Danija Lietuva gyvūnų pervežimas kiekvieną dieną

Žmonės dažniausiai galvoja apie vieną kryptį: iš Lietuvos į Daniją. Bet yra ir kitas kelias — iš Danijos į Lietuvą. Arba dar tiksliau: abiem kryptimis. Mes vežame gyvūnus tarp Lietuvos ir Danijos kasdien, ir nėra jokio skirtumo, kuria puse keliaujate. Dokumentai tie patys, reikalavimai vienodi, tik kryptis kitokia. Šiame straipsnyje atsakysiu į klausimus, kurie dažniausiai kyla, kai žmogus nori grąžinti gyvūną į Lietuvą arba atvežti jį iš Danijos pirmą kartą. Gal skamba panašiai į ankstesnę temą, bet yra niuansų, kuriuos verta paminėti atskirai.

Pagrindai – ką reikia žinoti prieš pradedant

1. Ką reikia paruošti pervežant gyvūną iš Danijos į Lietuvą?

Tai pats svarbiausias klausimas, ir atsakymas paprastas: tuos pačius dokumentus kaip vežant į Daniją. Gyvūno pasas, mikroschema, pasiutligės vakcina. Viskas. Bet yra vienas niuansas: jei gyvūnas ilgai gyveno Danijoje, jo pasas gali būti išduotas Danijos veterinarijoje — tai visiškai normalu, ES pasas galioja visoje ES. O jei gyvūnas turėjo persikelti į kitą kliniką, bet pasas neatnaujintas — irgi gerai. Pagrindinis dalykas yra tai, kad pasiutligės skiepas turi būti galiojantis. Visi papildomi skiepų laikotarpiai — gerai, bet pasiutligė yra būtinas elementas.

2. Ar reikia papildomų dokumentų grįžtant iš Danijos?

Ne. Vėlgi: ES viduje laisvas gyvūnų judėjimas su tinkamais dokumentais. Jokių importo leidimų, jokių karantininės tarnybos deklaracijų. Jei turite pasą su visais reikiamais įrašais — viskas. Tiesa, jei gyvūnas Danijoje buvo skiepytas pasiutligės vakcina (tai yra, atliekit skiepą ten), įsitikinkite, kad veterinaras užregistravo visą informaciją pase. Kartais Danijos veterinarijai naudoja kitokius formatus, bet tai ne problema — pasas yra standartinis ES dokumentas, ir bet kuris Lietuvos veterinaras sugebės perskaityti.

3. Ką daryti, jei gyvūnas Danijoje buvo gydytas ir turi naujų sveikatos įrašų?

Viskas gerai — tiesiog pridėkite atitinkamus įrašus pase. Veterinaras Danijoje turėtų žymėti viską: ligos diagnozę, gydymą, vaistus. Jei gyvūnas turėjo operaciją — taip pat. Ir kai grįšite į Lietuvą, naujas veterinaras galės matyti visą istoriją. Vienintelis dalykas: jei gyvūnas buvo gydytas nuo užkrečiamos ligos (reaktyvi kačių gripas, parvovirusas), pasitarkite su veterinaru, ar pervežimas saugus. Mes imam gyvūnus su sveikatos istorija, bet norime įsitikinti, kad pervežimai nepablogins būklės. Tai ne mūsų kompetencija, todėl prašome veterinaro nuomonę.

4. Kaip sužinoti, ar gyvūnui reikia kokių naujų skiepų grįžtant?

Jei pertrauka tarp paskutinio skiepo (pasiutligės) ir kelionės yra mažiau nei metus — papildomai skiepyti nereikia. Jei daugiau — tuomet reikia pakartoti. Kitų skiepų (distemper, parvo, leptospirozė, ir tt.) rekomendacijos yra tokios pačios kaip Lietuvoje – kasmet arba kas dvejus, priklausomai nuo vakcinos. Bet tai jūsų atsakomybė, mes tik transportuojame, neliepiame skiepyti. Tik tiek: pasiutligė yra nekompromisinis reikalavimas. Ir jau minėjau — pirmasis skiepas turi būti ne mažiau kaip 21 dienos senumo. Taigi planavimas yra svarbus.

