugnas turi būti nepralaidus skysčiams, o ventiliacijos angos – iš bent trijų pusių. Aš mačiau žmonių, kurie bando vežti šuniuką paprastoje sportinėje krepšyje – ne, to neužtenka. Ir dar vienas dalykas – dėžė neturi būti naujutėlaitė. Keista, bet šuniukas geriau jaučiasi dėžėje, kuri kvepia namais. Įdėkite ten savo marškinėlius arba pledą iš namų. Tai skamba kaip smulkmena, bet veikia. Veterinarijos specialistai tai patvirtina – pažįstamas kvapas mažina stresą.
Galima, ir dažniausiai tai net geriau nei lėktuvas. Automobilyje kontroliuojate temperatūrą, darote sustojimus, matote šuniuko būseną. Maršrutas iš Lietuvos į Denmark paprastai eina per Lenkiją ir Vokietiją – apie 1200-1400 kilometrų, priklausomai nuo tikslo. Tai reiškia 12-15 valandų kelio su sustojimais. Kas 2-3 valandas reikia sustoti, leisti šuniukui atsigerti, pajudėti, atlikti reikalus. Vienas mano klientas bandė nuvažiuoti be sustojimų – šuniukas vidury Vokietijos pradėjo vemti iš streso ir nuovargio. Po to jis suprato, kad kelionė nėra lenktynės. Pasienyje su Denmark gali paprašyti dokumentų – turėkite viską po ranka, ne bagažinėje po lagaminais.
Optimali temperatūra – 18-22 laipsniai. Ne per karšta, ne per šalta. Vasarą tai reiškia veikiantį kondicionierių, žiemą – šildymą. Bet ne tiesioginį karštą orą į dėžę. Aš visada rekomenduoju termometrą salone – skamba gal per daug atsargiai, bet šuniukai yra jautrūs temperatūros pokyčiams. Ypač trumpasnukės veislės – buldogai, mopsai – jie blogai toleruoja karštį. Vieną rugpjūtį vežiau prancūzų buldogą, ir net su kondicionieriumi reikėjo daryti papildomus sustojimus, nes šuniukas pradėjo sunkiai kvėpuoti. Po to visada klausiu kliento apie veislę ir parenku maršrutą atitinkamai. Kartais geriau važiuoti naktį, kai vėsiau, nei per vidurdienio kaitrą.
Kaina priklauso nuo daugybės dalykų – ar vežate patys, ar samdote vežėją, kokio dydžio šuniukas, kokie dokumentai jau sutvarkyti. Jei vežate savo automobiliu, skaičiuokite degalus, keltą arba kelių mokesčius, nakvynę jei reikia – gali išeiti 200-400 eurų. Jei samdote specializuotą vežėją – kaina svyruoja nuo 300 iki 800 eurų, priklausomai nuo paslaugų apimties. Yra ir brangesnių variantų su individualiu pervežimu. Bet čia noriu pasakyti vieną dalyką – pigiausias variantas ne visada geriausias. Mačiau skelbimų „vežu šunis pigiai“ ir po to istorijas, kaip šunys vežami be vandens, be sustojimų, suspausti tarp baldų. Taupykit protingai.
Būtinai. Ne „geriau būtų“, o būtinai. Šuniukas nėra robotas – jam reikia vandens, judėjimo, tualeto. Rekomenduoju sustoti kas 2-3 valandas, bent 15-20 minučių. Raskite žalią plotą, leiskite šuniukui apsiprasti, atsigerti. Vasarą tai dar svarbiau – dehidratacija ištinka greitai. Ir dar – neleiskite šuniukui bėgioti be pavadėlio nepažįstamoje vietoje. Stresas + nauja aplinka = pabėgimo rizika. Turėjau klientą, kuris sustojo degalinėje Vokietijoje, atsegė šuniuką, o tas nubėgo į laukus. Pusę valandos gaudė. Nuo to laiko visada sakau – pavadėlis net ir per trumpą sustojimą. Tai ne paranoja, tai atsakomybė.
Tai oficialus dokumentas, kurį išduoda licencijuotas veterinarijos gydytojas. Jame yra visa informacija apie šuniuką – veislė, amžius, mikroschemos numeris, skiepų istorija, gydytojo įrašai. Be šio paso šuniukas negali keliauti po Europos Sąjungą. Lietuvoje pasą galite gauti bet kurioje veterinarijos klinikoje, kuri turi tam leidimą. Kainuoja apie 15-25 eurus. Vienas dalykas, kurį dažnai pamiršta – pasas turi būti užpildytas be klaidų. Jei mikroschemos numeris nesutampa su įrašu, pasienyje gali būti problemų. Mačiau tokių atvejų – žmogus skuba, gydytojas paskubomis rašo, ir vienas skaičius ne toks. Po to aiškinkis. Todėl visada patikrinkite patys prieš išvažiuodami.