5. Ar vežate gyvūnus iš visos Danijos teritorijos ar tik iš Kopenhagos?

Daugiausiai iš Kopenhagos ir aplinkinių rajonų — tai mūsų pagrindinis taškas. Bet jei gyvenate kitur Danijoje (Aarhus, Odense, Aalborg, esminiai miestai) — galima tartis. Mes negalime kiekvienoje vietovėje sustoti, bet maršrutas yra lankstus. Kartais tenka padaryti papildomą išvyką, jei užsakymas to vertas. Svarbu su mumis susisiekti ir paaiškinti, gyvenate kur. Mes pasakysim, ar galime atvažiuot pas jus, ar jums reikia atvežt gyvūną į surinkimo vietą Kopenhagoje. Dažniausiai pavyksta rasti sprendimą.

Draudimai ir ribojimai

6. Ar Lietuva draudžia kokių nors gyvūnų veislių įvežimą?

Lietuva šiuo metu neturi veislių, kurios būtų draudžiamos įvežimui (skirtingai nei Danija). Taigi jei jūsų šuo yra pitbulterjeras ar kitas tipas, draudžiamas Danijoje, bet norite grįžti į Lietuvą — tai įmanoma. Lietuvoje galioja bendrosios nuostatos dėl pavojingų gyvūnų, bet ne draudimai įvežti. Tai reiškia, kad gyvūnas gali atvykti, bet gali būti taikomi papildomi reikalavimai: registracija, draudimas, privaloma dresūra. Bet tai jau ne mūsų kompetencija — mes tik nuvežame. O jūs registracijai kreipsitės atitinkamoms įstaigoms.

7. Ar galima vežti gyvūną, kuris Danijoje turėjo teisinių problemų (pvz., atėmimo byla)?

Tai jau labai specifinis klausimas. Jei gyvūnas Danijoje buvo atimtas dėl agresijos ar kitų priežasčių — mes negalime jo vežti be atitinkamų leidimų. Situacija turi būti išspręsta teisiškai prieš pradedant transportą. Mes nesame advokatai ar gyvūnų teisių specialistai, mes vežame gyvūnus, kurie teisiškai neturi jokių apribojimų keliauti. Jei neaišku, ar jūsų atvejis atitinka — prašome pasikonsultuoti su specialistu, tada susisiekite su mumis. Svarbu, kad neatsirastų situacija, kai mes pradedam transportuoti, ir pasirodo, kad gyvūnas negali keliauti.

8. Ką daryti, jei gyvūnas serga grįžtant į Lietuvą?

Tuomet nevežame. Paprasta. Jei gyvūnas serga — jis turi gydytis vietoje, Danijoje. Suprantu, kad norisi grąžinti greičiau, bet sveikata pirmiau. Ir ne tik gyvūno sveikata — sergantis gyvūnas gali užkrėsti kitus gyvūnus, kurie keliauja kartu. Todėl mes visuomet paprašome veterinaro išvados, jei gyvūnas neseniai sirgo (ypač infekcine liga). Jei veterinaras sako, kad gyvūnas pasveiko ir gali keliauti — viskas gerai, imame. Bet jei kyla nors mažiausias neapibrėžtumas — lauksime, kol situacija išsispręs.

9. Ar galiu grąžinti gyvūną, jei jis nepritapo Danijoje?

Taip, tai viena dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės grąžina gyvūnus. Gyvūnas atvyko į Daniją, bet dėl kokių nors priežasčių nepritapo — naujas butas su draudimais, kaimynai skundžiasi, šeimininko darbo režimas pasikeitė. Mes suprantame, kad gyvenimas yra nenuspėjamas. Tiesiog praneškite mums, kad norite grąžinti gyvūną, ir mes organizuosime pervežimą atgal. Procedūra yra ta pati: dokumentų tikrinimas, rezervavimas, paėmimas ir pristatymas. O kadangi mes jau žinome gyvūną (jei vežėme pirmą kartą), viskas vyksta paprasčiau.

10. Ar galiu vežti gyvūną iš Danijos į Lietuvą su tarpine stotele kitose šalyse?

Priklauso nuo to, ką turite omenyje. Jei norite, kad mes sustotume Švedijoje ar Vokietijoje, kad pridėtume dar vieną gyvūną arba pristatytume kažką — taip, tai mūsų kasdienybė. Maršrutas eina per kelias šalis, ir mes reguliariai darome tarpinius sustojimus. Tačiau jei norite, kad gyvūnas būtų „laikinai paliktoas" kitoje šalyje kaip kelionės dalis — tai jau sudėtingiau, ir reikėtų aptarti atskirai. Mes ne siūlome „gyvūno viešnagės" paslaugos kitose šalyse, bet galime rasti partnerius, jei reikia.

Transportavimo specifika

11. Kaip skiriasi maršrutas iš Danijos nuo maršruto į Daniją?

Maršrutas yra lygiai tas pats, tik apverstas. Kopenhaga – Malmė (per Oresund tiltą) – pietų Švedija – (keltas) – Latvija – arba Estija – Lietuva. Tai tas kelias, kuriuo važiuojame į priekį, tik atgaline kryptimi. Kurios marinai pasirinkti priklauso nuo to, kur gyvūnai surenkami. Iš Danijos paprastai pradžia yra Kopenhagoje, tada važiuojame per Švediją, keltu į Latviją, ir toliau iki Lietuvos. Visa kelionė trunka apie 18-24 valandos, lygiai taip pat kaip ir į priekį. Vienintelis skirtumas: jei iš Kopenhagos išvažiuojame anksti ryte, Lietuvos pasiekiame kitą rytą arba popiet.

12. Kada pristatote gyvūnus Lietuvoje?

Paprastai — tiesiai į nurodytą adresą. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys — visur privažiuojame. Mažesniuose miestuose ir miesteliuose taip pat, tik tai gali priklausyti nuo maršruto. Jei gyvenate kaimo vietovėje, bet esate pagrindiniame maršrute — sustosime. Jei ne — deriname. Kartais patogiau susitikti tam tikrame taške, nei važiuoti papildomus 100 km. Svarbu: pristatymo metu turi būti kas nors, kas priims gyvūną. Kaip jau sakiau — mes negalime palikti gyvūno be žmogaus. Tai ne discipilina, tai tiesiog neatsakinga.

13. Ką daryti, jei gyvūno neatveža laiku?

Pirmas dalykas: skambinkit mums. Mes visada atsiliepiame ir pasakom, kas vyksta. Gal užlaikė eismas, gal keltas vėluoja, gal papildomas sustojimas. Mes nemėgstame vėluoti, bet kelyje pasitaiko visko. Ir dar: jei mes sakom, kad atvyksime 14 val., bet atvykstame 14:30 — tai ne tragedija. Jei suprantame, kad vėluosime ilgiau — mes skambiname iš anksto. Mes ne kaip sausumos paštas, kur „pristatysime tarp 8 ir 18" — mes konkretesni. Kartais žmonės nervinasi, kad „užtruko ilgiau nei sakė" — bet mes niekada negalvojate tikslios minutės, mes duodame intervalus. SUPRASKITE, kad kelyje reikia lankstumo.

14. Ar galima stebėti gyvūno kelionę realiu laiku?

Taip, turime GPS sekimo sistemą. Galite matyti, kur mašina yra bet kuriuo metu. Mes duodame nuorodą į žemėlapį, kuriame matote transporto priemonės poziciją. Tai naudinga ne tik dėl ramybės, bet ir planavimui: jei matote, kad mašina jau arti, galite pradėti ruošti vietą gyvūnui. Be GPS, mes ir taip informuojame: pranešame, kai išvykstame, kai kertame sieną, kai pasiekiame tam tikrą tašką. Bet GPS duoda papildomą patogumą. Ir tai yra nemokamas priedas — neatskiriama paslaugos dalis.

15. Kaip pasiruošti priimant gyvūną Lietuvoje po kelionės?

Pagrindiniai dalykai: vanduo, ramybė, pažįstama aplinka. Jei gyvūnas grįžta į namus, kur gyveno anksčiau — puiku, jis greitai prisimena. Jei atvyksta į naują vietą — duokite laiko. Vandenį pastatote iš karto, maistą paliekate po valandos ar dviejų (ne iš karto po kelionės). Leiskite gyvūnui uostyti aplinką, tyrinėti. Neverskite „būti normaliu" iš karto. Jei turite kitų gyvūnų namuose, pristatymas turi būti atsargus — naujas kvapas ir stresas gali sukelti įtarpų. Rekomenduoju laikyti naujai atvykusį gyvūną atskiroje patalpoje pirmą dieną, o vėliau supažindinti palaipsniui.