Taip, sveikatos pažymą (arba veterinarinį sertifikatą) reikia gauti likus ne daugiau nei 48 valandoms iki kelionės. Ją išduoda veterinarijos gydytojas, patikrinęs šuniuko būklę – temperatūrą, kvėpavimą, bendrą sveikatą. Ši pažyma patvirtina, kad šuniukas yra sveikas ir tinkamas kelionei. Beje, 48 valandos yra maksimalus laikas – jei gavote pažymą penktadienį, o kelionė pirmadienį, ji jau negalioja. Tai viena dažniausių klaidų, kurias matau. Žmonės pasidaro pažymą „iš anksto“, o paskui stebisi, kodėl pasienyje kyla problemų. Laikas čia yra labai griežtas, ir nėra jokių išimčių. Planuokite veterinarijos vizitą paskutinę dieną prieš išvažiavimą.
Priklauso nuo klaidos. Jei tai smulkmena – viena raidė pavardėje – kartais pasienyje praleidžia, bet ne visada. Jei klaida mikroschemos numeryje ar skiepų datos – tai rimta. Geriausia grįžti pas veterinarijos gydytoją ir gauti naują dokumentą. Tai užima laiko, bet geriau nei būti apsuktam pasienyje. Turėjau situaciją, kai kliento šuniuko pase buvo nurodyta kita mikroschema – pasirodo, gydytojas supainiojo du šuniukus iš tos pačios vados. Teko grįžti į Vilnių, gauti naują pasą, ir kelionė nusikėlė dviem dienomis. Nemalonu, bet geriau taip, nei stovėti pasienyje su netinkamais dokumentais. Visada patikrinkite viską du kartus.
Taip, kertant sieną su Denmark jūs turite deklaruoti gyvūną. Tai daroma specialioje eilėje – „žalia zona“ skirta be gyvūnų, „raudona zona“ – su gyvūnais. Ten pareigūnai patikrins dokumentus, mikroschemą, bendrą šuniuko būklę. Procesas paprastai trunka 10-30 minučių, priklausomai nuo eilės ir pareigūno kruopštumo. Kartais užtenka greito žvilgsnio į pasą, kartais prašo parodyti šuniuką iš dėžės. Vieną kartą pareigūnas paprašė išmatuoti šuniuko temperatūrą – nežinau kodėl, bet tai buvo jo teisė. Bendradarbiaukite, būkite ramūs, turėkite visus dokumentus po ranka. Jei viskas tvarkoje, praleis be problemų.
Šuniukui kelionė yra didžiulis stresas – nauji garsai, kvapai, vibracija, uždara erdvė. Ką galite padaryti – pradėkite pratinti prie transportavimo dėžės bent savaitę prieš kelionę. Ne per prievartą – įdėkite ten skanėstą, leiskite užeiti ir išeiti savarankiškai. Palaipsniui ilginkite laiką. Pirmą dieną 5 minutės, antrą – 10, trečią – pusvalandis. Taip pat galite pavažinėti trumpus atstumus – ratą aplink kvartalą, iki veterinarijos klinikos. Kad šuniukas suprastų, jog automobilis nėra priešas. Vienas mano klientas to nedarė – šuniukas pirmą kartą įlipo į automobilį ir iškart 12 valandų kelionės. Rezultatas – vemiantis, drebantis šuniukas, kuris po to dar savaitę bijojo automobilio. Pasiruošimas yra viskas.
Ne per daug, bet protingai. Minkštą apklotėlį ar pledą iš namų – kad kvepėtų pažįstamai. Vieną ar du mėgstamus žaislus – bet ne tuos, kurie skleidžia garsus (kelyje tai erzins). Vandens buteliuką su antgaliu arba sulankstomą dubenėlį. Skanėstų, bet ne per daug – pilnas skrandis + kelionė = galimas vėmimas. Aš taip pat rekomenduoju įdėti popierinį rankšluostį – nelaimių atveju. Ir dar – nedėkite ten maisto. Šuniukas turi keliauti tuščiu skrandžiu arba vos vos užkandęs. Tai sumažina pykinimo tikimybę. Vienas vežėjas man pasakojo, kad šuniukas suėdė pilną dubenį prieš kelionę ir viską išvėmė per pirmas dvi valandas. Po to likusi kelionė – su kvapu.
Pirma – nesinervinkite. Vėmimas kelionės metu yra dažnas reiškinys, ypač jauniems šuniukams. Sustokite saugioje vietoje, išvalykite dėžę, leiskite šuniukui atsigerti švaraus vandens. Jei vėmimas kartojasi kas 20-30 minučių – tai jau gali būti ne tik kelionės pykinimas, o kažkas rimčiau. Tokiu atveju rekomenduoju rasti artimiausią veterinarijos kliniką. Bet dažniausiai užtenka ilgesnės pertraukos – 30-40 minučių gryname ore, ramioje vietoje. Po to važiuokite lėčiau, venkite staigių posūkių ir stabdymų. Ir dar vienas patarimas – atidarykite langą šiek tiek, kad būtų gryno oro srautas. Ne skersvėjis, o lengvas vėjelis. Tai padeda.