Dokumentų priežiūra

16. Ką daryti su pasu, kai gyvūnas grįžo į Lietuvą?

Pasas lieka pas jus. Jis galioja ir toliau — tiek, kiek galioja vakcinos. Jei ateityje reikės keliauti kitur — tą patį pasą vėl naudosit. Tik atkreipkite dėmesį: jei Danijoje buvote pas veterinarą, nauji įrašai turi būti aiškūs ir suprantami. Be to, jei gyvensite Lietuvoje ilgą laiką, galite perregistruoti gyvūną Lietuvos augintinių registre (TAMR) su nauja gyvenamąja vieta. Tai ne privaloma, bet rekomenduojama. Kartais, kai gyvūnas pabėga arba atsitinka kas nors, registracija padeda greitai surasti šeimininką.

17. Ar reikia pranešti Lietuvos institucijoms apie gyvūno grįžimą?

Paprastai ne. Jei gyvūnas turi galiojantį pasą ir mikroschemą, ir jūs paprastai grįžtate gyventi į Lietuvą — jokių privalomų pranešimų. Tiesiog atnaujinate savo gyvenamąją vietą augintinių registre (jei reikia). Bet yra išimčių: jei vežate gyvūną komerciniais tikslais (parduoti, dovanojati, parodų kelionėms), tada reikia deklaruoti ir gali būti papildomų reikalavimų. Tačiau tipiškas atvejis — grįžtate namo su savo augintiniu — nereikalauja nieko papildomo. Veterinarijos tarnyba netikrina, ar grįžote nuodėmingai su gyvūnu — jiems svarbu, kad dokumentai būtų tvarkingi.

18. Ką daryti, jei Danijoje išduotas pasas skiriasi nuo lietuviško?

ES pasas yra vienodas visose šalyse — turi vienodą formatą, vienodus laukus. Gali skirtis tik kalba (arba veterinarinio personalo rašysena), bet tai ne problema. Svarbiausia: mikroschemos numeris, skiepų data, veterinarijo gydytojo parašas ir antspaudas. Jei kažkas neaišku (pvz., veterinaras užrašė lenkiškai, Danų, bet lietuvių veterinaras ne viską supranta) — nueikite pas veterinarą paaiškinti arba paskambinkite mums. Mes turime patirties su įvairių šalių dokumentais, tad galime padėti iššifruoti.

19. Ar galima atnaujinti skiepus Lietuvoje, jei pasas danų?

Taip, žinoma. Veterinaras Lietuvoje gali atnaujinti skiepus ir žymėti juos tame pačiame pase. ES pasas yra universalus — bet kuris veterinarijas ES šalyse gali pildyti bet kurioje vietoje išduotą pasą. Taigi nereikia keisti paso į lietuvišką versiją (nors jei norite — galima, bet tai nereikalinga). Tiesiog einate pas bet kokį veterinarą, sakote, kad norite atnaujinti skiepą, jis pažymi datą, numerį, savo duomenis pase, ir viskas. Tai vyksta kiekvieną dieną — tūkstančiai gyvūnų keliauja su „svetimais" pasais, ir niekam tai ne problema.

20. Ką daryti, jei pasas pasibaigė per kelionę iš Danijos?

Pats pasas negali „pasibaigti" — jis galioja tol, kol galioja vakcinos. Taigi jei pasibaigė pasiutligės skiepas — pasas techniškai negalioja pervežimui. Bet jei esate jau Lietuvoje, tai ne problema — nueikite pas veterinarą ir padarykite naują skiepą. Jei pasibaigė kelyje — turite laukti, kol veterinaras padarys naują skiepą, ir dar 21 dieną (jei pirmas). Dabar suprantate, kodėl mes prašome patikrinti datas prieš kelionę? To nepadarysite vargingai kelyje. Todėl planavimas, planavimas, planavimas.

Specialios situacijos

21. Ką daryti, jei vežu daugiau nei vieną gyvūną?

Jokių problemų, mes vežame ir vieną, ir dešimt (jei turime vietos). Kiekvienas gyvūnas su savo pasu, savo narvu. Kainos struktūra priklauso nuo kiekio — pirmas gyvūnas pilna kaina, antras su nuolaida, trečias dar su kita nuolaida. Konkrečius skaičius pateikiame pagal užklausą. Vienintelis reikalavimas: visi gyvūnai turi būti sveiki ir turėti tinkamus dokumentus. Jei vienas iš dešimt neturi paso — mes neimame visų, kol problema neišspręsta. Taip, tai gali erzinti, bet saugumas pirma.