Gali prireikti, bet ne visada. Yra specialūs vaistai nuo judesio ligos, kuriuos gali paskirti veterinarijos gydytojas. Jie duodami 1-2 valandas prieš kelionę. Bet aš rekomenduoju pirmiau išbandyti natūralius metodus – tuščias skrandis, grynas oras, ramus vairavimas. Jei tai nepadeda, tada kreipkitės į gydytoją. Svarbu – neduokite vaistų savo nuožiūra, ypač ne žmogiškų vaistų. Ksylitolis, kuris yra kai kuriuose žmogiškuose vaistuose, yra mirtinas šunims. Vieną kartą klientas davė šuniukui pusę savo tabletės nuo pykinimo – laimei, paskambino man paklausti, ir spėjau sustabdyti. Veterinarijos gydytojas turi skirti vaistus, tinkamus konkrečiai šuniuko veislei ir svoriui.
Pirmiausia – leiskite šuniukui atsipalaiduoti. Neverskite jo iš karto tyrinėti naujos aplinkos. Išimkite iš dėžės, leiskite atsigerti, apsižvalgyti ramiai. Jei atvykote į naują butą ar namą, parodykite šuniukui vieną kambarį, tada kitą – palaipsniui. Nauji kvapai, nauji garsai – šuniukui tai daug. Pirmą dieną nerekomenduoju ilgų pasivaikščiojimų ar susitikimų su naujais žmonėmis. Ramybė, ramybė, ramybė. Taip pat pasirūpinkite, kad naujoje vietoje būtų vanduo, maistas, ir vieta, kur šuniukas gali pasislėpti – po stalu, kamputyje. Jie ieško saugios vietos, kai viskas aplink nauja. Leiskite jiems tą vietą rasti patiems.
Adaptacija trunka nuo kelių dienų iki kelių savaičių, priklausomai nuo šuniuko charakterio. Pirmomis dienomis laikykitės rutinos – tas pats maitinimo laikas, tie patys pasivaikščiojimai. Šuniukai mėgsta nuspėjamumą. Palaipsniui supažindinkite su nauja aplinka – kitoks oras, kitokie kvapai, kitokie garsai. Denmark yra gana ramus kraštas, bet jei atvykstate į Kopenhagą – miesto triukšmas gali gąsdinti. Pradėkite nuo trumpų pasivaikščiojimų ramiose vietose, palaipsniui ilginkite. Ir dar – raskite veterinarijos kliniką netoli namų. Ne tada, kai prireiks, o iš anksto. Užsirašykite, sužinokite darbo laiką. Tai ramina ir jus, ir šuniuką (net jei jis to nežino).
Taip, jei planuojate gyventi Denmark ilgiau nei 4 mėnesius, šuniuką reikia registruoti. Tai daroma per vietinę savivaldybę (kommune). Be to, Denmark reikalauja, kad šuo būtų paženklintas mikroschema – jūs jau turite tai padarę, tai gerai. Registracija paprastai kainuoja nedidelį mokestį, ir jūs gaunate registracijos numerį. Be to, rekomenduoju užregistruoti šuniuką ir Dansk Hunderegister – tai nacionalinis šunų registras. Jei šuniukas pasiklystų, registras padeda jį surasti. Vienas mano klientas to nedarė – šuniukas pabėgo per pirmą savaitę, ir be registracijos paieška užtruko daug ilgiau. Laimei, rado, bet nervų kainavo. Registruokite.
Neišsigąskite iš karto. Šuniukas po ilgos kelionės gali būti tiesiog pavargęs ir išbalansuotas. Pirmą dieną nevalgymas yra normalu. Pasiūlykite vandens, mažą kiekį pažįstamo maisto – ne naujo, ne kitokio. Jei antrą dieną vis dar nevalgo, pabandykite kitą maistą – galbūt drėgną vietoj sauso. Jei trečią dieną vis dar atsisako – skambinkite veterinarijos gydytojui. Bet dažniausiai tai praeina savaime. Mano patirtis rodo, kad 80% atvejų šuniukas pradeda valgyti per 24-48 valandas. Svarbu – neverskite, nespauskite, nekiškite maisto į burną. Tiesiog palikite dubenėlį prieinamoje vietoje ir palaukite. Jie žino, kada alkani.