22. Ar vežate gyvūnus su specialiais poreikiais (aklą, neįgalų)?

Taip, vežame. Jei gyvūnas yra neįgalus ar aklas, mes pasirūpiname papildomu komfortu: minkštesnis pagrindas narve, papildomos pagalvėlės, atskira erdvė (arčiau vairuotojo, kad būtų galima stebėti). Mes turime patirties su tokiomis situacijomis — buvo šuo, kuris buvo aklas, bet labai ramus, ir kelionė praėjo sklandžiai. Vienintelis dalykas: praneškite mums iš anksto. Specialus poreikis reiškia specialų pasiruošimą, ir mums reikia laiko. Tačiau mes visuomet esame pasiruošę, nepaisant situacijos.

23. Ką daryti, jei kelionės metu gyvūnas praranda svorį arba atrodo blogai?

Svorio praradimas per 20 valandų kelionę nėra įmanomas rimtas dalykas — tai labiau streso požymis, kuris greitai praeina. Tačiau jei atvykęs gyvūnas atrodo iš tikrųjų blogai — liesas, dehidratuotas, nejudrus — reikia skubios pagalbos. Mes visada papasakosime, kas nutiko kelyje: ar valgė, ar gėrė, ar buvo kokių nors simptomų. Ši informacija padės veterinarui. O mes, suprantama, padėsime kuo galime — jei reikia, atvešime pas veterinarą pačioje vietoje (jei tai mūsų maršrute).

24. Ką rekomenduotumėte daryti pirmą dieną po atvykimo?

Poilsis. Gyvūnui ir jums. Neplanuokite intensyvios veiklos, nekviestite daug svečių, neduokite naujo maisto. Tiesiog leiskite gyvūnui priprasti: prie kvapų, garsų, erdvės. Šuo nori pasivaikščioti? Puiku, bet ne per ilgai — 20 minučių užtenka. Kačiai reikia uždaro kambario pirmą dieną — tai normalu. Ir svarbu: neskubinkite. Gyvūnai po kelionės yra pavargę, nors kartais atrodo, kad pilni energijos — tai klaidinantis požymis. Po keleto valandų jie nualps, ir tai visiškai sveika. Tiesiog būkite šalia, ir viskas bus gerai.

25. Ar galima užsakyti pirmyn-atgal pervežimą?

Žinoma, tai viena populiariausių užklausų. Žmonės veža gyvūną į Daniją, o po kelių mėnesių grąžina atgal — mes apimame abu kelius. Ir dar: jei planuojate reguliariai keliauti (pvz., kas mėnesį), mes galime pasiūlyti nuolatų susitarimą su specialiomis sąlygomis. Tai naudinga tiems, kurie turi darbą šiose dviejose šalyse ir dažnai keliauja. Tiesiog supraskite savo poreikius, pasakykite mums, ir mes sukursime individualų planą. Ne visi pasiūlymai viešai skelbiami — kartais geriausios sąlygos yra asmeninėse diskusijose.

26. Kada geriausia rinktis pervežimą vietoj kitų variantų (automobilis, lėktuvas)?

Priklauso nuo jūsų situacijos. Jei gyvenate Kopenhagoje ir norite grįžti į Lietuvą su savo šunimi — automobilis yra variantas, bet tai 1200 km ir 2 dienos kelio. Lėktuvas — greičiau, bet su gyvūnais sudėtingiau: narvas lėktuvui, papildomi mokesčiai, ribotas gyvūnų skaičius, ir ne visi šunys gali skristi (trumpasnukiai draudžiami kai kuriose oro linijose). Pervežimas su mumis yra tarpinis variantas: ne toks greitas kaip lėktuvas, bet patogesnis gyvūnui, ir ne toks ilgas kaip su savimi važiuoti automobiliu. Mes rūpinamės gyvūnu, jūs rūpinatės savimi. Ir tai dažnai yra geriausias kompromisas.

Išvada

Gyvūno pervežimas tarp Danijos ir Lietuvos yra kasdieninis mūsų darbas, ir mes turime pakankamai patirties, kad žinotų, kas veikia ir kas ne. Svarbiausia — dokumentai, pasiruošimas, komunikacija. Ir supratimas, kad gyvūnas turi savo poreikius, kurie skiriasi nuo žmogaus. Mes nežadame stebuklų, bet žadome atsakingą požiūrį. Jei planuojate grąžinti arba atvežti gyvūną iš Danijos į Lietuvą, susisiekite su mumis kuo anksčiau, aptarsime visas detales, ir rasime geriausią sprendimą. O jei turite papildomų klausimų — skambinkite bet kada. Mes esame čia, kad padėtume.