Maži šuniukai – kas 2-3 valandas. Jie turi mažą šlapimo pūslę ir negali ilgai išbūti. Suaugę šunys – 3-4 kartus per dieną, bent po 20-30 minučių. Denmark yra šunims draugiška šalis – daug parkų, žalių zonų, net specialių šunų aikštelių. Bet yra taisyklės – viešose vietose šuo turi būti su pavadėliu, išskyrus specialiai pažymėtas teritorijas. Ir dar – valykite po savo šunimi. Denmark tai labai svarbu, ir už nepašalinimą gresia bauda. Vienas lietuvis gavo 1000 kronų baudą pirmą savaitę, nes nežinojo. Dabar žino. Ir jūs žinote. Mažas maišelis kišenėje – ir jokių problemų.
Priklauso nuo simptomų. Jei šuniukas tiesiog vemia arba viduriuoja – sustokite, leiskite pailsėti, pasiūlykite vandens. Dažniausiai tai praeina. Jei temperatūra, traukuliai, kraujas – tai jau veterinarinė pagalba. Turėkite telefone artimiausių veterinarijos klinikų adresus maršrute – Lenkijoje, Vokietijoje, Denmark. Aš visada pasižymiu 2-3 klinikas kelyje prieš kelionę. Vieną kartą šuniukui prasidėjo alerginė reakcija vidury Vokietijos – veidas ištino, akys paraudo. Laimei, radau kliniką per 20 minučių. Pasirodo, kažką suėdė per sustojimą. Po to visada sakau – neleiskite šuniukui nieko graužti nepažįstamoje vietoje. Žolė, pagaliukai, kažkieno paliktas maistas – viskas gali būti pavojinga.
Gali, bet retai. Pagrindinės priežastys – trūksta dokumentų, netinkamas skiepų laikas, mikroschema neatitinka paso, šuniukas atrodo sergantis. Jei taip nutinka, jūsų gali paprašyti grįžti arba laikyti šuniuką karantine. Karantinas – tai ne viešbutis, tai izoliacija veterinarijos priežiūroje, ir tai kainuoja. Todėl dar kartą – patikrinkite viską prieš kelionę. Vienas atvejis, kurį prisimenu – šuniukas buvo paskiepytas, pasas tvarkingas, bet mikroschema nebuvo užregistruota Europos duomenų bazėje. Techniškai dokumentai buvo, bet sistema jų „nematė“. Po ilgų skambučių ir aiškinimosi praleido, bet užtruko 3 valandas. Dabar visada rekomenduoju patikrinti mikroschemos registraciją internete prieš kelionę.
Turėkite atsargos. Papildomo maisto, vandens, vaistų jei šuniukas kažką vartoja. Taip pat – papildomą apklotėlį, popierinių rankšluosčių, maišelių. Kelionė gali užtrukti dėl eismo, oro sąlygų, pasienio eilių. Vieną kartą pasienyje su Denmark prastovėjome 4 valandas dėl sistemos gedimo – visi nervinosi, bet šuniukui reikėjo išeiti, atsigerti, pajudėti. Laimei, turėjau visko. Kitas dalykas – jei planuojate nakvynę kelyje, ieškokite viešbučių, kurie priima gyvūnus. Booking.com turi filtrą „pet-friendly“. Rezervuokite iš anksto, nes ne visi viešbučiai priima šunis, ypač didesnius. Ir dar – pasakykite viešbučiui iš anksto, kad turite šuniuką. Ne visi mėgsta siurprizus.
Keletas dalykų. Ramus balsas – kalbėkite su šuniuku, ramiai, tyliai. Jie jaučia jūsų emocijas, todėl jei jūs nervinatės, jie nervinsis dvigubai. Pažįstami daiktai – pledas, žaislas, jūsų drabužis. Stabili temperatūra – ne per karšta, ne per šalta. Reguliarūs sustojimai – kas 2-3 valandas. Ir dar – muzika. Keista, bet ramūs, lėti garsai padeda. Yra net specialios grojaraščiai šunims – „RelaxMyDog“ ir panašūs. Aš asmeniškai nežinau, ar tai veikia, bet vienas mano klientas visada groja klasikinę muziką kelionės metu, ir jo šunys miega beveik visą kelią. Gal sutapimas, gal ne. Bet pabandyti nieko nekainuoja.
Šuniuko vežimas į Denmark nėra raketų mokslas, bet reikalauja pasiruošimo ir kantrybės. Dokumentai, skiepai, tinkama dėžė, reguliarūs sustojimai – tai pagrindas. Svarbiausia – galvokite apie šuniuko patogumą, ne tik apie savo patogumą. Jis negali pasakyti, kad jam bloga, kad jis ištroškęs, kad bijo. Stebėkite, mokykitės iš klaidų, ir kelionė bus sėkminga. Jei turite klausimų – kreipkitės į specialistus, ne spėliokite. Geros kelionės jums ir jūsų mažam draugui.